Įstatymus galima keisti, reputacija lieka ilgam

G.Kirkilas šiandien neatsistatydino… 

Galite klausti, o kodėl turėtų? Atsakau: todėl, kad kiekvienas normalus ir save gerbiantis politikas išgirdęs nuosprendį, jog jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo statymą ir neišvengė interesų konflikto iš karto turėtų dėti pareiškimą ant stalo.

G.Kirkilas jau seniai nebe politikas, todėl jis daro kitaip: blogas įstatymas, sako jis, reikia keisti. Ką čia bepridursi…. Tokia jau ta Lietuvos politika.

Bet iš tiesų tai G.Kirkilas nesvarbus.

Daug svarbiau yra tai, kad Lietuvoje dar yra žmonių, kurie supranta, ką jie daro, žino, kas yra etika, moralė, pagaliau, kas tai yra politika. Tokių, kurie dar turi sąžinės ir sprendimus priima vadovaudamiesi ja, o ne galvodami apie sprendimų pasekmes. Tokių, kurie supranta, kad kartą peržengus ribą, sugrįžti atgal  būna labai sunku. Tokių, kurie supranta, kad reputaciją kurti užtrunka labai ilgai, o sugadinti ją galima per minutę ir ilgam. Tiesa, prieš tai reikia suprasti, kas tai yra ta reputacija…

Vienas tokių, mano požiūriu, yra Jolanta Petkevičienė – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkė. O gal net visi tos komisijos nariai, nes kiek žinau, sprendimus ši komisija stengiasi priimti vienbalsiai.

Gerbiu šiuo žmones. Už tai, kad išdrįso pasakyti, kad įstatymas, kol G.Kirkilas jo nepakeitė, galioja net G.Kirkilui. Ir turimų akcijų kiekis šiuo atveju visiškai neturi jokios reikšmės.

 

 

(Dar neįvertinta)
Loading...
  • klausimas apie nuoseklumą. o tai kaip tada su LietŽinių tekstu ir paties kontrargumentais dėl „nykstamai mažo skaičiaus akcijų“?

  • Man atrodo nėra jokio prieštaravimo: nepamenu ar tikrai naudojau terminą „nykstamaai mažas akcijų skaičius“, tačiau net jei taip, LŽ teksto apie Krekenavos agrofirmos akcininus negalima lyginti su G.Kirkilo situacija. Esmė ta, kad Krekenavo agrofirmos akcijų turėjimas nebuvo joks įsttymų pažeidimas, nes nei V.G nei R.G. nepriiminėjo jokių spendimų tiesiogiai susijusių su Kekenavos agrofirmos veikla. Todėl joms buvo galima prikišti, tik tai, kad jos tų akcijų turi ir kad tai yra nemoralu, ką V.V. ir S.S. nežinau kokių motyvų vedini nuolat darė.

    Kirkilo atveju yra akivaizdus įstatymo pažeidimas, o ne tik moraliniai ar etiniai dalykai, nors jie taip pat labai svarbūs.

    Beje, gal kas norėtų ių manęs perimti Krekenvos agrofirmos akcijų paketą (150 vienetų)? Atiduočiau už dyką, kad po to vėl kas nors nesikabinėtų:)

  • Anonimas

    nederetu kitu moralizuoti, paciam bunant tokiu pat (del akciju).

  • Anonimas

    Liutauras teisus

  • Na, kažkaip nesusikalbame, atrodo. Akcijų turėjimas nėra nuodėmė. G.Kirkilas taip pat gali jų turėti, tačiau jis privalėjo nusišalinti, kai buvo spendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su bendrovėmis, kurių akcijų jo šeima turi. Paskaitykite VTEK sprendimą ir įstatymą – ten viskas labai aiškiai parašyta. J.Petkevčienė viską labai aiškiai pakomentavo.

    Aš, o taip pat kiti vadinamieji Krekenavos agrofirmos akcininkai jokių sprendimų dėl šios bendrovės nepriiminėjome.

    Beje, termino „nykstamai mažas akcijų skaičius“ tikrai nenaudojau pasitikrinau. O patį komentarą apie tai įdėjau ir į šią svetainę.

    Jei įdomu, paskaitykite, suprasite apie ten buvo kalbama: apie LŽ neprofesionalumą, pakišinėjimą ir realią turimų akcijų vertę. O ne apie įstatymus.

  • Kiek prisimenu, pagrindinis Jūsų, Artūrai, argumentas buvo žodis „tikiu“. „Tikiu, kad Gaižauskaitė ir Grumadaitė apie savo „Krekenavos agrofirmos“ akcijas buvo pamiršusios“ – maždaug taip buvo pasakyta. Ir jos jokių sprendimų nepriiminėjo, ir niekaip nesistengė padėti, ir t.t. ir pan.
    O niekas to nežino, ir spėliojimais, žinoma, nereiktų užsiimti. Aš pati savo šimtą Rokiškio sūrio akcijų nuolat prisimenu ir jaučiu tai įmonei kažkokį išskirtinį dėmesį, nors kai reikėjo tais laikais kažką pasirinkti, kieno akcijų įsigyti, tai pasirinkau visiškai atsitiktinai. Bet kai tapau bendrasavininkė (turbūt dar mažesnis procentėlis nei jūsų Krekenevos agrofirmoje), tai jaučiu savyje kažkokius gerosios krikštamotės norus: jei galėčiau, tikrai mostelėčiau burtų lazdele, kad jiems geriau sektųsi. :)
    Viskas formaliai teisinga: įstatymas reikalauja, Petkevičienė moteriškai kruopščiai patikrina, paskelbia sprendimą. Bet gaunasi kažkaip kvailai: nagrinėja tik tuos atvejus, kuriuos kas nors paskundė. Skirtumo tarp smulkmenų ir esmingai įtakingo dalyko ji kaip juristė niekad nedaro. Todėl viskas suniveliuota. Jau tiek paskelbta prasižengėlių – kas su mašina pavažinėjo, kas nenusišalino per vieną balsavimą, kas iš viso nuslėpė privačius interesus ir niekad nenusišalindavo. Visi vienodi ir niekas nebekreipia dėmesio, nes kuo daugiau suteptų, tuo geriau jaučiasi smirdintis. Ai, bet visada taip gaunasi, kai moralės klausimus paveda išnagrinėti teisininkams.

  • Anonimas

    Aukso žodžiai. Moralės klausimus reikia pavesti spręsti kunigams. Privalo politikai eiti išpažinties ir gauti išrišimą. Seime buvo koplyčia, berods? Jei bolševikai ją spėjo uždaryt, reikia atgaminti. Ir kunigą išrinkt į Seimą nors vieną. O tai nesąmonė visiška: partija populiariausia vadinasi krikščionys-demokratai, o nė vieno kunigo jos sąraše. (davatkos ir klapčiukai nesiskaito).
    Sakysite, pas mus pilietinė valstybė, atskirta nuo religijos? Na, ir kas. Komunizmu irgi retas anų laikų ponas tikėjo, bet lenines dorybes ir partinių eilių moralinį tyrumą sergėdavo uoliai.

  • To Vilnis: Taip, daugelis mano spėlionių remiasi tikėjimu, tačiau ne aklu. Tiek Ritą, tiek Violetą pažįstu labai seniai, ne vienerius metus teko su jomis kartu dirbti. Iš čia ir tikėjimas atsiranda – per daug metų nė viena iš jų man nedavė pagrindo jomis rimtai suabejoti.

    O kai dėl krikštamotės norų, tai norai – viena, o veiksmai – visai kas kita.

    Ir dėl J.Petkevičienės visiškai nesutinku. Ji, priešingai nei Jūs sakote, padarė daugiau nei buvo formaliai prašyta (V.Mazuronis klausė tik apie balsavimą Seime). Šiek tiek žinau, kodėl buvo nuspręsta pratęsti tyrimą ir todėl kartoju dar kartą: labai gerbiu J.Petkevičienę už šį sprendimą. Ir netiesa, kad tie sprendimai neturi prasmės: viskas priklauso nuo mūsų – ar mes į juos reaguojame, ar ne. Pavyzdžiui, kai eisime balsuoti.

  • Už Kirkilą turbūt nebalsuotų nė vienas rinkėjas, nereikia jokių etikos komisijos sprendimų, užtenka jo paties nusišnekėjimų, bet už jo partiją atsiras balsuojančių.
    VTEK sprendimai turi prasmės, bet nebeturi poveikio. Per daug tų sprendimų priperėta dėl visokių mašinų, seniūnų sutarčių ar poliklinikų vadovų savivaliavimo. Žmonės mato, kad po tų sprendimų niekas nesikeičia, o ir žiniasklaida labiau paspekuliuoja tik žinomesnėmis pavardėmis – Imbraso, Butkevičiaus, o apie tokių Damulio, Andziukevičiaus, Gofmano ar Navickienės prasižengimų pripažinimą sužino, matyt, tik jų skundėjai. Ir dar juokingiau, kad visi mato, jog savivaliauja daugiau poliklinikų vadovų, ne vien tas paskelbtasis, seniūnai toliau sutartimis suka savo biznelius, na, o mašinomis važinėja visi ir visur, kur jiems reikia.
    Todėl kai nuskamba svarbesnis sprendimas, pvz. dėl premjero etikos pažeidimo, jau tai veikia kaip įprastas foninis triukšmas. :(
    O juk prisimenate, kaip Maldeikis po pasivažinėjimo į Kempinskio viešbutį buvo verčiamas iš posto? Pažiūrėjau dabar į VTEK sprendimą: pasirodo, privačių interesų nenustatyta, įstatymo nepažeidė, bet „Komisija konstatuoja, kad Ūkio ministras E.Maldeikis pažeidė vizitų organizavimo bei vedimo tvarką“. To užteko mygti žmogų atsistatydinti. Kaip neprisiminti tų man kažkada baisiai nuskambėjusių Zuoko žodžių apie per aukštai užkeltą kartelę. Dabar jau esu linkusi sutikti, kad kai kartelė per aukštai, tai ji niekam nebekliudo judėti.

  • aš kategoriškiau teigčiau nei vilnis ar jūs Artūrai. būčiau linkęs manyti, kad etikos sprendimai ne tik poveikio, bet ir prasmės nebeturi.

    kiek rinkėjų į rinkimus eina atsispausdinę įvairius etikos sargų sprendimus, sukaukuliavę, kas ir keik prisidirbo, apsisakičiavę kieno moralumo koficientas aukštesnis. apsisprendimą manau lemia kiti kriterijai. jei tokių ir yra – tačiau deja ne krtinė masė, kad įtakotų reikšmingai rinkiminius rezultatus. didžiajai daliai net ne racionalūs, o emociniai.

    man tik gaila tokių žmonių, kaip J. Petkevičienė darbo. Kaži kaip ji pati savo darbų prasmę įvertintų matydama apvalų nulį poveikio. aš nekalbų apie antraeiles figūras – kalbu apie tokio tipo žąsis kaip MP, nuo kurių visokios etikos kaip vanduo nubėga. o turėtų būti priešingai, būnant pavyzdžiu visai politinei bendruomenei.

    o ta istorija su Grumadaitės ir Gaižauskaitės akcijomis iš tiesų prašėsi tokio atsako. nes prisimenant tą LŽ tiradą dėl valstybininkų, tai ta tema su akcijomis buvo apgailėtinai juokinga. jei LŽ sugebėjo gan įtaigiai aprašyti valstybininkų veikimo schemą, tai bandydami tęsti istoriją su akcijomsi parodė turintys daugiau tendencingumo užmojų kurti mitus ir jais visu kitus gąsdinti.

  • normaliose šalyse už mažesnes nuodemes žmones savo noru atsistatydina ir viešai atsiprašinėja. o pas mus.. jokių moralinių normų ar gėdos jausmo (: baisu