Iš Valdovų rūmų Telšių nesimato
Valdovų rūmų statyba kainuos apie 100 milijoną litų. Apšildyti vieną daugiabutį namą – apie 1 milijoną.
Valdovų rūmai jau beveik pastatyti, o namų Lietuvoje apšiltintas, atrodo, tiktai vienas – Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone.
Kažin ar būtų buvę apšiltinta daugiau, jei premjeras Algirdas nebūtų sugalvojęs Valdovų rūmų statyti – tie pinigai galbūt būtų buvę išleisti naujiems keliams, viadukams, Kauno prezidentūrai ar naujoms bažnyčioms.
Tačiau vis tiek galime pasvajoti – jei nebūtų Valdovų rūmų, galėjo būti apšiltinta 100 daugiabučių visoje Lietuvoje. Tarp jų – galbūt ir koks vienas Telšiuose. Pavyzdžiui tas, kuriame praėjusį pirmadienį savo bute buvo rasta veidu prie grindų prišalusi 61 metų Lietuvos pilietė, taip niekada ir nepamatysianti, kur viduramžiais gyveno Lietuvos valdovai.
Kai kas pasakytų, jog tai nieko nebūtų pakeitę, nes teismo medicinos ekspertai nustatė, jog moteris mirė visai ne dėl šalčio, o dėl įsisenėjusios ligos. Galbūt tai tiesa, tačiau jei namas būtų buvęs apšiltintas, gal liga dar būtų kiek palaukusi. O jei ne, tai gal bent mirtis būtų buvusi ne tokia baisi.
Visa tai jau praeitis – žiauri, bet jos jau nebepakeisi. Ir Valdovų rūmų statybos nebeatšauksi ir juos sukištų 100 milijonų nebeištrauksi.
Gal ir nereikia. Gal arktinis speigas šiemet į Lietuvą jau nebesugrįš, o kitos žiemos bus tokios pat kaip pernai – kai šiluminių trasų vamzdžiai nesproginėja, vandentiekis neužšąla ir žmonės nemiršta nuo įsisenėjusių ligų tris paras nešildomuose butuose.
Nereikia klausinėti ir kodėl šąlantiems telšiškiams nepadėjo valdžia. Juk visi žinome – Telšiai nuo Vilniaus toli, be to, buvo savaitgalis, kai Lietuvoje valdžia nedirba.
Seimo narė Nijolė Steiblienė klausia: kodėl į avariją Telšiuose nereagavo Ekstremalių situacijų komisija. Atsakymas: įstatymai jai tai leidžia, nes pagal 2000 metais patvirtintus ekstremalių situacijų kriterijus, avarija laikoma situacija, kai šilumos tiekimas šildymo sezono metu nutraukiamas ne mažiau nei 5000 gyventojų daugiau nei 36 valandoms.
Taigi Vyriausybė elgėsi pagal instrukcijas – pirmadienį, kai buvo prabėgusios trys paros, sureagavo. Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio, tiesa, nesurengė, tačiau skyrė net 200 tūkstančių litų avarijos pasekmėms likviduoti.
O antradienį net pats premjeras Algirdas Telšiuose apsilankė. Patrypti ant kapo – tai yra, pademonstruoti kaip valdžią rūpinasi penktą parą nešildomuose butuose gyvenančiais savo piliečiais. Ir nieko – parvažiavo gyvas ir sveikas, niekas nei jo paties nei jo limuzino akmenimis neužmėtė. Geri tie Lietuvos žmonės.
Ir Algirdas geras – leido telšiškiams pasilikti 550 šildytuvų ir šiltų drabužių bei antklodžių už 150 tūkstančių litų, kuriuos prieš tai jiems padalijo „Litekso“ bei kariškiai. Sakė, tebūnie tai kompensacija už tas penkias mirtiname šaltyje praleistas paras.
Šioje vietoje būtų galima vėl pasvajoti, kaip galėjo būti, jei Algirdas ir jo Vyriausybė būtų elgęsi ne pagal instrukcijas, o pagal žmoniškumą. Gal būtų susirinkę dar šeštadienį ir nusprendę, jog 400 šildytuvų, kuriuos tą dieną „Litesko“ atvežė į Telšius keliolikai tūkstančių žmonių sušildyti nepakanka. Gal būtų nupirkę dar kelis tūkstančius ir paprašę išdalyti kiekvienam nešildomam butui. Ir antklodžių bei šiltų rūbų kariškiai tikriausiai būtų suradę daugiau, jei Vyriausybė būtų paprašiusi.
Sakysite, brangiai būtų kainavę? Bet juk pinigų yra – Finansų ministerija kaip tik šią savaitę pasigyrė pernai į biudžetą surinkusi 1,5 milijardo neplanuotų pajamų. Telšiškiams pagelbėti būtų pakakę mažiau nei vienos tūkstantosios šios sumos.
Bet tai tik svajonės. Ir todėl, matyt, teisus yra opozicijos lyderis Andrius, pirmadienį viešai piktinęsis, jog penktadienį vakare, kai telšiškiai jau buvo pradėję šalti, Vyriausybė kartu su šalies merais linksminosi „Villon“ viešbutyje ir per savaitgalį nesusirinko į Ekstremalių situacijų komisijos posėdį.
Dėl pastarojo, tiesa, tai Andrius gal kiek ir veidmainiauja, nes būtent jo parašu yra patvirtinti ekstremalių situacijų kriterijai, kuriais remiantis gyventi dvi su puse paros nešildomuose butuose kai už lango minus trisdešimt dar nėra ekstremalu.
Galbūt pamiršo. Tačiau vėl pasvajokime – net ir pamiršęs, galėjo juk Andrius atsibusti ne pirmadienį kaip Algirdas ir visa jo Vyriausybė, o šeštadienį. Pakelti partiją, kuriai vadovauja, pasitelkti į pagalbą partnerius iš dešinės ir organizuoti pagalbą Telšiams. Pavyzdžiui, nupirkti už partijos lėšas tų pačių šildytuvų, paraginti partiečius ir nepartinius sunešti šiltų drabužių bei suorganizuoti transportą nugabenti visa tai į Telšius.
Tai tiesiog privalėjo padaryti ir buvęs prezidentas Rolandas. Geresnės progos įrodyti savo kraštiečiams, jog jis yra geresnis nei jį iš sosto nuvertusieji Rolandas niekada neturėjo ir, gali būti, jau niekada nebeturės.
Sakysite, tai ne opozicijos reikalas. Bet juk ir opozicijoje esantys Seimo nariai yra prisiekę „tarnauti Lietuvos žmonių gerovei“.
Pasvajokime. Telšiai geriausiai parodė, kaip jie visi tai daro.