Gruzija: Rusijos ėjimas žirgu

Kaip žinia, ES viršūnių susitikime buvo nuspręsta pasiųsti tyrimo misiją į Pietų Osetiją ir sustiprinti ten esančią ESBO misiją. 

Tai buvo vertinama kaip labai teigiamas žingsnis ir palankus Gruzijai signalas – problema internacionalizuojama. Su tuo buvo galima sutikti, tačiau…

Rusija padarė ėjimą arkliu – užsienio reikalų ministras S.Lavrovas, trečiadienį susitikęs su Belgijos užsienio reikalų ministru K.de Guchtu pareiškė, kad dėl stebėtojų siuntimo į Pietų Osetiją ir Abchaziją reikia tartis ne su Rusija, o su pačiomis „nepriklausomomis valstybėmis“.

„Šis klausimas ne mums. Šis klausimas Cchinvaliui ir Suchumiui“, – sakė S.Lavrovas.

K.de Guchtas, atrodo, šiek tiek pasimetė…nes tesugebėjo ištarti, kad šiuos klausimus reikia spręsti derybomis.

Tačiau problema akivaizdi: net jei jis teisus, tai kyla klausimas kas su kuo turėtų derėtis.

Rusija dėl to sako nesiderėsianti, Gruzija gali derėtis, tačiau ji nekontroliuoja nei P.Osetijos, nei Abchazijos.

Tuo tarpu bandymas derėtis su pačia P.Osetija ir Abchazija iš esmės reikš, kad jos pripažįstamos tarptautinės teisės subjektais. O būtent to ir reikia Rusijai.

Ėjimas labai gudrus: juk Rusija iš tiesų kaip ir negali derėtis, nes P.Osetija ir Abchazija jai nepriklauso, o ten esantys „taikdariai“ dislokuoti dar pagal susitarimus su Gruzija.

Situacija labai delikati ir ES turės veikti labai atsargiai. 

Žinoma, gali padėti dundukai pačioje P.Osetijoje ir Abchazijoje. Vienas jų – P.Osetijos „užsienio reikalų ministras“ Muratas Džiojevas“ pareiškė, kad P.Osetija net nesvarsto galimybės įsileisti tarptautinius taikdarius ar tarptautines policijos pajėgas.

„Jokių Vakarų šalių taikdarių ar tarptautinių policijos pajėgų Pietų Osetijoje nebus. Šio klausimo netgi nesvarstome. Pietų Osetija visiškai pasitiki rusų taikdariais ir laiko juos patikimu savo saugumo garantu. Tą patvirtino ir paskutiniai įvykiai, susiję su Gruzijos agresija prieš mūsų respubliką“, – trečiadienį agentūrai sakė M.Džiojevas.

Na, ar ne dundukas?

Nors čia pat aiškina, kad P.Osetija nori sureguliuoti santykius su Gruzija kaip dvi nepriklausomos valstybės…

Gal dar nespėjo gauti instrukcijų iš S.Lavrovo?…

Bet kuriuo atveju, atrodo, kad didysis žaidimas tik prasideda ir ES teks gerokai pasukti galvą, kuo atsakyti į Rusijos ėjimą.

Jei atsisakys bendrauti su Chinvaliu, Rusija galės šaukti, kad ES nieko nedaro ir neieško sprendimų. Jei bandys bendrauti su „džiojevais“, kaip reaguos Gruzija?

(4 balsų, vidurkis: 3,75 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    Rusu diplomatai tikrai gudrus ir vis „apdeda“ ES diplomatus i vieta

  • Anonimas

    Aš spręsčiau etiudą tokiu būdu: gaunu sutikimą iš Tbilisio ir pažadą nesikiški iš Maskvos. Pagal Tbilisyje iki konflikto nustatytą statusą P.Osetijos ir Abchazijos vadovus infomuoju apie misijos atvykimą.
    Be to, aplink Potį ir kitus objektus Gruzijoje, kur yra Rusijos okupaciniai daliniai, dislokuojami tarptautinės misijos kariai ir blokuojamas rusų susiekimas, tam kad priversti Rusiją tartis dėl okupacinių dalinių pasitaukimo.
    Ar užsuks Rusija „angliavandenilio“ čiaupus Europai? Vargu.

  • Anonimas

    Pastaba:
    Gerbiamas Artūrai, jei norėjote išreikšti mintį šachmatų teminais, vertėjo ir tekste tęsti „ėjimus žirgu“. „Ėjimas arkliu“ man asocijuojasi su vaikščiojimu keturpėsčia…
    Nebent Lavrovo „ėjimą arkliu“ panaudojot kaip eufemizmą vietoj „ėjimo vėžiu“… :()

  • 7

    „Gal dar nespėjo gauti instrukcijų iš S.Lavrovo?…“
    Ale tikrai įdomu, kodėl nesutapo P. Osetijos ir Rusijos pozicijos. Pasak kai kurių P. Osetija visiškai pavaldi Rusijai, ją valdo buvę Rusijos spec. tarnybų agentai, kurie mieliau nei mielai organizuoja visokias provokacijas ir apokalipses, ką jau kalbėti apie Kremliaus įsakymų vykdymą ( Rusijos įvykdyta de facto P. Osetijos aneksija kaip pavadino D. Žalimas). Instrukcijos tikrai vėlavo, norėta sudaryti savarankiškumo įspūdį ar P. Osetija ne tokia subordinuota Rusijai kaip iš pradžių atrodė?

  • „Na, ar ne dundukas?“

    Nesinori skubėti vertinti. Bet panašu, kad dundukas…

  • Anonimas

    Nesakyčiau, kad visai beviltiškas dundukas: kokiu būdu kertasi nepriklausomos naujos valstybės idėja su jos oficiozų nenoru matyti savo teritorijoje jokių svetimšalių, išskyrūs pačių pasirinktus? Jei ten pripažintų konfliktinę būseną, būtų labiau natūralu norėti tarpininko sureguliavimui. Šiuo gi metu jie mato būsena visiškai išspręsta (išskyrus Gruziją, kuri pati lygiateisiam dialogui turi atsisakyti viršumo, tuo gi viskas ir baigiasi), tad jokio papildomo tarpininkavimo gali nepageidauti, ir, kol kontroliuoja (savo?) teritoriją, ten nenorėti įsileisti jokių svetimkūnių. Bet koks įsiveržimas be jų palaiminimo – vienareikšmiškai prievartos aktas. Dabartinės situacijos sprendimai visiškai nesusiję su kažkuo problemiškai esančiu ar galinčiu būti geriau tų dalių teritorijose – nieko ten netrūksta.

    Saakašvilis turėjo kur kas geresnes pozicijas prieš savo va-bank ėjimą, o dabar sprendimo scenarijai gerokai apsikratę ne jo naudai. Bet ne tiek dėl to vertiname jį kaip neišmintingą vadovą – klaidų visiems pasitaiko, bet metodas, kuriuo ėmėsi „spręsti“ reikalus buvo toks nevykęs, kad be propagandinio smegenų plovimo, sakytum ir reikėjo, kad jam taip pasibaigtų „operacija“.