Gruzija – JAV ir Rusija laimi. O Lietuva?

Gruzija vykdo genocidą Pietų Osetijoje, gruzinai degina bažnyčias, kuriose slepiasi rusų moterys ir vaikai, Gruzijos armija bombarduoja taikias gyvenvietes…

 

Tai, žinios, kurias aš girdžiu čia, Kryme. Per televiziją, radiją.

 

Jei neturėčiau priėjimo prie BNS, AFP, atrodytų, kad tai, kas vyksta Pietų Osetijoje – naujas Kosovas…

 

Kita vertus, jei skaityčiau vien AFP ir Reuters, galėtų susidaryti vaizdas, kad ne Gruzija įsiveržė į Pietų Osetiją, bet atvirkščiai…

 

Bet iš tiesų tai nieko naujo. Pamenu, dar tada, kai NATO bombonešiai mėtė bombas ant Belgrado, sakiau, kad iš neteisės teisė negali atsirasti. Ir prognozavau, kad Kosovas galų gale bus atplėštas nuo Serbijos.

 

Kiek užtruko – iki šių metų vasario. Tada, pamenu, taip pat spėliojau, kad Kosovo nepriklausomybės aidas gali nusiristi iki Gruzijos…

 

Nusirito. Viskas taip pat. Šiandien Gruzija – tai Serbija, kuri bando išsaugoti savo teritorinį vientisumą ir pabandė jėga susigrąžinti tai, kas jai teisėtai priklauso. Pietų Osetiją.

 

Elgėsi kaip Serbija – vietoj derybų (kurios galbūt ir buvo neįmanomos) pasirinko tankus ir minosvaidžius. Taip, turėjo tam teisę. Tačiau ar taikūs Pietų Osetijos gyventojai turėjo teisę gyventi?  Taip, turėjo, bet žuvo nuo Gruzijos armijos tankų ar kulkų.

 

Kosovą nuo Serbijos, kuri taip pat turėjo teisę, gynė NATO. Tiksliau JAV. Nes jai teisė neegzistuoja.

 

Pietų Osetiją nuo Gruzijos šiandien gina Rusija, kuriai teisė taip pat neegzistuoja.

 

Per televiziją ir radiją skamba frazės “Rusijos teisėti interesai”, “Rusijos istorinės žemės”, “Rusijos teisė ginti savo paribį” ir t.t.

 

C.Rice kalba apie Rusijos veiksmus, kurie primena sovietų veiksmus Rytų Europoje….

 

O ką primena JAV veiksmai Serbijoje, Irake, Afganistane, galbūt netolimoje ateityje – Irane?

 

Rusai elgiasi taip pat kaip JAV. Tik nevynioja visko į žmogaus teisių vatą. Todėl skirtumas tik išorinis.

 

Kai atakuojant Cchinvalį žūva taikūs gyventojai, Gruzijos simpatikai tai vadina “casualties”. Rusai skelbia apie civilių žudynes…

 

Kur tiesa? 

 

Aš nežinau.

 

Bet man kyla klausimas, ką veikia Lietuva. Ar ji bando imtis tarpininko vaidmens, atstovauja Tbilisyje Europos Sąjungai ir bando padėti siekti taikos? O gal Petras Vaitiekūnas Tbilisyje atlieka JAV pasiuntinio vaidmenį, tuo dar labiau kaitindamas situaciją?

 

Juk skaitant kai kuriuos mūsų diplomatų, C.Rice pareiškimus atrodo, kad tai ne Gruzijos tankai pirmieji įvažiavo į Cchinvalį, o Rusija pirma pradėjo bombarduoti Tbilisį.

 

Taip, Rusija elgiasi kaip imperija, tačiau ji tokia ir yra. Ko tikėjosi Gruzija? Kad Putinas ir Medvedevas ramiai stebės, kaip žudomi rusai? O gal M.Sakašvilis tikėjosi, kad Gruzijos armijos žygį į Pietų Osetiją iš oro palaikys NATO naikintuvai, skubiai permesti į Kaukazą iš Irako? Naivuolis…Galėjo pasiklausti P.Vaitiekūno – būtų sužinojęs, kaip NATO ir kiti sąjungininkai padėjo Lietuvai 1991 metų sausį…

Šiandien skaičiau pranešimą apie tai, kad M.Saakašvilis dėkoja Lietuvos žmonėms už palaikymą. Aš šios padėkos nepriimu, nes jo visiškai nepalaikau.

 

Palaikau Gruzijos siekį kovoti dėl jai priklausančios Pietų Osetijos ir Abchazijos, tačiau ne M.Saakašvilį, kuris jau gerokai anksčiau pademonstravo, kad demokratiją jis supranta savotiškai – kai guminėmis lazdomis vaikė opoziciją. Lietuva – ta oficialioji – tada jį irgi palaikė.

 

Todėl ir sulaukėmė rugpjūčio 7-osios…

 

O žinote, kuo viskas dabar baigsis? Tuo pačiu, kuo baigėsi Kosove. Iš pradžių bus taikdariai, po to – kokia nors speciali taikos palaikymo misija, o dar vėliau Pietų Osetija ir tikriausiai Abchazija taps nepriklausomomis valstybėmis – Rusijos protektoratais.

 

Ir jas pripažins. Iš pradžių – tik Rusija, Serbija, Kinija, Šiaurės Korėja, Azerbaidžianas, Turmenistanas, o vėliau – pamažu – ir visi kiti.

 

Nesakau, kad dėl to bus kaltas M.Saakašvilis, tačiau jis bus nemažai prie to prisidėjęs. Galbūt per savo naivumą ir per didelį pasitikėjimą C.Rice, o galbūt dėl to, kad buvo įtikėjęs, jog jis ptas savaime svarbus ir gali priimti sprendimus.

 

Iš dalies prie to bus prisidėjusi ir Lietuva – dėl to, kad skatino M.Saakašvili, kai to nereikėjo daryti ir užmerkdavo akis į tai, ką reikėjo matyti ir rodyti kitiems.

 

O laimės vėl JAV ir Rusija. Pastaroji gaus ko norėjo ir formaliai beveik turėjo: Pietų Osetiją ir Abchaziją. O pirmoji – draugą iki gyvos galvos, nes vaidins, kad labai stengėsi ir gynė… Ir gal net galimybę turėti ten kokio nors priešraketinio gynybos skydo elementus.

 

O Lietuva ar išloš ką nors? Gali būti, nors šiandien dar nebūčiau tuo tikras.

 

 

 

 

 

 

 

 

(14 balsų, vidurkis: 3,43 iš 5)
Loading...
  • Rusija neturi P.Osetijos. Ti tik radikalų išplautom smegenim ir privežtų saviškių pilna. Patikėk, tokiom priemonėm ir Lietuvą „iš naujo“ paimti Rusijai būtų nesunku. Įdomu, kaip reaguotum, jei ir apie mus taip pašaliniai šnekėtų :)

    O šiaip, painus reikalas, nes abi pusės skleidžia savo propagandą ir tiesas, todėl konkrečiai nuspręsti, katrie teisūs, gana sunku.

  • Anonimas

    kartais ateina toks momentas, kai esi ARBA už vieną, ARBA už kitą – jokių viduriukų negali būti. tai visgi kaip yra šįkart?

  • Artūrai, man juokinga, kad pasidavęs tamstai būdingam norui eilinį kartą įžvelgti Amerikoje taikos bei progreso skandintoją, visiškai užmiršti tai, ko siekė ir ką pasiekė Gruzija. Prieš penktadienį ji turėjo užšaldytą konfliktą Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, kuris (a) neturėjo jokių šansų būti taikiai išspręstas, nes tokiu sprendimu nebuvo suinteresuota nei Rusija nei „Pietų Osetijos vadovybė“ (paskaityk Valatkos komentarą šios dienos lrytas.lt apie jos sudėtį), (b) kabojo akmeniu ant Gruzijos kaklo bet kokiuose vapėjimuose apie NATO ir ES narystę (teritorijos problemos, blin, jeigu latvius ir estus Rusija tiek murkdė atsisakydama pasirašyti sutartis dėl sienų, tai ką kalbėti apie Gruzijos problemas).
    Pradėję kovos veiksmus (o teisingiau, nutarę, kad visą savaitę trukusios „osetinų“ provokacijos Tbilisiui tik į naudąi) gruzinai privertė (a) Rusiją atidengti kortas ir prarasti tai, ką turėjo iki šiol: NVS mandatu mojuojančio taikdario statusą Kaukaze); (b) Vakarus rimtai susimąstyti apie Kipro varianto taikymą Gruzijai (nuo jos prievarta atkabinami Abchazijos ir Pietų Osetijos regionai, kurių gyventojai jau niekad nesutiks būti Gruzijoje), užtat likusi dalis gauna fast-track į NATO. Manai, kad Turkija ir JAV ramiai žiūrės, kaip rusai apsižergia Baku-Ceyhano naftotiekį? Apskritai po tokių Rusijos pasivaikščiojimų regione ir Nabucco projektas gali atgimti. Ir spaudimas lėtinti ir stabdyti BlueStreamą iš amerikiečių pusės gali suintensyvėti. Žinoma, kaip kad ir šneka vaikiai iš StratFor, viskas priklausys, nuo kiek laisvos bus JAV rankos. O jeigu dabartinės tendencijos Irake tęsis (jau 12 regionų perduota Irako kariuomenės kontrolei, o praeito mėnesio JAV karių aukų skaičius mažiausias nuo įsiveržimo), jos po truputį laisvės.
    Tik niekaip nesuprantu, ką Maskva iš to gaus. Nulis apčiuopiamos naudos. Vietoje pakabintos ore Gruzijos savo pašonėje ir galimybės amžinai svetimomis rankomis žarstyti žarijas – aiškią ir tik vietiniam elitui bei būsimo Cchinvalio atstatymo milijonais suinteresuotiems mafukams naudingą fronto liniją. Beje, sprendžiant iš to, kad Gruzijos bombardavime dalyvavo strateginė aviacija (numuštas Tu-22M3), Maskva buvo Kokoity ir Saakašvilio sparingo užklupta su nuleistomis kelnėmis. Ir durniui aišku, kad tokiam bombardavimui užtenka tik fronto aviacijos, vadinasi, jos nebuvo permesta į regioną iš anksto. Vadinasi, Maskva ėmėsi reaguoti tik tada, kai pamatė, kad jos globotiniai Cchinvalyje padėjo jai kiaulę. O jau tada nutarė, kad svarbiau gelbėti „veidą“ Kaukaze, nei ieškoti racionaliausio savo interesų atstovavimo būdo (nemanau, kad papildomų problemų Sarkozy pirmininkavimui ES užkrovimas yra racionalus būdas tvirtinti strateginę Maskvos-Berlyno-Paryžiaus ašį ) Beje, ir gruzinų veiksmai liudija, kad jie siekė rusų įsitraukimo į konfliktą. Jeigu būtų nenorėję, būtų užtekę normaliai subombinti ar sabotuoti Roki tunelį ir joks 150 tankų nebūtų pravažiavęs – Pietų Osetija tiesiog neturi kito susisiekimo kelio su Rusija.
    Žodžiu, manau, kad laimėjo Gruzija. Kad ir kaip tai paradoksaliai skambėtų.
    O dėl Kosovo paralelių. Dar negimė žmogus, kuris sugebėtų į vieną darnų mechanizmą sukabinti du tarptautinio sambūvio principus: teritorijos integralumo ir nacionalinio apsisprendimo. Su juo kaip su XIX a. Šlezvigo-Holšteino suverenumo klausimu, apie kurį anglų užsienio reikalų ministras Lordas Palmerstonas pasakė, kad yra tik trys žmonės, kurie jį supranta. Vienas jau mirė, kitas išprotėjo apie jį mąstydamas, o jis pats spėjo užmiršti atsakymą ;)

  • Man atrodo, kad Valatka savo šios dienos straipsnyje ir Aidas labai tiksliai nusakė, kas dabar vyksta Gruzijoje.

  • Dar galima Socoro straipsnį pacituoti tiems, kurie nori ne vien rusiško požiūrio.
    http://www.jamestown.org/edm/article.php?article_id=2373298
    Ir Latyninos:
    http://www.rferl.org/content/Article/1189525.html

  • Visiškai pritariu aukščiau išdėstytai Artūro Račo nuomonei šiuo klausimu.

    Ir asmeniškai esu linkes labai smarkiai abejoti, kad lietuvių tauta (nekalbu apie atskirus jos atstovus) bent ką išloš iš dabartinių mūsų užsienio politikos strategų ir vykdytojų veiksmų.

    Nes nors jie, kiek suprantu, yra įsitikinę, kad yra labai svarbūs žaidėjai lošiant Globaliųjų šachmatų partiją, bet dingojasi man, kad tikrieji žaidėjai tiesiog žarsto žarijas svetimomis rankomis ir jiems šioje partijoje skiriamas pėstininko, kuris bet kada gali būti paaukotas vardan svarbesnių interesų, vaidmuo..

  • Zeppelinus, pagal tavo logiką, vienintelis įmanomas variantas: išvis nulipti nuo šachamtų lentos ir nedalyvauti partijoje. Bandė Lietuva jau ne kartą nulipti… Kuo baigėsi, pasakoti nereikia. Visa 1920-1940 metų istorija paremta tokiu noru būti nuošalyje nuo šachmatų lentos. Sunkiai išeina, kad vienas iš dalyvaujančių didmeistrių visa valstybinė ir visuomeninė sistema yra viena didelė ir nesibaigianti diedovščina – mane dabar porą metu dulkins iškreiptu būdu, bet aš po to palypėsiu auksčiau ir jau tada dulkinsiu pats. Tokiam nepaaiškinsi, kad noriu būti draugiškas, neutralus, gėrėtis ramunėmis ir debesų atspindžiais pavasario lietučio balose.
    Rusijos atžvilgiu Lietuva gali viltis tik trijų išeičių:
    a) geranoriška ir draugiška kaimynė, atsisakiusi zero-sum game filosofijos į pasaulį (tokios išeities fantasmagriškumas truko gal porą metų, baigėsi dar neįsibėgėjus Jelcino epochai)
    b) vidinių problemų kamuojama silpna milžinė molio kojomis, tačiau vidinių problemų kiekis ginkdie neperauga į kritinę masę, grąsinančią išorei (Jelcino epocha)
    c) atsigavusi imperinė jėga, kuriai taškytis muskulais visomis įmanomomis kryptimis trukdo problemų kiekis periferijoje (dabartinė Rusija).
    Ergo, kuo daugiau problemų savo periferijoje Rusija turi toliau nuo Lietuvos, tuo mažiau šansų, kad netrukus užsiims ir mumis.
    Brutalu, negražu, tačiau faktas. Kai vienas žaidėjas žaidžia pagal graikų-romėnų imtynių taisykles, kitam būtų kvaila siūlyti badmintoną.

  • Na, nevisai taip. Dalyvauti šioje partijoje tiek, kiek mums (daugumai lietuvių, o ne tik paskiriems veikėjams) tai realybėje gali būti įdomu, bet tam reikėtu aiškiai apsibrėžti – kas gi mums į naudą ir kokie galimi prizai ir minusai siekiant to mūsų tyko. Dabar pasižiūrėkime, ką pats siūlai – jei trumpai, viskas susiveda į tai, kad siūloma mums lyg ir aktyviai dalyvauti Rusijos žlugdymo ir silpninimo akcijose, nes silpna ir problemų kamuojama Rusija mums tik į naudą. Gal būt, gal būt, bet yra nemenka tikimybė, jog tuomet toks atviras, tiesmukas ir net neužmaskuotas šio tikslo siekimo būdas, kurį mes regime dabar, mums gali labai skaudžiai ir greitai atsirūgti – o pasekmės to mums (eiliniams lietuviams, ne politikams) bus kur kas skaudesnės, nei pvz. USA tautos atveju. Prisiminkime, ko išvis Lietuvai reikia iš Rusijos idealiu atveju:
    a) Taikos ir sienų neliečiamybės;
    b) galimybės įsigyti Rusijos gamtinius išteklius – ir kuo palankesnėmis kainomis;
    c) galimybės realizuoti savo pramonės produkciją Rusijos rinkoje;
    d) galimybės atlikti tranzito šalies ir tarpininko vaidmenį prekyboje tarp ES ir Rusijos.
    Viskas, mano požiūriu – sąrašas yra maksimalus ir baigtinis. Nei demokratijos, nei žmogaus teisių, nei dar kokių laisvių ar kitokių pokyčių Rusijoje mums (lietuvių tautos daugumai) nereikia, jeigu vykdomi šie 4 punktai. Dabar pasižiūrėkime, ar mūsų šachmatistų vykdoma politika Rusijos atžvilgiu veda prie šių punktų realizavimo ar visgi – priešinga kryptimi..? IMHO, visgi priešinga…

    Suprantu, jog didieji mūsų šachmatistai mano, kad USA partiją kada nors išloš ir Rusija galų gale bus paversta kriptokolonija, o mums, kaip aktyviems to proceso dalyviams, kažkas labai gero nuskils. Požiūris įdomus ir pagrįstas tam tikra logika, bet stebint paskutinius realaus pasaulio pokyčius matosi, kad šis modelis vargu ar bus realizuotas ir vis didėja šansai, kad USA nepajėgs primesti Rusijai savo valios ir galų gale atsitrauks. Kas tokiu atveju laukia mūsų entuziastų-šachmatistų ir kokios to pasekmės gali būti jų vedamai Lietuvai…? Tenka ir apie tai galvoti, deja, deja…:(

  • Tai pagal tokią priebliūdišką teoriją gal mums reikėjo patapti tokiems kaip Baltarusija? Bet kad ir aniems rusai nenori papigiai dalinti savo resursų :)

  • Priebliūdiška? Hmm, ar tik nebūsi iš tų, kuriems per ankšta Lietuvoje – jų Intelekto aprėptis yra visai kito lygmens ir kurie baisiai nori rūpintis Globaliais, pasaulinio mąsto, reikalais..?;) Pažįstamas dar iš sovietmečio tipažas – apie tokius net anekdotas yra – „Čto-to menia v poslednee vremia Gondūras bespokoit..“ ..;)

    Papigiai, ne papigiai – žiūrėkime, kad galų gale išvis neliktume nuo jų atkirsti – dėl politinių veiksmų.

  • Zeppelinus, oponuoju :)
    a) Taikos ir sienų neliečiamybės – sutinku.
    b) galimybės įsigyti Rusijos gamtinius išteklius – ir kuo palankesnėmis kainomis – o kam? mums reikia galimybės įsigyti ne būtinai Rusijos, o bet kuriuos kitus gamtinius išteklius kuo palankesnėmis sąlygomis ir turėti patikimas transporto arterijas juos atsigabenti. O ne vamzdį, kuris staiga ima ir užanka belaukdamas remontų.
    c) galimybės realizuoti savo pramonės produkciją Rusijos rinkoje – o kam? Kodėl vėlgi būtinai Rusijos rinkoje? Bet kuri rinka patraukli, kuri moka geriausią kainą.
    d) galimybės atlikti tranzito šalies ir tarpininko vaidmenį prekyboje tarp ES ir Rusijos. – mes esame ES dalis ir negalime būti tarpininku tarp savęs ir Rusijos. ES viduje galime būti ar bent jau vaizduoti Rusijos ekspertus, tačiau jokiais tarpininkais jokiu būdu negalime būti.
    Visi šie punktai būtų neblogi, jeigu jų nenaikintų tamstos atsisakymas kitų sąlygų – būtent tų pačių laisvių, pokyčių, demokratijos ir t.t. Kokia prekyba gamtiniais ištekliais ir mūsų pramonės produkcija įmanoma su šalimi, kurioje nėra nei valdžių atskyrimo, nei įstatymo viršenybės? Tokia, kol šių dviejų faktorių nebuvima kompensuos atriedos (rusiškai – otkat :) atsakingiems Rusijos dolžnostnym licam. Kas nesant šiem dviems faktoriams garantuos, kad vėl įvykus kažkokiems tektoniniams poslinkiams po Kremliaus kilimu vėl bus nesugalvota persidalinti šalį? Ir vėl bus sodinami vieni oligarchai, o iškeliami nauji?
    Todėl, kadangi mūsų galimybės įtakoti bet kokius teigiamus poslinkius Rusijoje yra tiek minimalios, kad apie juos net neverta šnekėti, verčiau jau kuklius mūsų resursus panaudoti bent jau kuo didesnio psichologinio atstumo su Rusija nustatymui. Tiek per aiškiai apibrėžtą orientaciją tik į Vakarų sąjungininkus, tiek per Rusijos dalies mūsų užsienio prekybos balanse mažinimą, tiek per aktyvų dalyvavimą procesuose, kurie bent jau suteikia Kremliui galvos skausmo ir neleidžia susikoncentruoti vien į mus.
    Nes neturėkim iliuzijų, kad mūsų neveikimas ar naivumas Rusijai žadiną norą pamilti Lietuvą vėlyva aistringa meile. Nei velnio. Seniai jau jie viską žino apie Pribaltikos fašistus ir nuomonės nepakeis. Todėl, kad įpratę tautas sverti kilogramais kaip bekonus. Mažiukų nelabai pastebi ir nuoširdžiai stebisi, ko jie purkštauja, tegul džiaugiasi, kad apskritai egzistuoja. Pakrapštyk bet kokį virtuvinį rusų inteligentą. Tik nukrapštysi dostojevskiško mesianizmo paviršių, po juo rasi pačią gryniausią diedovščinos suformuotą deržavininką.
    Ir tas pasikeis nebent tada, kai Rusija padarys tai, ko niekada istorijoje nebuvo padariusi – išsiauginsi didelę viduriniają klasę. Gal tada buržua būdingas racionalumas ir leis su jais bendrauti kaip su normaliais.

  • @Zeppelinus
    Taip man rūpi kas vyksta su kitais, nes mano patys primityviausi poreikiai kaip ir patenkinti, t.y man nebereikia susikoncentruoti ties savo putros bliūdu, todėl į pasaulį aš galiu pažvelgti ir plačiau.
    Antra, aš irgi tave „myliu“, nes tokie tu dar nuo sovietinių laikų yra įpratę vietoj diskusijos apie temą pereiti prie oponento aptarinėjimo.

  • 4.
    1.Ėėė, Aidai, pirmiausia – neabsoliutizuojų tų b, c ir d punktų ir neteigiu, kad vardan jų siekimo reikia aukoti savo tautos interesus. Tačiau jeigu kalbame apie kažkokius gruzinus, osetinus ar dar kokius tibetiečius – tai, atvirai sakant, nė sekundės nedvejodamas atsisakyčiau jų teisėtų ar neteisėtų reikalavimų palaikymo, jeigu tai leistu bent kiek ilgam realizuoti tuos b, c ir d punktus (apie a – net nekalbu), kas ženkliai prisidėtu prie lietuviškos ekonomikos suklestėjimo ir mūsų tautos gerovės augimo. Beje, visiems tiems punktams iš tikro yra alternatyvos – ir ačiū Dievui, kad yra, bet įvardinkime tiesiai šviesiai – gerokai brangesnės mūsų atžvilgiu. Tai reikia turėti omenyje ir nesišvaistyti lietuvių galimybėmis vardan nesuprasi ko – kažkokių gruzinų ar kitokių tibetiečių interesų atstovavimo, aukojant savo tautos interesus. Pažvelkime į senąsias ES šalis – štai kur pragmatiškumo atskirais atvejais pavyzdys. Nereikia vaidinti to, kas mes nesame ir kištis ten, kur galime būti sutrinti, net girnoms nepajutus – štai ir viskas… Suprantu, kad nekuriems mūsų politikams, įsijautusiems į Pasaulio valdovų parankinių vaidmenį, tai gali būti skaudu, bet realybėje esame vidutinio Europos miesto gyventojų skaičiaus ir kur kas menkesnės ekonomikos šalis ir vertėtu elgtis adekvačiai, atsižvelgiant ir į tai, kad su dabartiniais kaimynais mums visgi pasisekė – jokių grėsmių iš jų pusės kol kas nenusimato. Tai nereikia tų grėsmių dirbtinai ant savo galvos kurti….

    2. Antra – niekaip nesuprantu, kaip visos tos laisvės, demokratijos ir etc. pokyčiai Rusijoje gali įtakoti geresnę prekybą ir santykius su šia šalimi..? Bet koks verslininkas pasakys, kad svarbiausias dalykas tam yra valdžios stabilumas – ir kuo ji ilgaamžiškesnė ir stabilesnė – tuo geriau. Autoritarinis variantas tam labai tinka – susitarei su valdovu/jo atstovu vieną kartą – ir ramus artimiausius 10-15 metų, jokie rinkimai ir etc. tų susitarimų nepakeis. Pakanka prisiminti, kokius režimus palaikydavo ir sukurdavo USA Lotynų Amerikoje – demokratijos visai nesiekė, prekiaudavo su diktatoriais be jokių problemų. Galų gale, prisiminkime, kad jokio smerkimo iš Lietuvos pusės nesulaukia atvirai diktatoriški Azerbaidžano, Kazachstano ar Uzbekijos režimai – priešingai, kaip ir USA matome juose alternatyvą Rusijos gamtiniams ištekliams ir spjauname į žmogaus teises bei laisves. Tiesiog siūlau panašiai žiūrėti ir į Rusiją – kaip į žaliavų šaltinį ir produkcijos rinką, nesukant sau dėl kitko galvos – ir išlaikant, kaip pats ir siūlai – psichologinį atstumą, neįsileidžiant nei į draugystes, nei į priešiškumus. Gryna pragmatika ir racionalumas.

    Ir jokia vidurinė klasė ar demokratija Rusijoje kitokių santykių nenulems – jie vis vien vadovausis savo interesais. Mums svarbu tik tai, kad tarp tų Rusijos interesų neatsirastu interesas nubausti ar paauklėti mažą kaimyną, netgi aukojant dalį ekonominės naudos. Didelė šalis tai gali sau leisti nesunkiai, o mažai ekonomikai tai perdėm skaudu.

  • @Zeppelinus,
    Alternatyvų brangumą apsprendžia atstumai, pasiūla/paklausa, pagaliau netgi tokie faktoriai, kad MN įrengta apdirbti Sibiro naftą, o ne švaresnę ir mažiau sieringą.
    Niekas siūlo peršokti bambą ir vaizduoti kingmeikerius ir dylbrokerius, tačiau vorantiklius nuo veizolų tiems patiems vakariečiams būtina valyti jau vien todėl, kad jie nei metų kartu su rusais/sovietais nepraleido, todėl pats genialiausias sovietologas kartais mažiau nutuokia, su kuo jis turi reikalą, nei kokia nuo kolektyvizacijos nukentėjusi kaimo bobutė. Tame ir yra mūsų vaidmuo. Aiškinti apie tai, kokį mėšlą iš žmogaus psichikos padaro 70 metų trukęs jos dulkinimas (po perkūnais, mes patys dar negreit tą mėšlą iš savosios išmesim) ir kokią įtaką tai turi santykiuose su tokios psichikos savininkais. Todėl niekas grėsmių dirbtinai nekuria – ji ir taip yra. Plačiai išsikerojusi per šeštadalį planetos. Vienintelis klausimas – įžiūrėti ją ar užsimerkti.
    Dėl antro punkto. Taip, ir BP manė, kad viskas bus gerai :) Ir Shell manė. Kad susitarei su vyriausiu bosu, ir dzin ar gali toje šalyje ginti kontraktus teisme, ar negali. Todėl latifundinių olicharchijėlių pavyzdys Lotynų Amerikoje nelabai tinka. Ten vietiniai bonzos Šaltojo Karo metais žinojo, kad jeigu pradės kelti vėjus su United Fruit, gali susilaukti ne šaukimo į teismą, o US Marines vizito. Tuo tarpu post-sovietikų atžvilgiu toks pacta sunt servanda principo saugiklis nelabai veikia.
    Ir pabaigai. Būtent tam ir reikalinga toji didžiulė vidurinė klasė reikalinga. Kad vadovautųsi aiškiai suvoktais ir racionaliais savo interesais. Dėl kurių įmanoma pasidėrėti, prie kurių galima prisiderinti. O ne taip kaip dabar, kai į vieną susiplaka Dimos noras pasirodyti, kad simpatija Deep Purple nereiškia, jog jis yra koks sušiktas zapadnikas, Volodios noras įrodyti Mišai, kad jo kiaušiai kietesni, Kokoity noras išlaikyti savo kontrabandinį kromelį Cchinvalyje, kolektyvinis Kremliaus noras parodyti Vakarams, kas būna, kai nesiskaitoma su Rusijos norais Kosove, generolų noras parodyti, kad Čečėnijos fiasko užmiršti, mūsų tankai vėl važiuoja, labai ačiū, Gazpromo noras apsižergti Baku-Čeihano naftotiekį ir parodyti špygą Europai „Grabe matėm jūsų Nabucco vamzdį su baltom tapkėm“, žodžiu…

  • @MariukasM

    „Taip man rūpi kas vyksta su kitais, nes mano patys primityviausi poreikiai kaip ir patenkinti, t.y man nebereikia susikoncentruoti ties savo putros bliūdu, todėl į pasaulį aš galiu pažvelgti ir plačiau.“

    Labai džiaugiuosi dėl pačio, bet ar gali tą patį pasakyti apie lietuvių tautos daugumą? Matyt, kad ne….:( Tai gal tokiems sėkmingiems ir savo poreikius iki gyvos galvos patenkinusiems veikėjams, kaip Tamista, altruizmo priepuolių užkluptiems vertėtu pradėti rūpintis mažiau sėkmingų bendratautiečių problemomis, o ne Afrikos vaikais ar Gruzijos teritorijomis..? Ar visgi sugražinti tibetiečiams teokratinę Dalai-lamos valdžią Tamstai labiau rūpi, nei masiškai emigruojantys iš Lietuvos broliai lietuviai..?

    „Antra, aš irgi tave “myliu”, nes tokie tu dar nuo sovietinių laikų yra įpratę vietoj diskusijos apie temą pereiti prie oponento aptarinėjimo.“

    Dovanok, Mariau, bet kad Tamstos 8 poste jokių vertų oponavimo teiginių aptikti nepavyko…Vien tik „co to ja“poziciją išreiškianti nuoga retorika… Atitinkamai ir .. :)

  • @Aidas

    Tam tikra dalimi nesutinku su pačio pateikta nuomone, bet po truputį nukrypstame į labai jau plačias lankas – visgi Artūro blogas nėra skirtas tokios apimties diskusijoms, kokia gali išsivystyti jai toliau rutuliojantis tokia pat eiga.

    Norint ją tęsti tektu konkrečiau suformuluoti ir suderinti pradinius teiginius, kitaip „delfizavimo“ išvengti niekaip nepavyks…
    ______

    OK, tam kartui paliksiu Artūro svečius ramybėje – buvo malonu bendrauti.

    zeppelinus.livejournal.com

  • Anonimas

    Kinija irgi laimif Tibeta visi jau spejo pamiršt.

  • Anonimas

    Arturai,
    as savo nuomones apie Gruzija nesakysiu.

    bet pasakysiu nuomone apie tamstos bloga: dziaugiuosi siandien ji atradusi. sita diskusija buvo idomiausias dalykas, kuri teko skaityti apie Gruzijos ivykius. galbut del to, kad cia taip karsta kaip karo zonoj – bet va tokiu diskusiju (kai minimi faktai, kai rasoma sodria lietuviu kalba) labai pasigendu, cia visi tokie apatiski, niekas nediskutuoja, tik moja ranka – nu jo, kazkas vyksta, bet man koks skirtumas…

    Tuo paciu perskaiciau dar kelis blogo irasus ir tikrai labai smagu. pamazu imu tiketi, kad tinklarasciai tikrai gali tapti alternatyva nuobodziajai musu ziniasklaidai.

    Beje, vyninei tappo doro as irgi negaileciau komplimentu. vienintelis minusas – tai, kad ten labai jau mazai vietos.

  • Aidai, Valatkos komentaras iš tiesų puikus, kad net kyla klausimas, ar jo pradinės medžiagos kartais neruošė Rice tarnybos?

    Zeppelinus, esminė loginė klaida – žymiai geriau, jeigu mes jau nuo 90-ųjų būtume mokėję tarptautinę kainą už dujos, naftą ir visus kitus išteklius – krizė jau būtų praėjusi, o dirbtume našiau, efektyviau ir spardytume į šikną ne tik gruzinus ar baltarusius, bet ir visus ES naujokus, o gal net jau ir kokius graikus su portugalais. dabar – miegam. geriausias pavyzdys – nulinis pasistūmėjimas daugiaubučių renovacijoje. ačiū tam, kur aukščiau, kad pagaliau kainos tiek pakils, kad žmonės pradės mąstyti. žingsnis po žingsnio ir užaugsim.

  • Liutaurai, atsipalaiduok tu vieną kartą su savo sąmokslo teorijomis. Jeigu būtum bent pasivarginęs nulįsti į mano pateiktas nuorodas, būtum paskaitęs, kad Valatka naudojosi faktais, kuriuos surinko Julija Latynina iš Novaja Gazeta.

  • @Liutauras

    „Zeppelinus, esminė loginė klaida – žymiai geriau, jeigu mes jau nuo 90-ųjų būtume mokėję tarptautinę kainą už dujos, naftą ir visus kitus išteklius – krizė jau būtų praėjusi, o dirbtume našiau, efektyviau ir spardytume į šikną ne tik gruzinus ar baltarusius, bet ir visus ES naujokus, o gal net jau ir kokius graikus su portugalais. dabar – miegam…“

    Dovanok, Liutaurai, bet matau loginę klaidą pačio samprotavime – tarp valdžios gebėjimo strategiškai mąstyti ir su tuo susijusių jos veiksmų bei kainų lygio nėra jokio tiesioginio ryšio.

    Pailiustruosiu anekdotu:
    ______________
    Nusiminęs tėvas skelbia šeimynai liūdną žinią:
    – J***mat***vrot! Degtinė pabrango trigubai!
    Vaikučiai nedrąsiai domisi: – Tėtukai, tai tu dabar mažiau gersi?
    Nustebęs žvilgsnis: – Jūs ką , b***t, nuprotėjot? Tai jūs MAŽIAU VALGYSIT!!!
    ______________________
    Tos lengvatinės kainos buvo tiesiog šansas mūsų valdžiai sutaupyti lėšų tam, kad imtis priemonių ateičiai, kai tų kainų nebeliks. Ar tuo buvo pasinaudota? Ne. Kas pačiam duoda pagrindo manyti, kad jeigu tos kainos būtu buvusios tokios nuo pat pradžios, būtu buvę kitaip?

    IMHO, keletu milijonierių gal tikrai būtu mažiau, o emigrantų – keliomis dešimtimis tūkstančių – daugiau, bet esmingai kita ekonomika? Iš kur ir kodėl?

    NT burbulas ir beprotiškos kainos, padariusios būstą neprieinamu daugumai jaunų šeimų, ką – sukūrė efektyvią sistemą, kurios pagalba Lietuvos valdžia išsprendė šią problemą ir užtikrino būsto prieinamumą?

    Jėzau, juk iš valdžios vyrų šitaip niekas net klausimo nekėlė – visi tik džiūgavo, kad „kyla statybų sektorius..“ , o kad Lietuvos jaunimas tampa užsienio bankų baudžiauninkais – anokia čia problema..?

  • Anonimas

    Rusijos ir Gruzijos karas – rimtas išbandymas JT, JAV, NATO, ES ir Lietuvos diplomatinėms pajėgoms. Rusijos propagandos mašina visais ruporais kaltina Gruziją taikių gyventojų žudymu, Dūmos frakcijų vadukai svaičioja palyginimus su Hitlerio invazija 1941 į SSRS. Rusijos kariuomenė įsiveržė į Gruziją iš Abchazijos ir tai nebegali būti traktuojama, kaip Pietų Osetijos gynyba.
    Rusai jau be užuolankų pareiškia apie savo interesus Kaukazo regijone ir plečia karo veiksmus.
    Jei Lietuvos oficialioji pozicija nesikeis, Kirkilui reikia skubiai reformuoti LEO.lt politiką. Lietuvos elektros energijos tiekimo tinklas susinchronizuotas su postsovietinės erdvės (tuo pačiu ir Rusijos) tinklais, o su Vakarų Europos tinklu nesusinchronizuotas (skiriasi dažnis). Tiesioginis abiejų tinklų sujungimas neįmanomas. Būtinas dažnio konvertavimas prie vienos (vakarinės arba rytinės jungties). Kadangi Lietuva yra ES, tai logiška būtų konverterį statyti prie rytinės jungties, tačiau LEO bosai nori konverterio prie vakarinės jungties (pikti liežuviai plaka, kad taip elektra kontrabandiniu būdu permetama į Rusiją ir Baltarusiją).
    Be abejonės, tai tik viena iš daugelio šio konflikto galimai paaštrintų problemų.
    Jeigu JT, NATO ir ES „užspaus“ Rusiją, gal pavyks sušvelninti jos pozicijas išteklių tiekimo politikoje.

  • Anonimas

    Gal girdėti, ar Rusijos spauda jau praneša apie snaiperius negrus su baltomis kelnėmis? „Frankofilui“ šio blogo šeimininkui. Gerb. Artūrai, jei Jūsų nuomone JAV yra pasaulio politikos šėtonas, tai kas tada Rusija?

  • Gerbiamas Egidijau, jei būtumėte atidžiau skaitęs, galbūtumėte pastebėjęs, kad, mano nuomone, Rusija ir JAV yra iš esmės labai panašios, jei ne vienodos. Vienntelis skirtumas tarp jų yra tas, kad JAV pusėje šiandien yra didesnė jėga ir todėl ji kartais sau leidžia daugiau nei Rusija. Jei kartais jėgų santykis pasikeistų (tikiuosi, kad taip neatsitiks, nes geriau turėti teisės nepaisančią JAV už vandenyno, nei teisės nepaisančią Rusiją šalia savo sienų), Rusija elgtųsi kitaip: pavyzdžiui, rusų kariai tikriausiai jau būtų buvę Tbilisyje…

    Negaliu neatsakyti ir Aidui: aš suprantu Tavo prieraišumą „real politic“, bet sekant Tavo logiką, Lietuvai gal irgi reikėjo 1990 pašaudyti į „Šalčininkų, Naujosios Vilnos, Trakų Vokės ir kitus nelietuvių apgyvendintus rajonus… Gal būtų greičiau į ES ir NATO priėmę…

    Be to, abejoju, ar M.Saakašvilio tikslas buvo atsikratyti Pietų Osetijos ir Abchazijos, jis, panašu, vadovavosi O.Benderio logika, kad „Vakarai jam padės“. Jei ne, tai keistas valstybės vadovas, kuris žudo žmones, kad atsikratytų dalies savo teritorijos – galėjo susitarti su parlamentu ir priimti įstatymą, kad Gruzija savanoriškai atsisako tų teritorijų…

  • Anonimas

    Visiem gerai. Zurnalistai maziausiai menesi tures ka rasyt. Labai Gerai, nes Rugpjuti daugiausiai atostogaujanciu ir su temom ir ivykiais Badas. Politologai filosofais istorikai leis knygas apie Pietu Osetijos kara. Degalines gali brangint kura. Labdaros organizaciju vadovai plaut pinigus. Rusija gavo pasaudyt, ir pademonstruot savo galia ir daug viso kito. JAV pagaliau tures priesraketini skyda. Ir Kinijai ramiau, maziau priekaistu del Žmogaus teisių. Lietuviam dekoja Gruzija. Vaitekunas greiciauisia pateks i sekanti Seima. Tevynes Sajunga gales paspjarint per paciu organizuojamus mitingus ir maistaujantis jaunimas nesitrainioja gatvemis o renkasi prie Rusijos ambasados. Visiem gerai. O dar sako karas nenaudingas…

    Tik maza smulkmena…mirciu kiekis. Kuri net vargu ar kada suzinosim…

  • Artūrai, dėti lygybės ženklą tarp JAV ir Rusijos yra mažų mažiausiai patologija. Nes, užmušk mane, vieninteliai du panašumai, kuriuos įžiūriu abejų valstybių įsitikinimas savo misija (beje, gana skirtinga) bei ryžtas naudoti jėgą šiai misijai realizuoti.
    Tačiau tada prasideda skirtumai. Ir, Tu jau nesupyk, gana esminiai. Vienoje šalyje nuo pat įsikūrimo grumiasi izoliacionizmas ir internacionalizmas, joje milijonai demonstruoja prieš karus, kultūrinis elitas užsiima saviplaka (surask Noamo Chomskio ar Susan Sontag atitikmenį pagal jų santykinę įtaką viešajai opinijai Rusijoje), tarpusavyje konkuruoja galybė aiškiai apibrėžtų ir skaidrių interesų grupių, veikia valdžių padalijimas, įstatymo viršenybė, nuimami prezidentai ir senatoriai, žodžio ir sąžinės laisvės primatas yra absoliutus, kitoje… Tiesą sakant, net keista veltis į tokią diskusiją :)
    O dėl realpolitik, beje, tai vokiečių, geležinio kanclerio von Bismarck nukaltas terminas, o ne angliškas išsireiškimas, nagi, kur ten įžiūrėjai mano prieraišą jam ar Saakašvilio veiksmų apologiją? Aš bandžiau Gruzijos veiksmus racionalizuoti, aiškintis, kodėl jie taip padarė, o ne vertinti juos moralinio imperatyvo požiūriu :)
    Beje, Tavo pasirinkta analogija – nei į tvorą, nei į mietą. 1990 m. Gorbačiovo įtakos svoris Vakarams buvo n kartų didesnis nei Lietuvos, apie mūsų narystę NATO ir ES mes patys drįsome tik tyliai pasvajoti tualete, Šalčininkų autonomininkai neužsiėmė lietuvių valymu iš savo rajonų, o ir arsenalo tam neturėjo…

  • Anonimas

    Kai bebūtų keista, skaitant komentarus ir nuomones politiniais, socialiniais ir pan. klausimais, pirmą kartą tenka pritarti Aidui, o ne Artūrui. Pasaulis labai toli nuo tobulumo; tarptautinės teisės normos prieštaringos, galima sakyti – fikcija. Taigi vyrauja galios žaidimai ir stumdymasis, todėl iškyla vertybinis pasirinkimas. Gerai, išnyksta galių pusiausvyros dalyvė JAV, po kelių dienų iš Lietuvos nieko neliktų ir mus valdytų KGB gaujos „pachanas“ (ne mano, o rusų liberalų apibūdinimas)? JAV XX a. pradžioje į galios žaidimus įsitraukė nenoriai, ir jei to nebūtų įvykę, neįsivaizduoju apie kokią Europą šiuo metu kalbėtume. Pateiksiu citatą, puikiai apibūdinančią Rusiją: „Užkariavimų ir saugumo reikmės Rusijos lyderių galvose buvo susiliejusios į vieną. Po Vienos kongreso jokia kita didelė valstybė nesiuntė savo karių į svetimas žemes taip dažnai kaip Rusija. Analitikai neretai aiškina, kad rusų ekspansionizmas kyląs iš nesaugumo jausmo. Bet rusų autoriai kur kas dažniau mini mesijinį polinkį. Pakilusi į žygį Rusija retai turėdavo saiko jausmą; sutramdyta ji įsižeisdavo ir užsisklęsdavo su pagieža širdyje“. Manau, kad mums kartais tenka rinktis tarp banditiško mesijanizmo ir vakarų civilizacijos, nepaisant jos trūkumų. Man asmeniškai gaila, bet vakarų civilizaciją šiuo metu gali apginti JAV, nes Europa turi tam tikrų problemų, pvz., nupirktas Gerhardas Šrioderis. Net toks Europos mąsto intelektualas kaip Umberto Eko, jaunystėje turėjo problemų su Rusijos vertybių vertinimu.

  • Anonimas

    Aido Pukleviciaus mintys siuo atveju teisingos. Netgi pagalvojuys baisu darosi kiek nusirito Europa.

  • Nu prašau, tęskite, tęskite.

    Tik atleiskit nesusipratėliui (bo nelabai kada turėjau gilintis veiksmais – naktinės pamainos dienos ritmą apvertė aukštyn kojom) – bet kur toks tūkstančių žuvusių nuotraukos osetijoje?

  • Aidai, nereikėtų ligoniais vadinti tuos, kurie galvoja kitaip nei tamsta (nes patologija – liga)… Aš galiu juk ir supykti:)

    Nesiginčysiu su Tavimi, gerbiu Tavo nuomonę ir Tavo nuoširdžią meilę Amerikai (ir tikriausiai visiems jos simboliams, pradedant Coca-cola ir McDonalds). Tačiau juk neprivalau būti toks pat kaip Tu, ar ne:)

    Ir jau kalbant apie sąžinės ir žodžio laisvės primatą, su tavimi niekaip nesutikčiau: tai, kas po rugsėjo 11 vyksta JAV su piliečių teisėmis ir laisvėmis, įskaitant, žodžio, privatumo, asmens nelečiambės, susirašinėjimo ir kita, su terminu „laisve“ jau seniai nebeturi nieko bendra.

    Tiesa kalbėti apie kokias nors laisves Rusijoje taip pat būtų sunku…

    Taigi, atsiprašau, bet nemyliu jų abiejų:)

    Ir beje, kažkaip prisiminiau V.Visockį, A.Solženyciną, M.Bulgakovą. Ar jų įtaka buvo maža?

    Ir ar tikrai viskas vertinama pagal įtaką tuo konkrečiu metu?

    Kiek šiandien žmonių skaito N.Chomskį? O kiek – Solženyciną ir M.Bulgakovą?

  • Anonimas

    Kažkodel daugelis diskusijų paprastai sukamos apie pametėtus paviršinius įvykius ar vertinimus. Artūrą gerbiu kaip asmenį, nebijantį įvardinti ir gilesnes prielaidas. Tikrai, JAV ir Rusija – labai jau panašios savo veiksmų motyvų požiūriu.
    JAV kaip nei viena kita valstybė naudojasi savo „išimtine“ teise nešti ją bet kam, kur patogu. Iš tikrųjų viskas paprasta: po II pas. karo jav dar laiko visą vakarų europą savo karinėj įtakoj (ES – valstybių darinys, be savo kiek nors reikšmingų spec. pajėgų, kariuomenės). Ekonominė įtaka taip pat didelė, bet ji mažėja. Mažėja ir tarpusavio palankumas. JAV demokratija – irgi galima pavadinti iliuzija naiviems jos piliečiams. Juos visus meistriškai valdo PR mašina, galit sau demonstruoti, protestuoti, bet nesusimąstot, kad darot tai ne visai savo valia. Aš jau nekalbu apie sistemą, kai a la naftos bendrovių magnatai investavę pinigėlių į PR su prezidento postu paima kone visą valdžią, ir veikia tik savo siaurų interesų vedini. Kas valdo jav senatorius? kas jie tokie, tie senatoriai, kokie interesai juos veda?
    Jei JAV Rusijoje turėtų tiek interesų kaip ES šalys – tarpusavio prekyba būtų bent artimų apimčių, esu tikras, kad net prašydami neišgirstumėt apie jokias demokratinės sistemos ydas. Tiesiog jav TAI BŪTŲ NENAUDINGA.
    O Gruzijos-JAV konflikto vertinimo ir elgesio pavyzdys – Suomija.

  • Artūrai, patologiją pavartojau tikrai nenorėdamas įžeisti, o daugiau kaip sinonimą instinktyviai ir mažai motyvotai antipatijai :)
    Amerikos aš visiškai nemyliu, o ypač Coca Colos ir viso fast food, nes, jeigu ieškočiau argumentų nekęsti Amerikos, tai pastarieji tikrai būtų patys tvirčiausi (na, dar country muzika :)
    Tačiau man labai įdomu pasiaiškinti, kas gi tokio vyksta po, anot Ali G, „tragic events of seven eleven“ :) Gal Patriot Act turi galvoje? Tai bus be galo įdomu sužinoti iš tamstos, kadangi iš kitur neišeina, kaip apribota, pavyzdžiui, žodžio laisvė? Arba asmens neliečiamybės? Kadangi šiandien Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, UK, Belgijoje ir dar daug ES šalių, pilietis vis dar gali būti be kaltinimų sulaikytas ilgesniam laikui nei US. Tas pats ir dėl privatumo, dėl susirašinėjimo ir t.t. Šiuo atveju ES tikrai mieliau ir įkyriau brukasi į savo piliečių patalus.
    Nei Vicockis, nei Bulgakovas nebuvo aktyvus režimo kritikai. Tik Solženycinas. Bet ir tas kritikavo tik Sovietus. Parodyk man garsius ir savo visuomenėje įtakingus Rusijos, ne Sovietijos, o Rusijos kritikus.

  • Anonimas

    Aidai, uzsivesk viena karta bloga, atsibodo medziot tavo komentarus po visa lietuviska blogosfera :)

  • Šarai, tai juk rašau savo fhm bloge. Filmai apie karą ir t.t. :)

  • Pingback: Anonimas()

  • Antanas

    Tuo metu dirbau amerkikiečių įmonėje UK. Santūriame laikraštyje radau jau antrą straipsnį apie tuos įvykius, kiek
    išsamesnį, bet tada dar niekas nežinojo nieko tikro (o dabar…?)
    Amerikietis, su kuriuo per pertraukas rūkydavom (ne žolę)
    pasakė savo nuomonę, aš – savąją apie Saakašvilį – kad žmogus tai nerimtas (tiek tepasakiau). Tik vėliau dašuto, ko jis dingo ir nuo tol rūkė kažkur slapčia – amerikiečius spaudžia specialus bilis, draudžiantis išsakyti rizikingą nuomonę, kad nebūtų palaikytas teroristų rėmėju.

    • nerijus

      JAV nepatartina užsiminti apie produkto nevartojimą ( hamburgerių ir kito briedo ), atseit, kad nekenktumėt įmonėm, kurios tuom verčiasi.
      Pasakymas:
      – Nevalgau „hotdogo“. Gali grėsti teisminiu procesu.
      ( dokumentinis filmas Food.inc )

      • Genpre

        Ne taip senai su Rolandu diskutavom, iki ko priveda nežabota, sveiku protu nesuvokiama demokratija…
        Debilizmas.. kitaip nepavadinsi… svajonių šalis :)))

        • nerijus

          Kas yra demokratija?
          Kas yra nacizmas?
          Kas yra komunizmas?

          Tai ne tie apibrėžimai, kurie išvardinti wiki.

          Apibrėžimai, kuriuos sugalvojo tokie pat kaip mes.
          Kiekviename yra nacistas, komunistas, demokratas. Tai priklauso nuo situacijos ir poreikių.

          Norėdami nusipirkti alaus ( alkoholio )- mes ieškome butelių su žinoma reklama ir užrašu „alus“. Nusipirkę ir jį išragavę žinome, kad tai buvo alus, o tiksliau- alkoholis.

          • Genpre

            Bet kai prisiragaujama iki baltų žirgų… ? :)

          • nerijus

            Visviena žinoma nuo ko…
            Priežastis nepasikeičia.
            Mokesčius didina ne konservatoriai, o tokie pat- žmonės.