Get prepared, act now… (kas iš tiesų valdo pasaulį)

Manau, verta pažiūrėti…

Tokį atvirumą ne kasdien galima išgirsti

Beje, labai dera su Lenkijos politikų pastangomis rasti išeitį…

(4 balsų, vidurkis: 3.75 iš 5)
Loading...
  • Stogas

    Gera logika- reikia skolintis Kubiliau tiek kiek panesi, o po to reikalauti skola sumazinti 2x ja nurasant.
    Gal ES nurasys mano busto skola ?
    Tik kvailiai nesiskolina „dafiga“ mokytis anglu kalbos Maltoje. Kodel mes Lietuvos pileciai turim mokyti seimunus anglu kalbos uz musu lesas likus jiems kadensijos seime 1.5 metu . ?
    Aisku, mes galetumeem uz skolintus pinigus Juos apmokyti sokiu, dainu, kepimo- virimo, masinu remonto bei muzikos pamokas sauletoje Jamaikoje ar bent jau Balio salose.

  • Jooo… Be reikalo įdėjote tą interviu, nes čia lankosi ir tokių asmenų, kurie ir patikės tokiais paistalais… O Lietuvos ekonomikai tokie paistalai tikrai nepadės…

    Nors iš kitos pusės pažvelgus jis yra šiek tiek teisus. Jau jaučiama antroji krizės banga. Tačiau nuo jos, kaip visada, labiausiai nukentės tik silpnos ES naujokų ekonomikos…

  • Krepofobas

    Nebereikalo susijaudinęs vaikinas (bet sąžiningas). Bus ne ekonomikos pabaiga, čia jų profesijos pabaiga. Akcijų rinkos su visais našlaičiais brakeriais dabar tik apgailėtinas anekdotas. Reikės prisiminti senus dalykus, investuoti tiesiai į verslus ir gyventi iš didvidendų.

  • aušra maldeikienė

    o man patinka tiesus kalbėjimas. Kaip ir pvz. Leikos Lietuvos ryte.

    • Fredis*

      Vyresnio amžiaus žmones išvaryti iš jų nuosvų namų vien todėl, kad jie negali susimokėti komunalinių mokesčių yra labai beširdiška.
      Tik jauni banko klerkai gali taip kalbėti. Jokia vyriausybė antisocialiam veiksmui nesirįž.

  • Sarunas Skyrius

    BBC dėl sunkiai suprantamų priežasčių (nesinori tikėti, kad tik dėl to, kad jis paminėjo GS blogame kontekste, kas vis dar yra l.paprastas reitingų pasikėlimo būdas) paėmė kažkokio individualiai prekiaujančio vyriškio padrikas mintis ir, kaip deja ir reikėtų tikėtis, pusė interneto komentuoja, kaip neva „štai, kažkas iš vidinio rato leptelėjo VISĄ TEISYBĘ ŠIAIS SVARBIAIS KLAUSIMAIS!“

    • dzyvai

      Labai jau kategoriškai komentuojate. Tarsi, vieniems per krizę prarandant pinigus, kiti jų neuždirba? Tarsi negalima susikrauti kapitalo iš šortinimų (ypač, kai turi būdų tuos šortinimus paversti realybe)? Pinigai tiesiog dingsta? Manau, kad buvo įvardinta ir kita medalio pusė ir tiek to kriminalo :)

      O gal Zaksai ne verslu o labdara uzsiimeja?

      • Sarunas Skyrius

        Ar žiūrėjote video?

        • dzyvai

          Taip. Tiesiai iš BBC tinklalapio, be nukirpimo pradžioje. Ir ką gi pasakė šis žmogus? 1. Faktą, kad iš krizės galima uždirbti, yra siekiama uždirbti ir yra uždirbama. 2. Savo nuomonę apie ateitį ir vertinimą apie tai kas valdo pasaulį.

          Manau, kad tiek jo įvardintas faktas, tiek jo nuomonė, tiek jo vertinimas puikiai įsipaišo į bendrą nuomonių spektrą ir turi teisę egzistuoti. Ar vien tai kad prie pavardės nėra užrašo „Daktaras“ ar „Nobelio laureatas“ padaro šią nuomonę mažiau vertingą?

          • Krepofobas

            Viskas, ką jis kalbėjo, yra bereikšmės banalybės. Tik jo baimė buvo tikra.

          • Auksinis kardas

            Palaukite, kokia baimė, kai žmogus pasakoja kaip jis 3 metus laukė šios krizės, kad galėtų uždirbti. Jofana, kaip galima žiūrėti medžiagą ir vietoje jos matyti savo fantazijas?

            Šio vaikino kalbėjime yra visokeriopo užtaiso:
            – teisybė, kad dideli pinigai elgiasi taip, kaip jiems geriau ir paskui vyriausybių priemones nelabai tevaikšto
            – teisybė, kad jie turi tiek daug galios, kad galima sakyti jog valdo labiau už vyriausybes
            – teisybė, kad krentant vieniems, kiti turi galimybę žaisti uždirbimo žaidimą
            – pusiau paslėpta reklama, kad šis vaikinas žino kaip uždirbti ir gali padėti
            – gal netyčia, o gal tyčia stumiamas sumanymas, kad daugeliui puolus „ruoštis“ kritimui ir iš jo uždirbti, gali būti sukurta visai veiksminga atsvara pačiam kritimui: t.y. procesas, veikiantis priešpriešine kritimui kryptimi, ne vyriausybių, o tokių gelbėjimosi savanorių ištekliais

            Vaikinui pavyko sukurti šou, ar ne? Padarė įspūdį net ir čia. Visgi, jis pranašas ir išminčius, ar tik vikrus vertelga – žinosime tik vėliau.

      • dzyvai

        Krepofobai, galima būtų sutikti su Jūsų vertinimu (vieniems banalybės kitiems reikšmingas atradimas, nelygu kur kiekvienas esame savo gyvenimo kelyje), tik dėl jausmo įvardinimo drįsčiau paprieštarauti :)

    • filosoffas

      Ne tik jis kalba, yra ir daugiau taip manančių… Klausimas jums: Ar yra fundamentali priežastis dėl kurios šitas juodas scenarijus neišsipildys?
      http://www.zerohedge.com/news/step-aside-bbc-trader-head-unicredit-securities-predicts-imminent-end-eurozone-and-global-finan

  • kirvis

    bangos jau nesustabdysi,ji nuplaus visa dabartine finansu sistema kaip cunamis.klausimas kas iskils po audros?ar sugebes zmones atgimti is naujo?

  • Izbliondimas

    Sekundę prasiblaškymui, t. y. ne ir visai rimtai:
    Labai jutau tą pirmąją, azijinę krizę, – nors čia tuomet dar nieks apie ją nekalbėjo, man ji tuomet iš galvos neišėjo, kaip išliksime.
    Aplamai, po enronų griūties daug kas pasaulyje paaiškėjo. Dar gerai, kad ne visiems, – gal tuomet dalis pasaulio aplamai iš proto išeitų
    Antros krizės praktiškai man nebuvo, – dėl jos visiškai ir galvos nekvaršinau. Tiesiog ji, manau, tik šiek tiek pamokė visiškus bemokslius, ta prasme degradavusuis kvailius ir tiek.
    Juk ir dėl tų privačių fondų, iš karto ir ne vienam sakiau, – viską išvogs ir dar skolingi liksite… deja, tik dabar suprato, kad neklydau.
    O štai dabar taip pat jaučių baisų laikotarpį ateinantį, taip kaip jutau anuomet.
    Tiek anksčiau, tiek po 1990 metų, deja, vidinis pojūtis nėra apgavęs. Geriau būtų atvirkščiai.
    Tai blogai ir kitkuo, – tuomet matai kiek daug bebročių mūsų krašte.
    Juk dar tuomet kai vieną institutą viešai vadinau – institutas mafijai remti, gi tautiečiai tuomet jam meldėsi. Kaip aplamai atgyvenusiam, atgyvenai jau tapusiam taip vadinamam kapitalizmui, laisvai rinkai, – koks jis yra pagal mūsų tautiečių supratimą.
    Tautiečiai nepralenkiami, manau, tik vienoje srityje, – t.y. laikotarpyje, kai leidžiama nužudyti sąžinę. Čia jie manau pasaulyje yra neaplenkiami.
    Ypač ginant vagis, plėšikus. Kūnu gula.
    Tad ką gi, – juk ir yra vargšė ubagė visą tūkstantmetį.

    • Krepofobas

      Ar jūs turite ką nors, kuo galite patvirtinti savo išmintį? Nors 5 centus?

      • Izbliondimas

        Jūs geriau paklauskite, – ar yra išeitis.
        Jums pasakysiu, – yra.
        Ta kryptimi ir dirbame, ir turime gerų rezultatų.
        Bet nesnaudžia ir kiti, – o su jais beveik visi… Taigi.
        Mums dar reikia truputuką laiko…
        Daugelis mano, kad Dievas davė dantis, – duos ir duonos…
        Bet aš labiau pritarčiau tokiam Žanui Kokto posakiui: „Dievas galvoja apie mus, bet jis negalvoja už mus.“
        Tai, deja, buvo mano paskutinis išėjimas į eterį šiandien…

        • Krepofobas

          Kaip ir maniau, Izobliumas kol kas neturi visiškai nieko, kuo galėtų pagrįsti savo klaikią išmintį. Todėl lengva širdimi galima nekreipti dėmesio į jo viešą skausmą.

  • Martynas

    Pasikėlė brokeris savo reitingus stipriai…

  • austras

    Kaip šio tinklaraščio šeimininko „apdėtas“ komentatorius atsargiai pasiteiraučiau ką ekonomistai mano apie dokumentinį filmą „Inside Job“. Gal matėt? Jei ne – nedidelis pristatymas būtų čia:

    http://www.youtube.com/watch?v=LbjdVYmJRHI&feature=related

    Sakyčiau, tiesioginės sąsajos su tinklalapy pateikta nuoroda.

    • Fredis*

      Ech, būdavo geri laikai, prisimenu pasiskaitydavau K.Markso Kapitalą ir labai aiškiai žinodavau kas yra priešas, tačiau nūnai laikai pasikeitė. Vieni juos vadina biržos prekeiviais, kiti – investuotojais, treti spekuliantais. Debesėlis eina ir iš ryrų, ir iš vakarų, ir iš šiaurės. Paprasti darbo žmonės jau nebetiki niekuo, jau ir BBC televizija šiurpą kelią (ne vien TV3).

      • suomis

        Keista. Bet man beskaitant „Kapitalą“, kas yra mano priešas, aš nesužinojau. :/

      • Rytis I

        Kai inžinieriai vietoj tiltų stato „svajonę“, pasekmės panašios, kaip ir komunizmo statybos atveju. Finansinis komunizmas. Finansai vietoj aptrnaujančio subjekto tampa valdančiuoju. Bušas: „Visi gali turėti gerus namus, gerą draudimą etc.“

    • Rytis I

      Je, verta pažiūrėti. Dėkui. Tiesa, mažoka optimizmo.

    • Auksinis kardas

      „Inside job“ yra spekuliacija pagrybautomis sąmokslo teorijomis. Neatsakingai laisvas mixas. Nenuostabu, kad ten galėjo patekti ir kažkas rišlaus, bet tai nesuteikia indulgencijos nekokiam kratiniui.

      • Rytis I

        Kažkiek tendencingumo yra, kas be ko.
        Neatsakingai?.. Visdėlto, jei tai iš tikrųjų galima vadinti dokumentika ir jei tai yra tik nepaneigiamų faktų „kratinys“ – tada tai turėtų būti nesilpnas spyris finansiniams analitikams, kurie tokiu atveju ne ką atsakingesni, nei čia viršuj pavaizduotas benamis. Beje, šiuo atveju austras teisus – gerai būt išgirsti ir profesionalų nuomonę…

        • Auksinis kardas

          Pačiam teko matyti daugiau, nei reklaminis klipas? To negalima vadinti dokumentika, tai montažai iš dokumentinių medžiagų ir šiaip visko, kas po ranka. Kiek man pakako kantrybės žiūrėti, apie ekonomika buvo beveik ir nieko, kitaip nei galėtų pasirodyti iš reklamos. Profesionalų tokiems reikalams ieškoti bergždžia, mažumėlę naivu :-)

          • Oplia

            Mielas Auksini karde,

            na tikrai pjaunate grybą… šį filmą vadinti spekuliacija prigrybautomis sąmokslo teorijomis gali tik visiškai ekonomikoje ir jos problemose nesigaudantis žmogus. filme kalbinti asmenys buvo aukščiausios klasės specialistai, kitaip tariant pasaulinio lygio ekonomikos specialybės žvaigždės, ir kaip ne kuriame kitame filme tokio tipo filme buvo pateikiami rimti argumentai. jei net ekonomikos nobelio premijos laureatas savo bloge šį filmą įvertino puikiai ir net kelis kartus siūlė pažiūrėti, tai manau šį tą reiškia. nors žinoma… ką reiškia tokių žmonių nuomonė palyginus su Auksinio kardo „argumentais“.

          • Auksinis kardas

            Darosi įdomu, nes ką mačiau (kiek turėjau kantrybės, pakankamai ilgai, sakyčiau), buvo pagrinde Bušo jaunesniojo istorija, pagaminta atseit įtaigiomis (mano nuomone – apyžemio lygio) montavimo priemonėmis – kaip minėjau, jokios ekonomikos. Mes žiūrėjome tą patį filmą? Pats tamsta? Aš įsivaizduoju, kad vėliau filme galėjo atsirasti ir ekonominių motyvų, (turėjo, kaip kad reklamoje), bet matyta dalis JAU leido pasakyti tiek, kiek ir pasakiau. Ir nieko daugiau, jokių išsigalvojimų :-)

          • Rytis I

            Taip, buvo toks malonumas pamatyti ir pilną versiją :) Pora minučių gūglo…
            Šiaip galima sutikti, jog šiuo atveju visokia ten prostitucija, kokaino poveikis WallStreet’o smegenų raudonajam taškui GAL yra patemptas iki norimo rezultato. Kibiras citatų galimai tendencingai ištrauktos iš konteksto o pats filmas supakuotas į gražų menišką blizgutį, kas savaime gali sukelti įtarimą. Panašiai „kuriami“ visokie ir prorusiški propagandiniai dalykėliai apie „supuvusius vakarus“. Visdėlto, net visa tai atmetus, lieka didelis kavalkas medžiagos, kurios niekaip nepavadinsi vien antipropagandinėmis štukomis. Kas ir galėtų būti svarstytina. Tiesa sakant, turėdamas truputį laisvalaikio, žaduosi antrukart prasukti, bo ne viskas kažkaip susidėliojo :(

  • ^..^

    Prie ko čia atvirumas? Jei taip būtų Zaksų žmogus pasakęs – tai būtų atvirumas. Dabar tiesiog šiaip brokeris loja ant drablio ir tiek. Tik kad per BBC eterį.

  • Tadas

    Gaila, kad mano laikais studijuojant ekonomika mokykloj ar veliau tokiu klipu neparodydavo (kad ir kur nors pamokos ar paskaitos pradzioj, vidury ar gale) ir/ar neskirdavo seminaru jiems aptart; kaip tokiu aspektu nesuvokiant galim suprast, kaip veikia ekonomika, valstybe, visuomene, kodel ir kurlink vystos istorija?

    • Sarunas Skyrius

      Man labai įdomu, kurią interviu minutę:sekundę buvo koks nors „aspektas“ paminėtas. Būčiau dėkingas.

      • Tadas

        Sarunai, kad ten ju daug. Pradziai kad ir tas, kad traderiai svajoja apie dar ir dar viena recesija.

        • Dainius Urbanavičius

          daug tai kiek? Ir kokie? Šarūno klausimas lieka atviras. Man irgi parūpo.

          • suomis

            Manau, kad tie, kurie turi „kupčių“. Pagalvokime, kas turėjo daugiausiai nuostolių? Vat idomu, kaip tiems pagrindiniams Pasaulio žaidėjams(Morganams, Rokfeleriams, Rotšildams), štai jiems tokios krizės yra – „кому война, – кому мать родная“. Juk, dar viai nesenai, visi prisimenam, kokios buvo aukso kainos. O juk tuo metu, tie veikėjai, supirkinėjo auksą. Dabar, kai aukso vertė pakilo – jie leidžia jį į apyvartą, supirkinėdami nuvertėjusias akcijas(ateityje turėsiančias aukso vertę). Kaip sakoma: – nieko naujo po šia saule.

  • Sapnas

    Puikus pasisakymas… O laiko faktorius ne tiek svarbus.

  • kirvis

    issivysciusios valstybes nusprende krize spresti infliacijos pagalba,tokiu budu uz ja mokes visi.tuo tarpu leidus bankrutuoti neefektyviai gyvenusiems,nukentetu tik ju kreditoriai.taciau didziausia problema yra tame kad isibegejus infliacijai,jos sustabdyt nepavyks niekam,ji nusines visa supuvusia dabartine finansu sistema i dugna

    • Valentinas

      Gal galima būtų pagrįsti nuomonę kaip išsivysčiusios valstybės spręs krizės problemą infliacijos pagalba?

      • kirvis

        apie 2 trln gelbejimo fonda negirdejai?kaip manai,koki efekta sukels toks niekuo nepadengtu pinigu kiekis?

        • Valentinas

          Kokį efektą? Gal galima skaičiavimus?

          • kirvis

            nesiruosiu tamstai aiskint elementariu ekonomikos tiesu,tam yra google

          • Valentinas

            Man nereikia elementarių tiesų. Norėtųsi žinoti kokią infliaciją sukels 2trl. Eur fondas naudojamas gelbėti probleminėms šalims ir probleminiams bankams. Kiek – 3%;10%;100%?

        • Trakimas

          O kas jums sakė,kad „pinigai turi būti kažkuo dengti“?Prašom citatą iš kokio ekonomikos vadovėlio ar pan.:)

          • kirvis

            google it

          • Trakimas

            :)Prajuokinai,kirvi:)

          • Trakimas

            Matote,iš esmės produktas yra ne kas kita ,o tik Jūsų DARBAS.Gal gaminate kažkokį cheminį elementą ar dėstote unversitete,ar kasate duobes-produktas,kurį mainote pinigų pagalba į kito žmogaus produktą,yra DARBAS.Jūs keičiatės savo darbo vaisiais,o pinigai tik padeda šiame procese.Jei mėgstate auksą ,tai savo darbo produktą galite netrukdomai į jį bet kada iškeisti.Pinigų nereikia niekuom „dengti“,nes jie „dengiami“ DARBU-kiekvieno iš mūsų:)

          • Krepofobas

            Trakimai, nors Marksas ir buvo nekvailas, bet jis tragiškai klydo. Todėl ir neparašė ketvirto tomo.
            Darbinė vertės teorija yra visiškai susikompromitavusi ir net mokytoja Aušra Maldeikienė nebepajėgs jos atgaivinti.
            Jei pagalvotumėte, suprastumėte, kad darbas kuria verte lygiai kaip ją ir naikina. Pvz. Skitų aukso dirbinių perlydymas yra darbas, bet jis naikina vertę.
            Vieną kartą nustokite moralizuoti, o pradėkite galvoti.
            Vertę kuria tik mainai, paklauskite Maldeikienės.

          • suomis

            Vertę kuria POREIKIS. Mada, tuštybė, snobizmas, emancipacija, godumas ir t.t. ir panašiai. :) Ir tam, kad visą tai patenkinti, reikia įdėti darbo.
            Noriu paklausti. Ar „Skitų aukso DIRBINIAI“ auga ant medžių? :/

          • Krepofobas

            Suomi, su jumis iš viso beviltiška kalbėtis. Visi žino, kad skitų aukso dirbiniai auga žemėje, kaip morkos. Ate

          • Trakimas

            Na tai,krepofobe:)Tačiau „vertė“ nėra vienmatis objektas.Vertė kuriama KITAM.Šituom aspektu ji atsiranda tik mainuose.Tačiau iki mainų momento vertė yra kuriama tik darbu ir tik juo.Kol gaminate varžtą,turite atlikti tūkstančius darbo operacijų nuo rūdos kasimo iki ruošinio apdorojimo metalo pjovimo staklėse.Specializacija paslėpė nuo žmonių akių jiems įprastą „produktą“-grūdus pvz.Tačiau juk ir grūdai neauga maišuose iškulti ir išvalyti?Net jei atsitiktinai rastumėte gamtoje kažkokį naudingą augalą-vis viena turėsite įdėti darbo,rinkdamas to augalo vaisius ir pan.Denialusis Smith atskleidė,kodėl medžioklės ar žvejybos laimokis yra pigesnis už grūdus:)?Pasirodo,kad žvejojant ar medžiojant įdedama mažiau DARBO į produkto kūrimą,todėl stengiantis jį parduoti,kaina mažinama iki tokios,už kurią dar sutinkama savo DARBĄ,gaudant žuvį,iškeisti į kito žmogaus darbą-grūdus pvz.Grūdus,skirtingai nuo žuvų,reikia sėti,prieš tai suarus ir paruošus žemę,o tam reikia turėti ,šerti ir prižiūrėti sunkiąją techniką-galvijus ir t.t.:)Žuvis,kuri gal būt ,yra skanesnė už juodą duoną,vis viena kainavo pigiau,nei grūdai.O medžioklės laimikis-pigiau,nei galvijų mėsa.:)Genijus Smith pastebėjo esminį dalyką,o ar pastebite jį Tamsta:)?

          • Trakimas

            Tamsta,krepofobai,negalite parduoti aukso,kuris yra kažkur žemės gelmėse,kažkur Sibire ar žuvies,kuri plaukioja kažkur vandenyne .Auksą turite surasti,iškasti,išlydyti ir t.t.Žuvį turite aptikti ir ją pagauti.Va šie veiksmai -suradimas,iškasimas,pagavimas ir sudaro pagrindinę produkto vertę,kai jūs juos pateikiate į rinką KITIEMS.Toliau jau vyksta produkto vertinimo procesas-derybos,kuriose ir nustatoma momentinė to produkto,o iš esmės-jūsų DARBO kaina:)Žuvis,Ramiojo vandenyno gelmėje NIEKO NEKAINUOJA.Ji „kainuoja“ tik tuomet,kai guli parduotuvės lentynoje.Lentynoje ji atsiduria po be galo daug DARBO operacijų.

          • Trakimas

            Trumpai-ne auksas „kainuoja“ ir turi vertę.Tai Jūsų DARBAS kainuoja ir turi vertę.Iš Jūsų auksą perkantis žemdirbys keičia ne grūdus į auksą,o savo DARBĄ,auginant grūdus/O Jūs keičiate savo sunkų DARBĄ,ieškant toli taigoje aukso gyslos,ir t.t.:)))

          • Trakimas

            O kuom tce dėti „pinigai“ ir kodėl jie turi būti kažkuo „dengti“,jei kiekvienas iš jūsų iš tikro keičiatės tik DARBU-vienas žemdirbio,o kitas-aukso ieškotojo?O pinigai čia vaidina tik antraeilį vaidmenį,nes jie tik MATUOJA vertę,dalyvauja verčių mainuose,padėdami jumim apsikeisti produktais.Jūs jau apsikeičiate „vertėmis“,kurios yra jum vertingos(auksas,grūdai,žuvis),todėl visai natūralu,kad piniguose jau jokios vertės nėra.:)(O ir negali būti).Pinigai sukasi vadinamame „mažąjame apyvartos rate“,skirstydami bei matuodami „didžiojo apyvartos rato“ produktus-auksą,grūdus,žuvį ar kompiuterius.:)

          • Trakimas

            Teisingai sako vyrukas:)Jūsų „santaupos“ nuvertės:)Tačiau garantuoju ,kad čia beveik visi be išimties taupo pinigus,kurie jokios vertės,kaip parodėme, savyje neturi ir negali turėti:))))Nuvertėti tai,kas vertės neturi ir negali,nes tas subjektas savo prigimtimi yra bevertis.Tai koks skirtumas,kiek trilijonų to virtualaus matavimo vieneto bus prispausdinta?:)Taupykite auksą ar grūdus-prekiaukite jais ir šių produktų vertę galėsite kontroliuoti tiek,kiek pajėgia Jūsų smegenai.

          • Trakimas

            Pinigai yra MATAVIMO vienetas-jie išmatuoja vertę.Pvz. trys pinigai(litai,doleriai,tiugrikai) yra vieno gramo aukso vertė.Vertė yra AUKSE,o pinigas ją tik išmatuoja.Žmones tai apgauna.Jie apverčia savo smegenėlėse visą konstrukciją su matuojamu objektu ir matavimo liniuote(pinigais).Jiems ima atrodyti,kad už matavimo ir paskirstymo vienetus galima gauti gramą aukso:)Taip-galima-tačiau vertė vis viena lieka aukso gabaliuke,o ne piniginiame ženkle.:)Kitą vertus yra nemokšų,kurie mano,kad pinigus reikia padaryti auksinius.Tačiau dar bent minutę pagalvoti ,jie nebepajėgūs.O -vertėtų.Štai aukso kaina nuo 1800 dolerių nukrito iki 1500 dolerių.Ką tai reiškia?:)Tai reiškia,kad atsirėmę į tokį matavimo vienetą,kuris tarsi savaime jau turėtų būti nepajudinamai vertingas-vis viena neišvengiame jo vertės,o tuo pačiu ir mūsų aukso pagrindu pagamintų pinigų,didžiulių svyravimų-infliacijos kitaip sakant.Dabar galime ramiai atsakyti ,ar yra skirtumas iš ko padaryti mūsų pinigai,jei net auksiniai pinigai neišvengtų jų „vertės“ smarkaus kritimo?Kuom tuomet skiriasi „auksiniai“ pinigai nuo tiesiog „popierinių“:)?Ką,Valentinai?:)Žinau,kad tau gyvybiškai svarbu kaip nors užglaistyti šios konservų vyriausybės grubiausias klaidas ir padarytas beprotybes.Tačiau sąžinės,jei tokią turi TS-LKD člienai,taip paprastai nenuraminsi ,brolau…:)

          • Trakimas

            Užviršuojant,galiu pasakyti,kad viso pasaulio spekuliantai,makleriai,verslininkai ir žmonės prie biznio išsižioję laukia skelbiamų duomenų apie tos savaitės beDARBIŲ skaičių Amerikoje.Nuo beDARBIŲ skaičiaus priklauso dolerio kursas.Tai-vienas iš dviejų pagrindinių ir esminių rodiklių,į ką kreipia dėmesį pasaulio milijardieriai,Valentinai.Ne į tai,ką koks verslininkėlis susapnavo-sukūrė ar kokį žaisliuką pastatė ant konvejerio,o į beDARBIų skaičių.DARBAS yra tiesiogiai geležinėmis nenutraukiamomis sąsajomis surištas su PINIGO kursu:)Tik giliai supratę tokias esmines sąsajas,žmogeliai gali bandyti uždirbti akcijų ar valiutų rinkose.Nemokšoms blevyzgoriams valentinams ten tikrai nepasiseks…:)

          • Bobutė

            Pažiūrinėjus į p. Trakimo „paklodes“ (perskaityti tiek daug genialių rašliavų, bent man, – misija neįmanoma), atmintyje iškyla „didžiojo“ komentatoriaus GEDIMINO, prieš keletą metų užterorizavusio ne vieną ir ne dvi svetaines, paveikslas…

            Trakimai, ar Jūs ne tas pats Gediminas G.?

          • Trakimas

            Tikrai ne,bobut:)

          • Man tai Trakimas labai primena tokį kadaise besireiškusį Karpienį, kuris irgi nuoširdžiai laikė save ekonomikos genijum, patologiškai nekentė Kubiliaus ir turėjo įprotį siautėti kur tik įmanoma, kol galiausiai net ir patys kantriausi tinklaraštininkai jį užbanino. Likęs be dėmesio Karpienis sėkmingai užsilenkė.

          • Biški paskaitinėjau apie tas neva klasikų cituojamas mintis apie tai, kad darbo sunkumas tiesiogiai įtakoja pagaminto produkto vertę ir kažkaip prisiminiau jau kadais pamirštą runkelių augintojų istoriją. Niekada nemaniau, kad sėti, auginti runkelius, nuiminėti jų derlių yra lengvas darbas. Tikiu, kad žmonėms po darbo dienos ir nugaros nebeatsitiesdavo ir pirštai nebesilankstydavo, bet niekada nemaniau, kad šiuo atveju būtent dėl to runkelių derlius neišvengiamai yra neįkainojamos vertės. Tačiau Trakimas ir kiti kartu su juo laukuose plušėję valstiečiai savaip interpretavo vakarais, po sunkaus darbo dienos, perskaitytus ekonominės minties klasikų veikalus, kas ir paskatino juos vienu metu apleisti savo ūkius ir vieningai patraukti į automagistralių blokadą.

          • Krepofobas

            Mielas Trakimai, paprastai kalbant, darbas kurie daiktus, o ne vertę. Yra daug tiesų, pvz. žemė plokščia, žemė nejuda, saulė sukasi apie žemę, kurias paneigti reikia vyriškumo. Jūsų dar laukia tas kelias.

          • dzyvai

            Krepofobai, kokį daiktą sukuria kasininkė ar valytoja? Vyriškumo keliu ir Jums teks žengti :)

          • Krepofobas

            Lengvai. Valytoja sukuria švarą, kasininkė – kasos čekį. Aš dzyvinuosi dzyvai, kaip jūs ieškote lengvų kelių ginče.

          • dzyvai

            Švara tai daiktas? Tikri dzyvai. Sėkmės ginče, jei abi pusės ginčinatės vis dar apie tą patį :)

          • Krepofobas

            Neužimkit pozos, dzyvai. Švara – tai daikto nebuvimas; kalbamu atveju tai tas pats.

          • Trakimas

            Paprastai kalbant,krepofobai,darbas,tačiau ne tik „darbininko“ darbas kuria vertę-bet kokio žmogaus darbas,kuris yra PAKLAUSUS-kuria vertę.Gal norite pasakyti ,kad slaugės ar šlavėjo darbas nėra paklausus?Paklausa ir yra vertės išraiška.Jei jums reikia ,kad kas nors nušluostytų jūsų užpakalį-tą puikiausiai atliks slaugė ir ji sukurs vertę,nes Tamsta jai užmokėsite.Jei ji jumim šluostys užpakalį nemokamai-vertė nebus sukurta,nes nebus ir jos išraiškos-užmokesčio:)))

          • Trakimas

            Mielas kreivaranki. Pasidomėjau Tamstos propaguojamu karpieniu.Pasirodo,kad šis veikėjas pipedijos yra priskiriamas prie žymiausių Lietuvos blogosferos asmenybių:).Greta Karolio Jachimavičiaus ar A.Užkalnio.O ką jau kalbetį apie skandalingai pagarsėjusį „ROKIŠKĮ“?Tenoriu pasakyti Tamstai ačiū už nuorodą.:)

  • Bobutė

    Paklausius šio komentaro, asociatyvi atmintis pakuždėjo:

    Erich Maria Remarque „Juodasis obeliskas“…

    • Šamanas

      Kur galima maitinimo talonų prisipirkti?

  • Sarunas Skyrius
    • Gintautas

      Šarai – ir ką? Kiek suprantu, BBC sako, kad čia ne bajeris?

  • nerijus

    Didysis „krachas“ 1929 m., JAV:

    http://2filma.net/news/2010-01-03-15381

  • Valentinas

    Vyrukas sako, kad is „krachu“ jis gerai uzdirba. O dar sako, kad per artimiausius 12 menesiu daugumos indeliai(santaupos) dings.
    Pamaciau vyruka, tikrai norinty uzdirbti. Nes sitaip skiesti per BBC galima arba labai protingam, bet su „stogu“, arba visiskam kvailiui. Arba jis jau uzdirbo. (Pasake tai, uz ka jam jau sumokejo).

  • leokadija

    Tokiame prieš miegą pinigus skaičiuojančiame asmenyje matau visuomenės ir valstybės priešą. Vyriausybės turi dėti visas pastangas, kad jiems nebūtų leista dirbti, uždirbti ir dar apie tai kalbėti. Tikiuosi, kad jis tai nujaučia ir bijo. Reiks jaunuoliui eit picų kepti – taip bus visiems geriau.
    Kas paaiškins, kokiais veiksmais vyriausybės riboja spekuliantų, kaip šis, apetitą ir galimybes? Būtų gerai žinoti…

  • kirvis

    nemanau kad imanoma tiksliai ivertinti galimos infliacijos masta kadangi nera ekonominiu modeliu kurie paaiskintu esama situacija bet galim prisiminti visai nesena ivyki Lietuvoje kai rubliniu indeliu staigus grazinimas pakele infliacijos rodikli tiek kad nesugebejom isivesti EUR.tiksliai nepamenu,bet ar ne milijardas litu ten buvo atiduota?tik deja skirtumas su LT yra tame kad pinigai nuses bankuose kurie juos mes i spekuliatyvines rinkas taip iki neregetu aukstumu sukeldami zaliavu kainas

    • Valentinas

      Papildomo milijardo grąžinimas sukėlė infliaciją, kad mes per 0,1 procentinio punkto neatitikome Maastrikto kriterijaus berods. Ar apie tokį infliacijos šuolį ir dabar kalbi?
      Milijardas grąžinimo nusėdo bankuose ir buvo arba suvartotas arba sutaupytas. Du trilijonai bus panaudoti palaikyti bankrutuojančių valstybių ir bankų likvidumą. Nemanai, kad situacija skiriasi iš principo?

  • kirvis

    tai jei prispausdins 2 trln PINIGU tai juk mes daugiau dirbt negalesim,realiai dirbsim tiek pat,na gal 10-20% produktyviau,bet tikrai ne tukstanti ar daugiau kartu

    • Auksinis kardas

      Tikresnė bėda ta, kad tokios laikinos priemonės visiškai nešalina susikaupusių problemų šaknų. Jei šalis, ar kelios, savo nevykusio veikimo pasekmėje įkaitėmis laiko viso regiono ekonomikas, regiono pagrindinę valiutą, klausimas yra kokiu būdu pakeisti patį tokį veikimą.

      Pasakojimas, kaip atsipalaidavusios šalys smarkiai tvarkosi, tinka nebent pinigų ėmimo išvakarėse. Iš dangaus vėl nusileidžianti pinigų krūva kliurkoms kamšyti yra paskatinimas taip elgtis ir toliau, bei neigiamas paskatinimas visiems besitvarkiusiems, už pinigus dirbusiems.

      • Valentinas

        Nelabai besigaus tas kliurkas kliurkiskai kamsyti, nes kartu su pinigu kruva nusileidzia ir itin nepageidaujama isorine kontrole.Bent jau taip turetu buti. Kitas dalykas, kai valstybe prasiskolina kitai tiek, kad pusvelciui ima pardavineti savo ymones ir kitokius turtus, nes grazinti skolu su procentais nebesugeba. Kai kokia nors sajunga ispleciama ir ygyjama nauju rinku, sekantis zingsnis – supirkti ten viska demesio verta. Kaip tai padaryti su maziausiom investicijom? Gal per „netycia“ atsiradusias „krizes-krachus“?

      • Valentinas

        Auksinis Kardas pademonstravo ekstremalaus konservatoriaus požiūrį.

      • nerijus

        Jūs, Auksini karde, negalvojate, kad Ispanija, Graikija ir Italija „dėjo“ ant ES ne tik skersai bet ir išilgai tą eurą ir visą sąjungą iš esmės?
        Surengs referendumą (ko labiausiai nenori prancūzai ir vokiečiai, nes tai jų kurpta sąjunga) ir išstos, o skolos?..Skolos bus nurašytos, kaip probleminės- negrąžinamos :)
        Va, tada ateis tikrasis krachas į ES. Ko Rusija tik ir laukia.

        Skaldyk ir valdyk.

        • Auksinis kardas

          O ką jie gauna išstodami? Ne kažko vertą drachmą (ir pan.), bei galimybes skolintis patiems, kuomet niekas nebenorės skolinti. Rimtas š… Tuo tarpu dabar dėl skolų bent jau ir kažkam kitam skauda galvas – pinigai vis dar rasdavo kelią pas graikus, kad ir nepelnytai.

          • filosoffas

            Auksinis karde,
            Jie gauna laisvę spręsti. Drachma galėtu būti kitokia nei euras. Valstybė galėtu nuspręsti kiek jiems reikia, tiek ir atsispausdina. Kokia prasmė skolintis jei gali atspausdinti pigiau?
            Ir dar, neapribokime savęs skubotom išvadom „bei{gaus }galimybes skolintis patiems, kuomet niekas nebenorės skolinti. Rimtas š… „.
            Taisykles galima keisti labai smarkiai. Kai kuriais atvejais keičiant pinigus reikia keisti ir jų gavimo/naudojimo, taisykles. Pav. atsisakant komercinių bankų ir jų teikiamų paskolų. Jų vietoje galėtų būti valstybės kontroliuojamas ne pelno siekiantis bankas. Jo veikla galėtu remtis ne pelno siekimu/matavimu, o sakykim kainų stabilumo siekimu arba užimtumo siekimu ir netgi dar kitokiais kriterijais.
            Dabartinė krizė yra medalis ir Nobelio premija visiems „rimtiems“ ekonomistams. Turėdami tūkstančius pasekėjų, ir ekspertų, ekonomiką dėstančius profesorius, universitetus ir, koledžus, nobelio premijos lauretus, aukščiausios klasės vadybininkus, doktorantus ir analitikus, kalnus duomenų, kompiuterius ir skaitmeninius modelius, jie nenumatė pasaulinės krizės! Kokį įvykį pražiopsojo! Ko vertas toks ekonomikos mokslas? Kodėl visa gerkle nešaukė: „Stop, ne tuo keliu einam, blogai baigsis“? Kur gi ta išmintis ir žinios? Kur yra planas įveikti pasaulinei krizei?
            Nėra tokio, nes pasaulinės krizės problemos yra fundamentalios.. Norint ją įveikti reikia visą ekonomiką pertvarkyti.
            Graikijos bankrotas eilinis įvykis. 2000m bankrutavo Argentina, 2008 Islandija, šiemet Baltarusija, seniau kitos šalys.. nieko čia naujo.
            Bet iš tiek bankrotų ir išvadas padaryti galima. Pav. kad ir tokią „ valstybių bankrotai esamoje ekonomikos sistemoje yra įmanomi, visuomenei verta pasiruošti tokiam atvejui“. Beveik taip ir buvo pasakyta. „Get prepared, act now…”
            Su šiuo benamiu vyruku gavosi labai paprastai, kaip pasakoj… Sušuko „karalius nuogas“ ir tiek, bėda ta, kad pasaulis iš paskutiniųjų nenori to pripažinti.
            Ekonomika tik viena problema, mes netrukus susidursime ir su naftos trūkumu ir su didelėmis ekologinėmis problemom. Žodžiu šūkis „Get prepared, act now…” yra ištartas laiku ir reikalingas. Nesvarbu kad čia pateko su kita mintimi, bet man patiko.

          • Auksinis kardas

            Globaliame pasaulyje negamini, pvz., kompiuteriu, bet perki iš Taivanio ir Apple. Taigi, lokalių sprendimų laisvė ribota: drachma bus tiek silpna, kiek silpna bus ekonomika – labai natūraliai. Pinigų spaustuvės personalas nelems Graikijos ekonomikos santykinės padėties, valiutos stiprumo. Tas pats bankai – parišti su globalia finansų sistema, stebuklus gali daryti labai pamažu, beigi labai ribotus. Kas aišku, tai kad Graikija neverta tos pinigo vertės, kokia naudojasi dabar – atitinkamai tegali save realizuoti susikaupęs nepelnyto skolinimosi potencialas. Beigi, taip pat atitinkamai pakrypti sekančio besiskolinimo galimybių reikalai.

            Man susidarė įspūdis, kad pačiam ekonominiai reiškiniai nėra kažkas įvaldyto, tad būtų protinga daugiau stebėti ir mokytis, o ne mokyti kitus. Galiu pritarti skepsiui dėl to, kad kvailas šūktelėjimas atspindi besikaupiantį nerimą teisingai. Negaliu pritarti, kad nebuvo girdėti balsų apie pinigų neprotingą naudojimą ir besitvenkiančius debesis: nebuvo kas klausėsi ar net girdėtų taip kalbančiųjų – paties pavyzdys tame tarpe. Dėl naftos trūkumo – būčiau atsargesnis. Ekologinės problemos – labiau tikėtinos.

          • Auksinis kardas

            t.b. „kompiuterių“, užkniso smulkios rašybos klaidos, kažin kada galėsime komentarus taisyti? Kur tikras progresas?

          • Dainius Urbanavičius

            „Drachma galėtu būti kitokia nei euras. Valstybė galėtu nuspręsti kiek jiems reikia, tiek ir atsispausdina. Kokia prasmė skolintis jei gali atspausdinti pigiau?“

            tame ir bėda, kad ta jų spausdinta drachma būtų net ir pačios valstybės viduje greičiausiai būtų nieko verta. O kaip tualetinis popierius – dar ir brangoka. Faktas vienas – graikai labai gerai pagyveno, prisidengdami eurozonos privalumais, o mokėti už gražų gyvenimą nebenori. Ypač linksmina liaudies maištas su šūkiu „ES gaidžiai, duokit babkių“. Mane a.a. laiptinės kaimynas (pribaigtas chronius) irgi labai keikdavo, jei ant pachmielo „neskolindavau“ (nes jam skolinti, reiškia padovanoti).

          • dzyvai

            filosoffe,

            Ir kiek gi drachmų Jiems reiks atsispausdinti, kad galėtų nusipirkti pasaulio rinkose naftos, dujų, metalų, kitų iškasenų, vaistų ir kitų būtinų gaminių, kurių savų išteklių neturi? Atsiskaitys drachmomis pagal popieriaus kainą? O popieriui medieną iš kur ir už ką pirks? Kad viską pasigaminti, reikia daug dirbti, ir daug mokintis, kad nereiktų dirbt neproduktyviai (pigiai). Tačiau šito graikai nei su Euru, nei su Drachma, sprendžiant iš demonstracijų, daryti nenusiteikę.

          • Valentinas

            Bet kuriuo atveju, drachmos grįžimas yra atrodo neišvengiamas. Ar ji bus ko nors verta? Velniai žino. Aišku viena, kad ji iš karto nuvertės. Tačiau dėl to Graikijos kurortai ir apelsinai taps vėl konkurencingi ypač lyginant su Turkijos. Vokiečiai ir lietuviai užplūs Graikijos viešbučius susimokėję eurais. Taip Graikija gaus tvirtą valiutą pirkti popieriui (iš Suomijos), ant kurio toliau spausdins drachmas. Tikėtina, kad graikams viskas bus gerai, tik reikės tam tikro periodo susitaikyti su pažeminimu kurio esmė yra tai, kad net turkai pasirodė beesą išmintingesni, toleriagiškesni, darbštesni ir geriau besitvarkantys valstybėje nei graikai. Ir reikės priprasti prie minties, kad norint gerai gyventi reikia daug ir gerai dirbti.

          • dzyvai

            Pritariu, kad drachmos įvedimas būtų geriausias psichologinis „vaistas“ – placebas. Nes susimažinti gaunamus pinigus skaitine išraiška daug sunkiau, nei gauti tą patį skaičių, tik vertę devalvuotą. Ir nebeliks ką kaltint, tik save, kad nedirba, ir tada pradės dirbt :) O dėl turistų ir viešbučių, kaip naiviai įsivaizduoju, net ir mokant brangiais eurais jie apypilniai? Taigi čia nelabai daug kas pasikeis.

          • Fredis*

            Graikai pasižemins patys save, jau apsikarpė cirkuliacijoje turėdami eurą, jokia drachma nesugrįš. Pašaipiai į graikus nereikėtų žiūrėti, nes esame lygiai tokie patys kaip graikai, gal tik mūsų politinis elitas truputėlį išmintingesnis, ypač atėjusieji į valdžią 2008-ais m., kurie neleido į viešąjį valstybės gyvenimą įsisukti visuomenėje sklandančiai vyraujančiai idėjai – gyvenimui skolon, pagrįstam begaliniu ekonomikos augimu po 7-9% kasmet, į kurį remdamiesi daugelis projektavo savo būsimas pajamas ir ateitį apskritai.

          • Valentinas

            Fredi, greičiausiai graikai turės grįžti prie drachmos ir devalvuotis. Kitaip jų laukia dešimtmečiai nuosmūkio ir depresijos.

          • Fredis*

            Nuosmūkis ir depresija garantuoti bet kuriuo atveju, tai objektyvi ir pelnyta bausmė už praeities klaidas. Vakarykščiai nutikę įvykiai Vokietijoje leidžia spėti, kad euras Graikijoje liks. ES galingieji nenori patys save silpninti savo pačių rankomis ir radikaliai bausti nepažangiuosius. Pati Graikija taip pat turi kiekvieną dieną kruopščiai daryti namų darbus.

          • Valentinas

            Fredi, klaidų padarė visi, tame tarpe ir vokiečiai. Paskaityk Račui patinkantį straipsnį: The Street Light: What Really Caused the Eurozone Crisis? (Part 1)
            iš skyrelio „Man patiko“.

          • filosoffas

            Auksinis karde,
            visiškai sutinku kad globaliam pasaulyje daryti lokalius esminius sprendimus yra sunku.. Bet jie bus. Bus tokie kokių tikriausiai ir nesitikite. Savo komentaru aš norėjau pasakyti kad situacija yra ypatinga ir sprendimai reikalingi ypatingi. Todėl visai gali būti kad kokia nors šalis (gal Graikija) nuspręs kad kapitalas neturi laisvai judėti tarp šalių ir pabandys nuo to globalaus pasaulio šiek tiek atsiskirti. Jie gali uždaryti sienas, gali uždaryti bankus, Gali nuspręsti kad niekam nėra skolingi ir įveda drachmą.. Netgi gali nuspręsti drachmą susieti su auksu tam tikru santykiu ir mokėjimus priimti tik auksu. Gali būti ir kaip nors kitaip…Gali įvesti karinę padėtį ir gal netgi diktatūrą. Diktatūra šioje situacijoje gali būti pranašesnė už demokratiją. Nes sprendimus ir įstatymus (įsakus) galima būtu išleisti sparčiau, nereikėtų koalicijos ir kompromisų…
            Galima padaryti labai daug, tik beveik niekas apie tai nemąsto.. Dauguma siūlo tik skolintis ir taupyti.
            „Graikija neverta tos pinigo vertės, kokia naudojasi dabar“ -manau klystat. Be Graikijos skolos ir Vokietijos ekonomika būtu mažesnė. Kadangi graikai pirko vokiškas prekes, Vokiečiai buvo laimingi turėdami gerus eksporto rodiklius.. Vokietijos bankai buvo laimingi galėdami skolinti Graikijai. Visi buvo patenkinti.
            Dėl savęs galiu pasakyti kad nesu ekonomistas, ir tuo esu patenkintas. Mano išsilavinimas visai netrukdo mokyti kitus ir pačiam mokytis. Negi tamsta jau žinai viską ir mokytis nebereikia?
            Ekonomiką aš stebiu ir ja stebiuosi. Kodėl mano pinigai kasdien nuvertėja? Kodėl man žada pensiją nors nėra jokių demografinių ženklų kad bus pakankamai dirbančiųjų tai pensijai mokėti? Kodėl Ekonomika turi augti, nors ji jau atsitrenkė į planetos galimybių ribas? Kodėl naftos gavyba paskutinius 7 metus nebeauga o kaina auga? Kodėl mes turime augti o ne smukti nors co2 kiekis yra toks kad planeta pradėjo šilti?
            Galiu ir dar vardinti, bet spėju į tuos klausimus neatsakysit. Arba atsakysite taip kad nuo to aiškiau nebus.
            Ankstesniame komentare aš norėjau kritiškai pažvelgti į nusistovėjusias ekonomikos tiesas, ir teorijas, parodyti kad faktai neatitinka teorijos. Tai kuo mums remtis? Teorija kuri atrodo teisinga , bet neatitinka faktų, ar ieškoti faktų neatitikimo priežasties ir gal būt atsisakyti klaidingų prielaidų?
            Aš tikiu štai šitais dalykais:
            Žemė turi ribotus išteklius, todėl amžinas augimas neįmanomas.
            Naftos gavyba neauga jau 6-7 metus, tai turės milžiniškas pasekmes artimoje ateityje.
            Seniau pinigai buvo dengti auksu ir sidabru, dabartiniai pinigai dengti skola.
            Dabartinė pinigų sistema yra jauna, tik 40m amžiaus ir jos stabilumas neįmanomas.
            Pinigų sistema ir energijos perteklius nulėmė ekonomikos augimą.
            Augimas žalingas planetai.
            Infliacija yra tyčinis politinis aktas.
            Visuomenės struktūros sudėtingumas yra nulemtas energijos pertekliaus.
            Ateitis gali būti kitokia nei tikimės.
            Jei aš klystu pataisykite, aš tikiu kad vienas kitą suprastume. Aš nesu užsispyręs. Jei žmogus įrodo kad klystu galiu pripažinti. Jei esat ekonomistas galėtume kur nors susitikti ir aptari tuos ir kitus klausimus smulkiau. Man būtu įdomu.

          • Auksinis kardas

            Patiko šitas, parašyta atsakingiau. Gaila, kad laikinai nesant ryšio, rašytas atsakymas naršyklės pradangintas – lrytui ar delfiui tokiais atvejais sekasi geriau. Gal dar rasiu ūpo, bet jau tik vėliau.

          • Valentinas

            Eiliniai personažo pretenzingai pasivadinusio „filosofu“ šūkiai, dogmos, baimės ir sopuliai.

          • Auksinis kardas

            Bandau dar kartą surašyti filosoff’ui. Kuo paties įrašas skiriasi nuo ankstesnio į gerąją pusę, tai tuo, kad vietoje abejotinų teiginių, besiremiančių į ekonominius reiškinius, iškelta daugiau pamatuotų klaustukų.

            Dėl Graikijos ir laisvo kapitalo judėjimo: josios atsiribojimas jau vyksta, iki tai bus sveikesnė, nei nesveika, ekonomika. Kapitalas ten vargu ar greit norės judėti – natūralus susireguliavimas. Štai paties siūlomos priemonės, ekonominiu įvertinimu – ir vėl atrodo silpnos, bet mintis, kad sprendimų gali būti įvairesnių neatrodo prasta, jei tik deramai gerbiame ir ekonomikoje sukauptas patirtis.

            „Dėl savęs galiu pasakyti kad nesu ekonomistas, ir tuo esu patenkintas. Mano išsilavinimas visai netrukdo mokyti kitus ir pačiam mokytis.“ – betgi ne ekonomikos ar dantų gydymo, ar ne? O štai klaustukai dėmesio verti, nes būtent perdėtas šabloniškumas, inercija, klaustukų stoka verčia mokytis per ekonomikos nuosmukius.

            „Kodėl mano pinigai kasdien nuvertėja?“ – paspėliosiu iš lempos: gal todėl, kad yra pažanga ir rytoj kažkas atliekama našiau, nei vakar? Gal todėl, kad kažkur vis pastoviai pridedami papildomai leidžiami pinigai nuvertina senuosius? Gal kažkam patinka didinti savąją galią, be tai susiję su jos mažėjimu kitiems?

            „Kodėl man žada pensiją nors nėra jokių demografinių ženklų kad bus pakankamai dirbančiųjų tai pensijai mokėti?“ – todėl, kad tai esminis visuomenės įsipareigojimas nariui. Praktinės galimybės riboja šio įsipareigojimo dydį, ir labai netgi gali riboti ateityje. Štai kodėl valstybė bando bent dalinai atsikratyti įsipareigojimo, pakišti privačius fondus – kurie, remiantis praeitimi, įsivaizduojami kaip veiksmingi ateityje. Bet ateitis nėra nuspėjama, čia su paties kritiškumu nesunku sutikti.

            „Kodėl Ekonomika turi augti, nors ji jau atsitrenkė į planetos galimybių ribas?“ – ji tikrai atsitrenkė į savąjį augimą, nes šis buvo (ne)numatomas kaip begalinis tiesiškai: klaidelė.

            „Kodėl naftos gavyba paskutinius 7 metus nebeauga o kaina auga?“ – yra kas susitaria ir sprendžia dėl išgaunamų kiekių, siekiamų kainų. O mums pats laikas labiau galvoti apie alternatyvų ir ne tokį gausų judėjimą (augančios ryšio priemonės prisidės), keisti benzino variklius kitais.

            „Kodėl mes turime augti o ne smukti nors co2 kiekis yra toks kad planeta pradėjo šilti?“ – nes šiluma kaulų nelaužo. Juokauju. Nėra abejonės, kad kiekvienas perlenkimas sulaukia atoveiksmio, pvz. ozono skylės istorija, kurią galime laikyti sėkminga pamoka ir pavyzdžiu.

            „Galiu ir dar vardinti, bet spėju į tuos klausimus neatsakysit“ – pats nustebau, kad pabandžiau atsakyti kone visus. Ir gal netgi kažkas nuo to aiškiau. Bet tai nėra pretenzijos į teisingus galutinius atsakymus, nes problemos yra tvarkytinos kiek rimčiau ir ilgiau.

            „Ateitis gali būti kitokia nei tikimės“ – neabejotinai.

          • Fredis*

            Norėčiau pažiūrėti tam žmogui į akis, kuris uždėjo Auksiniui Kardui minusą…

          • Auksinis kardas

            HA HA HA, reitingai diskusijų skiltyje :-DDDDD

          • Trakimas

            AK (auksinis kardas) vėl savo norus bando pateikti kaip realybę.Kapitalas visada norės judėti ir jis judės ,nepaisydamas jokių sienų ar iš piršto laužtų draudimų,nes jį judėti skatina ir varčia EKONOMINĖ LOGIKA.Jis juda ten,kur gauna pelną.

          • Trakimas

            Kodėl nėra pakankamai dirbančiųjų,AK?Nepakankamas dirbančiųjų kiekis nėra gamtos reiškinys,o labai paprastas reikalas-jis priklauso nuo politikų sprendimų:)))Tačiau Kubilius geriau apmokės savo vicekanslerio pasivažinėjimus į N.Zelandiją ,nei sumokės lietuvėms motinoms skurdžią pašalpą,kad šios augintų naują lietuvių ir darbininkų kartą:)))

          • Trakimas

            Tuo pačiu ponas Kubilius pro pirštus pažiūrės į Kreivio aferas,vagiant ES milijonus.Konservų gauja šalyje kuria tokią atmosferą,kuri nėra draugiška eiliniam žmogui ,o todėl šalies perspektyvos yra liūdnos.Ne penki valdžiažmogiai yra valstybė,o daugybė paprastų žmonių su savo rūpesčiais,darbais,vargais ir vaikais:)))

          • Valentinas

            Fredi,
            Nors aš ir nedėjau minuso (nes jei dedu tik pliusą), bet suprantu žmogų uždėjusį Auksinio Kardo pasisakymui minusą. Net nebuvo pabandyta nuraminti įsisielojusį jaunuolį, o atvirkščiai, palaikyta ir sustiprinta jaunuolio įsikalbėta apokaliptinė nuojauta. Kartais nesuprantame atsakomybės už jaunosios kartos psichinę sveikatą.

          • Auksinis kardas

            Trakimai, būtent dėl to, kad ekonominėje logikoje yra logikos, kapitalas nejudės ten, kur jį prapirdolina. Mano norai su tuo neturi nieko bendra, nes tai natūralus nepatrauklumas. Kai Graikijoje atsiras perspektyva, priešinga dabartinei antiperspektyvai, tuomet ir bus atvirkščiai, ne anksčiau :-)

          • Trakimas

            Tai va auksinis karde…Galų gale pats pamatei,ko verta ši konservatorių vyriausybė.

          • Auksinis kardas

            Nu kad dar ne – aš tai apie Graikiją sušnekėjau. Ar čia vienam iš mūsų trukdo alkoholio stoka? Tyliu, tyliu…

          • Trakimas

            Dar nepamatei?Tai pamatyk kol dar ne vėlu.Atverk plačiai akis.

          • Auksinis kardas

            Papildomai išplėčiau vyzdžius.

          • Trakimas

            Ir ką?Vis viena pinigų kupiūros užgožia realybę?Pasiskūsk Valentinavičiui.Tegu saikingai moka Tamstų bendrovėms už viešų ryšių paslaugas.

          • filosoffas

            Auksinis karde
            Ačiū už atsakymą. Man labai reikia žinoti kurie teiginiai yra abejotini. Jei galit patikslinkite. Dabar pastabos į jūsų atsakymą.
            Pirmiausia kapitalo judėjimas. Manau „natūralus“ kapitalo judėjimas šio metu yra žalingas. Nes taisyklės kuriomis jis vadovaujasi yra nesąžiningos. Didelis kapitalas turi daugiau laisvės , nuolaidų, galimybių ar išimčių. Paprastas pavyzdys yra bankas ir bankrotas. Ir Bankas ir Pilietis yra „juridiniai asmenys“ tačiau šių dviejų „asmenų“ laisvės yra skirtingos. Bankas turi laisvę bankrutuoti, Pilietis tokios laisvės neturi. Ar čia sąžiningo žaidimo taisyklė? Kai nėra sąžiningo žaidimo nėra prasmės kalbėti ir apie „normalų“ kapitalo judėjimą – tokio judėjimo nėra.
            Prisimenat Lietuvos nekilnojamo turto burbulą? Kas jį sukėlė? Pasiskolinę ar tie kurie siūlė skolintis? Ar „spekuliacinis kapitalas“ ir pasiūlos paklausos dėsnis? Ar įstatymų netobulumas?
            Atrodo kad nuo to kokį klausimą užduosime priklauso ir kokį atsakymą gausime, bet…
            Kai kurie gauti atsakymai gali nieko nepaaiškinti ir nekeisti, gi kiti gali iškelti daugiau klausimų ir priversti prie kažkokių išvadų ar netgi sprendimų.
            Kodėl mano siūlomos priemonės jums atrodo silpnos? Manau todėl, kad ekonominė situacija jums neatrodo ypatinga. Na buvo nuosmukių, buvo pakilimų, šitas neišskirtinis, sprendimų rasim pasitelkę kompiuterius o dalykai apie kurios kalba filosoffas pasenę ir nenauji, ne itin gerai veikė, yra geresnių.
            O jeigu viskas yra kitaip? Kas jei mes gyvename ne tiesiniame o eksponentiniame pasaulyje? Žmogaus galimybės suvokti eksponentines funkcijas yra labai ribotos. Tikriausiai bandėte suartinti du magnetus? Pamenat kai tik truputi per daug suartinus būna „klapt“ ir du magnetai išsprūsta iš pirštu?
            Magnetinis laukas ne tiesinis, todėl ir neišlaikote kaip tikitės. Ekonomika yra paremta procentiniu augimu. Tai irgi eksponentinis augimas..Klapt.
            Gal teko girdėt tokių frazių kaip „vaikeli tik su bankeliu neprasidėk , paskutines kelnes numaus“?
            Čia irgi pamokymai, todėl mokyti ekonomikos aš galiu. Jeigu pažiūrėti rimčiau, yra istorija, 6000m o gal ir senesnė. Ar iš jos galima ką nors išmokti? Manau galima. Pažiūrėkim į faktus. Buvo Egipto civilizacija- žlugo, buvo Romos imperija- žlugo, buvo šumerai, inkai, majai, Velykų sala, TSRS – visos žlugo.
            Dabar klausimai. Ar „vakarų civilizacija“ yra kitokia ir žlugimas jai negresia? Jeigu gresia kada? Pagal kokius požymius mes galėtume pasakyti kad žlugimas arti? Na aš čia nuo temos nukrypau..
            Grižtam. Taigi kodėl pinigai nuvertėja? Todėl kad valstybės naudojasi tokiu pinigų sistemos modeliu. Pinigai išleidžiami į apyvarta juos skolinant už palūkanas, palūkanos reiškia, kad turi atiduoti daugiau nei gavai. Iš ko atiduoti palūkanas? Teisingai- iš naujai išleistų/pasiskolintų pinigų. Štai ir turime nuolat augančią pinigų masę ir jos pasekmę – infliaciją. Kitos tamstos nurodytos priežastys gali būti teisingos, siauresne prasme.
            Dėl pensijų sutarėm, tik pridėsiu kad sistema yra jauna, išplito praeitame šimtmetyje. Sena tradicija yra ta, kai vaikai išlaiko senus tėvus. Grįžus atgal viskas veiktu nei kiek neblogiau. Spėju šeimose būdų daugiau darnos ir atsakomybės. Prisimenat pasaką apie senelį ir rogutes?
            Dėl naftos. Kaip suprantu yra dvi nuomonės. Pirma: Karteliniai susitarimai ir didelių pinigų interesas. Antra: Kažkokia keista naftos piko teorija. Pirmas kelias yra lengvas. Atsakai „taip pinigai valdo“ir esi teisus. Bet čia neiškyla jokių kitų klausimų. Antras variantas yra sunkesnis, kadangi yra hipotezė kuri remiasi faktais ir skaičiais. Pabandykite paneigti teoriją. Tinka nuorodą į straipsnį kuriame „Peak oil“ sumalta į miltus.
            “Ateitis gali būti kitokia nei tikimės” per švelniai pasakiau. Šiemet mes jau turėjome daug įdomių įvykių- arabų revoliucijos, Libijos karas, Graikijos krizė, sprogusi Fukušimos elektrinė ir žemės drebėjimas JAV šalia kitos atominės. Potvyniai JAV (vėl problemos su atominėmis) ir didelis gaisras šalia atominių atliekų saugyklos. Ir aišku protestai, mitingai, riaušės. Šiemet jų yra daug, neįprastai daug… Ar tai nieko nereiškia?
            Nesupraskit klaidingai, aš nenorių nieko išgąsdinti, teigdamas kad artėja pasaulio pabaiga. Aš noriu pasakyti kad yra protinga pasiruošti nenumatytiems atvejams, arba tokiems kurie nėra labai dažni. Čia kaip vežiotis atsarginį ratą mašinoje, ne dažnai, bet pasitaiko kad jo prisireikia. Kaip manot ar verta laikyt namie pina šaldytuvą maisto, pilną mašinos kuro baką ir turėti grynųjų po ranka? Jei jūs būtumėt Graikijoje ar taip darytumėt? O Lietuvoj?

          • Valentinas

            O dieve, dar daugiau verkšlenimų. Ar ryšis Auksinis Kardas nuverkšlenti taip vadinamą „filosofą“?

          • Auksinis kardas

            Valentinai, pats nejauti (pirmiausiai), o dėl to ir prastai supranti apie ką kalbama. Manau, kad vėl ne vietoje tokia tavo ekspertizė.

            filosoffui:
            Eksponentinė reiškinių forma yra taiklus pastebėjimas – užtenka vienintelio akivaizdaus, itin svarbaus patvirtinimo šiai: planetos populiacijos augimo kreivės. Kitur panašus pobūdis irgi galimas jausti.

            Visgi, formaliai asmuo nėra „juridinis asmuo“, bet „fizinis“. Kartu, jie turi nemažai panašumų santykiuose, jų dar labiau daugės, priėmus Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Kad pinigai stambesnio juridinio vieneto rankose turi daugiau galiu – sutinku, nes verslas paprastai disponuoja didesnėmis už fizinį asmenį apyvartomis, lėšomis, gali apsirūpinti visokeriopa pagalba, ar lengviau įsisavinti pasiekiamus išteklius (pvz. ES parama).

            Detaliau kalbėti labai sunku, nes pernelyg plačiai kalbama. Darkart: pačiam neblogai sekasi dėlioti bendresnius klaustukus, reikalai komplikuojasi žengiant labiau specifinėje ekonomikos reiškinių teritorijoje. Bent jau taip atrodo :-)

            Ar verta apsirūpinti juodai dienai? Reikėtų rasti viduriuką: nepulti į panikas, betgi ir nenumoti ranka į nerimą keliančius pastebėjimus. Sako, atsarga gėdos nedaro – tai tokiame ramiame rakte.

    • Krepofobas

      Labai tingiu, bet parašysiu.
      Drachmos šalininkams.
      Libertaro pžiūris:
      Įvedus drachmą Graikijos vyriausybė įgaus neribotą galią vogti iš savo piliečių. Ir galės vogti socialiai lengvai, kuo čia ir žavisi komentatoriai.
      Laikydamasi euro graikai turės nemeluoti ir daryti tai, kas reikalinga.
      Keinsomarksitai siūlo įvesti drachmą, norėdami, dėl trumpalaikės ekonominės naudos, suteikti vyriausybei neribotą galią manipuliuoti finansais. Vyriausybė gi pirmoje vietoje kalta dėl viso šio jovalo.
      Išsaugojus eurą Graikija per artimiausius 3000 metų lengvai atiduos skolą. Nebus jokio defolto, svarbu teisinga kryptis.
      Atsiprašau, jei kam sugadinau Penktadienį.

      • Valentinas

        Sakyčiau tai ne libertarinis požiūris, o grynasis marksizmas. Jis daro prielaidas kad:
        Vyriausybė vogs iš savo liaudies.
        Vyriausybė kalta dėl jovalo.
        Vyriausybė nesugebės nevogti ir viską padaryti teisingai.
        Todėl reikalingas protingesnis ir išmintingesnis prižiūrėtojas, kuris lieptų viską daryti teisingai. Vyriausybė o ir pati liaudis negali turėti jokio savarankiškumo.
        Liberalizmu nekvepia.

        • Fredis*

          Valentinai, vidurio-šiaurės europiečiai meldžiasi, kad graikų liaudis turėtų kuo mažiau graikiško savarankiškumo…

          Pagal apibrėžimą vyriausybė yra liaudies valios vykdytoja, bent jau taip turėtų būti demokratijos ištakų šalyje.

        • Valentinas

          Fredi,
          Man irgi būtų ramiau, jei Graikijos premjeras, ministrai, parlamento nariai, mokesčių inspektoriai, ekonominių nusikaltimų tyrimų pareigūnai, bei visi turintys leidimą dirbti su kasos aparatu būtų vokiečiai.
          Bet ką daryti su tokiomis nereikšmingomis smulkmenomis kaip šalies suverenitetas, individo laisvė, pasirinkimo laisvė ir t.t.?

          • Fredis*

            Du keliai:
            1. Išmesti bankrutavusią Graikiją iš Euro zonos, graikai devalvuoja drachmą ir savo žaizdas laižosi savarankiškai, Euro klubo narėse labai sustiprėja fiskalinė drausmė, Europa faktiškai skyla pusiau – radikalus, teisingas, valentiniškas kelias.
            2. Patyliukais į bankrutavusią Graikiją per bambagyslę pumpuojami pinigai bandant išsaugoti Europos vienybės regimybę – tūpčiojantis vietoje, bailus, niekingas frediškas* kelias.

          • Valentinas

            Fredi,
            Reikia atstatyti Graikijos konkurencingumą. Tai reiškia, kad Graikijos atlyginimai turėtų sumažėti apie 20% lyginant su Vokietijos. Tam pasiekti yra keli būdai:
            1. Vidinė devalvacija (Lietuvos variantas) ilgas ir skausmingas, Frediškas tūpčiojimas vietoje. Graikai, o su jais ir Europa kankinsis daugybę metų, nes niekas nenori mažintis atlyginimų ir kentėti. Tačiau kentės.
            2. Išėjimas iš Euro zonos devalvuojant Drachmą. Būdas skausmingas ir žiaurus iš karto, tačiau gyjimas ir augimas prasidės jau po kokių metų.
            3. Infliacija Vokietijoje apie 4 proc. ir 0 infliacija Graikijoje. (neįmanomas būdas)
            4. Stiprus Euro vertės kritimas dolerio ir kitų valiutų atžvilgiu (nelabai tikėtinas variantas)
            Taigi, pasirinkimas yra tik tarp chemoterapijos kuri nusilpnins, pratęs agoniją, bet pacientas vis tiek mirs ar operacijos kai klientas mirs bet greitai prisikels atsinaujinęs. Argentina irgi kelis metus bandė gydytis vidine devalvacija, finale vis tiek patyrė defoltą ir nuo to laiko kyla.

          • Oplia

            Graikija is Euro zonos tikrai neiseis. Tai butu savyzudybe tiek paciai Graikijai, tiek ir visai Europos sajungai. Kas turetu ivykti, tai graikijos bankrotas, taciau, kalbeti apie tai, kad yra galimybe, jog Graikija paliks Euro zona nera prasmes…

          • Krepofobas

            Graikija – paslaugų ekonomika daugumoje. Ką jūs kalbate apie Graikijos konkurencingumą neturi prasmės.

          • Valentinas

            Nežinojau, kad turizmo sektorius plevena už konkrencingumo ribos. Ačiū už naujieną.
            Oplia, o kodėl Graikijos išėjimas galėtų sužlugdyti Europos Sąjungą? Gal atvirkščiai, sustiprintų?

          • Krepofobas

            Valentinai, jūs šiurpiai klystate, jei manote, kad Graikija turi nuleisti viešbučių kainas, kad į ją važiuotų pasauliniai masiniai turistai. Graikija ne kokia su…kta Italija.

          • Valentinas

            Valentinai,
            Klausimas: kiek Graikija, isejusi is, liks skolinga Europos Sajungai? Numanai, kas is to gausis?

          • Valentinas

            Na nežinau, nesu labai didelis turizmo rinkos žinovas. Štai šioje Europos Travel komisijos ataskaitoje, lentelėje trečiame puslapyje matyti, kad Graikijos viešbučių užimtumas šiais metais yra 2,8% (Turkijos 4,3). Nesu tikras kaip teisingai interpretuoti šiuos duomenis, bet erdvės augti panašu, kad yra ir devalvacija tam tikrai padėtų. Kitoje vietoje radau lentelę su didžiausiais wineriais ir loozeriais turizmo srityje per krizės metus. Didžiausias wineris yra Turkija. Graikija yra pagrindinėje loozerių grupelėje su Prancūzija, Ispanija ir t.t.
            http://www.etc-corporate.org/resources/uploads/ETC-%20July%202011%20Trends%20and%20Outlook%20-%20final.pdf
            Beje, Lietuva šiose lentelėse užima svaiginančias pirmąsias vietas. Atrodo, tapome turizmo lyderiais Europoje :)

          • Valentinas

            Valentinai, Graikija liks skolinga bet kuriuo atveju tiek, kiek niekada negalės grąžinti. Skolų nurašymas – neišvengiamas.

          • Trakimas

            Valentinas su chebryte stenėdami leidžia dūmų uždangą(Graikijos problemą),kai Lietuva ,kubilizmo nukamuota ,turi dešimts kartų didesnių problemų.Faktiškai pats Lietuvos valstybingumas yra „pastatytas ant kortos“.:P)

          • Valentinas

            Na Valentinai, nereikia karsciuotis. Skolu nurasymas, sakai? :) Tai iseiti is ES kaip ir apsimoka, sakai? :) Tai remiantis tavo logika, ES salys-skolininkes iseis is ES visos. Ir kaip tai sustiprins ES? :) (jeigu tokia liks, nes pagal viska kaip ir neliks, o susiformuos ESSS (Europos saliu-skolininkiu sajunga)) :)
            TSRS, SS, ESSS, … oi bus trecias pasaulinis, dziovink sucharikus.

          • Valentinas

            Valentinai, nepanikuok. Visų pirma kalba eina ne apie išėjimą iš ES, o iš Euro Zonos. Antra, skolos bus nurašytos nepriklausomai nuo to ar Graikija liks Euro zonoje ar neliks. Graikai turi tokias skolas, kurių nepajėgs grąžinti NIEKADA. Tai ką dabar su jais daryti? Bus prieita išvados, kad kalti skolininkai, tačiau kalti ir skolintojai sugalvota kaip pasidalinti nuostolius ir bus žengiama į priekį.
            Ir kaip visa tai susiję su galimu trečiuoju pasauliniu karu (t.y. kas ką ir kodėl užpuls ir kas su kuo kariaus) mano fantazija nepajėgia įsivaizduoti.

          • Oplia

            Valentinai,

            Visų pirma Graikija iš Euro zonos neišeis, nes tam pirmiausia nėra sukurtos jokios procedūros. Dabar įsivaizduokime, jog tokios procedūros yra pradedamos kurti ir vis dėl to Graikija nusprendžia, jog jai reikia išeiti iš Euro zonos. Problema yra tame, kad valiutos pakeitimas nėra lengvas ir greitas procesas, dėl to rinkos dalyviai apie planus Graikijai įsivesti savo valiutą sužinotų anksčiau, negu tai valiuta iš tikro būtų pakeista. Ką tuomet darytų žmonės žinodami, kad nauja valiuta bus devalvuota? Visas savo santaupas ir bankų indelius iškeistų į kitą valiutą ir pervestų į kitų šalių bankus. Tai reiškia jog Graikų finansų sistema sugriūtų, o jų nauja valiuta būtų tualetinio popieriaus vertės. Kitaip tariant, Graikijoje vyrautų ekonominis chaosas.

            Jei šis hipotetini scenarijus įvyktų Graikijoje, galima įsivaizduoti kas tuomet vyktų Ispanijoje, Airijoje, Italijoje ir t.t. Rinkos dalyviai pamatę, kad išėjimas iš Euro zonos yra įmanomas iš karto reikalautų didesnių palūkanų iš šių valstybių (nes devalvacijos rizika taptų reali), o tai pastūmėtų šias valstybes link bankroto. Taip pat indėliai laikomi Ispanijos, Airijos ir t.t. bankuose būtų iš karto verčiami į patikimą valiutą, o tai reikštų jų bankrotą. Taigi Graikijos išėjimo iš Euro zonos scenarijus sukeltų EU lygio „bank run“. Toliau pasakoti manau nereikia… Dėl šių ir dar daugelio kitų priežasčių EU problemomis besidomintys ekonomistai teigia, kad kainą, kurią tektų mokėti Graikijai ir EU jei Graikija paliktų euro zoną yra tiesiog per didelė ir toks variantas nėra įmanomas…

          • Valentinas

            Valentinai, ar zinai, kokios usa skolos?
            Bet Valentinas Valentinui zinia ne autoritetas.
            Siuo atveju Valentinui (zydrajam) reiktu ysiskaityti y Oplia (Spalis 1, 2011 2:22 vakare). Ir jei po to dar iskiltu klausimu, beliktu kreiptis y Sobiesky. Arba Smirnova. Dar yra toks Vladivaras, bet trecias cia Absoliuciai nereikalingas. ;)

          • Rytis I

            Jei čia užklys dar vienas ir Valentinas, ir jei dar daltonikas – bus blogai ;(

          • Valentinas

            Tikrai. Jau geriau uzklystu ir dar vienas ir Rytis. A jeigu dar daltonikas, tai cia butu kaip toj basnioj kur lazda su dviem galais. :(

          • Rytis I

            Vienam gale „kaziolas“, kitam – naminis elnias :)

          • suomis

            Oplia, kaip suprantu, esate jaunuolis. Nes prisimenant, kaip Lietuva išėjo iš rublio zonos, tai nieko įpatingo neatsitiko. Nebent, mafijozai prasuko, Rusijoje, didelį kiekį „lievų“ rublių, tuo budu padidindami ir taip didelę infliaciją Rusijoje. Pagaliau, būtų sveika Europai, šiek tiek labiau susiveržti diržus, nuvertinus Euro kursą.
            Nepykite, bet manau, kad šiek tiek grybaujate, bet kaip jaunam amžiui yra normalu. Paprasčiausiai atsiremkite į Lietuvos, neseną, patyrimą.

          • Valentinas

            Mielas(a) oplia. Sutinku, kad tavo nupieštas scenarijus yra tikėtinas. Tačiau, kadangi jis yra lengvai nuspėjamas, manau, kad įmanoma numatyti tam tikrus preventyvius žingsnius (kad ir kapitalo nutekėjimo apribojimus). Be to, manau, kad labai didelė dalis šio juodojo scenarijaus vyksta jau dabar. Graikams kol kas nėra jokios prasmės keisti Eurus į kitą valiutą, bet dingti iš šalies finansų sistemos kiekvienam atskirai būtų protinga jau dabar. Nežinau kokie yra kapitalo nutekėjimo skaičiai, bet kaip žinia jie yra labai dideli.
            Vis dėl to, jei bus nuspręsta kankinti Graikiją Eurozonoje pasekmės bus ne mažiau skaudžios tačiau ilgalaikės.
            Valentinai, prie ko čia US? Tavo minimų pavardžių nesu girdėjęs.

          • nesvarbu

            Valentinai, sutinku, kad jei bus nuspręsta kankinti Graikiją Eurozonoje pasekmės bus skaudžios ir ilgalaikės.Reitingų agentūros jau dabar Graikijos obligacijas įvertinę kaip šlamštą (junk), tad ši šalis jau šiandien yra absoliutus bankrotas. Tą supranta visi. Tačiau kadangi valstybė ne UAB`as ir jos bankrotas iš esmės yra fikcija, graikai dar kiek laiko galės apsimesti, kad nieko nevyksta ir toliau varyti socialistinę-komunistinę fiskalinę politiką – nenaikinti favoritizmo tradicijų, nemažinti sočių valstybės sektoriaus tarnautojų algų ir priedų bei priemokų, nedidinti darbo našumo ir pan. Arba mažinti tik simboliškai. Tačiau klausimas kiek ilgai dar Graikijoje gyvuos komunizmas kitų valstybių (tame tarpe ir Lietuvos) sąskaita?
            Nors ir skamba paradoksaliai, tačiau iš esmės ir 2007 m. JAV prasidėjusi kreditų krizė yra socialistinių JAV kapitalistų eksperimentų paseka. Esmė tame, kad JAV kapitalistai pabandė natūroje įgyvendinti dar V.I Lenino apibrėžtą galutinę komunizmo fazę, kuomet gėrybės yra dalijamos principu „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius“. Jų sugalvota subprime landing koncepcija iš esmės ir yra paremta aukščiau minėtu principu. Tai leido nediskriminuoti ir atvėrė kelią čia ir dabar gauti paskolas namui, automobiliui ir turėti kredito korteles ne tik jaunimui, studentams, tačiau ir visokiems perėjūnams su bloga kredito istorija ar atviriems veltėdžiams, kurie gyvenime nei piršto nepajudino ir net nesiruošė pajudinti visuomenės labui. Tiems, kurie per dienas nieko neveikė, tik trynėsi gatvėse, šlamštė dvigubus BigMac`us ir augino storas šiknas, subprime mortgage sistema leido turėjo namą su pievele priešais įėjimą, kelis automobilius bei kreditines korteles. JAV antrinių paskolų rinkos gigantės Fannie Mae ir Fredie Mac savo klientų (daugumoje juodaodžių) gerovę sugebėjo užtikrinti ir panaudodama Rusijos naftos pinigus. Esmė tame, kad Putino valdomai Rusijai JAV vertelgos sugebėjo įsiūlyti aukščiau minėtų fredmakų obligacijų už šimtus milijardų JAV dolerių! Daugelis pamena, kaip V.Putinas tuomet pyko ant „vakarų“, kad „niekas dėl krizės neįspėjo“. Ir dabar aktualu pažiūrėti kas yra tie Graikijos kreditoriai, nes tik jiems naudingas tolimesnis Graikijos galo atitolinimas ir „gelbėjimas“ milijardinėmis mūsų visų eurų injekcijomis. Manau padaryti tokį triuką, koks pavyko monopoliniam posovietinių Baltijos šalių kreditoriui- skandinavų kapitalui, kuomet jis užspaudė TVF ir kitus fondus skubiai pripumpuoti mūsų kaimynę Latviją dešimtis milijardų paskolų (taip vėl Latviją „parišant“, išvengiant domino efekto ir tuo išgelbstint anksčiau skandinavų investuotus šimtus ir šimtus milijardų šio regiono šalyse) Graikijoje nepavyks. Kadangi šalis žymiai didesnė, o svarbiausia-už kampo laukia Ispanija, Portugalija, Airija, Italija…

          • Valentinas

            Valentinai,
            Prie to, kad berods kad ir kokio dydzio butu skolos, galima jas aisku nurasyti(mainais y ka nors), bet galima ir nenurasyti.

          • Valentinas

            Mielas nesvarbu,
            Fanny ir Fredie nebuvo subprime mortgage paskolų gigantai. Tai vienas iš mitų. Realiai jų teikiamų paskolų rizikingumas buvo visai normalus ir ne šių organizacijų suteiktos paskolos sukėlė krizę:
            http://www.americanprogress.org/issues/2011/02/min_pinto.html

          • nesvarbu

            Valentinai, net ir pačio nurodytam straipsnyje pasakyta, kad vien dvi šios bendrovės užėmė trečdalį šios rūšies JAV hipotekinių paskolų rinkos. Kiti sako, kad net daugiau nei du trečdalius. Todėl neaišku, kokiu pagrindu teigi, kad „Fanny ir Fredie nebuvo subprime mortgage paskolų gigantai? Dar labiau nesuprantamas tavo teiginys esą šių bendrovių „teikiamas paskolų rizikingumas buvo normalus“. Esmė tame, kad šių valstybinių bendrovių tikslas yra būsto paskolų antrinė rinka,t.y. spekuliacinė rinka, kas jau savaime yra rizikinga ir negali prilygti „normaliomis“ paskolomis.

          • nesvarbu

            Nesutinku ir su teiginiu esą „ne šių organizacijų suteiktos paskolos sukėlė krizę“. Visuotinai pripažįstama, kad tokių subpraiminių bendrovių išleisti ir vėliau, dėl NT kainų kritimo, sprogę finansiniai derivatyvai buvo viena iš esminių krizę sukėlusių veiksnių.

          • Dainius Urbanavičius

            mielas nesvarbu, pasidomkėkite, kas įtakojo freddie mac ir fanne mae atsiradimą, kokie buvo jų steigimo tikslai ir rasite tikruosius krizės kaltininkus. Galiu sutaupyti laiką ir atsakyti, kad tai buvo dundukai politikai, norėdami įsiteikti elektoratui, žadant prieinamą būstą kiekvienam.

          • nesvarbu

            Dainiau, paskaitykite mano aukščiau esantį spalio 01 9:47 komentarą. Ten apie komunistinius kapitalistų eksperimentus rašiau. Esame bendraminčiai:)
            Kita vertus nors ir kaip paradoksalu, tačiau esminė dabartinės globalinės ekonominės krizės priežastis yra ne Fanny su Fredie, naftos kainos, nekilnojamojo turto burbulai ar žlugusios subprime lendingo sistemos, o elementarus pasitikėjimo praradimas. Nors pasitikėjimas yra etikos kategorija, kadangi jo pagrindą sudaro dorumas, tačiau jis yra svarbus ne tik patvarios buitinės draugystės ir nuoširdaus bendravimo tarp žmonių prielaida, tačiau ir sveikos ekonomikos pagrindas.Klausimas yra tik toks, kaip vokiečiui, kuris išsijuosęs dirba nuo skambučio iki skambučio, su trumpa pertrauka pavalgyti, pasitikėti kokiu graiku, kad jis siestos metu daro ta patį?

      • nerijus

        „Laikydamasi euro graikai turės nemeluoti ir daryti tai, kas reikalinga.“

        :DDDD

        Koks skirtumas: vogti savo ar „įsisavinti“ ES (dalinai ir savo) lėšas- pinigus?..

    • Trakimas

      Pinigais skatinamas produkto kūrimas.Pinigai yra popieriai,tačiau jų pagelba galima išjudinti realaus produkto gamybą.Šiuom aspektu yra visiškai nesvarbu,ar tie pinigai kažkiek nuvertės.Juk ir vėžiu sergančiam yra taikoma chemoterapija,kenkianti organizmui?Pinigų spausdinimas yra lygiai tokia pat priemonė skatinanti,kad vyktų realių produktų-grūdų,plytų,kompiuterių gamyba:)

      • Valentinas

        Trakimai,
        Pinigai yra tam, kad tau atlyginimas nebutu ismokamas grudais, plytomis ar kompiuteriais.O produkto kurimas yra skatinamas pirmiausia paklausa.O kiek pinigai nuvertes, sprendzia keturiolikos dedziu komitetas nuo banku sajungos. Nei tu, nei as, nei Valentinas, niekada panasiu klausimu nespresim, nes nepakanka buti tik genijais, dar reikia ateiti y sy pasauly atitinkamoj vietoj atitinkamu laiku. Jau pirmojo reikalavimo mes neatitinkam, tai ir nesiplesiu daugiau :)

        • Trakimas

          Aš pabandysiu,valentinai:)Žūti mūšio lauke man yra garbė,valentinai.:)

          • Valentinas

            Trakimai,
            Valentinas, kaip ir Trakimas, rasoma is didziosios.
            Tai zuk.:)
            P.S. O kokiam rajone tavo musio laukas? :)

  • Oplia
  • suomis

    Tiesą sakant – nieko naujo. Geriau, vietoj to, kad ginčijatės, paskaitytumėt Emilio Zola „Pinigus“ arba Markso „Kapitalą“. Būtų daugiau naudos. Ten visą tai gerai aprašyta. Taip, sakyčiau – sultyngai, įtaigiai. :/

  • egriseus

    BBC financial expert Alessio Rastani: ‘I’m an attention seeker not a trader’

    How a man who has never been authorised by the Financial Services Authority and has no discernible history working for a City institution ended up being interviewed by the BBC remains a mystery.
    http://www.telegraph.co.uk/finance/economics/8792829/BBC-financial-expert-Alessio-Rastani-Im-an-attention-seeker-not-a-trader.html

  • Izbliondimas

    Dėl įsigalėjusios blogos tendensijos.

    Kai kurie čia žmonės, siekdami pagrįsti savo nuomonę, išmeta kažkokią nuorodą. Būtent nuomonės pagrindimui ne kurie būtent to ir laukia.
    Klausykite, kas čia per nesąmonė, tuomet.
    Juk žmogus nuomonę susidaro iš dešimčių tūkstančių informacinių taškelių, o ne iš vieno ar kelių šimtų.
    Tai ir vadinama asmeninė žmogaus nuomonė (be jokių nuorodų).
    Vieni kala į dešimtuką sus savo nuiomone.
    O dažniausiai tautietis, kai tai daro viešai, – kala į mostį.
    O jei tu pabandai pasakyti tokiems ne į mostį, – jiems tas pats, kaip buliui rauydona spalva.
    „Konjuktūrščina“ buvo visais laikais.
    Tas, kas buvo stribu pokaryje, – šiandien lygiai taip pat būtų „konjuktūrščiku“ aktyviu, sėkmės džentelmenu versle ir t.t. ir pan.
    Bet jie visuomet yra aktyvūs, pastebėkime ir labai lojalūs konjuktūrai tos dienos… bet esmėje, manau, negali būti laimingi… nes jie nėra „aš“. Jiems to nereikia, nes yra tiesiog škurliukai tarp blizgesio ar kraujo, tarp pasipūtimo blizgučių krūvoje ar pabudusių kurtizanių kvaitulio.

    • Smokas

      o kurių yra daugiau ? Ar tų „konjuktūrščikų“, ar „nekonjuktūrščikų“ ? Kokia pačio nuomonė būtų ?

      • Izbliondimas

        Šiandien daugiausiai yra net kitokių.
        Juk žmogus (dažnas), jei šiandien praras darbą, kito nesusiras.
        Nieko čia naujo. Pavyzdžiui, yra manoma, kad Prancūzijoje, jei žmogus keturiasdešimtmetis pararanda darbą, – šansų turėti kitą darbą jau yra lygu nuliui… todėl vaikštant po Paryžių reikia labai žiūrėti po kojomis, kad nepargriūtumei užkliuvęs už valatos (joke…)… anksčiau sakydavo, kad atsinešęs ten valgyklėje maistą toli nenueik nuo staliuko, sugrįžęs to savo maisto jau gali ir neberasi…
        Bet grįškime į Lietuvą.
        Sąžiningas žmogus, pasitarimuose pas didelį „bosą“ dažnai nėra aktyvus (kuo aukštesnės pareigos, tuo tylesnis pasitarime)… kai ten kliedėte kliedima, tie doresni ir patyrę (nes tik toks ir atskiria kliedesius), prieš tai būna išgėrę raminamųjų (kitaip sako net kojas išberia spuogais… joke).
        Bet… pasaulis margas.
        Šiandienos bruožas, – šaltumas. O tai daugiau, – nei niekšo gyvenimas.
        Blogiausiai, kai konjuktūrščiką vedžioja pasamonė, jam net nesuprantant.
        Aš mačiau labai įsitikinusių komunistų (jų Lietuvoje buvo vienetai), o po 1990 m. – iš jų pavirtusias „beretes“ (kas nežino, tai baisesnė paroda už stribą). Abejais atvejais (apie tuos, kuriuos turiu omenyje), kaip komunistas ir kaip „beretė“, – labai nuoširdžiai tai darė.
        Uždavėte sudėtingą klausimą.
        Lietuva juk visuomet kryžkelėje. Tad Lietuvos žmonės čia yra visko patyrę ir išmokę viena galvoti, kita kalbėti, dar kita daryti.
        Šiandien, kai Lietuvoje daugelis niekuo nerizikuoja, net spardydamas policininką, – yra kiti niunsai. Daugia – tas šaltumas tarp žmonių (o tai baisiau nei gali būti labai baisu).

        • Smokas

          jei dar galima, paklausiu. Sakote šiandien doresni ir patyrę yra išgėrę raminamųjų. O kada jiems nereikėjo gerti tų raminamųjų ?
          Kas yra šiandien, mano galva, tai kitaip vargu ar galėjo būti. Šildė bendras tiksas – istorinis revanšas. Jis pasiektas. O kitiems tikslams pasiekti pripažinkite ir man, ir pačiam ir kitiems moralistams-evangelistams, kompetensijos oi kaip trūksta. Evangelistai laikui bėgant pasirodė kaip mušta korta ir labai nepraktiški, kad jais pasitikėti. Jei dar griežčiau pasakyti, su kraujo dėmėmis ant munduro. Idealai paliko tarpukaryje, o už lango jau XXI amžius. Tad belieka stovėti prie elektros kabelio su Maironio tomeliu rankose ir stebėtis, kodėl elektra ne trispalvė.

          • Izbliondimas

            Visiškai daug kam manau nelauktai atsirado XXI a. naujas momentas.
            Laisva rinka (žinoma, ne lietuviškai, – lietuviškai tai, suprantama, tik viso to parodija…) davė ne kuriems planetos žmonėms stulbinančius dalykus, – kaip kažkada esu čia minėjęs, reikalingų produktų yra kiek reikia, o nereikalingų – nėra.
            Bet…
            Visa tai Žemėje pasirodo tinka tik nedideliai pasaulio žmonių daliai, – visiems kitiems reikia keltis į Mėnulį… bet ten niekas jų nežada greitai iškelti, o skerdenos kvapas jau paskleistas, seilė jau varva…
            Taigi, rinka parodė juodąją pusę, – ji greitai surijo planetos resursus, ją ir mirtinai suteršė. Rinka, deja, gali duoti tik trumpaamžį produktą (kitaip būsi sumindžiotas)… kaip daug kartų jau esu ir minėjęs, dar pasikinkant mados industriją. Apart technologijų, kuomet tiksliai susidėliojama, kad produktas bus greitai išmestas, kaip sugedęs, ne tik morališkai tos madų industrijos dėka…
            Ir ką gi. O tą gi, kad šakiai pasimatė.
            Štai esmė.
            Jūs sakote, kad nėra išeities.
            Būtent aš dirbu (nuo nulio pradėjus), būtent dėl to, kad galėtume pasakyti, – turime išeitį, turime jai strategiją, esame pripažinti, ir strategiją labai sėkmingai įgyvendiname.
            Taip. Ji blokuojama. Bet tai jau pačių žmonių problema, taip sakant apliapausių… o jie būtent tokie yra.
            Bet jokiu būdu nesutiksiu su pasakymu, kad neturime sėkmingos strategijos ir kad jos neįgyvendiname.
            O tas, kuris čia viršui ant bačkos (bibisi) ar aplamai tie, kurie čia valdo vyriausybes, – yra tol, kol žmonės susideda iš apliapausių. Čia kaip tie telefoniniai sukčiai…
            Ar dujų, ar naftos, ar AE verslą proteguojantys, – juk jie visi vienodi sukčiai, tik tiek. Ir negalime jų smerkti, – smerkti reikėtų tuomet apliapausius.
            Ir tas, kuris čia viršuje ant bačkos… juk jis sportininkas, kaip ir krepšinio ar futbolo profesionalai. Jie savotiški narkomanai, – pavojingi tik sau. Savo šeimoms netgi ne, nes beveik visais atvejais ta šeimos antra pusė ateina mylėti jį, plius dar kaip ir šlovės, pinigų simbolį. Jos tikrai, manau, yra laimingos…

  • mindaugas
    • TOOPas
      • Fredis*

        Atėjo paprastas, nedaug uždirbantis ir mažai žymus žmogus į elitinę TV pasidalinti savo įžvalgomis ir turbūt netikėtai sau pačiam pasėjo tarp elito atstovų ir gudresnių miestelėnų paniką.
        Reiškinys vadinasi tiesiogine demokratija – paprastų žmonių kalbėjimas tiesiai į eterį be jokios cenzūros, išankstinės atrankos ir filtravimo. Svarbiausia visa širdimi tikėti tai ką kalbi ir darai – pasisekimas beveik garantuotas.

    • Osvaldas

      Tiesiog įdomu kaip ta britų žiniasklaida galėjo išsiaiškinti tokius privačius duomenis kaip banko sąskaitos likutis? Sekiojo iš paskos ir laukė kada žmogus nueis į bankomatą, pasitikrins sąskaitą išmušdamas čekį (ar tai darytų toks žmogus?), ir išmes jį į šiukšlių dėžę? “Turimais gana naujais duomenimis“ tai tie duomenys tik gana nauji ar ir patikimi?

      • suomis

        Mes to nesužinosime, nes Britanijoje nėra Šimašiaus su Ažubaliu.

      • Auksinis kardas

        „most recent accounts show cash in the bank of £985“ – kalbama apie paskutinius teiktus apskaitos duomenis, ne atsiskaitomosios sąskaitos duomenis. Iš apskaitos galima žinoti koks yra įmonės disponuojamų lėšų likutis sąskaitoje kažkuriuo momentu, bei įsivaizduoti įmonės veikimo apimtis. Kodėl įmonės apskaitos duomenys deklaruoti ir prieinami D.Britanijoje, reikėtų klausti labiau išmanančių šios šalies tvarkas. Savo laiku knaisiodavaus po dominančių JAV kompanijų deklaruotus apskaitos duomenis, bent kai kurios privalo teikti su galimybe susipažinti viešai.

  • Smokas

    Izbliondimai, kažkada spėju vaidilos giriose kryžiuočius irgi vadino sukčiais, o šiandien net gerb. Artūro R. sūnus grožisi bažnyčių varpų aidesiu savo muzikoje. :)

    • Izbliondimas

      Žmogus visaip siekia laisvė. Laisvės siekis ir žmogus, neatsiejama.
      Vieniems, laisvė, kai jam pasaulis po kojomis.
      Kitam gal laisvė, kai greta ištikimi vienas kitam mylimieji. Ir nesvarbu kiek jiems, ar po 16 ar po 90-mt.
      Tad pakreipkime, jei šeimininkas leis, visa tai į lyriką: http://www.youtube.com/watch?v=_0uP4kSCS6I

      • Smokas

        apliapausiai, kaip Jūs pavadinote, irgi tenori turėti ištikimus vienas kitam mylimuosius. Tik problema tame, kad vienų priemonės kaip tą pasiekti labai nepatinka kitiems. Iš to kyla laisvės kovos, tokių pat, prieš tokius pat.

  • Dainius Urbanavičius

    Mane tai veža pats faktas, kad žmogelis, kuris iš esmės finansų pasaulyje yra visiškas niekas, pasakė tai, ką norėjo išgirsti liaudis ir tapo zvezda in no time. Lygiai kaip tokiais tapo figovų aktorių trio egzpertai.eu, kurie žino tik vieną frzę „visi vagiai“, nes pabėgę nuo jų šeimininkai pasiėmė scenarijų su savimi, o anie kaip tikri perestukinai teksto nesimokė. Šiuo aspektu lūzeriai visur vienodi, o liaudis ištroškusi žavėtis panašiais į save – niekuo nepasižyminčiais, nieko esminio nepasiekusiais, bet kažkodėl patekusiais į plačiąją —sklaidą. Selebričiais, taip sakant. Na, tokiais kaip kažkokia pipa m. iš anglijos.

    • Kažkaip daug.. menkos neapykantos, gerbiamas Dainiau, Jūsų pasisakyme :)

      • Oplia

        Nieko nuostabaus… Kai matai, kad absoliučios nesąmonės yra priimamos už gryną pinigą, tampa pikta.

        • Jonas III

          Kai „sąmonių“ nėra, arba jos absoliučiai nepasiteisina, belieka gyventi nesąmonėmis.

  • dzyvai

    Konstitucinis teismas vakar suskėlė kurkas rimtesnį „bajerį“.

  • Laurynas
  • Izbliondimas

    Pasižiūrėjau komentarus, ir matau, kad, aha, ir vėl spekuliuojama ypač dvejais klausimais, matomai ne tiek pataikaujant čia besilankančiai publikai, keik atskleidžiant savo tam tikrą bukumą.
    Štai vis ir ne tik čia keliamas klausimas, netgi kaip aksioma, kas kuria produktą, vertę.
    Dažnas čia besilankantis atsakys, kad verslininkas, gamybininkas…
    Žinoma čia paminėti nėra paskutinėje vietoje (kaip valytojas ar kasininkas, – be kurių taip pat produkto, vertės nebūtų…), – bet tik tiek manau dėti, kiek ir daug kitų (kareivis, policininkas, kuris saugo jo verslą; mokytojas (na be reikalo jį į priekį iškišau, – nes praktiškai jis daugiausiai yra prisidėjęs prie to, kad žmogus turi pagamintą produktą, sukuria vertę, pavyzdžiui, namus, automobilius, maistą, pramogas ir t.t. ir pan…. neskaitant mokslininko, kuriam gal reiktų atiduoti 7 dalis sukurtos vertės iš dešimties). Netgi diskusija, kad verslininkas ir gamybininkas kažkiek daugiau yra prisidėję prie produkto, vertės sukūrimo, – rodo labai menką mūsų žmonių išsilavinimą. Kaip ir tas klaidinantis pasakymas, kad jis yra mokesčių mokėtojas (vietoje to, kad pasakyti, – yra skolos atidavėjas… bet ir toks terminas neišlaikytų kritikos, kaip ir pirmasis).
    Ir dar vis painiojam produktų vertė, esant laisvai rinkai laukinėse gentyse ir civililizuotose. Kai tai yra visiškai nelygintini dalykai (kaip sąvokos peilis, – bandito rankoje, ir tėvo rankoje, šeimynai raikančio duoną prie pietų stalo).
    Tai ko norėti iš žmonių daugiau.
    Ir taip kiekvienoje sferoje.
    Tas labai pasireiškė matosi, kai po to, kai valstybėje, kurioje buvo tik viena grandis valstybės aparatas ir valstybės įmonės (kai vietinis valstybės aparatas dėl Maskvos noro įsiteikti Lietuvos darbininkams ir kolūkiečiams, tas vietinis valstybės aparatas buvo priverstas valyti kojas tam darbininkui ar kolūkiečiui ir labai žemai lankstytis, kad tas darbininkas ar kolūkietis neįspirtų…) perėjo į dviejų polių santykius, kai yra valstybė su savo valstybės įmonėmis ir privatus sektorius. Kuomet daliai to privataus sektorio galima lengvai nusipirkti visą tą valstybės aparatą, paliekant tik save, kuris tą aparatą sugalvojo nusipirkti, su visa valstybėje esančia žiniasklaida ir t.t. ir pan.
    Ar spėsime pereiti į etamą, kuomet valstybės aparatas ir privatus sektorius gyvens kaip kokioje Vokietijoje, – pamatysime.
    Bent aš manau, kad to nebus, nes nėra matymo, kad čia ateitų toks vienas šlubas vaikinas. Kas reiškia, kad toks etamas į šią gentį tikrai neateis.
    Taigi, – norite tikėkite, norite ne. Tik įdomu, o kaip gyvensime prie kiniečių… taigi pietų pertrauka baigiasi, – dėkime į šalį ir tą kinų-lietuvių kalbų žodynėlį, iki vakaro…

    • Dainius Urbanavičius

      Pačio pasvarstymai yra dialogas su savimi (paklausei, atsakei ir pradėjai neigti atsakymą). O ekonomikos teorijoje pirmakursiai sužino, kad produktą kuria darbas ir kapitalas. Jų santykis gali skirtis, bet dažniausiai reikia abiejų. Ir bet kokie bandymai neigti vieno ar kito svarbą ir įtaką yra laiko švaistymas.

      • Izbliondimas

        O kaip dėl vertės.
        Va čia ir įklimpstama.
        Net sekančio sakinio nesiryščiau parašyti, nes kaip beparašytumei jis būtų ne tai, kad nesąmonė, bet labai netikslus.
        Na ką gi, sėkmės Jums.

        • Dainius Urbanavičius

          Su visa derama pagarba, galiu tik palinkėti pabandyti pastudijuoti ekonomika nuosekliai ir viskas sustos į savo vietas.

          • Krepofobas

            Dainiau pasikartosiu ad nauseam. Vertę kuria tik mainai. Kapitalas ir darbas kuria tik daiktus (kartais nematerialius). Jūsų ekonomikos vadovėlis banalus ir lievas.

        • Trakimas

          Dėl „vertės“,esat visiškai teisus.Šį komentarą užskaitau:)

          • Auksinis kardas

            Tipo, daugiau mainant, būtų daugiau SUKURTA vertės? Ar tiksliau NUSTATYTA vertė?
            Atsargiau su žodžiu „visiškai“.

            Žodžio „daiktas“ pirmutinė reikšmė LKŽ nurodoma griežtai: „kiekvienas materialinis tikrovės objektas“. Tik šalutiniuose išsireiškimuose daikto nedaiktiškumas priimtinas. Didelio čia daikto? Manau, kad nemažo. Vertėtų naudoti kalbos prasmes, be didesnio reikalo nekurti nesamų.

          • Krepofobas

            Trakimai, malonu, kad pavyko įtikinti. Nuo dabar jūs libertaras.
            Kadangi Markso visa teorija pagrįsta klaida, jis, norėdamas išsisukti, sugalvojo tokią psiaudo sąvoką, kaip vartojamoji vertė. Marksas fail.

          • Trakimas

            Labai teisingai-tačiau,ką Tamsta norėjote pasakyti žodžiu „daugiau“?Daugiau turėtų reikšti ne tik kiekį,bet ir intensyvumą-t.y.-dažniau.Taip pat-brangesnius „daiktus“-tokius,kaip super kompiuteris ar super poilsis super egzotiškoj vietoj ir pan.:)

          • Trakimas

            Krepofobai,ar Tamsta nesusirgote didybės manija?:)Įtikinti mane Tamsta galite argumentais,o ne TS-LKD parcijos šūliais:)

          • Trakimas

            Šūkiais:) „Pšeprašam“. :))))

    • Rytis I

      Darbo vertę galima būtų pailiustruoti konkrečiu pavyzdžiu.
      Vilnius, pirmieji saulės spinduliai jau nurausvina pedagoginio tilto turėklus. PENKI šienpjoviai surėmę pečius (200 m šlaito atkarpa) skuta žolę. 6 bakeliai benzino, 5 galingos žoliapjovės linksmai žadina miestą. Žolė nedidukė (5-7 cm aukščio), tad darbas sekasi, darbas verda.
      Ir tada kyla tokia kilni mintis. Darbas pats iš savęs jau yra vertė. Prisimenu jaunystę, kariuomenės laikus. Ech…

    • Krepofobas

      Auksini karde, jūs atrodote iš pažiūros intiligentiškas pilietis. Tai aš ir sakau ad nauseam, darbas nesukuria vertės visiškai, mainai sukuria vertę visiškai.
      Nematerealūs daigtai egsistuoja, pvz. jūs manj esate nematerealus daigtas.

      • dzyvai

        Krepofobe,

        Panašu, kad nežinote, kodėl žmonės sugalvojo ne tik žodžius, bet ir žodynus. Sunku diskutuoti apie esmę su žmonėmis, kurie žodžiams suteikia diskusijos oponentui netikėtas reikšmes.

    • suomis

      Geriausias paskutinis komentaras po šiuo straipsniu.

  • Izbliondimas

    Matosi, kad žmonės dar skaitinėja praėjusio amžiaus knygutes.
    Gi XXI a., vertė diametraliai priešingai vertinama.
    Automobilis, kuris sukonstruotas taip, kad po 5 metų jo naudojimo turi būti išmestas, kostiumėlis, kuris po kelių apsirengimų turi būti išmestas (dėl mados industrijos užgaidų, diktato), – neturi jokios vertės.
    Visa ta goveda žmonioų, kurie plušo prie viso to, – nesūkūrė, reiškiasi, jokios vertės, – jie tiesiog yra niekdariai. O verti

    • Trakimas

      Ekonominiuose santykiuose „vertė“ yra kas kita,nei manote:)Tačiau ir davatkoms niekas netrukdo Dievą vaizduotis kaip žilą senelį,tupintį ant debesio….:)

      • Izbliondimas

        Matote, mielasis, XXI. a. kalbant apie vertę, vertinant vertę Jūsų vadinami ekonominiai santykiai jau ne pirmam plane.
        Visa tai atgyvenų atgyvena šiandien, XXI a.
        Dar keletą metų duotas šansas žmogui pasitaisyti, – bet netikiu, kad žmonės juo, tai signalais, žmogus pasinaudos.
        Per daug žmogus kvailas.
        Tad ne Jūs vienas toks čia „griešnas“ esate…

        • Valentinas

          Izbliondimas,
          Manau, zmogus nera per daug kvailas. Yrodyta, kad is visu dvikoju jis protingiausias.
          Manau, zmogus per daug godus. Vat kur suo pakastas.

          • Izbliondimas

            Sutinku, gerb. Valentinai.
            Bet tai taip pat manau parodo didelį proto trūkumą. Manau sutiksite.
            O tarp dvikojų, tai. Taip pat sutinku.

          • Valentinas

            Izbliondimas,
            Sutikciau su jumis, taciau paradoksas,- pasauly valdo be proto trukumuu ir goduus.
            Atrodo turim sutarti del trecios rusies dvikoju parazitu, kuriu gyvenimo kredo – po manes nors ir tvanas.
            Neseniai supratau, kad pasakos gime is dideles maziuku zmogeliuku svajones, nes tik pasakose geris visada nugali blogy. :) Jei pamanysit, tai kita tema, nieko tokio ;)

        • Trakimas

          Ar XXI ar XXII ar II amžius-ekonominiams santykiams tai neturi jokios reikšmės.Lygiai kaip ir lytiniams santykiams ar virškinimui pvz.Santykiai klostosi ne dėl to,kad kažkas juos „atranda“ ar nurodo tokius santykius turėti.Santykiai atsiranda tarsi kažkokie gamtos dėsniai,kurių negali sukonstruoti dirbtinai,o tik jiems paklusti ir ieškoti išeičių būtent duotame kontekste:)

          • Dainius Urbanavičius

            bravo, Trkaimai! Pirma kažko verta mintis per visą laiką kiek matau pačio pasisakymus. Negi iš tiesų nepatingėjote, ir rimčiau pasidomėjote ekonomikos mokslais? :)

          • Izbliondimas

            Trakimai, – būtent dabar yra/buvo tas atitrūkimas nuo gamtos dėsnių.
            Reiškia mes vienminčiai.
            Juk sutiksite ir vieni izmai ir kiti, – su gamtos dėsniai, kaip Jūs teisingai vadinate, neturėjo nieko bendro…. ir patyrė šakius, taip sakant.

          • Trakimas

            Pirma:)?Dėkoju ir už tai:)Tamsta Dainiau esate mąslus jaunuolis.Sėkmės Tamstai:)

          • Trakimas

            Izbliondimai,komentarų replikomis negaliu Tamstai paaiškinti giliau visokių „izmų“ ir matematikos.Tačiau aš pasistengsiu.:)Labai apgailestauju,tačiau mes nesame „vienminčiai“.O dėl ko?Dėl to,kad Tamsta nemėgstate ir nesuprantate matematikos.Esate tingus riebus humanitaras:)Neįsižeiskit kad loska.Jei gerb.Artūras leis-bandysiu praplėsti Jūsų akiratį:)

          • Trakimas

            Tikriausiai jau pastebėjote,Dainiau,kad „diskusijos“ išeiginėmis dienomis išblėsta?Tai yra dėl to,kad su jumis diskutuoja TS-LKD gaujos pasamdyti viešų ryšių bendrovių robotai:)))Jiems moka tik už darbo dienas,kai yra lankytojų:)Pavianas Valentinavičius moka skaičiuoti ne savo pinigus:)Atversti robotus į teisingfą kelią ar ką nors jiems išaiškinti yra beviltiška:)Tiesiog deklaruokit savo idėjas,o su jais -nesiginčykit.Neverta.jIE PINIGUS UŽDIRBA FLŪDINDAMI KONSERVATORIŲ GAUJOS IDEOLOGINĮ briedą.:)Ir kitaip nebus iki rinkimų,kai konservų gauja pralaimės ir nebeturės biudžeto pinigų …..

  • Izbliondimas

    Trakimai…

  • nerijus

    Kuo tai skiriasi nuo Baltarusijos ar Rusijos?..

    http://www.delfi.lt/news/daily/world/niujorke-sulaikyta-simtai-volstrite-ir-ant-bruklino-tilto-protestavusiu-zmoniu.d?id=50246344

    Kur toji laisvė demokratijos citadelėje- JAV?..

  • Rytis I

    Protestuotoja graikė piktinasi – „turėdama NET 10 metų darbo stažo dabar gausiu 600 Eurų vietoj 1000…“ O tiesą sakant, nelabai gaila ir net įdomios tos graikų bėdos. Kažkaip pragyvens, šildytis tai jiems nereikia… Neramina kitas aspektas. Vat jei ES dėl vieno kito blogiuko iš tikrųjų kardinaliai peržiūrės skolinimo taisykles. Ar tai nebus tokių, kaip mes su Kubilium, finansinės politikos galas? Kolkas teigiama, atseit reikia ruoštis ir „kitokiems scenarijams“, bet ar tam kas praktiškai ruošiasi, kažkodėl drįsčiau abejoti.

  • nesvarbu

    Graikija eilinį kartą (nuo Antikos laikų gal jau kokį šimtąjį) patyrė finansinį krachą. Visus sprendimus priima taip vadinama troika (TVF, ES ir ECB), Graikijos socialistų vyriausybė tik nuolankiai tvirtina troikos sprendimus.Šimtai juodais marškiniais vilkinčių anarchistų mojuodami raudonomis ir juodomis vėliavomis blaškosi po Atėnų centrą. 30 000 tūkstančių valstybės tarnautojų gavo įspėjimus, kad jų atlyginimas bus sumažintas iki 60 procentų, o po metų jie bus atleisti. Didesniuose Atėnų kazino ir klubuose vėl leido rūkyti…

  • nesvarbu

    Nors graikai siestą myli labiau už darbą, tačiau bet kuriuo atveju jie yra Europos kaip tokios globalinio konkurencingumo praradimo pasekmė. Liūdnas, tačiau akivaizdus ir lengvai suvokiamas Europos konkurencingumo praradimo simbolis yra Nokia.Paradoksalu, tačiau tokia situacija yra unikali galimybė Lietuvai padaryti esminį šuolį ir konkurencinėje kovoje bent jau Europoje užimti tvirtas pozicijas. Visos prielaidos tam yra- žmogiški ištekliai ir patirtis. Svarbiausia darbo užmokestis 3-5 kartus mažesnis nei pas kaimynus Europoje.Sąlygos idealios. Viskas Lietuvos žmonių rankose. Čia daug prisidėti gali ir valdžia. Ne tik netrukdydama verslui dirbti, tačiau ir pati dirbdama.Ir ne tik fiskalinėje srityje. Yra daug kitų veiklos barų.Tarkime teismų darbo efektyvumo didinimas.Šalyje viso labo yra tik keli šimtai teisėjų. Tačiau šis niekingai mažas 0,0.. procentų Lietuvos piliečių gali šiuo klausimu labai svariai prisidėti. Nekalbant apie visuotinai žinomą korupciją, jų darbe vyrauja dar viena blogybė-arogancija ir vilkinimas. Kiekvienas žinantis pritars, kad vien šiems keliems šimtams žmogelių atsisakius amerikietiškuose filmuose prisižiūrėtos teisėjų arogancijos ir užėmus byloje aktyvią, nuoširdžią ir realią mediatoriaus poziciją, ne mažiau nei 70-80 procentų!!(taip, 70-80 proc. o gal net ir daugiau) visų civilinių, darbo šeimos ir ūkinių bylų šalyje būtų galima užbaigti per vieną – du posėdžius šalių taikos sutartimi.Kas gali paneigti, jog tai esminiai nepadidintų Lietuvos ekonominio konkurencingumo? Svarbiausia, kad tai nieko nekainuotų, šiam veiksmui nereikėtų skolintis milijardų.Tokių veiksmingų priemonių ir svertų, kurias turi valdžia, galima nurodyti dar dešimtis ir šimtus.Ko laukiam?

    • Auksinis kardas

      Eik dirbt, šnekoriau.

      • Jonas III

        karde, tamsta be reikalo taip. Paskutinis „nesvarbu“ komentaras dėl teisėjų patenka į geriausių 1-3 procentų šios svetainės komentarų rinkinį.

        • Auksinis kardas

          Nuostabu, tačiau negi žmonės iš pat ryto randa sau tik tokius užsiėmimus, kaip įsilieti (arba ne) į 1-3 procentų neprilygstamųjų virtualioje išvietėje? Kas per daug, tas nesveika – dažniau eikime tiesiog dirbti. Ir pats einu, tiek.

          • Jonas III

            Negalima suabsoliutinti teigiamos darbo reikšmės. Prie valstybės bankroto sėkmingai gali vesti ne tik jos piliečių nuolatinė fiesta, bet ir kai kurių grupių uolus darbas. „Nesvarbu“ pateiktas pavyzdys nemanau kad būtų nuginčytas ir nėra vienetinis.

  • sim

    cia p. Racas idejo sita filmuka parodyti kaip durninama net BBC?

    • mielas sim, tamsta esate labai įžvalgus. Net neabejoju, kad iš karto pamatęs šį filmuką, supratote, kas ką „durnina“.

      • sim

        p. Racai tai anaiptol ne izvalgumo klausimas. ar esate mates Dow Chemical hoax’a? ir skaites http://en.wikipedia.org/wiki/The_Yes_Men

        beto argi as sakiau, kad supratau? tai jusu p. Racai isvedziojimai. faktas, kad pamacius buvo mintis „uznesa i Dow Chemical hoax’a“.

  • Bobutė

    Tema, be abejo, įdomi…

    Bet dar įdomesni komentarai, o ypač tas populiarusis:

    „Hidden due to low comment rating. Click here to see.“

    Paskaičiavau… Toks komentaras kartojasi bene 95 kartus, kai viso komentarų – 213… Beveik pusė…

    Nelabai suprantu ką būtent tokiais komentarais norim vienas kitam pasakyti…:)

    • Rytis I

      Bobute… reikia porą sykių spustelėti ant to „Click here to see“ ir…

      • Bobutė

        Ryti I,

        tiek aš suprantu ir net „unhide“ padaryti moku…:)

        Klausimas truputėli yra kitas…
        Ar tikrai beveik pusė komentarų yra neverti dėmesio ir/ar kvaili ir todėl mes juos „nunykščiuojam“ žemyn, ar tai darome todėl, kad tas komentatorius nepatinka?

        • Auksinis kardas

          O kadangi visi turi labai individualų liberalų skonį, nykščiukų prisirenka gausiai visokių.
          Pribloškianti įvairovė pribloškia įvairovę.

          • Bobutė

            Taip, labai pribloškianti…

          • Auksinis kardas

            Bobute, turiu klausimą asmeniškai pikantišką – ten pačios auskarai vaidino istorinį vaidmenį ne per seniausiai? Jei taip ir yra, norėjau paliudyti, kad jie tikrai visai nieko!

          • Bobutė

            Chmmm… Paprasta kaimo bobutė ir istorinis vaidmuo…

            Juokaujate, Auksinuk. :)

          • Auksinis kardas

            Supratau :-)

        • Bobute, klausiate, kaip jauna naivi panelė:) Juk atsakymą puikiai žinote, ar ne?

          • Bobutė

            Klausimas beveik retorinis… Visų pamąstymui…:)

  • Rytis I

    Jei Jums nereikia padėti pereiti gatvę, tada viskas tvarkoj :)

    • Rytis I

      Ups, čia Bobutei.

    • Bobutė

      Reikia padėti,Ryti I, reikia… Ypač per gatvę pervesti…

      • Rytis I

        O vieną sykį tokią istoriją papasakojo, „oboldietj“..

        • Auksinis kardas

          Rašytina „obaldietj“, nuo „balda“, „baldėju“, įlietuvinta kaip „baldielinu“.

      • nesvarbu

        Ryti I, žmogus privalo būti harmoningas. Jei jau nusprendei tapti mūsų bobutės pagalbininku pereinant gatvę nuo šiol negalėsi po išmintingu komentaru racas.lt spausti nykščio žemyn vien dėl to, kad komentaro autorius tau nepatinka. Taip pat atkreipk dėmesį į tai, kad tokiam bobučių pagalbininkui nedera įžūliai vairuoti, išmesti saldainių popieriuką ne į šiukšlių dėžę, apkalbėti kolegas, pavydėti kaimynui, be protingų argumentų ir konstruktyvių savo pasiūlymų keikti valdžios sprendimus. Dar žinok, kad bobučių pagalbininkas privalo mokėti ištarti „atsiprašau“, jei jis neteisus, mokėti išklausyti kitą, būti atviras, nuoširdus, tiesus ir pan. Tad jei aukščiau išvardintus dalykus darai netinkamai vien pozuoti prie bobutės perėjoje neišeis, nes bus veidmainiška, apsimestina. Ir visi, kurie tave pažįsta,tai supras. O veidmainiavimas-pragaištinga yda.Tad prieš puldamas pervesti bobutę per gatvę gerai pagalvok, ar jau esi tam pasiruošęs, ar esi toks harmoningas:)

        • Bobutė

          Gerbiamasai,

          daug tiesos parašėt…:)

          Nors, kitą vertus, jei kelsim toookius aukštus reikalavimus, tai teks mums – bobutėms- vienoms pačioms per gatvę klbinkščiuoti…

          O ten pavojinga, nes ten žaidžiamas žaidimas (man bent kartais taip atrodo)- nudaužkim bobutę…:)

        • Valentinas

          Perskaitęs nesvarbu komentarą supratau kodėl nelaimėjome krepšinio čempionato. Juk Valančiūnas buvo pažadėjęs pervesti per gatvę 20 bobučių jei laimės (gal ir Račas.lt bobutei būtų pasisekę). Tačiau toks pažadas atskleidė Valančiūno neharmoningumą ir neatitikimą aukštiems moraliniams reikalavimams (nes bobutes pervedinėti per gatvę reikia nepriklausomai nuo krepšinio varžybų rezultatų). O neharmoningas, bei nemoralus krepšininkas negali tapti čempionu. Ir atvirkščiai, tik harmoningi ir aukštų moralinių standartų krepšininkai tampa čempionais (Gasolis nesieja savo labdaringos veiklos – jis padeda vaikams – su krepšinio varžybų rezultatais). Iš šiuo metu aktyvių krepšininkų tik Kleiza berods turi savo labdaros fondą, o Kleizos rinktinėje juk nebuvo.

        • Rytis I

          oj, kiek čia kaltinimų :) Galėčiau juos vienu ypu atmesti kaip nepagrįstus, o visdėlto dėl nuoširdumo reikia pamąstyti. Gal tikrai, gal be reikalo tą bobutę traukiau per gatvę…

  • Kokia tiesa bebūtų, ji negali būti melas.