Kodėl Monika Garbačiauskaitė-Budrienė negali būti LRT direktoriumi
Aš labai džiaugiuosi, kad konkurse į LRT generalinius direktorius atsirado konkurentų. Nes būtų blogai, jei LRT Tarybai ir Ž.Pečiuliui tektų rinktis iš vieno kandidato, tai yra, manęs.
Aš žinau kad Ž.Pečiulis, net jei nebūtų nė vieno kandidato, vis tiek balsuotų prieš mane nes man teko su juo susidurti Komunikacijos fakultete ir aš suprantu, kad mūsų požiūriai į žurnalistiką niekada nesutaps. Aš taip pat žinau, kad D.Chmieliauskas taip pat pat balsuos prieš mane, nes jį delegavo Vyskupų konferencija, o aš esu ateistas.
O bet tačiau, visuomeninės televizijos vadovo postas nėra apie Ž.Pečiulio žurnalistikos sampratą, juo labiau tai nėra apie Šventą Mariją ir vaikščiojimą vandeniu. LRT direktorius yra apie vadybą, racionalų mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą ir dar šiek tiek apie žurnalistikos principus ir vertybes (nesikišant, bet nustatant esmines taisykles).
Todėl man visiškai akivaizdu, kad LRT Taryba, atmetus Ž.Pečiulį ir D.Chmieliauską, tiesiog negali balsuoti už paraišką pateikusią Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę. Dėl daugelio priežasčių.
Pirmiausia todėl, kad pagal konkurso taisykles, kandidatas į LRT generalinius direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Monika čia turi problemų. Internetuose iki šiol keliami klausimai kodėl Monika paliko savo darbą „Verslo žiniose“. Aš atsakymą kaip ir žinau, bet abejoju, kad tą atsakymą žino LRT Tarybos nariai. Tikiuosi, kad jie Monikos paklaus ir atsakymas (jei Monika bus sąžininga) jiems nepaliks abejonių dėl sprendimo.
Monikos problema yra ne tik ta, kad ji turi reputacijos problemų dėl „Verslo žinių“. Vienoje laidoje kėliau klausimą apie tai, ar valstybės institucijos nepermoka už portalo, kuriam tuo metu vadovavo Monika, paslaugas, taip siekdamos nusipirkti ramybę. Monikai tas klausimas nepatiko ir kreipėsi į teismą, kad šis paaiškintų, ar mano klausimas turi pagrindo.
Todėl abejoju, ar padorūs LRT tarybos nariai galėtų sau leisti balsuoti už kandidatą, kuris, Lietuvos teismo nuomone, galimai galėjo aukoti žurnalistikos principus ir vertybes vardan niekingų 1 mln. eurų ir 9,99 euro man už benziną.
Taip pat abejoju, ar sveiko proto ir nors kiek žurnalistika besirūpinantys LRT tarybos nariai galėtų balsuoti už kandidatą į visuomeninės televizijos vadovus, kuris, kai vadovavo vienai iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių, leido tos priemonės darbuotojams (ir galbūt net juos skatino vardan merkantilinių interesų) žeminti moteris ir skirstyti jas pagal krūtų ir kitų kūno dalių dydį.
Neabejoju, kad kokia nors Beata Tiškevič ar Nikolson, nekalbant jau apie Lietuvos šimtmečio veidą ir Monikos vadovaujamo portalo komentatorę A,Jagelavičiūtę, tokiam LRT tarybos sprendimui pritartų, bet abejoju, ar tai kaip nors susiję su „visuomenine televizija.
Taip pat turiu abejonių, ar visuomeninei LRT televizijai reikia „apžvalgininkų“ kuriuos skatino ir puoselėjo Monika ir kurie galvoja kad gali dėti savo mažą kūno dalį ten, kur papuola. Su partškolos lektorės nebyliu pritarimu.
Taip, daug kas sako, kad esu naivus. Galbūt tai yra tiesa, nes aš iki šiol esu įsitikinęs, kad žurnalisto profesija neturi nieko bendro su prostitucija ir parsidavinėjimu už ordinus bei selfius su valstybės vadovais, nekalbant jau ministerijų perkamą ramybę. Gali būti, kad klystu, ir tai turės nuspręsti LRT taryba, vadovaujama Ž.Pečiulio.
O bet tačiau, kad tai garbingai institucijai būtų lengviau priimti teisingą sprendimą, priminsiu, kad Monika, pamindama visus normalios žurnalistikos principus, rašė „nepriklausomus“ komentarus, apmokamus Mokslo Tarybos (tai yra, už mano ir jūsų) pinigus, kartu su A.Vaišniu, kuris yra Ž.Pečiulio bendrapinigis Komunikacijos fakultete.
Neabejoju, kad garbingi LRT Tarybos nariai, nepaisant to, kad LRT Tarybai vadovauja Ž.Pečiulis, turės pakankamai sveiko proto ir sugebės įvertinti Monikos nepagrįstus lūkesčius ir jos fantazijas. Net jei garbingi LRT tarybos nariai, kaip sako Ž.Pečiulis, nieko neišmano apie finansus, jie tikriausiai yra pajėgūs suprasti, kad Monika apie finansus išmano mažiau, nei jie. O konkursas juk yra ne apie Ž.Pečiulį ir apie Moniką, Konkursas yra apie beveik 40 milijonų eurų mokesčių mokėtojų lėšų.
Kažkada buvo sakoma, kad Lietuva yra drąsi šalis. Tais laikais girtuoklį Audrių Siaurusevičių paskyrė valdyti 100 milijonų mokesčių mokėtojų litų. Lito nebėra, ir aš nežinau, ar mes vis dar esame pakankamai drąsūs, patikėti 40 milijonų eurų Monikai, kurios prioritetas vadyboje buvo krūtys.
Aš iš Panevėžio, bet net man drąsos neužtektų, Galbūt LRT Tarybos nariai yra drąsesni už mane.
Sėkmės, Tau Monika, Tu gali. Ž.Pečiulis ir D.Chmieliauskas yra tavo bendraminčiai. Nes jūs visi trys tikite, kad galima vaikščioti vandeniu ir nepaskęsti srutose.