LRT problemos sprendimas: kad šuo nevizgintų LRT Tarybos
Kažkaip daug krizių Lietuvoje pastarosiomis dienomis. Seimo krizė, nacionalinio transliuotojo krizė, „į kampą įvarytų Vilniaus prostitučių krizė„. Pastaroji Monikos vardo portale yra tarp top naujienų, bet tai suprantama, nes visiems artimiausia yra sava profesija.
Kadangi esu žurnalistas, o ne prostitutė, man artimiausia yra LRT krizės problema. Kuri nepatenka į pagrindinių Lietuvos žiniasklaidos priemonių topus, nes juos okupavo ordino kavalierius A.Tapinas, susapnavęs, kad jis yra E.Zolia ir nusprendęs kad jam užteks potencijos paimti Bastiliją.
A.Tapinas man neįdomus. Nes jis – ne žurnalistas. O štai LRT man įdomi, nes aš už ją moku.
Ir todėl man rūpi, kaip bus išspręsta jau 10 metų besitęsianti LRT krizė, apie kurią šiandien dar kartą priminė Viešųjų pirkimo tarnybos vadovė Diana Vilytė.
Pirmiausia noriu ją pacituoti:
Tikrai galiu patvirtinti, kad taryba nevaldo nacionalinio transliuotojo, kaip tai turėtų būti. Negalėčiau šiandien pasakyti, kodėl taip yra
[…]
LRT taryba, apribota informacijos konfidencialumo, į tuos dalykus turbūt nelabai ir kišosi (…). Turbūt uodega vizgina šunį, ne atvirkščiai: ne taryba valdo transliuotoją, o administracija – tarybą
D. Vilytė beveik visiškai teisi. LRT taryba, kurią LRT įstatymas vadina „aukščiausiu LRT valdymo organu“ šiandien nėra organas. Šiandien LRT Taryba tėra A.Siaurusevičiaus vizginama uodega. Kaip ir visus pastaruosius 10 metų.
Kodėl sakau, kad D.Vilytė yra „beveik visiškai“ teisi“? Ogi todėl, kad A.Siaurusevičiaus uodega LRT Taryba tapo ne dėl „informacijos konfidencialumo apribojimų“. O savo noru. Tą patvirtina teismo sprendimas mano byloje su uodegos vizgintoju A.Siaurusevičiumi, kuriame buvo aiškiai pasakyta, kad uodega, tai yra, LRT Taryba balsavimu buvo nusprendusi būti vizginama.
O bet tačiau, kilniaširdiškai atleisdamas D.Vilytei šią klaidą, iš esmės esu jai labai dėkingas, nes ji yra pirma po manęs viešai pasakiusi tai, ką aš garsiai sakau nuo 2009 metų, tai yra, nuo tada, kai partškolos lektorė anksti ryte savo skambučiu pažadino mane miegantį prie ežero ir pasiūlė man būti LRT Tarybos nariu. Prašydama atkreipti dėmesį į finansus. Sutikau. Kuo viskas baigėsi, jūs visi žinote.
Manęs tuos visus 10 metų niekas nenorėjo girdėti. Nesitikiu, kad išgirs ir D.Vilytę. Nes, norint išgirsti reikia suprasti. O mes su D.Vilyte suprantame, nes mums abiems teko būti LRT Tarybos nariais ir bandyti nebūti vizginami A.Siaurusevičiaus. Todėl šiandien ten mūsų nėra, o yra Ž.Pečiulis. Kuris viešai sako:
Taryba veikia savo kompetencijos ribose. Kadangi iškyla nauji klausimai, tuos dalykus galima persvarstyti, kaip galima būtų labiau prižiūrėti, bet taryba turi tam tikras ribas, kurių neturėtų peržengti.
Man nuoširdžiai gaila Ž.Pečiulio. Nes man visada gaila žmonių, kurie nesupranta, ką kalba. O Ž.Pečiulis, nesupranta, kad LRT Taryba neturi ribų, nes ji pagal LRT įstatymą yra „aukščiausias LRT valdymo organas“. Ne uodega, ne šuo, o šeimininkas. Teoriškai. O realiame gyvenime Ž.Pečiulis nėra joks organas. Nes uodega nėra organas. Tai atavizmas, kuris organizmo funkcionavimui nebūtinas.
Todėl aš manau, kad LRT krizę šiandien galima išspręsti vieninteliu būdu. LRT Tarybos nariai, po to, kai VPT vadovė D.Vilytė pavadino ją A.Siaurusevičiaus vizginama uodega, turėtų sukaupti paskutinius jiems dar likusius savigarbos likučius ir atsistatydinti. Vardan tos Lietuvos ir jos visuomennio transliuotojo. Prieš tai LRT Tarybos dar galėtų pareikšti nepasitikėjimą šuniui, kuris LRT Tarybą vizgino pastaruosius 10 metų.
Prieš palikdami vizginamos uodegos poziciją LRT Tarybos nariai dar turėtų paskirti laikinąjį LRT direktorių, kad įstaiga galėtų lnormaliai funkcionuoti. Mano asmenine subjektyvia nuomone, šias pareigas galėtų užimti Radijo programų direktorė Guoda Litvaitienė arba Radijo naujienų tarnybos direktorius Audrius Braukyla. Abu – padorūs žmonės, turintys pakankamai vadovavimo įgūdžių, žinantys, kas yra žurnalistika ir tikrai susitvarkytų su šiomis funkcijomis 222 kartų geriau nei krūtų portalo Monika, kurią jos padlaižiai užkalniai jau paskyrė vadovauti nacionaliniam transliuotojui. Aš tai žinau, ne iš kalbų, o iš savo asmeninės patirties.
LRT taryboje yra ne tik ž.Pečiulis ir Vyskupų konferencijos atstovas D.Chmieliauskas. ten yra ir sveiko proto žmonių. Tikiuosi, kad Kovo 11-osios Akto signataras, Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatas, Nacionalinės Dailės galerijos vadovė ir buvęs savaitraščio „Veidas“ vyriausiasis redaktorius yra sveiko proto žmonės. Neabejoju, kad ir kiti LRT Tarybos nariai tokie yra. Nekalbu apie Ž.Pečiulį.
Todėl manau, kad jie suras savyje jėgų atsisakyti tų kelių šimtų eurų ir garbingo LRT Tarybos nario statuso. Kuris, po D.Vilytės viešų pareiškimų gal ir nebėra toks jau garbingas.
Atsistatydinus LRT Tarybai ir išmetus iš nacionalinio transliuotojo šunį, kuris 10 metų vizgino „aukščiausią LRT valdymo organą“, būtų galima atšaukti ir LRT direktoriaus konkursą. Iki tol, kol mes visi susitarsime, kas yra visuomeninis transliuotojas ir kokia yra jo paskirtis.
Patikėkite, kelis mėnesius be šuns ir jo uodegos LRT tikrai išgyvens.