G.Bartkus atsiliepė. Žemai lenkiuosi

G.Bartkus atsiliepė į mano pasiūlymą. Ne su visais jo argumentais (įskaitant ir tam tikrą žongliravimą skaičiais) sutinku, nepaisant to, žemai jam lenkiuosi. Nuoširdžiai. Nes jo atsakymas – tai vienas gana retų atvejų, kai bandoma diskutuoti, dėstyti faktus ir argumentuoti, o ne niekinti ar šaipytis. G.Bartkaus „kontrpasiūlymą“ priimu, kaip švelnų priekaištą, kurio tikrai nusipelniau:).

Nes net nesiruošiu neigti, kad skaitant G.Bartkaus atsakymą, akivaizdu, kad mano ir G.Bartkaus kompetencija mokesčių teisės srityje gerokai skiriasi. Ne mano naudai, žinoma, tačiau man visiškai nėra gėda tai pripažinti. Kita vertus, džiaugiuosi, kad ir tos labai menkos ir fragmentiškos mano žinios padėjo paskatinti diskusiją, kuri mano nuomone, yra būtina. Ir, tikiuosi, dar nesibaigia.

***************************************************************************************************************************

Labas Artūrai,

Ačiū už elektroninį laišką ir nuorodą į Tavo blog‘e skelbiamą įrašą. Blogą ir Tavo straipsnius skaitau reguliariai ir randu ten puikių bei įdomių minčių ir idėjų.

Tiesiai šviesiai pasakysiu – Tavo pasiūlymo nepriimsiu, nes tai prieštarauja mano įsitikinimams, o būtent:

1. Viešas raginimas kitam asmeniui paskelbti savo darbo užmokestį, atlyginimą ar honorarą pažeidžia prigimtinę žmogaus teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Maža to – viešas provokavimas paskelbti tokią informaciją, neva, siekiant pagrįsti ar paneigti tam tikrus faktus, yra nepagarba žmogui ir jo individualumui. Man nėra įdomus nei Tavo, nei kito asmens darbo užmokestis ar atlyginimas. Mano, Tavo ar kito asmens sumokėti mokesčiai yra tik asmens, mokančio mokesčius ir valstybės institucijos, kuri surenka mokesčius, reikalas. O konkretūs atlyginimo dydžiai gali būti įdomūs tik tiems, kurie tesugeba skaičiuoti svetimus ”turtus” ir pavydėti.

2. Man nepriimtina diskusija apie mažai arba daug uždirbančius asmenis. Aš labai džiaugiuosi, jei kas nors uždirba daugiau nei aš ir dar labiau džiaugiuosi, jei kas nors uždirba daug daugiau nei aš. Kiekvienas asmuo gauna tokias pajamas (atlygį už suteiktas paslaugas), kokia yra šių paslaugų kaina. Kainą nustato rinka. Pritariu tai paaiškinančiai Austrijos ekonomikos mokyklos suformuotai subjektyviosios vertės teorijai. Kuo gėrybė labiau ribota kiekiu, tuo ji brangesnė. Kuo gėrybės daugiau – tuo ji pigesnė. Advokato atlygį taip pat nulemia advokato paslaugų kaina, o kainą – rinka, taigi diskusija – mažas jis ar didelis – visiškai bereikalinga.

3. Diskusijos apie mokesčių sistemą, jos funkcionavimą ir trūkumus (žinoma, turiu omenyje konstruktyvią diskusiją), nereikėtų pradėti nuo iš konteksto išimtos konkretybės ar konkrečių asmenų. Atvirkščiai – kaip ir kiekvienoje intelektualioje diskusijoje – reiktų abstrahuotis. Tuo labiau, negalima pradėti diskusijos nuo teiginių, jog 9,9 milijono litų pajamų gavęs asmuo sumokėjo tik …. mokesčių – nes mes net nežinome, kokias sąnaudas toks asmuo patyrė. Savo straipsnyje DELFI aš paaiškinau, jog dažniausiai tokias sumas deklaruoja advokatai, kurie yra advokatų kontoros partneriai, ir jų deklaruotos pajamos, iš tiesų, yra visos kontoros pajamų dalis, iš kurios reiktų atimti visos kontoros sąnaudų dalį. O sąnaudos tokiais atvejais sudaro tikrai ne 30 proc., o apie 80 – 90 proc. pajamų ir dar daugiau.

4. Intelektualiai diskusijai nereikia nei A.Račo, nei G.Bartkaus pavyzdžio, nes jis ne padeda, o klaidina. Ir štai kodėl: tarkim, redaktoriaus darbo užmokestis yra 6000 litų per mėnesį, o advokatas gauna, tarkim, keturis kartus daugiau – 24000 litų pajamų per mėnesį (galima ir atvirkštinė prezumpcija, ar bet kokie kiti skaičiai, tačiau esmės tai nekeičia). Mokesčiai atrodys taip:

Redaktorius
Advokatas
Darbo užmokestis
6000,-
Gauta už teisines paslaugas
24000,-
PVM 21%
4165,-
Sąnaudos 30%
5951,-
GPM 15 %
900,-
2083,-
PSD 6 %
360
PSD 9 %
625,-
SODRA 3 %
180,-
SODRA, kurią sumoka darbdavys 30,98 %
1858,-
SODRA 28,5 %
1979,-
Asmenų sumokami mokesčiai
1440,-
8852,-

Ką šis pavyzdys parodo? Ogi nieko. Tiksliau – tik tiek, kad redaktorius kaip darbuotojas sumokėjo 1440 litų mokesčių ir įmokų, o advokatas – 8852 litų. Kokios buvo advokato sąnaudos, mes taip pat nežinome, preziumavome žemiausią leistiną lygį – 30 proc. Sąnaudoms padidėjus, visi lentelėje pateikti skaičiavimai keistųsi iš esmės. O pažvelgus į šiuos plikus skaičius, žinoma, galima pradėti įvairias spekuliacijas, pavyzdžiui: advokato indėlis į biudžetą reikšmingesnis arba kiek mokesčių sumokėtų redaktorius, jei jis gautų pajamas tokio dydžio kaip advokatas ir vice versa, arba tai, ką sumoka darbdavys prilyginti darbuotojo negautoms pajamoms, arba atmesti pridėtinės vertės mokestį, nes jo nemoka darbuotojas, arba sumokėtas įmokas koreliuoti su išmokomis, ir t. t.

Dabar šiek tiek apie Tavo pasiūlymą, kuris, mano nuomone, ir „pakiša koją” šioje keistai netikėtoje mūsų diskusijoje. Cituoju: “Siūliau visai ką kita – taisyti įstatymus taip, kad vienodo dydžio pajamos būtų apmokestintos vienodais tarifais. Įskaitant ir mokestį „Sodrai” bei Privalomojo sveikatos draudimo įmokas.” Advokatų ir advokatų padėjėjų pajamos apmokestinamos taip pat, kaip individualios veiklos pajamos, t. y. vienodu tarifu, išskyrus kai kurias išimtis, apie kurias aš rašiau. Pvz., advokatams, kaip ir kitų laisvųjų profesijų atstovams, netaikomas lengvatinis gyventojų pajamų mokesčio 5% tarifas (kodėl diskriminuojamos laisvosios profesijos, aš nežinau. Galbūt valdžia nemėgsta profesijų, kurių veiklos pagrindas intelektualus darbas ir nepriklausomumas, o gal priežastis gali būti ir visai kitokia).

Taigi, ką siūloma suvienodinti ir su kuo? Galimi spėjimai: (a) individualios veiklos apmokestinimą su darbo užmokesčio apmokestinimu, (b) individualios veiklos apmokestinimą su kapitalo apmokestinimu, (c) darbo užmokesčio apmokestinimą su pajamų, pardavus nekilnojamą turtą apmokestinimu, (d) suvienodinti visus tarifus, (e) suvienodinti mokesčių bazę, (f) panaikinti SODROS „lubas“ individualia veikla užsiimantiems asmenims ir t. t.

Spėlionėmis neužsiimsiu, bet su malonumu padiskutuosiu, jei sukonkretinus siūlymą išaiškėtų, kad tai siūlymas (a) arba (f). Diskutuoti būtų labai lengva, nes tarifai ir/ar mokesčių bazės skiriasi ir nuo pajamų kilmės, ir paties mokesčio ar įmokos tikslų (pvz., Ką draudžia Sodros įmokos? Darbo užmokestį ar pajamas iš individualios veiklos? Įsivaizduokime, jei individualios veiklos pajamos yra gautos iš parduotų nekilnojamojo ar ir kilnojamojo turto objektų – ar jos draudžiamos?).
Ir apskritai, iškyla klausimas – prie ko čia advokatai? Juk jų apmokestinimas nesiskiria nuo individualios veiklos apmokestinimo. Be to, reiktų suvokti, kad privalomasis sveikatos draudimas ir SODROS įmokos savo esme nėra mokesčiai, o draudimo įmokos ir todėl teisus ekonomistas N. Mačiulis, pastebėjęs, jog problema yra šių įmokų „lubų“ nebuvimas darbo santykiuose.

Pabaigai, turiu ir kontrapasiūlymą: jei, Artūrai, tikrai ruošiesi gilintis į vieną iš sudėtingiausių teisės šakų – mokesčių teisę, tai prie kavos ar arbatos puodelio su malonumu padiskutuočiau apie šios srities subtilybes. Manau, kad mes (teisininkai, ekonomistai ir pan.) dažnai užmirštame savo pareigą padėti žurnalistams savo ekspertinėmis žiniomis ir apsaugoti juos nuo pagundų, kai pastebint tik problemos dalį, ledkalnio viršūnę, auditorijos dėmesį bandoma atkreipti siūlant “paprastus ir aiškius” labai sudėtingų kompleksinių problemų sprendimo būdus.

Pagarbiai

Gintautas Bartkus

N.B. Sausio 10 dienos blogo įraše yra keletas netikslumų, o viešai kalbant apie mokesčius, netikslumai reiškia klaidas:

ü Pirma, 72 litų įmoka nėra niekaip susijusi su ligos pašalpa. Pagal LR Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 5 d. privalomasis sveikatos draudimas garantuoja juo draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.

ü Antra, advokatai ir jų padėjėjai negali pasirinkti, ar mokėti PSD įmokas, ar valstybinio socialinio draudimo įmokas ligos pašalpai. LR Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 4 d. imperatyviai numato, kad 9% PSD įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (t. y. 50% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų) privalomai moka visi individualią veiklą vykdantys asmenys (taigi ne tik advokatai ir jų padėjėjai), išskyrus asmenis, kurie vykdo žemės ūkio individualią veiklą ir nėra PVM mokėtojai bei asmenis, vykdančius veiklą pagal verslo liudijimą.

ü Trečia, ne tik advokatų ir jų padėjėjų, bet ir visų kitų individualią veiklą vykdančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma (LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 d. 2 p.).

ü Ketvirta, advokatai ir jų padėjėjai nėra privalomai draudžiami ligos socialiniu draudimu, nes LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 3 d. aiškiai nurodyta, kad individualia veikla besiverčiantys asmenys (tame tarpe ir advokatai bei jų padėjėjai) privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti. SODRA yra sudariusi galimybę individualia veikla besiverčiantiems asmenims papildomai draustis ligos socialiniu draudimu. Mėnesinių įmokų skalė varijuoja nuo 10 iki 200 litų per mėnesį. Tačiau net ir pasirinkus maksimalų mėnesinį įmokos dydį (200 litų), išmoka garantuojama ribotam dienų skaičiui (priklausomai nuo įmokų mokėjimo stažo, pvz., mokėjus įmokas pusę metų, ligos pašalpa mokama iki 10 dienų) ir jos maksimalus dydis sudaro 135,25 litus už vieną ligos dieną.

ü Penkta, advokatai ir jų padėjėjai kaip ir kiti individualia veikla besiverčiantys asmenys, ūkininkai ir jų partneriai, šeimynų dalyviai privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai (LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 3 d.). Savanoriškuoju pensijų socialiniu draudimu gali draustis tik asmenys, kurie visai nedraudžiami pensijų socialiniu draudimu (nei pagrindiniu, nei papildomu) arba kurie draudžiami tik pagrindinei pensijos daliai. Atsižvelgiant į tai, kad advokatai ir jų padėjėjai draudžiami ir pagrindinei, ir papildomai pensijos daliai, įstatymas jiems nesuteikia galimybės draustis dar kokiu nors papildomu savanorišku pensijų draudimu.

ü Šešta, siekiant palengvinti administracinę naštą individualią veiklą vykdantiems asmenims (ne tik advokatams ir jų padėjėjams) apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, nuo 2010 m. greta galiojusios tvarkos, LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta alternatyvi gyventojo individualios veiklos pajamoms tenkančių išlaidų pripažinimo leidžiamais atskaitymais tvarka. Pagal šią tvarką individualios veiklos pajamų gavęs (uždirbęs) gyventojas gali pasirinkti leidžiamais atskaitymais laikyti 30% gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų sumos. Atimant minėtą leidžiamais atskaitymais laikomą sumą, iš visų individualią veiklą vykdančių asmenų nėra reikalaujama faktines išlaidas pagrįsti atitinkamais dokumentais.

(4 balsų, vidurkis: 4,25 iš 5)
Loading...
  • Na nereikia norėti, ne visi yra aukštos kultūros žmonės. Beje niekinimą ir šaipymąsi pats gerbiamasai ir pradėjote. Turiu omenyje jūsų komentarą Valstybės žurnale. Gal jums taip neatrodo, bet aš priėmiau tai labai asmeniškai. Todėl ir pasireiškiau vakar. Pasikarščiavau, turėjau parašyti taip kaip parašė Bartkus. Už tai atsiprašau, bet gyvenime aš deja elgiuosi taip pat kaip ir jūs: „…Juk žinote, aš ne krikščionis ir antro skruosto filosofija man nepriimtina. Dundukams sakau, kad jie yra dundukai ir man dėl to visiškai negėda.“ Dundukas yra per stiprus žodis, bet jūsų išsakytos mintys mokestiniais klausimais mano akyse jus kvalifikavo kaip dunduką, nors toks jūs tikriausiai nesate.

  • Genijus

    Artūrai, džiaukitės, kad advokatas laiško pabaigoje neįvertino jo rašymo laiko sąnaudų ir nepadaugino iš valandinio įkainio :)
    Būtumėt savo kailiu patyręs, kiek jie uždirba, įskaitant mokesčius :)

  • Labai profesionalai atsakyta. Pagarba. Bet man vistiek įdomūs konkretūs skaičiukai: kiek minėtas advokatas sumoka mokesčių. kad ir %. nuo gautų pajamų, t.y. santykio tarp to ką įsidėjo į kišenę ir to ką sumokėjo GPM/PSD/SODRA

    • Auksinis kardas

      O ką, tamsta, matai, žiūrėdamas į lentelę?

      • Matau.. žongliravimą skaičias. Tendencingai advokatišką.

        Žemiau pats perdėliojau skaičiukus. Bet ten tik teorija.

  • aghm… kaip PVM’o moketojas, tai p. advokatas tai.. nu kaip.. jis tik PVM administratorius. ka surenka, ta ir sumoka…
    tokiu atveju, nurasydamas sanaudas irgi jas nuraso be PVM’o ;) grubiai tariant…

    vienok, kai pasiziuriu i mums atnesamas teisininku saskaitas, tai… nu del dievo… 24k tai ne 2500 :D

  • Rolandas

    Sveiki,
    labai negražiai čia skaičius parodė advokatas, na, bet toks gi jų darbas.
    1. kodėl Redaktoriaus sodra 30,98 neįtraukta į bendrą sumą? jei redaktorius neuždirtų tos sumos darbdaviui, tai jis nebūtų reikalingas, nes nepadengia savo išlaidų.
    2. reikia lyginti vienodas uždirbamas sumas, kitaip viskas išsikreipia.
    3. kodėl advokatas nenurodė, kad yra lubos jo mokamiems mokesčiams (tam tikros bazės, nuo kurių skaičiuojam)? Jei pajamos sieks tas lubas, jam mokesčiai nedidės.
    4. PVM advokatas ne tik moka, bet ir susidrąžina.
    5. galima ir daugiau pasikuisti, tiesiog dabar laiko neturiu :)
    P.S. buvau atlikęs skaičiavimus, kas labiau apsimoka, turėti darbuotoją (steigti UAB) ar vykdyti individualią veiklą. Labiau apsimoka individuali, o ypač advokatų.
    Artūrai, jei turi norą, pranešk, parengsiu detalius paskaičiavimus, savaitgalis vis vien ne koks nusimato.

    • romas

      PVM niekas nesusigrąžina. Jo tiesiog nesumoka valstybei daugiau kaip vieną kartą.

      • kariunas13

        advokatas nesumoka pvm iš savo kišenės ta mokestį sumoka galutinis vartotojas tai galima tą mokestį iškart braukt iš kalkuliavimo. Taigi čia briedas advokato kalkuliavime parašytas.

    • gied

      Rolandai : Sodra 30% yra darbdavio, ne darbuotojo sumokėti mokesčiai. Čia tas pats, kas kabinėtis kodėl imama darbuotojo alga, o ne darbuotojo darbo vietos kaina, ar Advokato (indvidualia veikla užsiemančio) pajamos, o ne pelnas atskaičius sąnaudas. Tiesiog (turbūt) tą Bartkus ir turėjo galvoje, sakydamas kad tai nieko nepasako.
      Pagal įstatymus, įdarbinti pagal indvidualią veiklą negalima. Nes jei yra darbo santykiai (t.y. kažkokios garantijos dėl algos, jos pastovumas), tai ri turi būti apmokesdinama taip.

      • mielas gied, gal pasiskaitykite Valstybinio socialinio draudimo įstatymą – ten labai aiškiai parašyta, kas yra apdraustieji, draudėjai ir įmokų mokėtojai. Mano supratimu, čia ir yra dažniausiai daroma klaida, kad „Sodros“ mokesčiai yra traktuojami kaip dardavio mokesčiai. Savo esme ir paskirtimi jie yra (arba bent jau turėtų būti) skaičiuojami kaip darbuotojo mokesčiai, nes naudą už tuos mokesčius (dėl jos dydžio ir vertės būtų galima diskutuoti) gauna darbuotojas.

        • kariunas13

          B8tent advokatas neskaičiuoja darbdavio mokesčio nes tai mokesčiai būtent kad darbuotojas dirba :D tai ir jei padaugintume ta sumą iš keturių manau būtų advokatui kaip skepeta per…

        • gied

          Mielas Artūrai, aš kalbu apie sumas, deklaruojamas GPM deklaracijose arba (kitaip tariant) užrašytas darbo sutartyje. Kas, kaip ir kodėl moka aš puikiai suprantu…

  • stogas

    24000 pajamaos – 4165 lt PVM su 21% tarifu :)

    Pagal mane 21% nuo 24000 lt bus 5000 lt . Slepait pajamas :), advokate.
    O jei dar jas grazina…

    • romas

      Stogai, pats mokykitės skaičiuoti, o paskui mokykite kitus.

      • Stogas

        Sorry advokatai, supratau, taip skaiciuodamas as jam padididinu pajamas.

  • ausra maldeikiene

    Tiesą sakant man labiausia patiko frazė „redaktorius kaip darbuotojas“ etc. Išties esamame pavyzdyje redaktorius uždirbo 7858 litus, iš kurių mokesčiai buvo 3298 litų, taigi gerokai daugiau nei čia „prikalkuliavo“ advokatas. Ir jei palyginame realius pateiktų pavyzdžių tarifus, tai redaktoriaus didesnis (ir beje, skirtingai nuo advokatos, jis neturi jokių sąnaudų… Nebesiplėsiu bet čia yra pprobelma, nes pvz. JAV ar Britanijoje jis turi sąnaudas (na gali atsiimti nuo metinės sumokėtos sumos tam tikrą egzistavimui būtiną sumą). Komiški ir tie „austrai“ (klasika devyniolikto amžiaus pabaigos. Dabar jau retai retai net vadovėliuose berandama.

    • Stogas

      Pagal http://www.tax.lt/skaiciuokles/atlyginimo_ir_mokesciu_skaiciuokle

      Kad gauti – 6000 lt „i rankas“:
      Darbo vietos kaina- 10348 lt,
      Ant popieriaus – 7895 lt.
      Mokesciams nueina- 4348 lt.

      Romai, ar as teisus si karta?

      • Stogas

        O dabar sumokam advokatui i rankas 6000 lt ir turim pagal pateikta grafika:

        Turim surinkti pajamu, a – 9506 lt. skaiciuojam skaiciuojam ir lieka 6000 lt i rankas.

        Vadinasi, mokesciu bus sumoketa i biudzeta – 3500 lt.
        Isvada: redaktorius sumokes 850 litu mokesciu daugiau !

    • gied

      Stogas : 6000 ant popieriaus turima galvoje.
      Kitus mokesčius moka darbdavys, ir turbūt šitai sistemai nėra kito paaiškinimo kaip paprastumas stumdant mokesčių svorį tarp darbdavio/darbuotojo.
      Šiaip redaktoriaus visas su veikla susietas sąnaudas kompensuoja arba gali kompensuoti jo darbas, ir jos taip pat yra neapmokedinamos : kelionės išlaidos, benzinas, ryšio paslaugos, etc. Advokatas, kaip ir įmonė, gali nemokėti mokesčių nuo tų pačių sąnaudų ir pavalgymas prie jų nelabai prisiskaičiuoja … :)

      • Stogas

        Redaktorius tada i rankas 4560 lt.
        Advoktas i rankas – 15500 lt.

        Silpnas redaktorius ir krutas advoktas, nu ne Fryklis 500 000 lt/men.

        Manau, advokatas pasikele sau alga, o redaktorius is murzilkos zurnalo.
        Bet visviena, norint turet advokata su 6000 lt i rankas, mokeciams teks paklot 3500 lt, o redaktoriu su 6000 lt i rankas- valstybei pervesiu 4350 lt.

        Nu nebet advokatu trukumas ir be 15 klt i rankas advokatai nedirba… bet as i redaktorius uz 5 klt nors rytoj :)

        • gied

          Stogas: vat visa bėda: Advokatas negali pasikelti sau algos. Jis paprasčiausiai tiek gauna pajamų. Sekantį mėnesį jis gali atostogauti, ir nieko negaus. Kitą – gaus daugiau, nes daugiau klientų ateis.
          Todėl savoka „norint turėti advokatą už xxxx į rankas“ netenka prasmės šitame kontekste. O vat redaktorius (kuris nėra pats sau darbdavys) gali derėtis dėl algos.

          Tiesa, lyginti reikia metines pajamas (čia Bunkus truputi „sužaidė“).

          • stogas

            Mano moralas buvo sekantis- gero redaktoriaus ir gero advokato algu dydis neturetu skirtis 3x. Bado aki…
            Sutinku- atostogu, ligu ismokose yra sirtumas.

    • Valentinas

      Miela Aušra, gražu būtų, kad prasiplėstumėte ir padėtumėte Artūrui atsilaikyti prieš advokatą.
      Aš iš savo nemokšos pusės galiu pasakyti, kad mano nuomone advokatas esminę diskusiją apie mokesčių mokėjimo solidarumą bando perdaryti į diskusiją apie mokesčių teisę.
      Dėl „austrų“:
      „Pritariu tai paaiškinančiai Austrijos ekonomikos mokyklos suformuotai subjektyviosios vertės teorijai. Kuo gėrybė labiau ribota kiekiu, tuo ji brangesnė. Kuo gėrybės daugiau – tuo ji pigesnė. Advokato atlygį taip pat nulemia advokato paslaugų kaina, o kainą – rinka, taigi diskusija – mažas jis ar didelis – visiškai bereikalinga.“
      reikėtų pridurti, kad kuo daugiau gėrybės prieinamumas yra dirbtinai ribojamas, kaip yra advokatų, notarų ir anstolių atveju, tuo ta gėrybė yra brangesnė.

    • nerijus

      Paimame dvi eilutes: darbo užmokestis ir „gauta už teisines paslaugas“.

      Teisingumo dėlei, atlyginimus suvienodiname (24 000 Lt per mėnesį, „į rankas“).
      Skaičiuojame redaktoriaus darbo vietos kainą:
      http://www.tax.lt/skaiciuokles/atlyginimo_ir_mokesciu_skaiciuokle

      Visa darbo vieta kainuoja 41393.69. Iš šios sumos atimame atlyginimą „į rankas“ ir gauname, kad mokesčiams jis sumoka 17393,69. ir šį skaičių padaliname iš teisininko sumokėtų mokesčių- 8852,00 Lt. ir gauname, kad, redaktorius, gavęs tokias pačias pajamas kaip ir teisininkas, mokesčių sumokėtų 1,96494464527 karto daugiau.

      Teisininkas bandė žaisti sumomis- nurodydamas vieną mažesnę, o kitą didesnę.

      Kokį vietinį „koledžą“ baigė, jei ne paslaptis?..

      • gied

        Nerijau :
        Skaičiuoti reikėtų kitaip.
        Iš advokato algos atimti „Sąnaudas“ ir PVM, nes redaktoriaus alga jau po sanaudų (jos išsiskaičiuoja iš įmonės pelno)

  • Armanas

    Gerb.Racai,
    Jus esate teisus, tai pirmasis atvejais kai „zurnalistiskai uzpultas“ zmogus ramiai, oriai, argumentuotai atsako. Jums pasiseke, nes priekaistaudamas advokatui vaiksciojote ant „plonos raudonos linijos“, patyciu ir nepatyciu. Juk dabar taip zurnalistika suprantama. Galbut sia grazia diskusija ir pradesime normaliau diskutuoti, taciau kai isejote is tam tikru portalu, internautu tokia dalykai nepasieks… liudna…
    P.S. galetumet p.Racai ir su teisesaugininkais taip neformaliai padiskutuoti, be isankstiniu isitikinimu, daug naujo susizinotumet ;)

  • Kadangi niekas skaičiukų nepadėliojo tai padarysiu aš. Pateiktame pavizdyje viskas suvelta.. primaišyta visokių PVM, sąnaudų ir t.t. Lyginkit „darbo vietos algos kainą“ t.y. kiek sumokama viso mokesčių nuo išmokėto lito į rankas.

    Taigi, pateiktam pavizdyje darbo vietos algos kaina:
    Redaktoriaus vieta; 7858
    Advokato vieta: 13884

    Sumokami mokesčiai:
    Redaktorius: 3298
    Advokatas: 4687

    Gauna į „rankas“
    Redaktorius: 4560
    Advokatas: 9197

    Sumoka mokesčių:
    Redaktorius:42% (hmm. kotais mažoka)
    Advokatas: 34%

    Reziumuojant:
    jei redaktoriau darbo vieta kainuotų 10000 jis į rankas gautų 5800
    Jei advokato darbo vieta kainuotų 10000 jis į rankas gautų 6600

    Čia neskaitant visokių lubų, mokesčių optimizavimo ir t.t. Nuogi skaičiai paimti nuo „lygios“ bazės. Prisipažinsiu maniau skirtumas bus didesnis. Gal kur klaidą įvėliau ??

    • Stogas

      o kur dingsta advokato PVM ?

      • Ten pat kur ir redaktoriaus darbdavio sumokamas PVM.

        • Stogas

          Tai dabar atiminek po viena skaiciu is pajamu 24000 lt kol liks 9127 i rankas.

  • tata

    Pagal advokato lentelę man gaunasi, kad abu sumoka 24% mokesčių nuo savo gautų pajamų. Tik advokato pajamų neskaičiuoju su PVM, nes pajamas reikėtų skaičiuoti be PVM. tai yra valstybės pinigai, kuriuos gavėjas tik surenka ir atiduoda valstybei. PVM visada moka tik galutinis paslaugos, prekės pirkėjas.
    P.s. labai profesionalus ir korektiškas advokato atsakymas. Tikiu, kad jis vertas daugiau nei 24K litų per mėnesį :)

    • znakorius

      Tata,
      gal nepergirkim tų advokatų: kadaise juos vadino velnio advokatais ir kardavo juos kartu su jų ginamais žulikais.
      Dabar laikai kiti, bet ar advokatų moralė nuo to laiko pasikeitė?
      Juk „geras“ – tas advokatas, kuris gina pinigingus (tai yra baisingus) žulikus (ir taip augina nusikalstamumą šalyje). :)

  • Sveikinu! Suskaičiavot tai kas ir taip buvo aišku, advokatai moka mažesnius mokesčius. Pagrindinis diskusijų objektas nuo kurio viskas prasidėjo gi ir buvo įsivaizduota socialinė neteisybė, dėl per mažų mokesčių. Bet va klausimas kaip tą nelygybę išlyginti. Advokatams pavyzdziui nepriklauso atostogų, ar tai socialiai teisinga? Jeigu advokatas serga, jis negauna jokiu pajamų, ar tai socialiai teisinga? Ar ta mokesciu lengvata, kuria jie gauna teisingai kompensuoja tai ka jie praranda? As pvz asmeniskai pažįstu zmogu, kuris emigravo del to, kad jo netenkino socialiniu garantijų nebuvimas individualiai veiklai, vadinasi gal tos gaunamos nuolaidos yra nepakankamos?

  • Žemės vaikas

    Pagarba G.Bartkui už korektišką atsakymą. Pagarba ir Artūrui čia patalpinusiam šį atsakymą. Bet komentaruose diskusijos vėl krypsta į smulkių detalių nagrinėjimą, pabėgant nuo pagrindinės temos. Kiek suprantu pirminis diskusijos objektas buvo tai, kodėl fizinis asmuo turintis darbinius santykius ir fizinis asmuo užsiimantis individualia veikla yra skirtingai apmokestinami. Po diskusijų tapo aišku, dėl kokių priežasčių tie skirtumai yra. Visi kas norėjo galėjo tai suprasti, o kas nenorėjo, arba net negalėjo, tai matomai ir nesupras. Vystant toliau šią diskusiją, vertėtų panagrinėti šių dviejų minėtų pajamų gavėjų mokestinius skirtumus ir jų pagrįstumą, nes kaip aš suprantu, būtent dėl galimai neteisingo, individualia veikla užsiimančių asmenų apmokestinimo, ir prasidėjo visa ši diskusija.

    Manau būtų protinga paprašyti gerbiamos A.Maldeikienės, pasidalinti su mumis savo mintimis apie tai, kas jos nuomone galbūt tuose mūsų nagrinėjamuose mokesčiuose yra neteisinga ir keistina, kokie būtų jos būtų konkretus mokestiniai pasiūlymai, pagrindžiant tai ekonominiais argumentais. Manau daugelis iš jūsų šį mano pasiūlymą laikytumėte tinkamu ir mums, visiems diskusijos dalyviams, labai naudingu. Viliuosi, kad gerbiamoji ekonomistė ras laisvo laiko ir neatsisakys prisidėti prie tiesos paieškų.

    • Valentinas

      Kertu lažybų iš šampano, kad politekonomė Maldeikienė nesiteiks.

      • Žemės vaikas

        Valentinai, nesilažinsiu su Jumis, nes aš esu panašios nuomonės kaip ir Jūs, bet kita vertus, tai yra puiki proga A.Maldeikienei parodyti savo ekonominį brandumą ir paneigti viešumoje susiformavusį populistės įvaizdį.

        • Valentinas

          Puiki proga padėti savo draugui Artūrui, kuris nuleido galvą ir pripažino, kad jam trūksta kompetencijos diskutuoti su advokatu. Kam, po velnių, tada reikalingi draugai?

          • mielas Valentinai, noriu atkreipti dėmesį, kad tamsta sakote netiesą. Tikiuosi, pasitaisysite.

          • Valentinas

            „nepaisant to, žemai jam lenkiuosi“
            Pripažįstu klaidą. Artūras nenuleido galvos, o žemai nusilenkė.
            „akivaizdu, kad mano ir G.Bartkaus kompetencija mokesčių teisės srityje gerokai skiriasi. Ne mano naudai, žinoma,“
            Čia Artūras pripažino, kad jam trūksta kompetencijos lygiaverčiai diskutuoti su Bartkumi. Už šitą fragmentą atsiprašyti negaliu.
            Gal būt netiesa yra tai, kad Mokytoja Aušra yra Artūro draugė? Tada atsiprašau.

          • Artūras neturi draugų.

          • nesvarbu

            Valentinai, tavo pastangos šioje vietoje pakeisti, įtikinti Artūrą panašiais argumentais yra beviltiškos.Yra keli taškai, kuomet jis elgiasi iracionaliai ir aklai.Kartais absurdiškai juokingai.Todėl žaviai.Artūras jau toks, tai patvari jo charakterio savybė.Belieka susitaikyti ir priimti žmogų tokį, koks jis yra.

          • Valentinas

            Tai, kad Artūras galimai nedraugauja su Mokytoja Aušra, dar nereiškia, kad Mokytoja Aušra nedraugaujau su Artūru. Mokytoja Aušra – jei nors kiek jaučiate draugiškumo Artūrui, padėkite jam susitvarkyti su Bartkumi.

          • Čia per mažai žiūrovų ir ne ta tikslinė auditorija, kad Mokytoja Aušra vargintųsi..

    • sim
  • Regis

    :O .. Pagarba. Tikrai nustebino ir labai maloniai.

    Kad tik daugiau būtų tokių reakcijų į šiame, o gal net ir kituose tinklaraščiuose paliečiamus pačius įvairiausius klausimus. Gal taip truputis po trupučio pakils diskusijų lygis, o svarbiausia objektyvi nauda gaunama iš jų.

  • Darius

    Kaip finansininkas galiu pasakyti, kad labai tendencingai atsakyta. Vien tai, kad darbuotojo atveju pradedama skaičiuoti nuo priskaityto atlyginimo, o advokato – nuo bruto pajamų su PVM, bet kokiam su mokesčiais, ekonomika ar šiaip su skaičiais susiduriančiam žmogui turėtų sukelti šypseną :) Tikrai „profesionaliai advokatiškai“ atsakyta, reikia pagirti už sugebėjimą viską apversti aukštyn kojom ir surasti atitinkamų „argumentų“:)

    • Alois

      Gaila, kad išnyko galimybė „pliusuoti“ komentarus – būvo galima išreikšti pritarimą jų nedauginant.

      Ypač pritariu, kad atsakymo „profesionalumas“ pasižymi daugiažodžiavimu ir nukrypimu į teorinius skaičiavimus ir išvedžiojimus.

      Gerbiamam advokatui nepatinka diskusija apie daug ar mažai uždirbančius? O kas ją pradėjo? O jeigu jau taip nenorėjo jos tęsti, galėjo apsiriboti paskutinės savo atsakymo pastraipos pirmu sąkiniu. O GA diskusijos prie kavos rezultatą būtų mums reziumavęs. Bent jau būtų galima to tikėtis.

  • Izbliondimas

    Manau, kad tik žiedeliai tėra, kad teisėsaugos, sakykime, srityje praslysta viena kita šimtinė milijonų mokesčių, gal.
    Manau, prarandame dešimtis milijardų, kuomet pilni kalėjimai žmonių, pilni teismai bylų, galybė advokatų ir t.t. ir pan.
    Kuomet turime tikrus ir netikrus įstatymus. Kuomet profesionalas tiesiog gal atgailauja paieškose tarpelių juose (kaip dažnai sakau net norint mūsų tautai įstaymo nesukursi, kuris veiktų , kai 3.0 mln. ieško jame spragos… ir kai priekyje tas su prožektoriumi profesionalas…).
    Žinoma, demokratijose niekada nebus, juo labiau kai demokratijos puslaukinėse gentyse, t.y. kai vadinamos demokratijos, kad būtų tušti kalėjimai, teismuose tuščios spintos, kurios nupirktos byloms dėti.
    Ne. To nebus. Nebus miesteliuose kartuvių, – kaip žinia, kai kalėjimai tušti, jos, kaip taisyklė būna taip pat be darbo… (įdomus fenomenas…).
    Bet būna kitaip. Ir va čia esmė. Kam naudinga, kai kas antras tautietis yždarbį neša teisėsaugai, taip sakant, sutirštinus gerokai. Kiekvienam aišku šie pinigai kaip į duobę užkasti. Jie nieko nekuria… Bet, tai dideli pinigai. Dideli pinigai pravalgymui, gal net didžioji dalis ne Lietuvoje (kai dideli pinigai, – jų čia nėra kur ir dėti, gal…).
    Taigi, manau esmė ne tuose niekiniuose keliuose šimtuose milijonų.
    Esmė, kad Lietuvos nelieka, kai kalėjimai pilni, kai bylos netelpa į teismų spintas ir kai labai daug darbo turi labai daug advokatų.
    Kai stoja kūryba, kai suskamba varpai vagiui, melagiui, plėšikui. Pagaliau, kai pinigai skiriami ne kurybai, bet metami į duobę, užkasimui…
    Kai ta gentis kasdien vis labiau smunka toje pelkėje į liūną. Gal tiksliau į smalą. Kad net kas iš jos ištrauktų, kad jau tu nesugebėtum jos nukrapštyti nuo apipuvusios odos…
    Atleiskite…

  • Eimantas

    Ne nuo to galo visi skaiciuojat.

    Manyciau kad viskas cia teisinga – kuo daugiau uzdirbi, tuo maziau sumoki. Turi aisku tiksla – uzdirbti daugiau:)

  • Tomas

    Nemazai kas stebisi, jog zmogus mandagiai diskutuoja, desto faktus. Tai nera iprasta ir tai yra labai didele problema lietuviu bendravimo kulturoje. Tiksliau, tai yra sovietinis palikimas nuo kurio kenciame ir kentesime dar ilgai.

  • gal kas žino, ar tikrai pvz. notarų paslaugų kainas nustato rinka, o ne valstybė patvirtina vienokius ar kitokius įkainius?

    • Vytautas

      Tikslus pastebėjimas.

      Notarų įkainius, priešingai nei advokatų, nustato teisingumo ministerija. Notarų kiekis (jų pasirinkimas, jų paslaugų kiekis rinkoje), vėl gi priešingai, nei advokatų, yra ribotas (naujas priimamas tik mirus prieš tai buvusiam).

      Va notarai tikrai gerai gyveno iki šios vyriausybės. Tačiau Šimašiui tapus ministru, notarų įkainiai buvo stipriai apkarpyti.

  • Marius

    Man neaišku kodėl prie redaktoriaus įmokų įskaičiuota „SODRA, kurią sumoka darbdavys“ ? Palaukite, bet leidinio redaktorius yra viena, o leidinio savininkas yra kita. Kvepia demagogija.

  • Aurimas

    Advokatas skaičius išdėstė kaip teisininkas, o ne kaip buhalteris. Tik intuityviai suvoki, kad nurodytas 6000 Lt atlyginimas yra „į rankas“, o „popieriuje“ (arba darbuotojo pajamos) – 7859 Lt. Be to, pamirštas garantinis fondas (0,1 proc.), netiksliai nurodyti darbdavio mokami už darbuotoją Sodros mokesčiai (30,98 proc.). Jie lygūs 1858,80 Lt arba suapvalinus 1859 Lt bei neapibrėžta kiek hipotetinis redaktorius turi vaikų (0). Dešinės pusės nežinau, bet iš pateikto palyginimo kyla daugiau klausimų negu aiškumo dėl advokatų mokamų mokesčių.

    Pabaigai, mane kaip ekonomistą labai nustebinimo nuoroda į apsamanojusią Austrų ekonomikos mokyklą. C’mon, tai nerimta. Perfrazuojant LLRI šūkį, ten kur trūksta ekonomikos žinių, įsikuria LLRI indoktrinuota rinka.

  • a
  • Raimondas

    tame pačiame tax.lt puslapyje yra skiltis „skaičiuoklės“, kuriomis per kelias minutes visi kritikuojantys advokatus ir panašia veikla užsiimančius piliečius gali pasiskaičiuoti visas sąnaudas, pajamas „į rankas“ ir sumokėtus mokesčius.

    Kad būtų aiškūs argumentai, surašysiu konkrečius skaičius:

    1) advokatas, notaras, architektas ir pan. per mėnesį gauna 5000 Lt pajamų. 30% šių pajamų išeina veiklos sąnaudoms (ofiso nuomai, internetui, telefonui, org. technikai ir pan.), nes labai jau nedaug pasaulyje tokių veiklų, kurias gali vykdyti ir gauti pajamas nepatirdamas jokių išlaidų. 30% veiklos sąnaudos nuo pajamų yra pakankamai realios, prieš kritikuodami pažiūrėkite į įmonių, kuriose dirbate pelno-nuostolio ataskaitas. Per metus advokatas gauna 55000 Lt pajamų (x11 mėn., nes vieną mėnesį atostogauja ir jokių pajamų neuždirba). PVM yra netiesioginis mokestis, jis šiuose skaičiavimuose yra visiškai ne prie ko, nes kalbama apie tiesioginius mokesčius – net jei advokato pajamos ir perliptų PVM „kartelę“.
    Taigi:
    – metinės pajamos: 55000
    – patirtos sąnaudos: 16500
    – pajamos, kurios iš tikrųjų liko advokatui ir nuo kurių privalu mokėti mokesčius: 38650 Lt
    – mokesčiai: VSD (28,5%) 5486; PSD (9%) 1732; PSD (12*72 Lt) 864 (skaičiuoklė į šį PSD neatsižvelgia – skaičiuoklės trūkumas).
    – GPM (15%) 5775.
    – viso mokesčių: 5486+1732+864+5775=13857.
    – advokatas per metus gavo 55000 Lt pajamų, vykdydamas savo veiklą patyrė 16500 išlaidų, sumokėjo 13857 mokesčių, gavo 24643 Lt „į rankas“, t.y. 24643/12=2053 Lt per mėnesį.

    2) samdomas darbuotojas iš esmės neturi jokių išlaidų, jam apmokamos komadiruotės, telefonas, suteikiamas kompiuteris ir internetas. Kai darbdavys darbuotojui suteikia visas šias darbo priemones ir sąlygas darbdaviui turi likti tie patys 38650 Lt metinių išlaidų, t.y. 3208 Lt „darbo vietos“ išlaidų per mėnesį. Kad darbo vieta kainuotų 3208 Lt per mėnesį, darbuotojas gauna 1903 Lt „į rankas“. Tai nesunku apskaičiuoti naudojantis skaičiuokle.

    Galutinis palyginimas esant toms pačioms sąlygoms:
    – advokatas (gal greičiau advokato padėjėjas) 2053 Lt „į rankas“
    – samdomas darbuotojas – 1903 Lt „į rankas“.

    Jei skaičiuoti mokestinę naštą:
    – advokato padėjėjas: 36,2%
    – samdomas darbuotojas: 40,7%

    Prie nedidelių sumų mokestinė našta yra labai panaši ir didelio triukšmo dėl to kelti tikrai neapsimoka – advokato, architekto ir pan. pajamos uždirbamos patiriant didesnę riziką (pajamos nėra garantuotos, nėra jokių išeitinių kompensacijų, išlaidos gali būti didesnės nei 30% ir t.t.), todėl ir grąža yra didesnė.

    Tokie skaičiai prie nedidelių sumų, bet padidinkite viską dešimt kartų:
    – samdomo darbuotojo mokestinė našta nežymiai didėja didėjant mėnesio pajamoms. Skaičiuoklėje prie atlyginimo į rankas pridėkite 0 (atlyginimas į rankas 19000) ir pamatysite, kad mokestinė našta yra ~42%
    – jei advokato pajamos padidinamos 10 kartų (metinės pajamos 550000), jo mokestinė našta smarkiai mažėja. Įvertinus ir skaičiuoklės neskaičiuojamas PSD pajamas, advokato mokestinė našta tesiekia 20,5%, t.y. beveik dvigubai mažesnė nei samdomo darbuotojo.

    Klausimas tik vienas – kodėl samdomo darbuotojo mokesčiai yra nežymiai progresiniai, o laisvųjų profesijų atstovo smarkiai regresiniai?

    Ir šis klausimas turi būti keliamas ne patiems advokatams, o mokesčių sistemos kalviams…

  • Jonas III

    „Viešas raginimas kitam asmeniui paskelbti savo darbo užmokestį, atlyginimą ar honorarą pažeidžia prigimtinę žmogaus teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Maža to – viešas provokavimas paskelbti tokią informaciją, neva, siekiant pagrįsti ar paneigti tam tikrus faktus, yra nepagarba žmogui ir jo individualumui“ – jeigu teisingai supratau, tai šis Bartkaus įžeidimas ir nepagarba jo asmeniui kainuos Artūrui kokį 100 MGL?

    • nerijus

      Į raginimą galima ir neatsišaukti. ;)

  • sataniuga

    Išties labai gražiai ir argumentuotai atsakė ponas Bartkus. Klaidingai manydamas, kad advokatai dirba pagal verslo liudijimą įsivedžiau į gūglą paiešką „mokesčių inspekcija advokatai“. Įsiveskit ir jūs:)
    Čia gerb. Račas įsivėlė į pato situaciją, kai advokato paaiškinimą gali užginčyti tik kitas advokatas. Beje,
    „Diskusijos apie mokesčių sistemą, jos funkcionavimą ir trūkumus (žinoma, turiu omenyje konstruktyvią diskusiją), nereikėtų pradėti nuo iš konteksto išimtos konkretybės ar konkrečių asmenų. Atvirkščiai – kaip ir kiekvienoje intelektualioje diskusijoje – reiktų abstrahuotis.“
    Galėčiau paprieštarauti, kad diskusiją nuo „konkretybės“ pradėti galima ir netgi būtina, kai diskusija prasideda vien dėl konkretybės įvardijimo.

  • Žemės vaikas

    Esminis paliginamųjų pajamų apmokestinimo skirtumas yra Sodros ir PSD mokesčiai. Vykdant individualią veiklą minėti mokesčiai turi lubas, kurios atitinkamai yra 16.005 Lt ir 5054 Lt per metus. Darbinės pajamos jokių apmokestinamų pajamų lubų neturi. Dėl šios priežasties viršijus individualios veiklos metines apmokestinamas pajamas virš 112.320 Lt atsiranda minėtų mokesčių skirtumai, kurie reikšmingai didėjant apmokestinamom pajamoms, taip pat reikšmingai didėja.

    Atspirties taškas svarstymams ar 112.320 Lt per metus yra tinkama maksimali pajamų suma, iki kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos besiverčiantiems individualia veikla, galėtų būti kad ir šios citatos iš R.Lazutkos straipsnio, turinys:
    „Pažvelkime į kitas šalia viena kitos esančias šalis, ar jos konkuruoja socialinio draudimo įmokomis? Vadinamos lubos senatvės pensijos draudimui Vokietijoje – apie 62 tūkst. eurų per metus, Prancūzijoje ir Olandijoje – 30 tūkst. eurų, o Belgijoje tų lubų visai nėra.“
    http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=16785054

  • Žemės vaikas

    Esminis paliginamųjų pajamų apmokestinimo skirtumas yra Sodros ir PSD mokesčiai. Vykdant individualią veiklą minėti mokesčiai turi lubas, kurios atitinkamai yra 16.005 Lt ir 5054 Lt per metus. Darbinės pajamos jokių apmokestinamų pajamų lubų neturi. Dėl šios priežasties viršijus individualios veiklos metines apmokestinamas pajamas virš 112.320 Lt atsiranda minėtų mokesčių skirtumai, kurie reikšmingai didėjant apmokestinamom pajamoms, taip pat reikšmingai didėja.

    Atspirties taškas svarstymams ar 112.320 Lt per metus yra tinkama maksimali pajamų suma, iki kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos besiverčiantiems individualia veikla, galėtų būti kad ir šios citatos iš R.Lazutkos straipsnio, turinys:
    „Pažvelkime į kitas šalia viena kitos esančias šalis, ar jos konkuruoja socialinio draudimo įmokomis? Vadinamos lubos senatvės pensijos draudimui Vokietijoje – apie 62 tūkst. eurų per metus, Prancūzijoje ir Olandijoje – 30 tūkst. eurų, o Belgijoje tų lubų visai nėra.“

  • albinas

    http://www.youtube.com/watch?v=8ISil7IHzxc

    labai ne itema, o gal ir į …

  • Ogis@Co

    Ispudis toks – studeciokas pasimaive, prirasinejo, kas i galva sauna, tada visgi profesuros nervai neislaike ir anas buvo mandagiai, bet gana kietai pastatytas i vieta :)
    Diskusijos baigtos, galima rakint tema.

  • ok

    Siaip ne i tema.
    A.Racas yra diplomuotas istorikas. Idomu, kodel straipsniuose nera palyginimu su Lt istorija? Koks R.Valatka megsta paieskoti analogiju musu istorijoje. Gi, A.Racas nesivargina. Hmmm, kodel?

    • tikriausiai todėl, kad A.Račas nėra tikras lietuvis ir nemėgsta Lietuvos istorijos…

      • austras

        Man Račas irgi nepanašus į tikrą lietuvį, nes tikras lietuvis penktadienio vakare stovėjo ant tilto Kaune, naujosios arenos prieigose, skaičiavo, filmavo ir kitaip fiksavo tėvynės išdavikus, ėjusius į Putino režimui pritariančio rusų dirigento diriguojamą koncertą. Įdėmiai peržiūrėjau delfi.lt reportažą apie žvakeles ir marškinėlius „Gruzijai paremti“. Račo ten nemačiau. Beje, Užkalnio, kuris žadėjo „neužmiršti nei vieno“ tautos išdaviko, toje minioje taip pat nepastebėjau. Matyt, anas naudosis žvakelių dėliotojų paslaugiai surinkta „demaskuojančia“ medžiaga.

        • romas

          austrai, kam tas sarkazmas? Ar kas blogai, kai žmonės politiškai aktyvūs? Man tos nuolatinės baimės dėl žmonių atviros laikysenos Rusijos politikos atžvilgiu atrodo valstietiškos.

          • austras

            Romai atsakymas į klausimą „kam tas sarkazmas“ šįkart slypi istorijoje. Visais laikais tiek totalitarinių, tiek demokratinių, tiek bananinių pseudo valstybių sistemose buvo deklaratyviai arba nedeklaratyviai reiškiamas „visuotinis“ rūpestis jaunimu. Tam, kad „užimti“ jaunimą buvo kuriamos įvairios politinės jaunimo organizacijos. Ir (o stebukle) visuomet, absoliučiai visuomet, į valdžios ar kokios politinės partijos šauksmą, propagandinį lozungą ar šiaip kokią nesąmonę atsiliepdavo nedidelė ar didesnė ryžtingų „aktyvistų“ kuopelė, kuri visuomet pasiruošusi veikti, neklausdama „kodėl“. Tų organizacijų lyderiai dažnai pasišildydavo ne tik ideologinės, bet ir materialinės saulės spinduliuose, o eiliniai propagandiškai sukurstyti kvaileliai eidavo „ant barikadų“, kartais, beje, taip pat ne be asmeninės naudos sau. Taip būdavo nacistinėje Vokietijoje su SA rudmarškiniais, ar Hitlerjugendu, Sovietų Sąjungoje su pionieriais ar komjaunimu, o demokratinėse valstybėse ne tokiu visa apimančiu mąstu tai išnaudoja įvairios politinės partijos, įtakodamos teisiogiai ar netiesiogiai joms pavaldžias jaunimo organizacijas. „Aktyvistas“, kokiai partijai jis bepriklausytų (labai dažnai jam iš tiesų nelabai ir svarbu po kokia vėliava degioti žvakeles, ar nešti tualetinį popierių prie prezidentūros) – tai tam tikras psichologinis tipas, dažniausiai nelinkęs į tolimesnę savo veiksmų analizę. Esu įsitikinęs, kad jeigu Lietuva būtų nacistinė valstybė – „aktyvistas“ priklausytų Hitlerjugendui, jei komunistinė – komjaunimui, autoritarinėj Rusijoje „Nashi“ judėjimui jei smetoniškai autoritarinė – tautininkų kuopelėms ir t.t. Daug pavojingesni yra „aktyvistų“ propagandistai, kurstytojai, kurie, kaip Užkalnis, siūlo „nepamiršti“ žmonių, ėjusių klausytis klasikinės muzikos koncerto. Jis sako – „budėkim“, nes Valerijus Georgijevas sausio 13-ąją kesinasi į Lietuvos nepriklausomybę. Absurdas, kurio, greta Kupčinsko vogravimų, užtenka „aktyvistų“ kuopelei pakelti. Tai kas, kad be Valerijaus Georgijevo „nepriklausomybė“ per pastaruosius 20 metų turėjo gerokai didesnių priešų. Ir dauguma jų sėdėjo ne Kremliaus koridoriuose, o LR Seimo rūmuose ar kitose LR valdymo struktūrose. Kaip, beje, ir Smetonos laikais :) Užtenka sušukti „tėvynė pavojuje“ ir „aktyvistai“ jau pasiruošę veikti. Greta Hitlerjugendo, bei „Nashi“.

          • romas

            austrai, nei vienas žmogus nesusiformuoja kaip asmenybė pats, todėl nereikia norėti, kad mūsų jaunimas užaugtų (visom įmanomom prasmėm) be niekieno įtakos. Tokiu atveju jie nesiskirtų nuo zoologijos sodo gyventojų. Gal tiesiog taip ir sakykim kaip yra: Jums nepatinka ši mąstymo kryptys mūsų visuomenėje. Jaunimas, tarp kitko, TV žurnalistų buvo pakalbintas ir labai rišliai reiškė mintis, todėl nereikia aiškinti, kad jie nesuprato ką ir kodėl daro.
            Man visos politinės jaunimo organizacijos su hitlerjugendu ir komjaunimu turi panašumų vien todėl, kad organizacijų nariai jauni ir yra vienijami kažkokios bendros idėjos. Ar tai pakankamas argumentas prieš organizuotą jaunimo veiklą?
            Beje, kas Jums austrai „pavojuje“, kad taip šis protestas užvedė? ;)

          • austras

            Romai, kaip mudu abu žinome, už kiekvieno politinio veiksmo visuomet slypi kažkas kam tai naudinga. Tai, jog degiojamos žvakelės, naudinga „aktyvistams“ ar bent jų lyderiams, demonstruojantiems savo lojalumą tam tikrai politinei krypčiai ir siekiantiems „prasimušti“ tos politinės krypties vidinių struktūrų hierarchijoje. Naudinga tai ir politikams bei propagandiniams demagogams, viešo kalbėjimo apie „pavojų nepriklausomybei“ dėka kraunantiems sau politinį ar socialinį kapitalą, o „aktyvistų“ veiklos dėka dar ir pademonstravusiems savo politinius raumenis – „Štai kiek žmonių pavyko sukurstyt, jie neabejingi mano politinei retorikai.“. Galiausiai, visuomet atsiras bent vienas ar du, kurie iš tiesų įsitikinę, kad 2012 atsitiks pasaulio pabaiga, arba, kad Valerijaus Georgijevo koncertas yra rafinuotas būdas pasijuokti iš bananinės respublikos „nepriklausomybės“. „Pavojus“, kurį įvardijote greičiau yra alergiška nepakanta provincialiai durnystei, išeinančiai už bet kokių sveiko proto ribų. Mūsų platumose durnystė kažkodėl labiausiai linkusi pasireikšti būtent „tautiškai susipratusio elemento“, (kaip ji kažkada įvardijo nacistinės Vokietijos okupacijos laikų laikraščiai) rėmuose.

          • Žemės vaikas

            „Kaip DELFI penktadienio vakarą teigė vienas iš akcijos dalyvių Paulius Gedvilas, į tylią akciją 2012.01.13 susirinko per 100 studentų.“

            2011 m. vasario 27 d. savivaldybių tarybų rinkimai
            Paulius Gedvilas
            Savivaldybė: Kauno miesto (Nr. 15)
            Iškėlė: Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
            numeris sąraše: 30
            Darbovietė ir pareigos valstybinėje tarnyboje: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narės R.Juknevičienės padėjėjas-sekretorius

            Romas:
            „austrai, kam tas sarkazmas? Ar kas blogai, kai žmonės politiškai aktyvūs? Man tos nuolatinės baimės dėl žmonių atviros laikysenos Rusijos politikos atžvilgiu atrodo valstietiškos.“

          • romas

            austrai, tokia čia ir kultūra, kai koncerte skamba „pakelkim taurę linksmybių“ per sausio 13. Manau, kad prieš sausio 13-ai skirtą koncertą nebūtų niekas protestavęs. Net jei būtų dirigavęs Gergijevas. Prie protestų priveda organizatorių nejautrumas savo bendrapiliečiams. Aš labai abejoju, kad jie nežinojo, kokią dieną organizuoja koncertą. Taip pat abejoju, kad koncerto žiūrovai buvo nesusipažinę su programa ir neatkreipė dėmesio į datą.
            O pats Gergijevas turėjo apsvarstyti anksčiau, kiek jam apsimoka, kad jį sietų ne tik su muzika, bet ir su imperialistine Rusijos politika.

          • romas

            Žemės vaike, politika yra viena iš žmogaus veiklų. Laisvose šalyse visos politinės idėjos yra legalios, jei nėra nukreiptos prieš valstybę ir žmoniškumą.

          • austras

            Romai, vat Žemės vaikas, Jums pateikė konkretų „politiškai aktyvaus“ ir „niekuom nesuinteresuoto“ asmens pavyzdį pasirausęs po kelis intereneto tinklalapius. O Jūs manęs eilinį kartą klausiate iš kur tas sarkazmas. Be to, atsiprašau, gal kažką parleidau, Valerijus Georgijevas tame koncerte sakė politines kalbas? Jis pavertė tą koncertą politiniu spektakliu, degiojo žvakeles sovietų desantininkui, žuvusiam prie TV bokšto atminti ar pan.? Valerijus Georgijevas koncerto metu skatino „nejautrumą bendrapiliečiams“? Ne. Jo vadovaujamas orkestras tiesiog atliko muzikos kūrinius. Viskas. Jei jau esate „tautiškai susipratęs elementas“, tai turėtumėt suvokti, kad demokratinėje visuomenėje žmonės vaikšto į klasikinės muzikos koncertus ne tam, kad išreikštų savo „nejautrumą bendrapiliečiams“, o tam, kad pasiklausytų muzikos. Ne Stalino laikas gyvename, gerbiamasis, jei neprisimenate. Šiais laikais žmogus turi teisę, eidamas į koncertą, už kurį sumokėjo visai nemažai, jaustis patogiai, o ne laipioti per kažkieno ta proga kuriamą politinį spektaklį, nes Kupčinską ar Užkalnį būtent sausio 13-ąją, pasirodo, žeidžia Georgijevo orkestro atliekama muzika. Ir kas galėjo pagalvoti, kad tiems ponams taip negerai… jautrūs žmonės pasitaikė. Politiniai išverstaskūriai.

          • Regis

            Austre, pridėčiau tik politinio turgaus spekuliantai.

          • Valentinas

            Austrai, Gergijevas yra Rusijos imperializmo šauklys ir aktyvus propaguotojas. Nejaugi visai, visai, visai nematai problemos, kad šis veikėjas koncertuoja Sausio 13?
            Paklausiau, pats ir atsakysiu. Kadangi tu peržengei bet kokias padorumo ribas teigdamas, kad Sausio 13 suorganizavo Landsbergis siekdamas susikrauti politinį kapitalą, tai šio subtilaus spjūvio Lietuvai į veidą supratimas tau tikrai neįkandamas. Tak deržat tovarišč!
            Hitlerio dirigentą-bendražygį toleruotum taip pat?

          • romas

            austrai, politiškai aktyvus niekada nebūna nesuinteresuotas – tiesiog nebūna niekieno interesų neatspindinčios politikos. Jei žmogus jaunas, nereiškia, kad pats nesugeba pasirinkti kitokių pažiūrų nei austras arba Žemės vaikas ir kad nesugeba kritiškai mąstyti. Gedvilas yra jaunas, yra politiškai aktyvus ir tame nėra nieko nuostabaus.
            Dėl koncerto. Žmonėms būdingas proginis ritualinis elgesys ir visokie proginiai tabu. Taip jie išreiškia savo vertybinę poziciją. Nors ir mažai prasmės iš pirmo žvilgsnio turi visokie mirusių pagerbimai ir atmintinų datų minėjimai, tačiau žmonės taip jau surėdyti: jie skausmingai priima nepagarbą savo vertybėms. Tai būdinga ne tik lietuviams, bet visiems žmonėms. Žmogiškai nejautrus buvo ne Gergijevas, o koncerto organizatoriai ir žiūrovai.

          • austras

            Valentinai, pats klausi, pats atsakai ir taip pats su savim pasišnekėjęs nusprendei, kad aš esu „tovarišč“ ar dar kažkas. Faktas yra tai, kad Landsbergio politinei karjerai sausio 13-oji tikrai nepakenkė. Atvirkščiai, būtent 1991-ųjų sausį galima laikyti jo politinės karjeros kulminacija.

          • Fredis*

            austrai, galėtum būti V.Landsbergio biografu. Ar galėtum imtis šio kilnaus darbo? Kokia dar patinka šiuolaikinio politinio, kultūrinio, mokslinio veikėjo asmenybė?

          • romas

            austrai, Landsbergio politinės karjeros viršūnė buvo tapimas Sąjūdžio pirmininku ir paskui AT pirmininku. Metai po sausio 13 Sąjūdžio koalicija pralaimėjo rinkimus. Taip kad nėra jokio pagrindo teigti, kad Landsbergis asmeniškai išlošė kažką daugiau nei kiti norėję nepriklausomybės.

          • austras

            Romai, reikia žiūrėti ne iš 1992-ųjų, o iš dvidešimtmečio perspektyvos. Landsbergis tapo sausio 13-sios politiniu veidu ir propagandiškai tą situaciją puikiai išnaudojo. Ištikimiausia jo elektorato dalis atsirado būtent kovo 11-sios ir sausio 13-sios dėka.

          • romas

            austrai, tokie svarstymai – ištraukti iš kepurės. Nežinau, kodėl lemiamos reikšmės politinei karjerai neturėjo tai, kad jį išrinko Sąjūdžio pirmininku arba kad jis vieną gražų rytą suvalgė kiaušinienės.

          • austras

            O tu geriau nueik ir prie rinkimų balsadėžės paklausk kodėl nemaža dalis pensininkų jau sunkiai bepaeidami ateina į kiekvienus rinkimus ištikimai atiduoti balsų „Landsbergio“ partijai. Jiems nesvarbu, nei kokia ekonominė padėtis, nei kokia socialinė atskirtis. „Juk nepriklausomybę mums iškovojo“ atsakys. Ir paaiškink tu tokiam, kad ne vienas Landsbergis ją iškovojo. Tokio pensininko supratimu – tik Landsbergis, na dar su Kubiliaus ir Juknevičienės pagalba. Nes jis matė Landsbergį TV kovo 11-ąją, o paskui sausio 13-ąją. Ir jam to užtenka visiems dvidešimtmečio rinkimams į priekį.

          • romas

            austrai, daryti apibendrinimams neturėtų užtekti vien fantazijų. Valinskui ir Degutienei nereikėjo jokių sausio 13, kad panašią karjerą padarytų.
            Žmonės už TS LKD balsuoja dėl daugybės priežasčių. Taip pat negalima teigti, kad šiai partijai labai sekasi rinkimuose. Mano versija, kad į antrą Seimą TS rinkimus laimėti padėjo pati LDDP. Landsbergiui tada užteko būti partijos vadu, kad taptų Seimo pirminiku.

          • austras

            Nori pasakyti, kad Degutienė ar Valinskienė yra tokio lygio politinės figūros kaip Vytautas Landsbergis? :) kad tos figūros išliks politikoje dvidešimt ir daugiau metų? kad į tų figūrų išsakytus žodžius įsiklausys ir po 10 metų? Ištikimasis konservatorių elektoratas sudarytas iš įtikėjusių, jog nepriklausomybę iškovojo Landsbergis, likusi jo dalis yra nepastovi ir besiblaškanti. Tačiau kai ateina sunkus laikas ir likę rinkėjai nusigręžia, konservatorius „paviršiuje“ laiko būtent šie rinkėjai.

          • Fredis*

            V.Landsbergis turi lyderio savybių, yra logiškas ir protingas. Gal jo charakterio savybės nėra pačios nuostabiausios, nelabai rūpinasi savo įvaizdžiu ir nemoka pateikti save publikai. Išvardintos priežastys jam gerokai trukdo patraukti nuosaikesnį, neapsisrendusį, svyruojantį ir abejojantį rinkėją. Austras yra kairių pažiūrų ir jis niekaip nesupranta kodėl dešinieji rinkėjai balsuoja už dešinę partiją. O tai už ką Tavo manymu turėtų balsuoti?

          • romas

            austrai, politinę partijos sėkmę turėtų liudyti realūs faktai. TS kol kas triuškinančiai laimėjo rinkimus tik 1996m, bet laimėjo po 4 metus LDDP vykdytos valstybės turto privatizavimo politikos ir bankų žlugimo. Iš viso nesuprantu, ką turit omenyje kalbėdamas apie konservatorių elektoratą. Natūralu, kad dalies žmonių interesus atspindi politinė partija. Visos parlamentinės partijos turi savo rinkėją, o jei neturi, tai iš viso į Seimą nepatenka.

          • austras

            Romai, niekaip nesuprantu kaip Jūs nepastebite ar nenorite pastebėti paprastų dalykų. Sausio tryliktoji turi kelias dimensijas. Viena iš jų – aukos dimensija, kuomet žmonės paaukojo savo gyvybę vardan aukštesnių idealų. Aš tuos žmonės gerbiu, nes jie turėjo savo įsitikinimus ir už juos paaukojo savo gyvybę. Visai kas kita yra politinė šio įvykio dimensija. Tai yra asmenys, kurie iš šio įvykio sugebėjo sau ar savo politinei jėgai susikrauti politinį kapitalą. Tai pavyko Vytautui Landsbergiui ir jo artimajam bendražygių ratui. Būtent kovo 11-sios ir sausio 13-sios įvykių pasekoje susiformavo bazinis Landsbergio elektoratas, kuris leido išlikti konservatoriams kaip parlamentinei politinei jėgai tiek 1992-siais, o ypač po labai nesėkmingo konservatorių valdymo 1996-2000. Gal pamenate: Gediminas Vagnorius, atostogos su Ciupijais ir nuotraukos „Stiliuje“, Rusijos krizė, kuri „lietuvai negresia“, nuostabus ūkio ministras Vincas Babilius, nuostabus sveikatos apsaugos ministras Juozas Galdikas, nuostabus Europinis Andrikienės laikas, ponios Andrikienės mašina partrenktas žmogus, konfliktai partijos viduje – paaukojama Andrikienė, o paskui – Vagnorius, Rolando Pakso iškilimas, „Williams“ epopėja, Sigito Kakčio namas ir t.t. Žodžiu visiška katastrofa, o atminties spragom aš nesergu. 2000 metų rinkimuose, sakyčiau kritiškiausiu konservatorių partijos lygšioliniu gyvavimo momentu partiją į Seimą „ištraukė“ būtent tie rinkėjai, kurių įsivaizdavimu nepriklausomybę Lietuvai iškovojo vienas Landsbergis. Taip kad jeigu ne sausio 13-oji ir kovo 11-oji partijos būtų laukęs Naujosios Sąjungos likimas… :) Ir kalba apie tuo metu susikrautą politinį kapitalą čia labai vietoje. Politiniuose 20-mečio įvykiuose Vytautui Landsbergiui tai labai padėjo.

          • austras

            Atvirai pasakysiu dar vieną dalyką – didesnių komunistų už konservatorius, jei lyginsime abiejų grupių mąstymo būdus, matyti neteko. Jei vadinamieji socialdemokratai per savo medinį esteblišmentą paveldėjo nomenklatūrinius ūkinės veiklos metodus, tai vadinamieji konservatoriai paveldėjo stalinistinės propagandos klišes, pagal kurias „kas ne su mumis – tas prieš mus“ (nuo šito, beje, pasitraukus iš lyderio posto Landsbergiui, bando gydytis, nors dabartinė Seimo pirmininkė šią retoriką vis prisimena, kai, pavyzdžiui, „puola“ „nedoros profsąjungos) jei savi apsivogia, tai reikia eilinį kartą surėkti „priešo žabangos“, atsiprašau „trockistinis sąmokslas“, jei apsišika su kokiu strateginės įmonės statymu ar pardavimu – tuomet ir vėl „rusai puola“, arba ko tik nepadarysi, kad „neužpultų rusai“. Neprimena sovietinio pasakojimo apie „trockistų bei užsienio žvalgybų diversijas“?

          • suomis

            Na primena ir kas iš to? Ar dėl to aš, kaip šios žemės gyventojas, turiu putinoidinį mėšlą kramsnoti?
            Blogai, kai žmonės tarp trijų pušų sugeba pasiklysti.

          • romas

            austrai, 2000 metais konservatoriai pateko į Seimą, nes turėjo priimtiną tam tikram rinkėjų ratui ideologiją. Partijos narių laikysena sausio 13 rinkėjams turi reikšmę, bet abejoju, kad vien to jiems užtenka. Vagnorius konservatorių rinkėjui buvo priimtinas tol, kol nepradėjo atostogauti su Ciupijum, o partijos autoritetą gelbėjo tokie kaip Kubilius. Babilius nebuvo konservatorius. Jis buvo deleguotas į ūkio ministrus Pramonininkų konfederacijos. Nors tai, aišku, neatleidžia konservatorių nuo atsakomybės už jų vyriausybės vykdytą politiką.
            Katastrofa dėl konservatorių valdymo nebuvo nei kiek didesnė nei katastrofa dėl LDDP valdymo 1992-1996 m. Valdymo nesėkmės nepalaidoja stiprių partijų visiems laikams.

          • Žemės vaikas

            Suomi, šįkart aš pritariu Jums. Mėšlas, koks jis bebūtų, ar „putinoidinis“, ar B.Obamos, ar A.Kubiliaus, nėra tinkamas maistas, tad primigtinai rekomenduoju nuo kramsnojimo susilaikyti.
            Ir dėl trijų pušų esate teisus, tik nesu tikras ar teisingai identifikuojate pasiklydusį.

          • austras

            Romai, 1) Vagnorius tapo nepriimtinas konservatorių rinkėjui ne todėl, kad atostogavo su Ciupijum, o todėl kad susipyko su Vytautu Landsbergiu ir Landsbergio šalininkų balsais buvo pašalintas iš partijos 2) rinkėjas Lietuvoje daugumoje atvejų renkasi ne „tam tikram rinkėjų ratui priimtiną ideologiją“, o tam tikrą politinį lyderį, kurio asmens kultas išvystytas atskirų partijų vidinėse struktūrose (pavyzdžiui, taip buvo su Landsbergiu tarp konservatorių, ar su Brazausku tarp socdemų). Būtent dėl antrosios aplinkybės daugumai rinkėjų iki šiol visiškai nusišikt kas yra parašyta partijų politinėse programose, ar politikos vadovėliuose. Ir būtent todėl taip svarbu, jog Landsbergiui pavyko susikrauti politinį kapitalą, kuomet sausio 13-ąją žmonės aukojo savo gyvybes.

          • suomis

            Žemės vaike. Man dėl Obamos – nei šilta, nei šalta. O, vat „putinoidinis“, kai pradeda „vanelinti“, tai čia trošku darosi, kaip ir „kubilistinis“ ar „LDDPistinis“.

          • Klausimas austrui,
            O nemanai, kad netik rinkėjams „nusišikti“, bet ir pačioms partijoms, kas jų programose ar politikos vadovėliuose? :)

          • mielas austrai, kadangi ilgokai nebuvote, gal jau pamiršote, kad čia ne tamstos tupykla. Gamtinius reikalus prašyčiau atlikti kitur. O iš jūsų Tomai, nesitikėjau, kad taip lengvai pasiduodate įtakai:)

          • Artūrai, aš tik cituoju :)

          • austras

            Pone Račai, aš tai sakyčiau, kad pavartotas „stiprus“ terminas kaip tik atitinka tą vietą lietuviškoje politinėje realybėje, kur ir padėtos visos politinės programos, iš kurių teoriškai renkasi Lietuvos rinkėjas. Greta kaimo tupyklos, ten kur tarybiniais metais buvo paplėšyta laikraščio „Komjaunimo tiesa“ arba brošiūra „komunizmo uždaviniai kaime“.

          • Fredis*

            Gerb. Pone Austrai, kuo bloga ši programa? http://www.vrk.lt/lt/pirmas-puslapis/rinkimai/2009-europarlamento-rinkimai/rinkimu-programos/nr-2-fronto-partija.html
            Intuityviai jaučiu, kad trūksta labai nedaug, dar vieno – 8 (aštunto) punkto, tačiau esmingo, pabandykime parašyti kartu. Gal taip mes galėtume tapti gerb. A.Paleckio pirmu ir antru pavaduotojais-vicepirmininkais?

          • romas

            austrai, bet kokį politinį kapitalą galima labai lengvai išbarstyti, jei neįtiksi rinkėjui. Politikai nuolat turi jausti pulsą visuomenėje, jei nenori išnykti iš politinės arenos. Taip pat nereikia manyti, kad visiems 1996 – 2000 m. asmeniškai nesisekė arba kad visi nukentėję nuo bankų ir visokių finansinių piramidžių griūties 1996m. lengvai tai iki 2000m. pamiršo.
            Partijos ideologija atsispindi partijos vadų viešame kalbėjime. Lyderio įvaizdis dažnai svarbesnis už partijos programą, bet radikalių prieštaravimų tarp programos ir viešo vadų kalbėjimo paprastai nebūna. Didžiajai daliai rinkėjų perprasti programas sunku, todėl jie politikų kalbomis ir pasitenkina. Sunkiai įsivaizduoju, kad rinkimus galėtų laimėti tik gera programa. Kažkokie veidai vis tiek turi ją atstovauti. O tada jau pradės veikti biologija ir visokie pasąmonės srautai. Kam nepatiko Landsbergio sinusitas ar barzda, to jokia sausio 13 nepastūmėjo už jį balsuoti.
            Landsbergis ir jo šalininkai su Vagnoriumi nesusipyko šiaip sau. Taip pat Vagnorius susipyko ne tik su Landsbergiu, bet ir su Adamkumi.

          • austras

            Fredi, kai komunistų ginčuose su nedorais kapitalistais išsekdavo komunistų argumentai, visuomet prisimindavo svarbiausią apie tai, kad anie „muša negrus“. Tai juk niekas ir nepasikeitė – kuomet nebepavyksta atremti konservatorių valdymo kritikos belieka prisiminti Paleckį, „atvežtą saulę“ ir t.t. Kita vertus, visą lietuvišką konservatizmą buitiniam lygmeny (o į kitokį dauguma rinkėjų niekad ir nepakyla) būtų galima suvesti į antikomunizmą, randant vieną visus tenkinantį ir apjungiantį priešą – varganai komunistuojantį Paleckį.

          • Fredis*

            Austrai, Tavo priešas Nr.1 turėtų būti liberalai, nes jie „labiausiai skurdina žmogų“, čia jie įvedė kartu su apsimetėliais socialdemokratais laukinį kapitalizmą, tačiau Tau rūpi ir dvasiniai reikalai, bei visuomeninė sąranga, – pavyzdžiui šeima yra nebūtinai susituokę asmenys, gal būt net tos pačios lyties, todėl konservatizmas yra Tavo priešas Nr.2. Ar taip?

          • austras

            Romai, padėstete politinio vadovėlio tiesas ir matyt nepagalvojote, kad Jonas iš Garliavos, ar Pertras iš Ariogalos balsuos už Landsbergį nes jie (arba jų tėvai, ar seneliai, ar broliai ect.) pabuvojo Sibire ir juos visalaik vienys mobilizuojantis lozungas „rusai puola“, koks pusgalvis tą lozungą benaudotų. Juknevičienės sekretorius protestuojantis prieš rusų dirigento koncertą, Landsbergis parduodantis „Mažeikių naftą“ Williams, nes „taip apsisaugosim nuo ruso“, ar Degutienė, kalbanti apie sausio tryliktąją prieš dvidešimt metų ir lyginanti ta situaciją su dabartine, kuomet profsąjungos organizuoja mitingą (kalbu apie metų senumo įvykius) – visa tai yra vienos didelės begėdiško manipuliavimo elektoratu mozaikos dalys.

          • Austras pyksta ne ant ideologijos, o ant tą ideologiją reprezentuojančių žmonių..

          • austras

            Reikalas tame, kad būtent sausio 13-ąją ir kovo 11-ąją tos trauminės atminties prislėgtos aukos (tremtiniai ir kiti senojo režimo nuskriaustieji) surado savo herojų Vytauto Landsbergio asmeny. Ir Vytautas Landsbergis darė viską, kad trauminės atminties aukos tą savo herojų jame surastų. Pradedant karine liemene ir baigiant dramatizmu, Brazdžionio eilėmis ir kita tautine propaganda, kuri visa tai supo. o suradusios savo herojų trauminės atminties aukos lieka jam ištikimos ilgą laiką. Joms kur kas svarbiau herojus, nei kažkokie „laikini“ ekonominiai sunkumai. Taip formavosi bazinis konservatorių partijos elektoratas.

          • romas

            austrai, žmonės dažnai turi visokių nepasitenkinimų įvairiomis progomis. Būna nepatinka halloween’o linksmybės per mirusių pagerbimo dieną, taip pat nepatinka valentino diena prieš vasario 16. Jie piktinasi svetimos kultūros brovimusi į mūsų šventas dienas. Kaune, ko gero, atsitiko taip: kažkas pamatė koncerto programėlę su „Hercogo dainele“ ir „pakelkim taurę linksmybių“ per sausio 13, sužinojo, kad koncertą organizavo Romanovo fondas, atsiminė, kad Gergijevas sudalyvao Rusijos propagandinėje kampanijoje prieš Gruziją ir galvoje gimė sąmokslo teorija. Aš net ir neatmetu, kad Romanovas tiesiog dėjo ant sausio 13. Gergijevas – skaičiau laikraštyje – sakė nežinojęs apie sausio 13 ir manęs, kad bus švenčiami nauji metai. Aš juo tikiu. O baisaus nieko neatsitiko. Žmonės pamojavo Gruzijos vėliava, o Gergijevas, jei matė, turėjo progos suprasti, kad yra nepritariančių jo elgesiui per Rusijos – Gruzijos karą. Gerai ir kad visokie nesusipratėliai jautėsi nepatogiai eidami pro žvakeles.

          • austras

            Romai, jeigu aš būčiau teisingo „konservatoriško“ mąstymo žmogus, sugebantis Georgijevo koncerte įžvelgti neįžvelgiamus „šliaužiančio sąmokslo“ dalykus, tai be visa ko Kauno mero vapėjimuose ar Juknevičienės sekretoriaus dalyvavime žvakelių degiojime įžvelgčiau dar ir norą eilinį kartą mobilizuoti savo elektoratą (rinkimai juk ne už kalnų:) pasinaudojant tragiškos atminties įvykiais. Lygiai taip pat, kaip tai prieš metus savo pasisakymu begėdiškai darė Degutienė,profsąjungoms organizuojant mitingą, o savivaldybei neleidžiant jo organizuoti sausio šešioliktą dėl „šventinių sausio tryliktosios renginių“. Bet kadangi aš nesu toks „konservatoriškas“ tai čia liks tik versija pamąstymui :)

          • suomis

            Gerai austrai. Nevaryk demagogijos. Tie, kurie degino žvakutes, nepriklausė konservų partijai. Berods, buvo liberastinis jaunimas.

          • romas

            austrai, jei į viską pulsim žiūrėti rinkimų šviesoj, tai Romanovas, matyt, suorganizavo koncertą sausio 13 irgi siekdamas padėti laimėti rinkimus prorusiškai nusiteikusioms partijoms. Saboniui gal ne tik bilietą dykai davė, bet ir dar kažką pažadėjo dėl Žalgirio, kad tas tik sukurtų naują sausio 13 įvaizdį ir pasiųstų į bankrotą konservatorius su visais jų sausio 13 kapitalais. Per kovo 11 Gergijevas atvažiuos su kokiu nors rekviem, o koncertą užbaigs Prokofjevo kantata Spalio revoliucijos dvidešimtmečiui. Taip Landsbergio politiniam kapitalui bus suduotas paskutinis, mirtinas smūgis. Juokauju, aišku :)

          • Žemės vaikas

            Suomi, ir vėl tos Jūsų nelemtos pušys.

            „Kaip DELFI penktadienio vakarą teigė vienas iš akcijos dalyvių Paulius Gedvilas, į tylią akciją 2012.01.13 susirinko per 100 studentų.“

            2011 m. vasario 27 d. savivaldybių tarybų rinkimai
            Paulius Gedvilas
            Savivaldybė: Kauno miesto (Nr. 15)
            Iškėlė: Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
            numeris sąraše: 30
            Darbovietė ir pareigos valstybinėje tarnyboje: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narės R.Juknevičienės padėjėjas-sekretorius

          • Fredis*

            Vienintelis priekaištas tiems „per 100 studentų“ galėtų būti tik tas, kad jie per anksti šventė Perkūno dieną http://www.baltai.lt/?p=2617
            Ne krikščionys galėtų apskritai nesikišti ten, kur nieko nesupranta. Manykite, kad „suklaidinti“ jaunuoliai pašvietė A.Saboniui ir kitiems V.Romanovo draugams ir bendradarbiams kelią į Kauno šventovę.

          • Žemės vaikas

            Fredi, pas Jus kažkoks teksto suvokimo sutrikimas. Suomis pasipiktino Austru, neva jo tvirtinimas, kad tarp „akademinio“ jaunimo buvo konservatorių, neatitinka tikrovės. Aš Suomiui atsakiau, kad Austras yra teisus.
            Iš kur pas Jus toks nenoras pripažinti akivaizdžių dalykų? Atsipalaiduokite, išsilaisvinkite iš ideologinių pančių.
            Beje, ačiū už Jūsų demokratišką požiurį pasirenkant kur galima kištis, o kur ne. Priimsiu tai dėmėn.

            Pagarba Austrui ir Romui už korektišką, argumentuotą diskusiją, nežiūrint į diametraliai priešingas jų pažiūras, dėl ko tai vietomis daugiau panešėjo į įdomius monologus.

          • romas

            Nesutinku su jumi, Žemės vaike. Manau, kad korektiškas buvau tik aš. Man, pvz., naujieji kairieji nevapa, o kalba ;)

          • Fredis*

            Žemės vaike, jeigu mitingas buvo sankcionuotas, o taip ir buvo, tai nesutikdamas su 100 deginusių žvakeles studentų už jų teisę pasisakyti ir išreikšti savo protestą prieš jų manybų negerus reiškinius, Tu kartu su austru turėjai būti pasiruošęs atiduoti savo gyvybę. „Aš tūkstantį kartų nesutinku su Tavo nuomone, bet esu pasirengęs atiduoti gyvybę, kad Tu galėtum ją išsakyti“ (didžiai gerbiamo L.Donskio kredo).

            Jeigu kitais metais Kauno meru bus ponas V.Romanovas ar V.Uspaskich – galbūt savivaldybės neoficialiu himnu taps kuri nors „Liubė“ daina. Tokiu atveju miestelėnai taip pat galės pritariamai ir iš džiaugsmo pasišokinėdami sutikti arba protestuodami deginti žvakutes.

        • Fredis*

          Laba diena, netikri lietuviai, kad Jūsų tikėjimas kovoje su tikrais lietuviais būtų tvirtesnis – siunčiu neatsitiktinai interneto platybėse rastą laiškutį: http://lt.netlog.com/naglis_puteikis/photo/photoid=2235963#photos

        • Žemės vaikas

          Austrai, iš savo, kad ir neilgos praktikos diskutuojant su Romu, galiu pasakyti tik tiek: žmogus turi tvirtus savo politinius įsitikinimus, gal tiksliau įtikėjimus, ir jokie oponento argumentai nebus išgirsti. Tas pats kas į sieną spardyti. Bet Jus žinoma galite pabandyti.

          • Žemės vaikas

            Vikipedija mums sako: Imperializmas, terminas, apibrėžiantis valstybės pastangas išplėsti bei primesti savo įtaką kitoms šalims ir jų gyventojams.
            Valentinai, norėčiau paklausti tamstos: ar Jus neįžvelgiate pačių, pačių, pačių mažiausių sąsajų tarp JAV ir imperializmo apibrėžimo? Ir jeigu vis dėlto atsakymas būtų teigiamas, ar tada nereiktų sakyti, kad ponios H.Clinton, kaip imperializmo šauklio, vizitas į Lietuvą, šventą Marijos žemę, yra nepageidaujamas, tuo labiau, kad ne groti ji čia atvyksta.

          • suomis

            O jūs čia, apie JAV imperializmą, kartais ne iš, trisdešimties metų senumo, „TIESOS“ ištraukėte?
            Jurijus Subotinas geriau, šia tema, papasakotų.
            : DDDDDDDDDDDDD

          • Žemės vaikas

            Suomi, aš tikiu, kad ir Jus panorėjęs galite pradėt mastyt. Bandykite ir Jums pavyks. Tuo pačių esu Jums dėkingas už tai, kad ši karta manęs nepriregistravote kažkokioje Latvių gatvėje.

          • suomis

            Žemės vaike. Aš tik uždaviau klausimą. :)

          • Valentinas

            Žemės vaike,
            Vienas iš labiausiai mėgstamų Rusijos Imperijos gynėjų argumentų yra lyginti Rusijos Imperiją su tariama JAV imperija ir dėti lygybės ženklą. Jie taip pat mėgsta sakyti „buvome vienoje sąjungoje nelaisvi, o dabar esame kitoje sąjungoje irgi nelaisvi“. Dedančius lygybės ženklą tarp JAV ir Rusijos laikau arba sąmoningais provokatoriais arba bepročiais, todėl su jais nediskutuoju. Prašau, nekristi mano akyse.

          • Žemės vaikas

            Valentinai, Jūsų išvardinti Rusijos ir JAV palyginimai man yra girdėti, bet turiu pastebėti, kad šioje diskusijoje aš negyniau nei Jūsų paminėtos Rusijos Imperijos egzistavusios iki 1917 metų, nei dabar egzistuojančios Rusijos Federacijos. Tai Jus įvardinote Rusijos Federacija imperialistais, su kuo, įvertinus imperializmo apibrėžimą, aš iš esmės su Jumis sutinku. Tad iš mano pusės nebuvo nei gynimo, nei palyginimo, nei tuo labiau lygybės ženklo.
            Aš viso labo Jūsų paklausiau, ar JAV vykdomoje užsienio politikoje mes galime įžvelgti imperializmo požymių, pagal pateiktą imperializmo apibrėžimą.

          • Valentinas

            Kaip čia taip netikėtai, visiškai netyčia, be jokio tikslo, šiaip sau dėl įdomumo nuo rusiško imperializmo perėjome prie JAV imperializmo?

          • Žemės vaikas

            Yra toks posakis, tik žydas į klausimą atsako klausimu. Viliuosi, kad šio posakio paviešinimas, nebus palaikytas antisemitizmu.
            Beje esate palyginęs V.Putiną su A.Hitleriu. Gal galėtumėte pasidalinti savo argumentais, kuriai remiantys padarėte šią išvadą. Fredis, kaip ir Jus, šiuos asmenis irgi sutapatina, tiesa Jus truputi aplenkdamas, sutapatindamas V.Putina dar ir su B. Mussolini, bet savo argumentus kruopščiai saugo nuo svetimų akių.

          • Valentinas

            O kaip vadinasi tie, kurie į klausimo atsakymą klausimu atsako trečiu klausimu?

          • Žemės vaikas

            Gerb. Valentinai, Jūsų įvardintas trečiuoju klausimu, yra atskiras klausimas.
            Į klausimo Nr1, kad nepasiklystumėte, atsakymą klausimu Nr2, buvo atsakyta atsakymu.
            Aš nežinau kaip vadinasi tie, kurie į klausimo Nr1 atsakyto klausimu Nr2, atsakyto atsakymu, atsako pakartotinu klausimu Nr3, nes su tokiais sunkiais atvejais dar nebuvau susidūręs. Ačiū Jums už suteiktą galimybę.
            Valentinai, prašau Jūsų, pasistenkite nekristi mano akyse.

      • ok

        A.Racas turi humoro jausma. Istorine tiesa-ilgai gyvensit:)
        Dazniausiai, zmones igije istoriko issilavinima, megsta pasipuikuoti sava erudicija.

  • Armanas

    skaitau komentarus ir negaliu atsistebeti, kazkodel visi vis vien galvoja kad advokatai moka maziau mokesciu? na taip nera mielieji, advokatai sumoka daugiau, kaip ir kiti vykdantys individualia veikla… toks ispudis susidaro tik todel, kad skaiciukais visi zongliruojame.

  • Nuomone

    Patikslinimas: naturalu, jog advokatas darbui samdo zmones, nes dideles pajamas gaunantis advokatas turi padejeju, administracini personala ir pan. tais atvejais, kai veikiama ne juridinio asmens forma is advokato atskaitytu islaidu yra mokami taip pat atlyginimai ir jo personalui. kodel niekas nevertina siu islaidu. tai reiskia, jog jei advokatas uzdirbo 24 000 Lt, jis dar is siu islaidu samde zmones, kurie dar karta sumokejo mokescius. is to isplaukia, jog realiai is nurodytos advokato uzdirbtos sumos valstybe gali surinkti daugiau mokesciu, siejamu su veiklos vykdymu (nevertinkime PVM uz piena, kuri perka advokatas parduotuveje), nei is tokia pat alga gaunancio asmens. redaktorius gaves pinigus isidejo juos i kisene ir isejo namo. cia dabar norima lyginti UAB ir darbuotoja. beje, butu idomu isgirsti, kiek zurnaliztu, redaktoriu ir pan. dirba individualios veiklos pagrindais, nors darbas yra nuolatinis bei turetu buti mokami zymiai didesni mokesciai. nuojauta kuzda, kad tokiu atveju nereikia toli dairytis.

  • kitukampu

    Nestebina tai, kad advokatas komentuodamas jam taikomus mokesčius viešai straipsnyje pristatomas kaip universiteto dėstytojas. Nestebina, ką parašė, kiek ir kaip. Nestebina ir įspūdis, kad advokatas straipsnį ir atsakymą paruošė net ne pats arba bent jau ne pats vienas. Kas išties stebina, kad gerbiamas žurnalistas pripažindamas neturintis pakankamai žinių, žemai nulenkė galvą, sudarydamas įspūdį, kad „užsirovė“ ir pralaimėjo.

    Gerbiamas Račai, esate vienu iš tų nedaugelio, kurie apskritai be šališko intereso išdrįsta užminti ant jautrios vietos kažkam didesniam, o ir minate taikliai.

    Man susirūpinimą, didelį susirūpinimą kelia ne jūsų su advokatu diskutuojama tema, o tai, kad drąsus žurnalistas matydamas problemą, pripažindamas, kad neturit lygiaverčių žinių, sudarėt įspūdį, kad pralaimėjot, kad trūkstamų žinių nepaieškosit, o iškart žemai nusilenkėt prieš kažką, kas yra labai tiesiogiai ir asmeniškai suinteresuotas šioje kilusioje diskusijoje. Problema visai ne dėl advokatų. Čia gaunasi tik pavyzdys. Pavyzdys to, kad net būdamas vienas iš drąsiųjų, negalėsite objektyviai pažvelgti ir tuomet išreikšti nuomonę apie bet kokią jūsų keliamą problemą dėl to, kad kartais gali pritrūkti specialių žinių, kurių, mano nuomone, jums ir nebūtina turėti, jei galima paklausti pas tą, kas turi. Kiek mokesčių besumokėtų advokatai, labiausiai tikėtina, kad Lietuvos tai niekaip reikšmingai neįtakos. Bet kaip žurnalistai darys savo darbą, ar pavyks jiems viešai pilnavertiškai diskutuoti reikšmingomis temomis, ar pavyks atsilaikyti prieš interesų grupes, gali labai įtakoti, kuo ir kur būsime mes visi ateityje. Mano nuomone, jūs užsimojote gana taikliai, tik kamuoliukas nepasiekė taikinio. Kol kas. Jūsų akiniai pasirodė netinkami tiek toli matyti ir nesitikėkite, kad suinteresuota kita pusė diskusijose lengvai pasiūlys pažiūrėti per jų akinius. Bet kokiu atveju – pagarba jums ir stiprybės!

    • kitukampu, na, čia jūs gal kiek ne taip mane interpretavote arba aš pats ne visiškai aiškiai pasisakiau. Mano frazė „žemai lenkiuosi“ buvo pagarbos ženklas G.Bartkui, kuris atsiliepė į mano pasiūlymą, nors ne visai taip, kaip buvo siūloma:) Atsiliepė bandydamas dėstyti argumentus, o ne tiesiog pasakydamas, kad tas A.Račas nieko neišmano, todėl neverta su juo net pradėti diskutuoti.

      Tad galvą nulenkiau gerbdamas pašnekovą, o ne todėl, kad prisipažinau pralaimėjęs. G.Bartkaus pateikti argumentai, nors ir gražiai sudėlioti, visiškai nenuneigė mano iškeltos problemos, jog mokesčių sistema Lietuvoje yra fragmentiška ir neteisinga ir kad advokatai turi privilegijų, kurių neturi kitos veiklos pajamas gaunantys Lietuvos piliečiai.

      Todėl jokių būdu nesijaučiu pralaimėjęs: priešingai jaučiuosi laimėjęs, nes apie skirtingą skirtingų pajamų rūšių apmokestinimą net ir šiame tinklaraštyje rašiau jau gana senokai, tačiau didesnio dėmesio ir platesnio nušvietimo ši problema susilaukė tik dabar. Aš tikriausiai naivus, bet vis dar tikiuosi, kad kitą kartą kai ši ar kita valdančioji koalicija ieškos, iš kur į biudžetą gauti daugiau pinigų, bus prisiminti ne tik advokatai, anstoliai ir notarai, bet ir – būtinai – ūkininkai su žemės ūkio ministru K.Starkevičiumi priešakyje.

      Toks ir buvo tikslas…:)

    • nesvarbu

      kitukampu:Kas išties stebina, kad gerbiamas žurnalistas pripažindamas neturintis pakankamai žinių, žemai nulenkė galvą, sudarydamas įspūdį, kad “užsirovė” ir pralaimėjo.

      „Pralaimėti“ „laimėti“ ir panaši retorika suponuoja kovą, priešpriešą, nenuolaidumą. Užsirauti ir pralaimėti – baisiau nei eiti ir užsimušti į sieną. Net ir kuomet oponento argumentai yra svaresni. Kur jau ten atsiras vietos savikritikai,įsiklausymui į kito argumentus. Kitu kampu pasakymas, kad „nestebina, ką parašė, kiek ir kaip“, taip savaime ir persiskaito: „nesvarbu, ką parašė, kiek ir kaip…“ Tai kas tuomet svarbu? Aj,nepralaimėt! Sutinku, pasitikėjimas savimi yra gerai. Tačiau adekvatus savęs vertinimas yra dar geriau. Juk reikia tiek nedaug – truputis kuklumo, noro realiai suvokti ne tik savo laimėjimus, tačiau ir trūkumus bei nesėkmes. Kita vertus tam reikia pastangų, nuolatinio savęs stebėjimo ir tyrinėjimo.

      • nesvarbu, man tik smalsu, ar tikrai manote, kad G.Bartkaus argumentai buvo „svaresni“? Ar tikrai jo pareikta lentelė jus įtikino, kad Lietuvos mokesčių sistema yra teisinga ir kad advokatai (bei kai kurios kitos profesinės grupės) neturi mokestinių privilegijų? Galite, žinoma, neatsakyti – ypač, jei priklausote (ar planuojate priklausyti) vienai iš tų grupių

        • nesvarbu

          Artūrai,na klausimą uždavėte. Pagal įrodinėjimo apimtį tai turėčiau valandą rašyti, kad atsakyti. Juk pareikšti argumentuotą nuomonę ar Lietuvos mokesčių sistema yra teisinga(!)ar kai kurios prоfesinės grupės turi ar neturi mokestinių privilegijų, tai yra ką veikt:)

          • Jeigu rašysi, tada, prašau, ir galimus sprendimo būdus pridėk :) Būtų įdomu paskaityti.

          • na, jei reikia tik valandos, tai jokių problemų. Šiame tinklaraštyje yra ne vienas įrašas, kuriam sugaišau gerokai daugiau. Suprasdamas, kad mano laikas ne toks vertingas galiu net pasiūlyti kompensuoti tos valandos praradimus. Pavyzdžiui, pagal vidutinį Lietuvos advokatų valandos įkainį.

            Jei toks pasiūlymas netinka, kantriai lauksiu, kol nebūsite toks užimtas. Tikiuosi, kad savo pažadą tęsėsite ir neabejoju, kad parodysite kuklumo ir objektyvaus savęs vertinimo pavyzdį.

            Iš anksto pažadu paskelbti tą pavyzdį atskiru įrašu.

          • Regis

            :)

          • Bobutė

            Gerbiamas „nesvarbu“,

            labai nekantriai laukiame Tamstos žadėto mokesčių sistemos įvertinimo…

          • nesvarbu

            Bobute, mokesčių sistemos įvertinimas-skamba išdidžiai! Tik pamiršote paprašyti, kad dar galimus sprendimo būdus pridėčiau (kaip Tomas prašė) juk ką man reikškia, negi gaila:DDD

          • Bobutė

            nesvarbu,

            išdidžiai skamba kai tik per valandą žadama „… pareikšti argumentuotą nuomonę ar Lietuvos mokesčių sistema yra teisinga(!)ar…“.

            Esu ne tokia įžūli kaip p. Tomas, kad dar prašyčiau ir sprendimo būdus aprašyti…:)

            P.S. Beje, kiek pamenu, tai bene pirmas atvejis kai p. A. Račas pažadėjo už komentarą sumokėti.

        • nesvarbu

          Tomai, dabar nerašysiu. Labai užimtas. Nors savo argumentuotą nuomonę tikrai turiu. Kiek vėliau būtinai parašysiu.

          • Fredis*

            Prieš rašant geriausias tinklapis susipažinti su nagrinėjimo objektu: http://www.businesslt.com/lt/company-types
            Aštuonios bendrovių rūšys, kuri kurios atžvilgiu „parazituoja“ reikės labai skvarbaus žvilgsnio.

          • Neabejoju, kad nesvarbu paskaitęs nurodytą nuorodą nesužinotu absoliučiai nieko naujo.

          • Nesvarbu, čia testas tau, jeigu susidorosi, paskelbsim tave monarchu, turėsi tvarkyti visas Lietuvos problemas.

  • Fredis*

    Mokslininkai labiau diskutuoja apibendrintai, apie progresinius mokesčius ir jų taikymo galimybes:
    http://naujienos.vu.lt/ekspertu-komentarai/23695-ar-tikslinga-lietuvai-keisti-mokesciu-sistema-ir-pereiti-prie-progresinio-mokescio-tarifo

  • Žemės vaikas

    Artūro klausimas, ar Lietuvos mokesčių sistema yra teisinga, yra labai taiklus. Bet norint pradėti apie tai diskutuoti iš pradžių reikia išsiaiškinti, kas yra teisinga mokesčių sistema.
    Mokesčių sistema yra priemonė siekti pagrindiniam valstybės tikslui: didinti visuomenės gerovę.
    Pagrindiniai apmokestinimo principai: teisingumas, ekonominis efektyvumas, administravimo paprastumas, mokestinių įplaukų produktyvumas ir elastingumas.
    Suderinti visus apmokestinimo principus yra gana sunku, nes jie dažnai vienas kitam prieštarauja. Vienu metu pasiekti kuo didesnių mokestinių įplaukų, aukštesnio ekonominio efektyvumo ir didesnio teisingumo principo yra sudėtinga.

    Atsakydami i klausimą, ar šiuo metu veikianti LR mokesčių sistema yra optimaliausiai subalansuota siekiant užsibrėžtų tikslų, gausite atsakymą apie mokesčių sistemos teisingumą.
    Pažymėtina, kad mokesčių sistemos teisingumo principas, užtikrinantis teisingą, proporcingą mokesčių naštos paskirstymą, nėra vienintelis rodiklis, kuriuo remiantis formuojama mokesčių sistema.

    Pagarba Nesvarbu, galinčiam per valandą pareikšti argumentuotą nuomonę apie LR mokesčių sistemos teisingumą.

  • kas tada teisinga

    Sveiki. Diskutuoti, kas geriau visiems kitų sąskaita tapo jau įprasta. Reikia skirti tik tai, kas po visu tuo slypi. Advokatai nėra privilegijuoti kitų individualios veiklos pagrindais veikiančių atžvilgiu. Tai faktas. Tai iš esmės verslo vienetai, įmonės. Jie negali būti lyginami su samdomais darbuotojais, neprisiimančiais jokios rizikos, išskyrus, jog bus atleisti. Tas pats pasakytina apie ūkininkus, stalius ir panašiai. Ar valstybė pralobs dar labiau apsunkinusi verslo sąlygas? NE. Ar eiliniam žmogui teisinės paslaugos taps dar brangesnės, jei bus didinami mokesčiai – tikrai taip. Juk darbuotojui nerūpi, jei mokesčiai keliami, jis nori anksčiau jam pažadėto atlyginimo į rankas. Nevertinu, geri ar blogi įstatymai ir mokesčių sistema, bet verslo logika sako, jog tai būtų eilinis atvejis, kai dėl šaršalo, nes sodros minus 2,5 mlrd. deficito tai nepadengs, būtų supriešinti žmonės ir paprasti žmonės teisininkams dar daugiau susimokėtų. Problema yra šešėlis, kuris yra tiek darbuotojų atveju, tiek individualia veikla užsiimančių atvejais. Čia tikrai tiek sodra, tiek VMI gali rasti ne viena ir ne du milijonus. Paprastas pavyzdys – jei advokatas imtų grynais pinigus ir netrauktų jų į apskaitą bei nemokėtų mokesčių, tai būtų nusikalstama ir valstybei būtų padaroma žala. Tokias problemas reikia spręsti. Reikia mažinti vokelius ir reikia mažinti atvejų, kai darbuotojai pasodinami ant individualios veiklos, nors ofise sėdi nuo 8 iki 17 val. Ši problema aktuali nuo statybos iki žurnalistikos. Manau, tai būtų daug pozityvesnis rezultatas. Na, bet artėja rinkimai. Jei lenkų bendruomenė apsiramino su švietimo klausimais, tai apsiramins ir šios diskusijos. Visuomenei patinka nuskriaustųjų ir turtingųjų priešpriešos, nesigilinant kas už viso to. Gero vakaro.

  • Vytautas

    Čia yra lyginama nepalyginami. Individualią veiklą vykdantis asmuo yra darbdavys (kaip ir UAB) ir dažnai samdo darbuotojus ir moka darbdaviui tenkančius SODROS mokesčius nuo darbuotojo atlyginimo. O darbuotojas yra darbuotojas.

    Kad būtų aiškiau.

    Kelios darbuotojams taikomos garantijos (tam visas kodeksas yra ir krūva poįstatyminių aktų):
    1. 8 d. valandos, 5 darbo dienos (įstatymiškai numatytas papildomas užmokestis, jei viršijamas šis laikas);
    2. 28-56 kalendorinių dienų apmokamos atostogos (56 k.d. pvz. mokytojams);
    3. ligos pašalpa sergant;
    4. įstatyminis draudimas mažinti darbo užmokestį be darbuotojo sutikimo;
    5. įstatyminis draudimas atleisti (leidžiama tik esant svarbioms priežastims, kurias galima ginčyti);
    6. draudimas atleisti, jei auginamas vaikas iki 3 metų amžiaus;
    7. įstatyminė teisė į saugią ir sveiką darbo aplinką (darbdavys privalo užtikrinti);
    8. garantuotas bent minimalus darbo užmokestis netgi prastovos bendrovėje atveju, t.y. kai nėra darbo ir nereikia nieko dirbti;
    9. 1-6 mėn. vid. mėn. darbo užmokesčio išeitinė išmoka atleidimo atveju;
    10. pirmumas kreditorių eilėje bankroto atveju ir daugelis kitų garantijų (visas kodeksas)…

    Individualią veiklą vykdantis asmuo:
    1. Neribotas darbo laikas;
    2. Jokių mokamų atostogų;
    3. Jokių garantijų dėl pajamų (ar veiklos išlaidų);
    4. Jokių garantijų dėl nemokių klientų (darbuotojai yra pirmos eilės kreditoriai bankroto atveju, kiti – gerokai po jų…);
    5. Ir jokių kitų iš aukščiau nurodytų darbuotojams taikomų garantijų.

    Tad, jei svarstome suvienodinti pareigą mokėti mokesčius , tai reikėtų vienodinti ir kitas pareigas bei teises. Nesakau, kad toks variantas nėra galimas. Tada reikėtų įpareigoti visus individualią veiklą vykdančius asmenis steigti po UAB’ą ir samdyti save. Tai irgi įmanoma, bet individualios veiklos forma būtent tam ir buvo padaryta, kad išvengti tos bereikalingos administracinės naštos… Ar teigiam, kad be reikalo?

  • Visuomet svetima duona skanesnė. Siūlau dirbantiems samdomą darbą pabandyti metelius kitus individualiai padirbėti, o individualistams – pagal darbo sutartėlę. Viskas taps aiškiau nei aišku. Turėtų atsirasti begalinė abipusė pagarba ir supratimas.

    Kaip nurodė gerb. kolega Bartkus, pagalvę galime tampyti (manipuliuoti skaičiais / frazėmis) ir į vieną, ir į kitą pusę. Mano esminės mintys:

    1. Advokatai neturi jokių išimčių, lyginant su kitais laisvosios profesijos atstovais – architektais, dizaineriais, notarais, antstoliais ir pan. (dirbančiais individualiai). Ir kartu visi intelektualių profesijų atstovai yra labiau „nuskriausti“, lyginant su „mažiau“ intelektualiais individualistais, pvz. NT tarpininkas už tarpininkavimą moka mažesnį, t.y. 5 proc. GPM, kas, mano galva, nėra labai teisinga ar kaip nors logiškai paaiškinama.

    2. Bendra mokestinė našta individualiai besiverčiantiems asmenims yra šiek tiek mažesnė nei dirbantiems pagal darbo sutartį. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau visiškai teisingai p. Vytauto nurodytus socialinių garantijų skirtumus, laikyčiau,jog tai yra santykinai teisinga.

    3. Esu šalininkas minties, kad daugiau uždirbantys asmenys turėtų sumokėti daugiau mokesčių (solidarumo principas), todėl situacijos, kai didėjant pajamoms mokesčiai mažėja (taip yra šiuo metu visiems, dirbantiems individualiai), t.y. tampa „regresiniai“, nelaikau normalia.

    Konkretūs pasiūlymai:
    1. Nustatyti sodros lubas dirbantiems pagal darbo sutartį (pritariu minčiai, kad savo esme tai yra draudimo įmoka, o ne mokesčiai, todėl tiesioginė draudimo įmokos priklausomybė nuo mokesčių nėra visiškai pateisinama);
    2. Įvesti progresinį GPM dydį nuo apmokestinamųjų pajamų (vienodą visiems, dirbantiems individualiai), pvz. iki 36000 Lt per metus – 5 proc., kas nuo 36001 iki 72000 Lt – 15 proc., kas nuo 72001 iki 144000 Lt – 25 proc., kas nuo 144001 – 35 proc. Aš pritarčiau, jei taip ar panašia linkme diferencijuotų GPM mokestį ir dirbantiems pagal darbo sutartis.

    Dėl kitų dalykų iš esmės galima kentėti. Svarbiausia, kad mokesčių įstatymus kaitaliotų kuo rečiau. Nes pastovumas, žinojimas kas laukia po kelių metų, yra ypač didelė vertybė. Žmonės profesijas renkasi visam gyvenimui.

    Dėl socialinių garantijų suvienodinimo taip pat būtų verta svarstyti. Iš tiesų, tai nemenka problema. Ypač advokatėms – moterims. Būti advokate ir turėti vaikų yra praktiškai nesuderinami dalykai. Nes kai vaikai serga, o jie (kas turi vaikų, supras) serga ne taip jau ir retai, advokatei visai liūdna – dirbti normaliai negali, išmokų niekas jokių nemoka. Nemažai moterų, išbandžiusių advokatės karjerą, išeina ieškoti „ramesnės“ vietos. Vien dėl socialinių garantijų.

    Atsiprašau, kam per daug.

  • Žemės vaikas

    Grįžtant prie mokesčių temos, reiktų nepamiršti ir apie mokesčių mokėtojų motyvaciją mokėti mokesčius.
    Nacionalinis stadionas Vilniuje – tai vienas iš daugelio pavyzdžių, kuris priverčia stipriai suabejoti sumokėtų mokesčių prasmingumu.

  • Aidas

    Esminis skirtumas: Redaktorius gauna pinigus, moka mokesčius, leidžia tai kas liko. Advokatas – gauna pinigus, leidžia pinigus, moka mokesčius nuo to kas liko. Jaučiate skirtumą?

  • Vasaris

    Savo straipsnyje Delfyje, Bartkus teigia:

    „Ir galiausiai, advokatai, susibūrę į advokatų profesines bendrijas, privalo mokėti ir 15 proc. pelno mokestį, nes advokatų profesinėms bendrijoms netaikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas, kuris taikomas visiems kitiems vienetams, kurių pajamos per mokestinį laikotarpį nesiekia 1 mln. litų ir kurie turi ne daugiau kaip 10 darbuotojų. “

    Būtų įdomu sužinoti, kada ir nuo kokių pinigų (kokių įplaukų atėmus kokias išlaidas) mokamas tas 15 proc. pelno mokestis? Nes tai nemažai ką diskusijoje gali pakeisti. Taip pat – kuo skiriasi advokatų kontora nuo profesinės bendrijos? Bartkus, kaip suprantu, priklauso prof.bendrijai. Ar tokiu atveju, jis vis dar skaitosi užsiimantis individualia veikla? O gal jam tuomet galioja kitokia apmokestinimo tvarka?

  • Pingback: Mokesčių drakonas su fantazija()