Artūras Račas

Ką šis pavyzdys parodo? Ogi nieko. Tiksliau – tik tiek, kad redaktorius kaip darbuotojas sumokėjo 1440 litų mokesčių ir įmokų, o advokatas – 8852 litų. Kokios buvo advokato sąnaudos, mes taip pat nežinome, preziumavome žemiausią leistiną lygį – 30 proc. Sąnaudoms padidėjus, visi lentelėje pateikti skaičiavimai keistųsi iš esmės. O pažvelgus į šiuos plikus skaičius, žinoma, galima pradėti įvairias spekuliacijas, pavyzdžiui: advokato indėlis į biudžetą reikšmingesnis arba kiek mokesčių sumokėtų redaktorius, jei jis gautų pajamas tokio dydžio kaip advokatas ir vice versa, arba tai, ką sumoka darbdavys prilyginti darbuotojo negautoms pajamoms, arba atmesti pridėtinės vertės mokestį, nes jo nemoka darbuotojas, arba sumokėtas įmokas koreliuoti su išmokomis, ir t. t.

Dabar šiek tiek apie Tavo pasiūlymą, kuris, mano nuomone, ir „pakiša koją” šioje keistai netikėtoje mūsų diskusijoje. Cituoju: “Siūliau visai ką kita – taisyti įstatymus taip, kad vienodo dydžio pajamos būtų apmokestintos vienodais tarifais. Įskaitant ir mokestį „Sodrai” bei Privalomojo sveikatos draudimo įmokas.” Advokatų ir advokatų padėjėjų pajamos apmokestinamos taip pat, kaip individualios veiklos pajamos, t. y. vienodu tarifu, išskyrus kai kurias išimtis, apie kurias aš rašiau. Pvz., advokatams, kaip ir kitų laisvųjų profesijų atstovams, netaikomas lengvatinis gyventojų pajamų mokesčio 5% tarifas (kodėl diskriminuojamos laisvosios profesijos, aš nežinau. Galbūt valdžia nemėgsta profesijų, kurių veiklos pagrindas intelektualus darbas ir nepriklausomumas, o gal priežastis gali būti ir visai kitokia).

Taigi, ką siūloma suvienodinti ir su kuo? Galimi spėjimai: (a) individualios veiklos apmokestinimą su darbo užmokesčio apmokestinimu, (b) individualios veiklos apmokestinimą su kapitalo apmokestinimu, (c) darbo užmokesčio apmokestinimą su pajamų, pardavus nekilnojamą turtą apmokestinimu, (d) suvienodinti visus tarifus, (e) suvienodinti mokesčių bazę, (f) panaikinti SODROS „lubas“ individualia veikla užsiimantiems asmenims ir t. t.

Spėlionėmis neužsiimsiu, bet su malonumu padiskutuosiu, jei sukonkretinus siūlymą išaiškėtų, kad tai siūlymas (a) arba (f). Diskutuoti būtų labai lengva, nes tarifai ir/ar mokesčių bazės skiriasi ir nuo pajamų kilmės, ir paties mokesčio ar įmokos tikslų (pvz., Ką draudžia Sodros įmokos? Darbo užmokestį ar pajamas iš individualios veiklos? Įsivaizduokime, jei individualios veiklos pajamos yra gautos iš parduotų nekilnojamojo ar ir kilnojamojo turto objektų – ar jos draudžiamos?).
Ir apskritai, iškyla klausimas – prie ko čia advokatai? Juk jų apmokestinimas nesiskiria nuo individualios veiklos apmokestinimo. Be to, reiktų suvokti, kad privalomasis sveikatos draudimas ir SODROS įmokos savo esme nėra mokesčiai, o draudimo įmokos ir todėl teisus ekonomistas N. Mačiulis, pastebėjęs, jog problema yra šių įmokų „lubų“ nebuvimas darbo santykiuose.

Pabaigai, turiu ir kontrapasiūlymą: jei, Artūrai, tikrai ruošiesi gilintis į vieną iš sudėtingiausių teisės šakų – mokesčių teisę, tai prie kavos ar arbatos puodelio su malonumu padiskutuočiau apie šios srities subtilybes. Manau, kad mes (teisininkai, ekonomistai ir pan.) dažnai užmirštame savo pareigą padėti žurnalistams savo ekspertinėmis žiniomis ir apsaugoti juos nuo pagundų, kai pastebint tik problemos dalį, ledkalnio viršūnę, auditorijos dėmesį bandoma atkreipti siūlant “paprastus ir aiškius” labai sudėtingų kompleksinių problemų sprendimo būdus.

Pagarbiai

Gintautas Bartkus

N.B. Sausio 10 dienos blogo įraše yra keletas netikslumų, o viešai kalbant apie mokesčius, netikslumai reiškia klaidas:

ü Pirma, 72 litų įmoka nėra niekaip susijusi su ligos pašalpa. Pagal LR Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 5 d. privalomasis sveikatos draudimas garantuoja juo draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.

ü Antra, advokatai ir jų padėjėjai negali pasirinkti, ar mokėti PSD įmokas, ar valstybinio socialinio draudimo įmokas ligos pašalpai. LR Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 4 d. imperatyviai numato, kad 9% PSD įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (t. y. 50% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų) privalomai moka visi individualią veiklą vykdantys asmenys (taigi ne tik advokatai ir jų padėjėjai), išskyrus asmenis, kurie vykdo žemės ūkio individualią veiklą ir nėra PVM mokėtojai bei asmenis, vykdančius veiklą pagal verslo liudijimą.

ü Trečia, ne tik advokatų ir jų padėjėjų, bet ir visų kitų individualią veiklą vykdančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma (LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 d. 2 p.).

ü Ketvirta, advokatai ir jų padėjėjai nėra privalomai draudžiami ligos socialiniu draudimu, nes LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 3 d. aiškiai nurodyta, kad individualia veikla besiverčiantys asmenys (tame tarpe ir advokatai bei jų padėjėjai) privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti. SODRA yra sudariusi galimybę individualia veikla besiverčiantiems asmenims papildomai draustis ligos socialiniu draudimu. Mėnesinių įmokų skalė varijuoja nuo 10 iki 200 litų per mėnesį. Tačiau net ir pasirinkus maksimalų mėnesinį įmokos dydį (200 litų), išmoka garantuojama ribotam dienų skaičiui (priklausomai nuo įmokų mokėjimo stažo, pvz., mokėjus įmokas pusę metų, ligos pašalpa mokama iki 10 dienų) ir jos maksimalus dydis sudaro 135,25 litus už vieną ligos dieną.

ü Penkta, advokatai ir jų padėjėjai kaip ir kiti individualia veikla besiverčiantys asmenys, ūkininkai ir jų partneriai, šeimynų dalyviai privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai (LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 3 d.). Savanoriškuoju pensijų socialiniu draudimu gali draustis tik asmenys, kurie visai nedraudžiami pensijų socialiniu draudimu (nei pagrindiniu, nei papildomu) arba kurie draudžiami tik pagrindinei pensijos daliai. Atsižvelgiant į tai, kad advokatai ir jų padėjėjai draudžiami ir pagrindinei, ir papildomai pensijos daliai, įstatymas jiems nesuteikia galimybės draustis dar kokiu nors papildomu savanorišku pensijų draudimu.

ü Šešta, siekiant palengvinti administracinę naštą individualią veiklą vykdantiems asmenims (ne tik advokatams ir jų padėjėjams) apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, nuo 2010 m. greta galiojusios tvarkos, LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta alternatyvi gyventojo individualios veiklos pajamoms tenkančių išlaidų pripažinimo leidžiamais atskaitymais tvarka. Pagal šią tvarką individualios veiklos pajamų gavęs (uždirbęs) gyventojas gali pasirinkti leidžiamais atskaitymais laikyti 30% gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų sumos. Atimant minėtą leidžiamais atskaitymais laikomą sumą, iš visų individualią veiklą vykdančių asmenų nėra reikalaujama faktines išlaidas pagrįsti atitinkamais dokumentais.