Ar G.Kirkilo Vyriausybė taps dovana Lietuvai?

Antradienį Seime įvykusį balsavimą dėl naujojo premjero galima laikyti maža dovana šalies piliečiams Valstybės dienos proga. 

Dovana yra ne pats Gediminas Kirkilas, kurį savo balsais Seime parėmė konstitucinė dauguma (tokia pati yra reikalinga pirmalaikiams Seimo rinkimams paskelbti), bet faktas, kad žaidimai smėlio dėžėje pagaliau baigėsi ir Lietuva netrukus vėl turės nuolatinį premjerą ir ministrus.

Neatsisakau minties, kad pirmalaikiai rinkimai vis dėlto būtų buvusi teisingesnė išeitis iš dabartinės krizės, tačiau realybė yra kitokia. Rinkimų nenori nei kairieji, nei dešinieji, todėl, kad eiti į rinkimus rizikinga, nes net Andriui Kubiliui ir Juozui Bernatoniui susitarti lengviau nei abiems jiems – su rinkėjais.

 Todėl nieko neturėtų stebinti, kad liberalai balsavo kartu su socialdemokratais, “paulauskininkai” kartu su “muntianinkais”, kad su visais jais kartu balsavo Darbo partija, o savo nebylią paramą pareiškė ir konservatoriai.

 Visi jie tikisi ne tik dar dvejus ramiai ir sočiai pagyventi, bet galbūt ir papildomos naudos iki rinkimų gauti. Juk ne veltui visos “nykštukinės” partijos iš karto po balsavimo Seime dėl naujojo premjero pradėjo reikšti pretenzijas į postus Vyriausybėje ir reikalauti “lygiateisiškumo” kaip V.Muntianas. Lyg iš tikrųjų būtų su kuo nors lygūs.

 Gali būti, kad šį tą gaus. Valstiečiai liaudininkai, šalia K.Prunskienės Vyriausybėje turbūt gali tikėtis dar vienos ministro kėdės, o V.Muntiano kompanija, nors skelbiasi norinti trijų vietų Vyriausybėje, geriausiu atveju gaus dvi (o labiausiai tikėtina – vieną, nes jau buvo gavusi Seimo pirmininko vietą avansu).

 Įvertinimo gali sulaukti ir A.Zuoko šalininkų prieraišumas socialdemokratams – tikėtina, kad ir jiems bus pasiūlytas vienas ministro portfelis.

 Socialliberalams tikriausiai teks pasitenkinti tuo, kad užsienio reikalų ministerijai ir toliau vadovaus meilę socialdemokratams skelbiantis KGB rezervo karininkas. Nieko jiems daugiau ir nereikia – juk A.Paulauskas ir toliau lieka opozicijoje.

 Portfelių dalybos, žinoma, gali atrodyti ir kiek kitaip, tačiau niekas neturėtų turėti iliuzijų, kad socialdemokratai, atsidėkodami už jiems suteiktą paramą, nors per sprindį sumažins savo įtaką Vyriausybėje. Jie valdė ir valdys toliau. Skirtumas tik tas, kad padės jiems tai daryti ne Darbo partija, o konservatoriai ir  liberalcentristai.

 Ar kas nors dėl to pasikeis? Iš pirmo žvilgsnio būtų galima tikėtis, jog pokyčių bus, nes ankstesnė opozicija, per balsavimą parėmusi Gediminą Kirkilą surašė ir įteikė jam savo pageidavimų sąrašą.

 Tuose sąrašuose – kova su korupcija, skaidrus Europos Sąjungos lėšų skirstymas, gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas iki 20 procentų, tiesioginių mero rinkimų įteisinimas, didesnė parama daugiabučių atnaujinimui. Pastarieji trys darbai, beje turėtų būtų nuveikti per keturis mėnesius. Kiek ilgiau nei 111 dienų, bet vis tiek pakankamai greitai.

 Naujasis premjeras dviejose savo kalbose taip pat žadėjo permainų. Nusilenkdamas konservatoriams, žadėjo proveržį informacinės visuomenės srityje, tikino, kad jau greitai Lietuvoje nebeliks nė vienos mokyklos be interneto, o internetu po ketverių metų naudosis jau du trečdaliai šalies gyventojų.

 Be to, kaip tikras socialdemokratas, daug kalbėjo apie sveikatos apsaugą, švietimą bei socialines problemas. Gali būti, kad kalbėjo nuoširdžiai, tačiau garantijų, kad šiose srityse tikrai bus esminių pasikeitimų, nėra. Ypač jei Juozas Olekas vėl grįš vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai, o Socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą vėl užsės “visų Lietuvos pensininkų prezidentė” Vilija. O tikimybė, kad taip atsitiks, gana nemaža.

 Tačiau net jei G.Kirkilui nepavyks pajudinti iš mirties taško sveikatos apsaugos sistemos reformos ir gerokai sumažinti jo pirmtako Algirdo Brazausko politikos dėka atsiradusios socialinės atskirties, vieną gerą darbą jis vis dėlto gali nuveikti.

 Tai yra, įgyvendinti pažadą panaudoti už “Mažeikių naftos” akcijas gautas lėšas nuvertėjusių indėlių kompensavimui.

 Ekonominiu požiūriu toks žingsnis, žinoma, nėra efektyvus, tačiau jei G.Kirkilas ir jo vyriausybė išdrįs jį žengti, juos už tai bus galima tiktai sveikinti. Nes taip kartą ir visiems laikams pagaliau būtų užkištos burnos visiems populistams, kurie indėlių grąžinimo temą išsitraukia artėjant kiekvieniems rinkimams.

 Belieka laukti ir tikėtis.

(2 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...