Apie žodžio laisvę arba kaip Facebook tapo padugnių ir/arba specialiųjų tarnybų įrankiu
Šiaip man nebūdinga paranoja ir, priešingai nei kokiam delfių saldžiūnui, man šaldytuve ir po lova nesivaidena Kremliaus ar partškolos lektorės ranka. Aš taip pat nesu toks kvailas, kad patikėčiau VSD dundukų pasakaitėmis apie tai, kaip „MG Baltic“ bandė „užvaldyti valstybę“, o T.Dapkus šantažavo teisėjus, prokurorus ir politikus. Tiesa, tikiu, kad partškolos lektorė apie E.Masiulio draugelius viską žinojo, antraip juk nebūtų perdavinėjusi per jį linkėjimus D.Mockui.
Bet aš ne apie tai šį kartą. Aš apie paranoją ir apie Facebook, kuris, panašu tapo padugnių ir specialiųjų tarnybų įrankiu.
Paaiškinsiu, kodėl taip galvoju.
Šiandien apie 11 valandą FB, po mėnesio pertraukos man vėl leido dalintis savo mintimis ir nuomone. Šia teise galėjau naudotis kokias dvi valandas, nes po to FB informavo, kad vėl blokavo mane mėnesiui.
Tikrai žinau, kad šiandien neparašiau nieko, kas neatitinka vadinamosos FB politikos ir standartų, nes iš esmės tai tos politikos ir standartų nėra. Nes FB nerūpi politika ir standartai, o sprendimus, esu tikras, priima robotas.
Robotas, žinia, neskaito įrašų, todėl spėju, kad tam, kad robotas ką nors blokuotų, pakanka sukurti botą arba turėti pakankamo dydžio samdomų trolių grupę. Arba – padugnių būrellį. Ir tada viskas labai paprasta – reportini, robotas reaguoja ir bana’as tam, kurio kažkas nepageidauja viešojoje erdvėje.
Jau sakiau, kad nesu saldžiūnas ar juknevičienė, bet taip pat netikiu ir atsitiktinumais. Per paskutinius porą menesių FB mane blokuoja sistemingai. Iš pradžių prašė identifikuotis, po to buvo ban’as dienai, trims, savaitei ir mėnesiui.
Beje, tas ban’as mėnesiui buvo už tai, kad pasidalinau Youtube klipuku, kuriame padugnė ir atmata A.Ramanauskas dergėsi berniuko kibaldžiuko organizuotame nepolitiniame konservatnikų mitinge. Štai šiuo:
Už ką mane blokavo šiandien, net nespėjau suprasti, bet tai buvo kažkoks kelių mėnesių senumo įrašas apie ramanausko tipo padugnes.
Tai, kad mane blokavo praėjus vos porai valandų nuo atblokavimo rodo, kaip kažkam yra svarbu, kad manęs nebūtų viešojoje erdvėje. Ką gi, ačiū, žinosiu, kad kažkam aš labai rūpiu.
Kas tas kažkas galiu tik spėlioti. Galbūt tai ramanausko tipo padugnės, galbūt tai misevičiaus tipo akademinis jaunimas, gali būti, kad tai mano draugai Visagine (jie turi IT gebėjimų, ką įrodė nulauždami alfa.lt puslapį ir klastodami balsavimą už D.Štraupaitę). Įmanoma ir kad tuo užsiima VSD ar KAM dundukai, kurie aprūpina „žurnalistinių tyrimų“ medžiagomis pancerovus ir saldžiūnus bei terorizuoja Lietuvos piliečius FB puslapiuose, tokiuose kaip Raudonojo meškiuko pėdsakais.
Ir štai šioje vietoje yra didysis FB paradoksas. Mat FB „politika“, „standartai“ ir „vertybės“ padugnėms ir VSD dundukams yra palanki. Esu šimtą kartų reportinęs FB puslapius, kuriuose padugnės, panašios į ramanauskus ir misevičius tyčiojasi iš manęs ir mano šeimos narių ir visus šimtą kartų gavau atsakymą, kad padugnės FB bendruomenės standartų nepažeidžia. Esu ne kartą reportinęs meškiukus ir kitus gyvūnėlius, kurie atvirai šantažuoja Lietuvos piliečius, tačiau FB man kiekvieną kartą atsakydavo, kad viskas OK ir kad tie gyvūnėliai viską daro pagal FB vertybes.
O štai kai padugnės ir gyūnėliai reportina mano kelių mėnesių senumo postus, FB sako, kad aš kažką darau ne taip. Nes robotas laiškų neskaito ir argumentai jam neįdomūs.
Kažkada labai nenorėjau prisijungti prie FB, bet profesija tiesiog privertė tai padaryti. Nes racionaliai suvokiu, kad tai yra puikus įrankis naujienų ir nuomonių sklaidai, padedantis pasiekti daugiau žmonių.
Paskutinio pusantro mėnesio FB veiksmai mano atžvilgiu leido suvokti ir kitą FB pusę. Tai labai patogus įrankis ir tiems, kuriems iš tiesų neegzistuoja jokios vertybės ir kuriems nerūpi laisvas žodis bei nuomonių sklaida.
FB tapo įrankiu tiems, kurie nori, kad įvairių nuomonių ir laisvo žodžio būtų kuo mažiau. FB tapo labai patogiu įrankiu tokiems bailiems padugnėms, kaip Ramanauskas ar Misevičius ar Užkalnis, kuriems labai patogu pasislėpus po FB puslapiais lieti savo tulžį ir dergti žmones, kurie jiems nepatinka. Nes atvirai daryti jie tai bijo.
Žinoma, Lietuvos valstybė, jei norėtų, galėtų imtis pastangų, kad FB netaptų visų padugnių saugiu prieglobsčiu. Tačiau, panašu, kad Lietuvos valstybei to nereikia, nes, atrodo, kad kai kurios jos institucijos labai gerai išnaudoja FB suteikiamą galimybę dergti ir terorizuoti kitus žmones be atsakomybės. Todėl policija tiesiog ignoruoja šmeižtą ir psichologinį terorą, kuris vyksta FB puslapiuose.
Neabejoju, kad kada nors ateis ta diena, kai Lietuvos valstybė nuspręs, jog tai turi baigtis ir imsis priemonių, kad padugnės negalėtų siautėti nebaudžiami. nesvarbu ar FB ar kituose socialiniuose tinkluose. Kitos valstybės jau seniai yra tai padariusios, kažkada tai atsitiks ir Lietuvoje.
O kol kas – tai yra tol, kol FB robotas duosis valdomas padugnių ir/ar VSD dundukų, rašysiu čia.
Nes tokios FB „vertybės“. ir jos skiriasi nuo manųjų.
P.S. Beje, ar girdėjote, kad Dovydas Pancerovas, kuris rašė pagal spec tarnybų užsakymą ir iš jų pakištų USB atmintukių neseniai gavo kažkokią tai Lietuvos Žurnalistų Sąjungos premiją?
Dainius Radzevičius yra geras bičas, ar ne? Lietuvos žurnalistika gerai valdoma. Panašiai kaip FB.
Ai, ir dar – linkėjimai M.Zuckerbergui. Dėjau aš ant Tavęs, Markai, ir ant tavo vertybių bei Tavo bendruomenės standartų. Nes vienintelis Tavo standartas ir vertybė yra doleris.