Europos centre Europa svetima
Kiek daugiau nei prieš pustrečių metų, kai Lietuvoje buvo rengiamasi referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje, vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl reikia balsuoti „už“ buvo tas, kad Lietuva yra labai neturtinga ir tik narystė ES gali jau padėti pasiekti tokį patį gyvenimo lygį, koks yra išsvajotuose Vakaruose. Visi skaičiavo milijardus, kuriuos Lietuva gaus iš ES Sanglaudos ir Struktūrinių fondų, tiesiogines išmokas, kuriomis ES užvers Lietuvos ūkininkus ir žemės ūkio bendroves, subsidijas, kurių dėka Lietuvos verslininkai užkariaus Rusijos ir kitų trečiųjų šalių rinkas.
Referendume pasakėme „taip“ ir prabėgus metams po referendumo tapome pilnateisiais ES nariais. Esame ten jau 18 mėnesių, ir reikia pripažinti, per šį gana trumpą laikotarpį labai pasikeitėme.
Šiandien mums ES pinigai, atrodo, visai neberūpi. Nes tuo metu, kai visa ES diskutuoja ir pykstasi dėl 2007-2013 metų biudžeto, kai naujos narės ir net Europos Komisijos prezidentas kaltina Didžiąją Britaniją, jog šios pasiūlymai dėl biudžeto diskriminuoja naujokes, Lietuvoje – visiška ramybė.
Bent jau toks įspūdis susidaro pažiūrėjus į pirmuosius pagrindinių šalies dienraščių puslapius ar pasiklausius didžiausių televizijų naujienų laidų. ES biudžeto ten nėra – apžvalgininkai apie tai nerašo, diskusijų laidų vedėjai apie tai nediskutuoja, o naujienų laidose nematyti komentatorių, bandančių visiems mums paaiškinti, dėl ko gi nesutaria ES valstybės ir ko Lietuva gali tikėtis, jei dėl ES biudžeto iš viso nepavyks susitarti arba jei bus pritarta Didžiosios Britanijos premjero pateiktiems pasiūlymams.
Tai iš dalies galima suprasti: kam įdomus ES biudžetas, kai Seime balsuojama, ar Vilniaus meras Artūras yra abonentas ar ne. Kam įdomu, ką siūlo Didžioji Britanija, kai viena televizija rodo kaip Artūras kartu su Valdu krikštijo savo sūnų, kita – visus informuoja apie tai, jog buvusio prezidento Rolando dukra greitai taps mama, o laikraščių pirmuosiuose puslapiuose – neetiškai pasielgęs vyriausiasis etikos sargas, nustebęs meras Artūras (tik per televiziją pamatęs nufilmuotas savo sūnaus krikštynas, tačiau kažkokiu būdu spėjęs jas pakomentuoti tai pačiai televizijai) ir pastaruoju metu didžiausią grėsmę Lietuvai keliantis filantropas George‘as Sorosas.
Europos Sąjunga su šiomis aktualijomis Lietuvoje konkuruoti negali. Ji – per toli ir vis dar svetima, nepaisant sėkmingo referendumo ir vis dar po Vilnių važinėjančių autobusų su raginimais būti europiečiais.
O juk kalbama ne apie kelis šimtus tūkstančių ar kelis milijonus litų, kaip „abonento“ ar G.Sorošo atvejais. Diskusijos ES vyksta dėl milijardų eurų, o galutinis sprendimas Lietuvai gali kainuoti kelis šimtus milijonų litų per metus.
Suma, apie kurią vertėtų padiskutuoti, nes ji gali lemti, ar jauni žmonės ir toliau bėgs iš Lietuvos ieškodami laimės Airijoje, Didžioje Britanijoje ar Ispanijoje. Nuo šios sumos didžia dalimi taip pat gali priklausyti, ar Lietuvos verslininkai investuos Lietuvoje ar bėgs iš čia ieškodami pigios darbo jėgos Ukrainoje, Baltarusijoje, Rumunijoje ar Bulgarijoje. Nuo galutinio susitarimo dėl ES 2007-2013 metų biudžeto priklausys kaip greitai bus tiesiama „Via Baltica“, ar bus „Rail Baltica“, ar pavyks Lietuvai prijungti savo energetikos sistemą prie Vakarų Europos.
Galutinis susitarimas dėl ES biudžeto gali lemti, ar išgyvens konkurencinėje kovoje Lietuvos ūkininkai ir galbūt net tai, kiek ateityje mokėsime už elektrą (priklausomai nuo to, kiek lėšų gausime ir kaip spėsime pasirengti Ignalinos atominės elektrinės uždarymui).
Kai kurie Lietuvos politikai visa tai, atrodo, labai gerai supranta – iš Seimo, ir iš Užsienio reikalų ministerijos girdėti pareiškimų, jog Lietuvai Didžiosios Britanijos pasiūlymai nepriimtini ir kad Lietuva jiems nepritars.
Tačiau jų pareiškimai aidi kaip balsas tyruose, nes didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos, dažnai mėgstančios pasišaipyti iš mūsų politikų trumparegiškumo, šiandien nesugeba atsiplėšti nuo vietinės reikšmės skandalų, tuo tik dar kartą patvirtindamas, jog kalbos apie jos provincialumą anaiptol nėra laužtos iš piršto.
Panašu, jog didžiuodamiesi, jog geografiniu požiūriu esame Europos centras, politine ir kultūrine prasme Europos Sąjungoje iki šiol esame didžiausia provincija.
(Dar neįvertinta)
Loading...
