Artūras Račas

“Europos Sąjungos viršūnių susitikimas baigėsi taip, kaip ir buvo prognozuota. Nors ir neapsieita be kai kurių šalių raginimų įvesti sankcijas Rusijai ir įšaldyti santykius, svarbiausia tai, kad jų buvo mažuma. Dauguma Europos Sąjungos valstybių laikėsi atsakingo požiūrio ir patvirtino partnerystės su Rusija kursą”.

Taip pirmadienį Briuselyje įvykusį neeilinį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą vakar įvertino Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas dar pridūrė: “Sveikas protas nugalėjo”.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus irgi džiaugėsi.

“Europos pozicijos buvo konsoliduotos, prieita vis tiktai vieningos nuomonės. Kelias buvo gan sunkus, nes kiekviena pusė bandė interpretuoti klausimą iš savo pozicijos”, – sakė šalies vadovas.

Nepaisant to, V.Adamkaus teigimu, pirmadienio susitikimas “kelia pasigėrėjimą”.

“Jeigu galima būtų vienu žodžiu nusakyti šį suvažiavimą – jo išreikštos pozicijos dėka antrasis Miunchenas nepasikartojo“, – pareiškė prezidentas.

Žinote, aš irgi gėriuosi. Kažkoks stebuklas. Kito žodžio paprasčiausiai nerandu, nes niekaip negaliu prisiminti, kada V.Adamkaus ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos vertinimai taip sutapdavo.

O juk kalbama ne apie Iraką, teroro gėsmę pasaulyje ar globalinį atšilimą. Vladimiras Putinas ir Valdas Adamkus kalba apie situaciją Kaukaze ir karą tarp Rusijos ir Gruzijos.

Prisiminus, ką abu kalbėjo iki Europos Sąjungos viršūnių susitikimo gėrėjimuisi ribų iš viso neturėtų būti, turėtum žnaibyti sau į ausį ir klausti savęs, ar kartais nesapnuoji.

Bet tai ne sapnas. Ir įdomiausia, kad tiek V.Putinas, tiek V.Adamkus iš esmės teisūs, nors ir kalba apie tą patį.

Abu jie kalba apie neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas. Dokumentą, kurį Lietuvoje iki šiol, atrodo, nedaug kas perskaitė. (Tokią išvadą man leidžia daryti tai, kad dar vakar iki pietų kai kurios žiniasklaidos priemonės skelbė, kad Europos Sąjunga nusprendė nutraukti derybas su Rusija, kas visiškai neatitinka tikrovės).

Bet gal pradėkime nuo pradžių.

Taip, Europos Sąjungos vadovai savo išvadose išreiškė susirūpinimą dėl neadekvačios Rusijos reakcijos bei pasmerkė jos sprendimą vienašališkai pripažinti Abchaziją ir Pietų Osetiją.

Europos Sąjungos vadovai taip pat pažadėjo materialinę paramą Gruzijai, miglotai užsiminė apie vizų režimo palengvinimą ir dar migločiau – apie laisvos prekybos sutartį.

Be to, Europos Sąjunga pareiškė siųsianti stebėtojų misiją į Gruziją bei paskirsianti specialų įgaliotinį.

Visa tai labai gražu, bet nelabai konkretu.

Nekonkretus yra ir teiginys, jog Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai atsidūrė kryžkelėje, tačiau gana konkretus yra perspėjimas, kad derybos su Rusija dėl partnerystės sutarties atidedamos tol, kol Rusija neatitrauks savo karinių pajėgų ten, kur jos buvo iki rugpjūčio 7 dienos.

Dar tiksliau būtų sakyti, kad atidedamas tik planuotas rugsėjo 15 dienos ekspertų susitikimas. Nes iš tiesų derybos bus atidėtos tik tada, jei lapkričio mėnesį neįvyks planuojamas aukščiausio lygio Rusijos ir Europos Sąjungos susitikimas.

Tai iš esmės ir viskas, ką Europos Sąjunga sugebėjo išspausti reaguodama į Rusijos agresiją.

Tačiau tai anaiptol ne viskas, kas buvo pasakyta.

Ypač svarbus buvo pirmadienį vakare paskelbto dokumento trečiasis punktas. Jame Europos Sąjungos vadovai pabrėžė, kad kiekviena Europos Sąjungos narė yra laisva pati pasirinkti užsienio politiką ir sąjungininkus, kartu pažymėdama, kad tai turi būti daroma laikantis tarptautinės teisės normų.

Po tokio pareiškimo kalbos apie “vieningą nuomonę”, mano supratimu nebetenka jokios prasmės.

Tačiau ir tai dar ne viskas. Dar įdomesnė yra to paties trečiojo punkto nuostata, nurodanti, kad yra teisėta atsižvelgti į visų šalių saugumo interesus, kartu, tiesa, pažymint, kad reikia gerbti suverenumą, teritorijos integralumą ir valstybių nepriklausomybę. Ši nuostata, atrodo, skirta jau ne vien tik Europos Sąjungos narėms ir bent jau Rusija tai labai aiškiai suprato. Kaip leidimą tvarkytis Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.

“Rusijai svarbu tai, kad toliau mūsų veiksmai užtikrinant taiką regione dabar gali būti visiškai teisėti. Galime dirbti su šiomis teritorijomis kaip su nepriklausomomis valstybėmis, ir daryti tai atvirai”, – konstatavo Vladimiras Putinas.

Nes jis tikriausiai atkreipė dėmesį Europos Vadovų Tarybos išvadų 9 punktą, kuriame primenama būtinybė stiprinti energijos išteklių saugumą bei 10 punktą, kuriame teigiama, kad nėra alternatyvos glaudiems santykiams su Rusija.

Rusija ir į tai sureagavo: “Mūsų partnerystė abipusiai naudinga, o abipusė nauda tokia didelė, kad būtų mažiausiai neapdairu kelti visam tam grėsmę”, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Ir ji teisi. Nes Europos Sąjunga eilinį kartą pademonstravo, jog ji neturi vieningos užsienio politikos ir viską iš esmės lemia atskirų valstybių ekonominiai interesai. Kuo ta atskira valstybė didesnė, tuo jos interesai svarbesni.

Konsolidacijos, apie kurią kalbėjo Valdas Adamkus, iš tikrųjų nėra nė kvapo, nes jei ji būtų, “Družbos” naftotiekiu į Lietuvą jau seniai būtų tekėjusi nafta, o “Nord Stream” projektas – toks, koks jis yra dabar – jau seniai nebeegzistuotų.

Ir Europos Sąjungos reakcija į įvykius Gruzijoje būtų buvusi daug griežtesnė – su realiomis sankcijomis, kuriomis Rusijai būtų duodama suprasti, kad norėdama būti lygiaverte tarptautinės bendruomenės nare, ji privalo žaisti pagal tos bendruomenės taisykles.

Pirmadienį taip neatsitiko ir būtent todėl tokie laimingi šiandien Vladimiras Putinas ir Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Kodėl toks laimingas Lietuvos prezidentas, man lieka paslaptis.

Tiesa, ne viskas pirmadienį vykusiame Europos Sąjungos vadovų susitikime buvo blogai. Palyginus su 2003 metais vykusiu neeiliniu susitikimu, jame buvo padaryta didelė pažanga – Lietuvai ir kitoms kitokią poziciją turėjusioms valstybėms jau niekas nebesakė, kad jos praleido gerą progą patylėti. Šį kartą joms leido kalbėti.

Tai rodo, kad šiokios tokios pažangos vis dėlto esama.

Gal tuo ir džiaugiasi Lietuvos Prezidentas?

(5 balsų, vidurkis: 4,40 iš 5)

Loading...