Eretiška mintis…

… Šiandien į galvą šovė eretiška mintis.

Rusijos vadovai (D.Medvedevas arba V.Putinas) turi labai gerą progą apsilankyti Lietuvoje.

Vizitas tokiomis aplinkybėmis turėtų labai daug prasmių…

Ir diplomatine prasme būtų labai naudngas Rusijai.

(8 balsų, vidurkis: 4.38 iš 5)
Loading...
  • julius

    Na ir ka su eretikais darydavo zmonija beveik visa savo istorija

  • Rytis

    Jeigu…

  • WU

    Labai abejoju.

  • nerijus

    Medvedevas ( Rusija )skyrė ordiną ( bet nemanau, kad ne be Putino pritarimo ), bet manau, kad jis siųstų Putiną.

    • WU

      Putino niekas nesiunčia, o jeigu pasiunčia, tai būna paskutinis kartas..

      • nerijus

        Medvedavas jau „įkando“ Putinui:
        http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/n-medvedevas-netiketai-uzvaziavo-v-putinui-57-101075

        Žinoma, tai tik ekologija. Smulkmė.

        Laidotuvės apsiribos tik Rusijos ambasadoriaus pagerbimu. Jei Rusijos prezidentu būtų Jelcinas ( darome tik prielaidą, nes tokios galimybės nėra ), tai manau, kad vizitas įvyktų.

        p.s. gražus futbolas. Gaila anglų, kad jiems neužskaitė įvarčio ir visiškai pritariu dėl vaizdo medžiagos peržiūrėjimo svarbiais momentais. Manau, kad rungtynės būtų pasibaigusios 4: 3- vokiečių naudai. Jie stipresni. Laukiam sekančių rungtynių ir manau, kad jos bus rezultatyvios- nenuobodžios.

  • manau, jog nujausdami, kad AMB ilgai netemps rusai, tą medalį ar ordiną praeitą savaitę ir paskyrė dabartiniam velioniui.

    tad, manau, tokiu būdu pagerbę jiems nusipelniusį veikėją, rusų vadovai į Lietuvą nevažiuos.

    • Genpre

      Rusai ne nujautė,- jie žinojo. O toliau Jūs teisus – ilgai, prasmingai, vaisingai tarnavusiam Rusijos interesams AMB’ui jau buvo ištartas „spasiba y proščiai, tavarišč“. Jokio reikalo Rusijos vadovams važiuoti į Lietuvą nematau.

      • Slyvanosis

        Taigi taigi, ponai karininkai ir pulko damos! Artis R. giliai kapsto ir labai eretiškai mintyja.
        Paskyrė medalį „Za družbu“ – žmogus neatlaikė.
        Atvažiuotų Dima su Vova įteikti medalio „Za nas svami i chren snimi (ES)“, žiūrėk ir suagituotų grįžti į būseną „TuSuRuSu“.
        Vizitas tokiomis aplinkybėmis turėtų labai daug prasmių. Gal tiek pat, kiek žodis „dėjau“…

  • Rolandas

    Artūrai, „diplomatine prasme labai naudingas Rusijai“. Gal galite plačiau, kur čia ta nauda Rusijai, ir dar „labai“, slypi?

  • kirvis

    kokia cia dar erezija?sansai kad kazkas is rusijos vadovu atvaziuos mazesni nei tai kad rytoj prisnigs metra sniego.o del naudos tai cia isvis juokas sueme,kokia nauda gali isgauti meska nuo blusos? :)

  • Fredis*

    Labai abejoju ar socialdemokratų rinkėjui yra svarbus galimas D.Medvedevo ir V.Putino vizitas pagerbiant mirusį jų partijos garbės pirmininką.
    Koks yra tipiškas socialdemokratų rinkėjo portretas?
    Tai savivaldybių, ministerijų tarnautojai ir kiti viešojo sektoriaus darbuotojai – universitetų dėstytojai, med. sesutės ir t.t.. Kas jiems yra svarbiausia? Pinigai, ikikrizinis atylyginimo dydis. Ar Putinas gali jiems pakelti atlyginimus? Spėju, kad net socialdemokratai suvokia, kad tai artimiausioje ateityje yra nerealu. Dabar socilademokratai yra apsikasę apkasuose ir tyliai kenčia Kubiliaus dietinį laikotarpį, kuris socialdemokratams yra tarsi nesibaigiantis košmaras, pats juodžiausias sapnas kokį tik kada yra susapnavę. Visos socialdemoktatų (socialistų) viltys yra ne V.Putinas su D.Medvedevu, o A.Butkevičiaus ir socialdemokratų partijos geras pasirodymas sekančiuose rinkimuose į Seimą.

    • Genpre

      Fredi,
      Noriu paprieštarauti: socdemai niekada nesėdi „tyliai apsikasę apkasuose“, – jie tyliai kasa …

  • keistas

    socialdemokratų rinkėjas labai nesunkiai gali tapti kazimiros danutos (rusiškai tarti janukovich) rinkėju.

  • J. naivusis

    Originali mintis. Pamąstymams. Tas nūnai reta.

  • fsm

    Nemanau, kad pagrindinė problema yra progų stoka.

  • Kęstutis

    kai 06.26 d. Kauno kolektyviniuose soduose apie 21.30 kepdami šašlykus ir gerdami alų sužinojome (kaži kas gavo SMS žinutę) apie AMB mirtį, iškarto „chebrai“ uždaviau retorinį klausimą, siūlydamas lažybas tema „Ar atvažiuos Putinas ar Medvedevas Lietuvon pas AMB?“ Iš 11 žmonių neatsirado nei vieno, kuris tikėtų šiuo teiginiu.

  • virgis

    A. Brazauskas apie trispalvę: „Kol kabės
    šitas skuduras, aš nekalbėsiu“
    (Išsireiškimas Sąjudžio mitinge Katedros
    a. išlydint Lietuvos delegatus
    į IX partinę konferenciją, 1988)

    „Į savarankiškos Lietuvos valstybės
    idėją aš žiūriu neigiamai. Aš manau,
    kad tai nerealu“. (Interviu „Argumenty i
    fakty“, 1989, Nr.47)

    „Kai kurie asmenys atkakliai perša mums
    Lietuvos Respublikos atkurimo
    ideją. Esame įsitikinę, jog neimanoma
    nutraukti penkių dešimtmečių Tarybų
    Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir
    pakankamai pagristų argumentų, kad tai
    daryti būtina“.
    („Žodis Lietuvos komunistams“,
    „Komunistas“, 1989, Nr.9)

    „Kuriame socializmą TSRS sudėtyje. Jokio
    kito kelio nėra ir negali būti.
    Kraštutiniai lozungai – išstoti iš
    Tarybų Sąjungos, paskelbti
    nepriklausomą Lietuvą – mums
    nepriimtini“. ( Kalba „Vilmos“
    imoneje.
    „Tiesa“, 1989 03 03)

    A.Brazauskas apie okupacines kariuomenes
    išvedimą: „Mes viska vertiname
    tik vienu požiuriu: kad tik lietuviai
    tarnautų Lietuvoje ir – lauk
    okupacinę kariuomenę. Atsakykite man į
    paprastą klausimą: o kas gi gins
    Lietuvą?“
    ( Kalba susitikime su komjaunuoliais.
    „Lietuvos rytas“, 1990 01 25)

    „Ateityje Lietuvos Respublika pirmiausia
    turės gerai sugyventi su
    kaimynais. Kažin ar tai pavyks, jei
    kelsime balsą prieš tarybinę
    armiją“. ( Kalba SSKP CK plenume
    Maskvoje. „Tiesa“, 1990 02 10)

    „Kaip mes galime apsieiti be Tarybų
    Sąjungos? Tam kuris tai padarys, aš
    Nobelio premiją duosiu“.
    (Interviu lėktuve, skrendant į Maskvą).

    • Milda

      Valio! Apie mirusius -gerai arba nieko. Aš, patylėsiu. Bet šie a.a. žodžiai – istorija.Bet juos daug kas ir užmiršo. O gaila.

      • Genpre

        Milda,
        Esu tikras, dauguma susirinkusiųjų į laidotuves irgi tylės … Kaip tyli Artūras. Dar nežinau ar tai teisinga …

        • mielas Genpre, taip kol kas tyliu, nes galvoju…

          Jau atsisakiau dviejų kvietimų radijuje ir televizijoje komentuoti A.Brazausko veiklą, nes negaliu pasakyti apie jį nieko gero.

          Greičiau priešingai… Ir daug.

          Vis dar svarstau, ar verta.

          • Bobutė

            Būtų puiku (mano nuomone) jei susilaikytumėte nuo savo komentarų iki penktadienio ryto…

            Žinoma, Jūsų valia…

          • Genpre

            Gerb. Artūrai,
            Suprantama, kad mano anonimo statusas man „leidžia“ gerokai daugiau, nei Jums. Tad sakydamas „Artūras tyli“ neturėjau galvoje ko nors neigiamo. Jūsų šis atsakymas tik patvirtino kai kurias mano mintis. Pagarbiai.

          • mdxacuk

            Protingiausia būtų ta proga skelbti ne valstybinį gedulą, bet kokių metų moratoriumą bet kokioms kalboms ta tema, įskaitant panegirikas. Tik kas to paisys?

  • mdxacuk

    Neįsijauskit. Brazauskas buvo viso labo paprastas pensininkas. Buvusių veikėjų laidotuvėse paprastai dalyvauja irgi buvusieji. Užtat Jelcino laidotuvėse dalyvavo Clintonas, Bushas ir Majoras. Geriausiu atveju galim tikėtis Lukašenkos. Brazauskas visus gerus darbus Lietuvai nudirbdavo pavėluotai, priremtas aplinkybių ir dažniausiai ne savo valia bei prieš savo idėjinius principus. Su Putino vizitu jis pavėlavo, tik šįkart dar labiau.

    • Genpre

      mdxacuk
      Kai kuriuos „gerus darbus“ AMB’as nudirbo priremtas Kristinos …
      Manau, vien už tai ta „ponia“ galėjo apsiimti kai kuriuos Nūdienos Klausimus sutvarkyti vien savo lėšomis.

  • austras

    Geriausias Algirdo Brazausko veiklos nekrologas
    2009-01-28
    P.Gylys. Ar Algirdui Brazauskui reikėtų vėl eiti į prezidentus?

    Anądien žurnalistei uždavus klausimą apie galimybę balotiruotis į prezidentus Algirdas Brazauskas tiesaus atsakymo išvengė. Padažnėjo ir vieši jo pasisakymai. Tai davė peno suintensyvėti kalboms, kad jis ir socialdemokratų partija tokį variantą svarsto.
    Tas variantas man neatrodo patrauklus, nors dalyvavimo profesionalioje politikoje laikais buvau nuoseklus A. Brazausko šalininkas.

    Taip buvo tiek jo konflikte su Vytautu Landsbergiu, tiek brendusioje ne itin korektiškoje konkurencijoje su Adolfu Šleževičiumi. Ir dabar vertinu jo indėlį į naujausių laikų Lietuvos istoriją. Tačiau turiu rimtų abejonių, ar jo tolesnis aktyvus dalyvavimas politikoje atneštų naudos šaliai ir jam pačiam. Tos abejonės yra grįstos nuojauta, jog tai reikštų žingsnį į praeitį.

    Pretendentas į prezidentus A.Brazauskas turi daug gerų bruožų. Pirmiausia, tai yra jo asmenybės struktūra. Dievas jį apdovanojo gerais charakterio bruožais, kitą dalį jam davė auklėjimas. A. Brazauskas nėra niurzglys, nėra pavyduolis, jis iš esmės nėra kerštingas, jo nekamuoja paranoja, t.y. perdėtas įtarumas atmieštas didybės manija. Jis yra šiltas, mokantis ne iš aukštybių, paprastai ir korektiškai bendrauti su žmonėmis. Jis turi – ar bent turėjo- gebėjimą gerai ir gana greitai suvokti visumą ir nesikapanoti detalėse.

    Intuicija laiku priimti tinkamus sprendimus taip pat yra gana būdingas jo bruožas. Visi tie bruožai daro jį lyderiu, kuris geba patraukti žmones, kuris žmonėms, yra „savas“, keliantis pasitikėjimą. Tie bruožai buvo ypač ryškūs tada, kai A. Brazauskas buvo savo politinių priešininkų ujamas, niekinamas, žeminamas. Šia prasme V. Landsbergis, kad ir elgdamasis negarbingai, yra paradoksaliai prisidėjęs prie gerųjų A. Brazausko bruožų išryškėjimo. Kartais neteisingas elgesys mūsų atžvilgiu morališkai mus sustiprina.

    Tačiau galimas pretendentas turi ir keletą asmeninių bruožų, kurių teigiamais nepavadinsi. Viena iš jų – silpna anglų kalba. Pradžioje tai nebuvo didelis minusas, dabar gera anglų kalba tapo būtinybe. Be to, pretendentas nėra pakankamai atsparus jam svarbių žmonių įtakai. Tai ypač išryškėjo paskutinį dešimtmetį. Be to, jis nėra kovotojas. Jis yra per daug linkęs aštresnius klausimus apeiti, nutylėti net tada, kai situacija, jo partija, elektoratas, šalis laukia iš jo aiškios politinės pozicijos, pavyzdžiui, kad ir dėl santykių su Rusija. Laikui bėgant ryškėjo dar viena neigiamybė – jam vis labiau reikėjo pritarimo, o ne patarimo. Atgimimo epochoje buvo kitaip – tuomet jis nebijojo parodyti, kad žino ne viską ir kad yra pasiruošęs mokytis. Dabar jis pasikeitė ir dažniausiai elgiasi kaip atsainus visažinis, kuriam mokytis nereikia. O tai nėra demokratiško lyderio bruožas. Tas bruožas, beje, dvi svarbiausias naujausių laikų Lietuvos politines asmenybes daro labai panašias.

    Daug abejonių kelia A. Brazausko politinės pažiūros. Jas vertinant reikėtų atskirti du aspektus. Pirma, galimas pretendentas į prezidentus sunkiai suvokia daugiapartinės politinės sistemos specifiką, partijų vaidmenį joje. Gal ilgas gyvenimas tarybinėje sistemoje, o gal manymas, kad valstybę reikia valdyti kaip fabriką ar kitos mums nežinomos priežastys suformavo požiūrį, kad svarbu susitarti su galingiausiais, svarbiausiais šalies žmonėmis, o partijos nėra svarbios.

    Vadinasi, nėra svarbi ir ta partija, kuri nuolat tave rėmė, kartais sukąsdama dantis, pakluso. Partija visada turi pritarti tavo jau priimtiems, be abejo visada teisingiems, sprendimams. Priešingu atveju, ji yra plepių gauja. Tačiau tada vidinė partinė demokratija išnyksta ir partija tampa vado ne visada pagrįstų norų ir įgeidžių vykdytoja. Partija dėl savo lyderio nedemokratiškumo, ir, tiesa pasakius, riboto politinio mentaliteto, netenka galimybės diskutuoti svarbiausiais valstybės ir partijos gyvenimo klausimais. Tokia partija netenka galimybės pritraukti į savo veiklą intelektualius žmones, kurių netenkina paklusnių balsuotojų vaidmuo. Todėl socialdemokratų partijoje jaučiamas didžiulis idėjų deficitas, vis labiau reiškiasi klaniniai instinktai. Jei idėjų partijoje nėra, joje vis daugiau žmonių, kuriems svarbi tik valdžia ir su ja susijusi materialinė gerovė.

    Šis iš esmės autokratinis bruožas beveik nebuvo jaučiamas Algirdo pirmojo laikais (valstybės atstatymo pradžia), tačiau tapo ryškus Algirdo antrojo laikais (po jo sugrįžimo į politiką). Tiesa, autokratai yra dviejų rūšių – autokratas tėvas ir autokratas nevykėlis. Algirdas antrasis yra pirmojo, geresnio autokrato modelio prototipas. Deja, ir autokrato tėvo aplinkoje nauji ir tikri lyderiai neišauga. Jie gali pasireikšti tik „tėvui“ pasitraukus.

    Antras, ne mažiau grėsmių šalies politiniam gyvenimui keliantis galimo pretendento bruožas, yra tai, kad JIS – BAISU IR IŠTARTI –NESUPRANTA, KAS YRA SOCIALDEMOKRATIJA IR YRA INTUITYVUS DEŠINIOSIOS POLITIKOS ŠALININKAS. Nors kažkur giliai širdyje A.Brazauskas galbūt užjaučia vargstančius ir išgyvena dėl viešųjų reikalų, tačiau EKONOMIKĄ SUVOKDAMAS KAIP VERSLĄ, ir nesuprasdamas, kas yra viešosios gėrybės ir kokią misiją ekonomikoje vaidina viešasis sektorius, jis pats nuėjo ir paskui save nusivedė partiją rinkos fundamentalizmo keliu. Laisvosios rinkos instituto ideologija jam darė didesnę įtaką nei atskirų socialdemokratų bei inteligentų argumentai nukreipti prieš rinkos fundamentalizmą ir jo įtakoje stiprėjančius laukinio kapitalizmo požymius.

    Užtenka pažvelgti į pastarojo dešimtmečio viešųjų finansų istoriją, kad įsitikintum, jog A. BRAZAUKAS IR JAM PAKLUSĘ SOCIALDEMOKRATAI NEPADARĖ NIEKO SVARBAUS, KAD šalyje ekonominio augimo sąlygomis būtų geriau finansuojami viešieji, t.y. bendri valstybės poreikiai, SUMAŽĖTŲ SKURDAS, SOCIALINĖ ATSKIRTIS. O juk nuolatinis mokesčių mažinimas finansiškai prismaugiant viešąjį sektorių, priešiškas požiūris į progresinius mokesčius ir viešųjų finansų regresiškumo didinimas, dalinis Sodros privatizavimas, paslėptas sveikatos apsaugos surinkimas yra dešiniosios politikos atributai. SOCIALINIO TEISINGUMO BEI SOLIDARUMO IDĖJOS SOCDEMŲ LIKO NEAPGINTOS, NES JŲ LYDERIAMS NELABAI SUPRANTAMOS. O tų idėjų silpnumas yra viena iš didėjančios socialinės ir politinės įtampos priežasčių.

    TAI, KAD SOCIALDEMOKRATINĖ POLITINĖ JĖGA NETEKO SAVO VEIKLOS VIZIJOS, IDĖJINIO IR PRAKTINIO GYVYBINGUMO, KAD DABARTINĖJE SOCIALDEMOKRATŲ VADOVYBĖJE SU ŽIBURIU REIKTŲ IEŠKOTI SOCIALDEMOKRATO yra netektis ne tik pačiai partijai, bet ir visai šalies politinei sistemai. Juk šiandien demokratijos deficitas jaučiamas ir dėl to, jog ESAME PRIVERSTI GYVENTI PRAKTIŠKAI VIENPARTINĖJE IR IŠ ESMĖS DEŠINIOJOJE POLITINĖJE SISTEMOJE. Ir A. BRAZAUKAS PRIE TO YRA LABAI PRISIDĖJĘS.

    Brandžiose visuomenėse įtariai žiūrima į bet kokią diskriminaciją, taip pat ir į diskriminaciją dėl amžiaus. Tačiau nekreipti jokio dėmesio į pretendentų į aukščiausius valstybės postus gyvybiškumo, energetinius parametrus taip pat būtų neapdairu. Viešąjį interesą turi atstovauti visais požiūriais stiprūs žmonės. Linkėdami galimam pretendentui sveikatos, turime suvokti, kad nors prezidento darbas reikalauja mažiau jėgų nei ministro pirmininko, visgi. turint galvoje dabartinius globalinius iššūkius ir kritinę situaciją šalyje. šį kartą krūvis jam gali būti nepakeliamas.

    Paskutinis argumentas yra moralinis. Jis susijęs su padidintu pretendento šeimos potraukiu viešbučių ūkiui ir materialinei gerovei apskritai. Manau, jog iškilus dilemai – politika ar turtas – žmogus turi apsispręsti. Jeigu jis pasirenka politiką, t.y. tarnavimą savo valstybei, jis turi apriboti savo turtines ambicijas (tiesa, jam visuomenė turi užtikrinti orias pragyvenimo sąlygas). Tuomet jis be adekvataus atsakomybei darbo užmokesčio gali tikėtis ir kitokio atlygio – žmonių pagarbos ir dėkingumo. Dalis žmonių įvertina politiko pastangas iš karto. Jeigu elgeisi patriotiškai ir sąžiningai tarnavai savo valstybei, būsi įvertintas istorijos. Pagaliau, pojūtis, jog darei tai, ką galėjai, ką leido aplinkybės irgi laikytinas savotišku atlygiu už tarnystę Tėvynei.

    Priklausau tiems, kurie aukštai vertina prezidento A.Brazausko indėlį į valstybės atkūrimą. Tačiau, antra vertus, jeigu pasirenki politiko kelią ir nori pats sau pasiskirti neskaidrų materialinį atlygį (juk turi valdžią) už savo, tegu ir nuoširdų triūsą, darai fundamentalią klaidą. Tokiu atveju nelauk piliečių pagarbos ir dėkingumo, nelauk palankaus istorijos teismo, nes esi sumaišęs politikos ir verslo elgsenos kodus.

    Turiu pagrindo spėti, jog aistra turtui yra ne tiek asmeninė pretendento, kiek jam artimų žmonių silpnybė. Tačiau esmę tai keičia mažai – „viešbutinė dėmė“, inicialų šmėžavimas abonentiniuose sąrašuose krinta ir ant pretendento, ir ant jo partijos, ir ant visos politinės sistemos. Ta dėmė daro pretendentą pažeidžiamu ir skatina nusivylimą savo valstybe. Taigi gaila ne tiek valstybei priklausiusių pastatų, kiek degraduojančios valstybės. Juk valstybė nėra jos valdovų rūmai. Tai iš nematomos medžiagos – iš žmonių supratimo ir tikėjimo, kad šalia individualių egzistuoja ir bendri, visos tautos reikalai – pastatytas pastatas. Kai tas piliečių tikėjimas ir supratimas dėl neatsakingos politikų elgsenos tirpsta, nyksta ir valstybė. Ta pati valstybė, kuriai politikai prisiekia nuoširdžiai tarnauti.

    Gali būti, kad tik ką išdėstyti argumentai nėra pagristi. Kad tuo žmonės galėtų įsitikinti, pakaktų viešo ir aiškaus paaiškinimo dėl galimo pretendento visos šeimos turto kilmės. Vien iš politiko pajamų – pats buvau politikoje – to turto kildinti negalima.

    Tai, kad Lietuvoje rimtai svarstoma A. Brazausko kandidatūra, rodo, jog mūsų visuomeninė sistema nesugeba iškelti naujų lyderių, o jeigu kas nors iš jaunesnių ir iškyla, jis susitepa arba yra ištepamas. Ir tai nėra vien pačių politinių partijų problema. Atsakomybę už tai turi prisiimti ir kiti svarbiausi galios centrai – žiniasklaida, verslas, teisėsaugos sistema ir t.t. Totalios ir nuolat skatinamos neapykantos politikams , informacinių Karijotiškių sąlygomis nauji politiniai lyderiai neauga. O seni genda…

    • Jurate

      tamsta, Jums reiktų truputi atsipūsti…

      • austras

        Šiaip jau, bent kartais vertėtų atsikratyt senos lietuviškos tradicijos apie mirusius kalbėti tik gerai. Reikia stengtis žiūrėti objektyviai, pabrėžiant tai kas buvo gerai, bet nepamirštant ir klaidų.

        • Bobutė

          Gerbiamasis,

          Ta, pasak Jūsų, sena lietuviška tradicija neteigia, kad apie mirusius reikia kalbėti tik gerai. Ji teigia, kad reikėtų patylėti jei jau neturim ką gero pasakyti apie velionį… Mano galva, tai ypač aktualu kol žmogus dar net nepalaidotas…

          Paskaitinėjus kai kuriuos internetinius komentarus (čia ne apie Tamstos komentarą) apie velionį A.M. Brazauską, net plaukai nuo jų šiaušiasi… Ir iš kur tiek išgamų (mano subjektyviu vertinimu) imasi gimtoj žemelėj?

          • Genpre

            Bobute,
            Pritarčiau austrui.
            AMB’as nėra ir niekada nebuvo koks antžmogis, kad apie jį būtų draudžiama kalbėti. O austras ne šiaip kalba, o faktais.
            Manau, gyvenimo darbai, palikimas apsprendžia, būsi tu gerbiamas po mirties, ar ne. Bet ne davatkiškas „padorumo“ supratimas.

          • mdxacuk

            Užtat klausydamas radijas ir televizijas pasijunti lyg skaitytum „Išlikti žmogumi“. Nuo didingo iki juokingo – vienas žingsnis, ir, atrodo, parteigenossai pasikriuksėdami braunasi, kam pirmam pavyks jį žengt.

          • Genpre

            Komentaras pašalintas A.R.

          • Bobutė

            Ponas Genpre,

            Geriau jau davatkiškas padorumo supratimas, nei jokio supratimo apie padorumą…

            Esu tvirtai įsitikinusi, kad „didieji teisuoliai – teisėjai“ ramiai galėtų luktelėti bent savaitėlę su savo vertinimais ir niekas dėl to nepasikeistų…

          • Genpre

            Bobute,
            Pritariu. Buvo galima palaukti. Bet ar nemanot, kad jūsų „savaitėlė“ kitam yra pusmečio analogas, o dar kitam apskritai apie numirėlį „arba gerai, arba nieko“. Kur ta riba? Todėl ir austrui pritariu. Austrui, nes teisus, – atitinka mano požiūrį, supratimą, o „mano“ nereiškia „ir tavo“.

          • Genpre

            mdxacuk,
            Būtų įdomu paprognozuoti (žinoti), kas iš tiesų vyksta socdemais save vadinančių uždarame rate-brolijoje? Manau, tavo „Nuo didingo iki juokingo“ gali pasirodyti ir „Nuo juokingo iki didingo“.

          • Bobutė

            p. Genpre,
            Kiekvienas ribą brėžiame pats… Mano galva, kaip jau sakiau, neperžengiama riba – laidotuvės…

            Beje, manau, kad nieko naujo (ko dar nebuvo pasakyta jam gyvam esant) pasakyta nebus ir dabar…
            Ponas austras, irgi jau ne pirmą kartą įdeda šį p. P. Gylio straipsnį į šį tinklaraštį… Ar ne taip, p. austrai?
            Argi nesikartojat?

          • Genpre

            Bobute,
            Ar jūsų riba leidžia atvirkštinį variantą, – nepaliaujamą velionio liaupsinimą, – kai keturi iš penkių žodžių – visiškas melas?
            „Pavtarenije, mat(minkštumo ženklas) učenija“. Austras elgiasi labai teisingai.
            Kubiliškasis „krizė krizė krizė krizė“ puikiai iliustruoja, kaip keičiasi statistinio lietuvio mentalitetas dažnai ką nors kartojant.

        • Rytis I

          Dar viena nelabai sena, bet lietuviška tradicija skirstyti į komunistus ir disidentus. (Ne vien muses ir kotletus atrinkinėjant, bet kotletuose razinų beieškant) Ir dar – kolektyvizmas pajutus aukos kvapą.

    • vaidotas

      ačiū, austrai, už citatą.

      • austras

        Nėr už ką. Kažkaip eretiškai pagalvojau, kad geriausią Algirdo Brazausko pagrindinio oponento nekrologą parašytų šio blogo autorius. Reikia žmonių, kurie matė politikos procesą iš vidaus bei patyrė politikos rezultatų poveikį jau būdami išorėje. Ir visą tą laiką sugebėjo analizuoti.

  • Jurate

    …manau, tai ne eretiška…

  • Rytis I

    Maskviečių „draugų būrys“ tikrai turi būti. Bet ne šitie. Vienas dar Jobso žaisliukais žaidžia, kitas berods neperneša tos senosios partinės gvardijos, – ne jo draugai…

  • šiek tiek ne į temą

    Šiuolaikinė teisė ir politika įkūnija ,,nuošalės taisyklę“. Visi mato, jog įmuštas įvartis iš nuošalės, bet teisėjas įskaito, nes visada yra teisus. Ar tai nieko neprimena?..
    Visi supranta, kada paimtas kyšis,jog stadiono statybose plaunami pinigai,kad Uspaskichas atstovauja Rusijos interesus, bet juridiškai ir oficialiai viskas tvarkinga ir gražu.
    Nuošalė

    • mdxacuk

      Lietuviškai nuošalė vadinasi „vsio zakonno“. Galima tiesiog iškalt ant antkapio vietoj pavardės – niekas nesuabejos, kas čia toks.

  • mdxacuk

    Man tai irgi šovė į galvą eretiška mintis: gal bent tokia proga pamatysim galų gale Babykiną?

    • nerijus

      Ir Gorbačiovą?..

  • Domas

    Artūrai, ta pati mintis šovė ir man ;DD

    Bet reikia pastebėti, kad taip elgdamiesi čia jie gautų tik propagandinių taškų, o jų svarbesnis tikslas, kaip pats matau – didesnė Lietuvos ekonominė integraciją į Rusiją ir Rusų istorijos versijos pripažinimas, ką D. Grybauskaitė akivaizdžiai atmeta ir turbūt taip darys iki savo kadencijos galo, liktų neįgyvendintas. Tad ar verta važiuoti į Lietuvą, vien tam, kad važiuotum?

    Ar čia yra kažkokių detalių, kurių dar nepastebiu?

    • nerijus

      Domai

      Rašai beletristiką…
      Rusai, baltarusai senai daro biznelį ir Jūs jiems mažiausiai rūpite.
      Gyvenkite ir postringaukite kaip kurtį GERESNĘ Lietuvą ir ugdykite savo ir savo artimiesiems šios šalies meilę. To, pradžiai, pakaks.

      • Domas

        Kad tamsta pats rašote visišką beletristiką. Ir dar pats to nesuvokiate :)

  • a

    putinas ir medvedevas neturejo artimu asmeniniu rysiu,bet rusija siuncia gorbaciova kazin ar ten viskas nekordinuojama valstybiniu lygiu.

  • Bobutė
  • darius

    Nei Putinui, nei Medvedevui nebuvo sansu atvykti, nes laidotuvese dalyvavo Gruzijos prezidentas :)