Eilėraštis apie blogą
Yra Lietuvoje vienas labai geras tinklaraštis, kurio šeimininkė mielai priglaudžia visus norinčius pareikšti savo nepasitenkinimą šio tinklaraščio šeimininku.
Priešingai nei pastarasis, pirmoji netrina komentarų, kuriame pastarasis vadinamas narcizu, atlėpausiu, socialistu ir šiaip visuomenės atmata ir tai labai teigiamai veikia tų nelaimingųjų komentatorių dvasinę ir psichinę būseną. Nes jie juk nori būti matomi ir skaitomi…
Tame tikrai labai gerame tinklaraštyje (sakau tai nuoširdžiai) radau labai gražų ir linksmą eilėraštį, kurio autorius yra R.Medinis:
Turi Račas ydą blogą
Rašo jis kasdien į blogą
Įrašai mieli ir gražūs
Žodžiai ir įmantrios frazės
Liejasi per lapo kraštą
Šviečia tamsų gimtą kraštą.
Turi Račas bėdą vieną
Ir dėl to beveik nemiega
Kad ir ką beparašytų
Kad ir kaip kandžiai raitytų
Bloge lenda komentaras
Kad jo įrašas negeras
Kad jis pats yra raudonas
Piktas, plikas ir pižonas
Kad jo blogas yra blogas.
Dergia taip Artūrą Račą
Komentarus rašo, siunčia
Taip kasdien lyg koks gegutė
– Mielas Fredis su žvaigždute.
Račas šaukė, pyko, trypė
Net išvaręs buvo sykį
Nepadėjo Fredžiu niekas
Ant galvos tašyk nors mietą
Turi nuomonę jis tvirtą:
Račas Fredžiui neįtinka.
Taip ir liko nepakitę
Santykiai dviejų herojų
Įrašai ir komentarai
Liejasi kasdien lig šiolei…
P.S. Man labiausiai patiko „piktas, plikas ir pižonas“ bei „taip kasdien lyg koks gegutė“ :))