Bus konkursas LRT generalinio direktoriaus pareigoms?

Kolegos informavo, kad LRT tarybai išsirinkus naują pirmininką, kažkur prasidėjo diskusijos.

Jos susijusios su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatomis.

Tiksliau – šio įstatymo 10 straipsnio 15 dalimi.

Joje įsakmiai ir be jokių išlygų nurodoma, kad LRT taryba:

ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms;

Atsižvelgiant į tai, kad LRT tarybos pirmininkas buvo išrinktas 2010 metų gegužės 19 dieną, konkursas LRT generalinio direktoriaus pareigoms turėtų būti paskelbtas iki birželio 3 dienos…

Ką daryti?

(6 balsų, vidurkis: 3,67 iš 5)
Loading...
  • tomonzo

    Kaip šiame bloge nekart buvo minėta, laikytis įstatymo.

  • Fredis*

    Maniau ir manau, kad daugelis deleguotų nuo vyriausybinių ir visuomeninių institucijų LRT tartybos narių yra visiškai atsitiktiniai, per nesusipratimą pakliuvę į šią garbią tarybą asmenys, kuriems jų užimamos pareigos yra per sunkios.
    Konkrečiu atveju yra dvi išeitys, pirma – parašyti šmaikštaus turinio peticiją internete, antra – kreiptis į KT, kad išaiškintų LRT įstatymą.

    • mdxacuk

      Dar galima kreiptis į prokuratūrą, kad išsiaiškintų, kas buvo suinteresuotas ir kas bei kaip sukūrė šitą situaciją.

    • visiškai atsitiktinai per nesusipratimą čia pakliuvę lyg ir turėtų žinoti, kas turi teisę kreiptis į KT. Dundukai gali tik patarinėti tai padaryti.

  • Nedraugas

    Dalyvaukit, be abejo dalyvaukit! :))

  • WU

    Žiūrint kaip aiškinsi norma. 9 str. nustato, kad „Tarybos nariai paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką.“ O 12 str. 2 dalis, kad „Generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma.“ Tai yra, kadencijos iš esmės nesutampa. Todėl, manau, kad 10 str. 1 d. 15 punktas yra numatytas pirmajam kartui kai iš renkama taryba ir kai pirmą kartą skiriamas gen direktorius, nes to paties str. 1 d. 16 p. nurodo, kad “ viešo konkurso būdu 5 metams skiria generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą“. Aiškinant, kad kiekvieną kartą pakeitus pirmininką reikia keisti gen. direktorių būtų suponuojama tokia situaciją, kai būtų paneigiamas kitose normose esantis teisinis reguliavimas, kuris vienareišmiškai nustato gen. direktoriaus skirimo tvarką ir apibrėžia jo kadencijos trukmę. Abejoju, ar įstatymų leidėjas norėjo numatyti tokį nesuderinamumą, nes gaunasi, kad kadencija yra 5 metams, o ji būtų pririšta prie tarybos pirmininko, kurio kadencija yra dviem metais trumpesnė. Todėl, manau, kad norma nustatanti, kad keičiantis tarybos pirmininkui, keičiamas gen. direktorius buvo sukurta tik tam pirmam atvejui, kai pirmą kartą, po įstatymo įsigaliojimo susirinko LRT taryba ir buvo po to išrinkus pirmininką, pirmą kartą paskelbtas konkursas naujam, nes iki įstatymo įsigaliojimo, ko gero LRT turėjo gen. direktorių..
    Aišku, čia mano tokia spekuliacija tik bandant aiškinti įstatymą :))

    • WU, o jei, pavyzdžiui, atsistatydintų visa taryba? Teoriškai…:)

      • WU

        Manau, nesvarbu, nesuprantu, kam reikia surišti tarybos įgaliojimus su gen. direktoriumi? Jo pareigų kadencija aiškiai apibrėžta. Be to, yra numatyta tarybos galimybė atstatydinti gen. direktorių.

      • WU

        Aj, atsiprašau, nepastebėjau normos. Rolandas patikslino, kad tarybai in corpore atsistatydinus, atsistatydina ir direktorius.

  • Yra dvi normos. Ir jos turi aiškią koliziją. Čia, manau, reikia gauti teisininkų išaiškinimą arba taikyti protingumo principą.
    LRT įstatyamas sako:
    „10 str. Taryba ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms.
    „12 str. „Generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma.“

    Jau dabar aišku, kad įstatymas blogas ir kvailai surašytas. Klausimų lieka daug. Visų pirma, kokiu būdu gsli būti skelbiamas konkursas, jei esančio direktoriaus sutartis galioja 5 metus ir jis neatsistatydina ir nėra pareikštas jam nepasitikėjimas?
    Dar vienas klausimas, kaip reikia vertinti Tarybos pirmininko ir Direktoriaus susiejimą, jei abu renka visa Taryba, o pasikeitus vien tik pirmininkui ir pavaduotojui automatiškai keičiamas ir visos Tarybos sprendimas skirti direktorių? Atvirai pasakius, tik Lietuvoje politikai galėjo priimti tokią normą ir kyla esminis klausimas, kur žiūrėjo teisininkai?

    Beje, LRT Tarybos pirmininko kadencija tik 3 metai. Tai taip išeina, kad bet kuris direktorius net teoriškai negali išbūti visos kadencijos… Štai čia tai lietuviška ekvilibristika.

    • VYTS

      „Beje, LRT Tarybos pirmininko kadencija tik 3 metai. Tai taip išeina, kad bet kuris direktorius net teoriškai negali išbūti visos kadencijos“
      Tas pats pirmininkas gali būti dvi kadencijas iš eilės.

    • lida

      „tik Lietuvoje politikai galėjo priimti tokią normą“ – galėčiau pasakyti ką nors analogiškai protingo apie tik Lietuvos žurnalistų galėjimus, bet susilaikysiu.

    • Rytis I

      Šiuo atveju reiktų pagalvoti, ką visdėlto įstatymų „kurpėjai“ norėjo pasakyti. Jei pirmininkas tvirtina direktorių, tai reikštų, kad antrasis pavaldus ir atskaitomas pirmajam. Todėl pimininkas, pradėdamas savo kadenciją (ne laikinai paskirtas) privalo rinkti naują, lojalų jam ir priimtiną tarybai direktorių. Gal straipsniai net ir nesikerta. Juk nepasakyta, kad direktorius BŪTINAI privalo dirbti 5 metus, yra juk papildomų sąlygų. Tokia būtų „vertinga“ vidutinio statistinio miestelėno nuomonė:)

  • VYTS, esi teisusu ir nelabai :-) Gali ir kartais negali :-) Jei, tarkime, Tarybos nariu iki kadencijos liko tik metai ir jis išrenkamas pirmininku. O tada gal jo apskritai nedeleguos, tai taip išeina, kad LRT vadovas renkamas metams? Yra ir kitų niuansų, apie kuriuso nenoriu kalbėti. Tai baisus dalyka,s bet jei pagalvotume, kad Tarybos primininko mirtis yra pretekstas keisti direktorius… Brrrrrr.
    Blogiausia, kad Artūro minimas vienas straipsnis lygiai taip pat kaip ir kiti straipsniai surašyti, kaip Artūras labai taikliai sako, „Įsakmiai“. Turi būti taip ir ne kitaip. O jei abi normas sudėjus nesigauna ir taip, ir kitaip?
    Manau, kad šiuo atveju nieko kito neliks, kaip tik pačiai Tarybai ir priimti PROTINGĄ ir TEISINGĄ sprendimą. O tada jau prašyti Seimo, kad būtų taisomas įstatymas.

    • Aš čia dabar susimąsčiau ar „protingas“ ir „teisingas“ duotuoju atveju reiškia tą patį ar ne?..:)

    • Fredis*

      Per radiją girdėjau Dainių, kuris tuojaus po išrinkimo sakė, kad tarybos pirmininkas tik pirmininkauja posėdžiams ir atstovauja bendrą Tarybos nuomonę. Žinant kokie margaspalviai taryboje susirinkę posėdžiauja asmenys, TEISINGĄ ir PROTINGĄ spendimą priimti bus neįmanoma.
      Paklausykite ką jums pasakė jaunasis WU iš teisininkų kontoros – konkursas generalinio direktoriaus vietai užimti greičiausiai, vadovaujantis sveika logika ir protingumo kriterijais nebūtinai turi būti skelbiamas. A.Siaurusevičiumi jūs atsikratyti turėjote jau seniai už nederamą elgesį viešoje vietoje ir dėl nesugebėjimo efektyviai administruoti LRT. Per jo vadovavimo laiką LRT pradėjo skęsti skolose, nors jis po biudžeto patvirtinimo puikiai žinojo įstaigos finansavimo apimtis.

      • ne visiškai atsitiktinai ir ne per nesusipratimą čia pakliuvę dažniausiai jau mokykloje sužino, kad atstovaujama kam, o ne ką, kad „greičiausiai“ rodo greitį, o ne tikimybę ir kad „atsikratyti“ LRT generaliniu direktoriumi galima tk balsuojant ir tik tuo atveju, kai tam pritaria 2/3 LRT tarybos narių. Dundukams visa tai dažniausiai neturi jokios reikšmės.

        • Rolandas

          Artūrai, kad taip pats ar Ligita taisytų kalbą kiekvieną kartą. Man to labai reikėtų.Tokiu agresyviu metodu mokinant,labai gerai įsimenama.

  • Tipinė lietuviškai teisėkūrai situacija – įstatymas suformuluotas taip, kad jo nuostatos prieštarauja viena kitai.

    Jei koks vidutinis vadybininkas taip parašytu dulkių siurblio naudojimo instrukciją – būtų išspirtas lauk, kaip nekompetetingas žioplys.

    Gi šiuo atveju mes išvysime rimtais veidais susirūpinusiai krapštančius galvas iškilius teisininkus, siūlančius bent kokius tris-keturis skirtingus tos kolizijos sprendimo būdus…:)

    Teisinėje valstybėje, apie kurią paskutiniu metu mes tiek daug skaitėme gerbiamo Artūro tinklaraštyje, žurnalistams būtų garbės reikalas pakelti to įstatymo priėmimo dokumentus ir pasiūlyti tokią nesamonę savo parašu vizavusiems garbiesiems Vyriausybės ir Seimo teisininkams surengti neeilinę atestaciją – su tiesiogine transliacija per LTV…:)

    • lida

      Kol kas matome rimtais veidais apie įstatymą susispietusius susirūpinusiai krapštančius galvas iškilius žurnalistus jiems nesuprantamą situaciją vadinančius išimtine Lietuvos bėda :)

  • Rolandas

    Artūrai, teisingiau būtų 15 str. 1 d. 15 p.
    Pritariu WU. 15 str. 1 d. 15 p. norma taikytina pirmam kartui, kuomet buvo priimtas įstatymas, kuomet keitėsi jo redakcijos (2000 m.) Nėra jokio teisinio pagrindo skelbti naują konkursą.
    Dainiau, LTR generalinio direktoriaus darbo sutartis sudaryta penkerių metų kadencijai, tai yra darbo sutarties terminas yra susietas su kalendorine data. Tačiau šis faktas nepanaikina galimybės atsirasti kitam juridiškai reikšmingam ir kalendorine data apibrėžtos darbo sutarties nutraukimą sąlygojančiam faktui – tam tikros aplinkybės atsiradimui. Tas juridinis faktas, įvykis-visos Tarybos atsistatydinimas (12 str. 6 d.), tuomet generalinio direktoriaus darbo sutartis taip pat pasibaigia (DSĮ 26 straipsnio 2 punkto pagrindu).
    Tačiau, naujo Tarybos pirmininko išrinkimo faktas nesuponuoja generalinio direktoriaus atsistatydinimo pareigos, atitinkamai ir naujo konkurso skelbimo.

  • Rolandai, Artūrai ir Fredi. Man protingas ir teisingas sprendimas yra vienas ir tas pats. Šiuo atveju panašu, kad problema sukurta dirbtinai. Todėl teisinė logika padeda suratsi sprendimą, o ne užsiimti žaimu „mylu, nemyliu“, „duosiu, neduosiu“, „skelbisu, neskelbsiu“. Kol kas tiek. Labanakt.

  • mdxacuk

    Ponai,

    Tingiu smulkiai narpliot įstatymą, bet greičiausiai ten esama neapsižiūrėjimo.

    Jei būtų taip, kaip aiškina WU (dėl pirmojo karto), tai tuomet šito straipsnio iš viso neturėtų būti. Kadangi tai jau ne pirmasis įstatymas, buvo jau ir iki jo, o pirmieji rinkimai jau irgi buvo įvykę ano įstatymo galiojimo metu. Straipsnis būtų tiesiog beprasmis.

    Įstatymo leidėjo intencijos paaiškėja dirstelėjus į ankstesnį įstatymo variantą. Jame rašoma, kad naujas direktoriaus konkursas skelbiamas per 15 dienų po TARYBOS PASKYRIMO IR PIRMININKO IŠRINKIMO. T.y., ne tik pirmą kartą, bet kiekvieną kartą, kai paskiriama taryba. VISA. Pavyzdžiui, po atsistatydinimo. Arba po aviakatastrofos. Vieno ar kelių narių pasikeitimas nėra naujos tarybos paskyrimas. Tad p. Račai ir p. Radzevičiau, apsiraminkit ir dirbkit Tėvynės labui, užuot kėlę bangas.

    Greičiausiai šitie niuansai tiesiog pražiopsoti ir neperkelti į naująjį įstatymą. jei taip, tai klauskit Pitrėnienės.

    • mdxacuk

      Tarp kitko, anuomet pirmininkas, atrodo, iš viso buvo renkamas tiktai metams. Nors negarantuoju.

    • Tomas

      Kitą kartą patingėkite ir rašyti.

  • Rolandas

    Niekada nesidomėjau ta LRT,nei jos Tarybos reglamentais, nei statutais, nei tuo pačiu įstatymu, tik kiek pas Artūrą. Galėčiau padiskutuoti plačiau, o dabar:(

  • as

    viena jums galiu pasakyti jei is tikro norite ltv padaryti rimta valstybine televizija gruskit lauk siauruseviciu nieko is jo nera apart dideliu ambiciju,ir pradekit kurt tikra televizija o ne kazkoki lietritini balagana su neaiskiom zurnalistem neaisku kam dirbanciom bet tikrai ne visuomenei.ir ne piniguose cia esme
    nemokat dirbt.cia mano nuomone bet aisku dar yra valatkos nuomone ir panasiu veikeju kuriu net zurnalistais pavadint negalima kazkokie viesuju rysiu specialistai.

    • Rolandas

      as, koks tu protingas, kaip nerijus:)

      • nerijus

        Narcizui

        Kai sekantį kartą lysite į Artūro tinklaraštį ( parašiau humaniškiau ), tai lipkite ne per langus, o per rūsį…
        Nekenčiu pataikūnų- prisiplakėlių- narcizų- pseudointelektualų. Pagal kuriuos, jei neišmanai teisės, tai esi samanota kerpė.

        p.s. beje, pakeitei pušį ir alaus rūšį?..
        Keisk, kol dar laikas, nes vėliau gali būti ir vėlu- smegenys sukerpys.
        Šiandien puiki proga- penktadienis.

  • as

    nerijus labai protingas tikiu bet as jo nepazystu o as tik siaip raso masto rastu,reikia prastumt laika kazkaip :) geriau pasidometumet lrt reitingais tada pilnai sutiktumet kad vadovo darbas juos itakoja,ir tik nereikia demagogijos apie elito televizija kuriai reitingai nereikalingi,jau tiek karetu girdet ir labai panasu i nevykusi pasiteisinimo kodel blogai dirbi.

  • Nedraugas

    Man tai keista, kad juodu ant balto parasytas istatymas pagal sia diskusija butu maziau privalomas, negu teismo sprendimas pagal ta ankstesne diskusija. Kaip kam kada patogiau, ar ne? :)
    O kaip noretusi istatymo ir teismu diktaturos!

  • Arturas

    Darykit kaip visada – pakeiskit įstatymą.

  • Valio! Liolikas eina nuo scenos.

  • Gotika

    Kol įstatymų leidėjas nepataisė dabartinės redakcijos, reikėtų vadovautis esamo įstatymo raide. Ne „mano nuomone reikia daryti tai“ ar „logika sako…“.
    Jeigu 10str. 15p. nuostata būtų taikyta pirmajam po įstatymo įsigaliojimo atvejui, ji būtų įrašyta kitur. Ne straipsnyje nusakančiame Tarybos funkcijas, teises ir atskaitomybę apskritai.
    Minėtame punkte esanti nuostata neturi jokių išlygų. Ji įra labai lakoniška ir imperatyvi.
    Straipsnių, punktų dėl generalinio direktoriaus ar tarybos pirmininko kadencijų nuostatos nėra tokios imperatyvios, jos „lengvesnės“ („jeigu bus renkamas, tai reiks rinkti tokiam terminui“, o ne „privalo būti išrinktas tokiam terminui“). Šiuo atveju reikia vadovautis imperatyviu punktu ir skelbti konkursą. Žinant kokia dabar yra taryba, galės vėl išsirinkti tą patį generalinį.

  • Tadas

    Megejiskai ziurint, atrodo, kad labai naturalu, kad pasikeitus tarybos vadovui, direktorius turi „sugrazint“ savo igaliojimus. 5 m. sutarty reiktu ateity elementariai irasyt papildoma salyga: kad pasikeitis tarybos vadovui direktoriaus sutartis nutruksta ar pan.

  • Paulius

    Realiai tokia nuostata mūsų įstatymuose galioja: išrinkus LR Prezidentą (-ę), LR Vyriausybės vadovas grąžina įgaliojimus.

  • drawge

    Cituokime visus punktus, susijusius su LRT Generalinio skyrimu.

    Taigi:
    3. Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jis kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką.

    15) ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms;

    16) viešo konkurso būdu 5 metams skiria generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą;
    Tai jei tarybos pirmininkas 3 metams, tai kaip tada, rinkti generalinį 5 metams? Na niekaip neišeitų. Ir kai Ilgūną išrinko, nepamenu, kad būtų skelbtas konkursas naujam generaliniam.

    Tik po naujos tarybos pirmininko rinkimo (Seim komitete, kaip parašyta įstatyme), skelbiama skonkursas. Priminkite, kada paskutinį kartą Seimo komitetas kvietė tarybos posėdį ir rinko pirmininką.

  • A.G.

    Labas vakaras.
    Iškeltą klausimą spręsti apsunkina nekokybiškas LRT įstatymas.
    Kadangi jo pagrindas Viešųjų įstaigų įstatymas, tad kalbant apie Įstaigos valdymą, šiuo specialiu įstatymu yra nurodyta svarbus klausimas dėl dalininkų susirinkimo (jis yra LRT Taryba. Reiškia Įstaigos viešpatis, vienareikšmiai, yra LRT Taryba. Ne Seimas. Seimas čia esminis – pirmosios LRT Tarybos organizavime ir vėliau organizuojant Tarybos narių keitimą).
    Tad tas 10 straipsnio 15 punktas manau yra parašytas tam atvejui, kai suformuojama pirmoji Taryba. Bet parašyta (kas nekeista) visiškai nevykusiai, kaip ne tam (gi jei kitkam – jau nesunkiai randame, kad LRT įstatymas barasi pats su savimi).
    Tačiau painiavą šiame įstatyme labai lengvai galima išspręsti, sukviečiant dalininkų Visuotinį susirinkimą, tai yra LRT Tarybą (nes ji tas viešpatis – Visuotinis Įstaigos susirinkimas) ir atitinkamai numatant darbotvarkėje klausimą dėl Įstaigos generalinio direktoriaus.
    Kiti atvejai, apsiskundus, bųtų sprendžiami teisme jau, t.y. su neaiškia ir jau nuo LRT Tarybos nebepriklausoma pabaiga (o kam to reikia turint visą minėto įstatymo suteiktą galią). T. y. kam gi to gali reikėti LRT Tarybai, jei ji pati viską gali išspręsti labai švariai (pasinaudojant LRT Įstatymo jai suteikta galimybe būti Įstaigos viešpačiu), – vėliau nebijant jokio svetimųjų (t.y. teismo) įsikišimo.
    Amen.

    • A.G., ačiū. Jaučiuosi ne visiškas dundukas, nes būtent toks buvo mano pasiūlymas – neeilinis Tarybos posėdis, kuriame taryba priima vienokį ar kitokį sprendimą. Deja, atrodo, pasiūlymas nesulaukė pritarimo.

      • A.G.

        Tik tokiu atveju, – turėtų būti skelbiamas neeilinis Visuotinis dalininkų susirinkimas, o ne Tarybos posėdis.
        Nors , – tai būtų tas pats Tarybos posėdis, tačiau šiuo atveju, Taryba atstovautų Visuotinį dalininkų susirinkimą. Nes tokiu darbotvarkės klausimu, – įstatymas yra suteikęs teisę tik Visuotiniam dalininkų susirinkimui (nors jis – Taryba).
        Kitaip, – būtų negerai. Klaida.

        • Rolandas

          A.G. Jūs čia rašote, konsultuojate, tačiau nelabai pats suprantate ką gi čia rašote ir ką konsultuojate. Vien Jūsų „išaiškinimas“, kad LRT Taryba yra šios įstaigos dalininkė jau ko vertas:) O kur dar akivaizdus nesuvokimas, kad LRT yra tik vienas dalyvis ir nėra jokių kitų. Su tokiais „konsultantais“ Artūras…

  • A.G.

    Rolandai, šiaip nekulturingam jaunuoliui ir neatsakyčiau. Juo labiau Jums.
    Bet kadangi bandote klaidinti, tai tenka.

    LRT įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad „…LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavedamos LRT tarybai (toliau – Taryba).“
    Tame pačiame punkte yra pasakyta, kad kitų Įstaigos dalininkų nei Lietuvos Radijas ir Televizija, nėra.
    Nežinau ar dar verta paminėti tai, kad Viešosios įstaigos Visuotiniame susirinkime dalyvauja tik dalininkai. O jų gali būti ir vienas, ir šimtas, du šimtai. Šiuo atveju, šios Įstaigos Visuotinio susirinkimo dalininkas yra tik vienas – LRT Taryba.
    Tad šis dalininkas ir sprendžia visus Visuotiniams susirinkimui LRT įstatyme pavestus klausimus.
    Tad generalio direktoriaus klausimu, sprendimą gali priimti Įstaigos Visuotinis susirinkimas (t.y. Įstaigos Taryba, bet veikianti šiuo atveju kaip vienatinis Įstaigos Visuotinio susirinkimo dalininkas). Pagal 10 straipsnio 15 punktą, šiuo atveju (kai pasikeitė Tarybos pirmininkas), – galėtų veikti LRT Taryba savo statuse, bet susidurtume su prieštaromis esančiomis LRT Įstatyme (tuo atveju, apskundus sprendimą teismui, sprendimo likimas, nebūtų taip aiškus, kaip priimant sprendimą, kuomet nebūtų naudojamasi tuo, šiuo atveju, keistu LRT įstatymo 10 straipsnio 15 punktu).

    Daugiau šiuo klausimu neketinu diskutuoti.

    Neteigiu, kad neklystu. Galiu ir suklysti. Tiesa, gimtų diskusijoje.