Dviguba pilietybė: būrimas iš kavos tirščių tęsiasi

Pirmadienį Prezidentūroje buvo pristatyti tris mėnesius dirbusios darbo grupės, turėjusios parengti savo išvadas dėl Pilietybės įstatymo ir galimo jo tobulinimo.

Tokia buvo formalioji šios gana įspūdingos sudėties darbo grupės užduotis. Tikroji gi buvo labai paprasta – sukurti ką nors tokio, kas leistų suteikti pilietybę užsienyje gyvenantiems ir kitą pilietybę įgijusiems lietuvių kilmės asmenims, nekeičiant Konstitucijos.

Uždavinys gana sunkus. Iš tiesų – neįmanomas, nes Konstitucinis Teismas savo 2003 metų gruodžio 30 dienos ir 2006 metų lapkričio 13 dienos nutarimais yra labai aiškiai pasakęs, kad dviguba pilietybė turi būti išimtis ir kad dvigubos pilietybės instituto plėtimas prieštarauja Konstitucijai.

Sunku suprasti, kodėl ta prezidento sudaryta grupė iš viso ėmėsi darbo, nes tarp grupės narių yra du buvę Konstitucinio Teismo teisėjai (E.Jarašiūnas, V.Sinkevičius), dalyvavę priimant 2003 metų Konstitucinio Teismo nutarimą, o tos grupės narys E.Kūrys yra abiejų nutarimų bendraautorius.

Žinau, kad daugumai labai tingu skaityti po keliasdešimt puslapių sudėtinga teisine kalba surašytų dokumentų, todėl leisiu sau žemiau pacituoti bent po kelis abiejų nutarimų sakinius.

Net ir teisės nestudijavusiam žmogui jų turėtų pakakti, kad suprastų, jog pirmadienį D.Žalimo prezidentūroje dėstytos mintys ir darbo grupės parengti pasiūlymai dėl dvigubos pilietybės suteikimo, visiems emigravusiems iš Lietuvos nuo 1919 metų, bei jų visiems palikuonims yra visiškai nieko vertos.

Taip pat nieko verti ir samprotavimai apie neva prievartiniu būdu įgytą svetimos valstybės pilietybę per santuoką su užsienio piliečių, bei aiškinimas, kad nepaisant kitos valstybės turimos pilietybės, Lietuvos Respublika į ją nekreips dėmesio.

Nesuprantu, kam reikia burti iš kavos tirščių, apsimesti kvailiais ir laikyti tokiais visus esančius aplinkui?

Kodėl tiesiog neprisipažinus, kad būdo plėsti dvigubos pilietybės instituto, po to ką nusprendė Konstitucinis Teismas 2003 ir 2006 metais nėra?

Jei netikite, paskaitykite patys.

2003 metų gruodžio 30 diena:

pilietybė yra asmens ir valstybės nuolatinis teisinis ryšys, kad pilietybė gali būti suteikiama tiems asmenims, kurie atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo bendros sąlygos yra nustatytos Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta asmeniui, pateikusiam prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas: 1) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą; 2) nuolat gyvena Lietuvos
Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų; 3) turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje; 4) išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą; 5) yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies negalima    aiškinti    kaip   leidžiančios   suteikti   Lietuvos Respublikos  pilietybę  išimties tvarka tokiam užsienio valstybės piliečiui   ar   asmeniui  be  pilietybės,  kuris  turi  nuopelnų Lietuvos  Respublikai,  tačiau  nėra susijęs su Lietuvos valstybe nuolatiniais  faktiniais  ryšiais,  nėra  integravęsis į Lietuvos visuomenę.  Kitoks  Pilietybės  įstatymo  16  straipsnio 1 dalies aiškinimas   paneigtų   pačią   Lietuvos  Respublikos  pilietybės prigimtį  ir  esmę:  užsienio  valstybės  piliečio  ar  asmens be pilietybės  nuolatinis  teisinis  ryšys su Lietuvos valstybe gali atsirasti  tik  iš  prieš tai atitinkamą įstatymo nustatytą laiką buvusio   ir   tebesitęsiančio  užsienio  valstybės  piliečio  ar asmens  be  pilietybės  nuolatinio  faktinio  ryšio  su  Lietuvos valstybe.   Užsienio   valstybių   piliečiams   ar   asmenims  be pilietybės,  kurie  yra  nusipelnę Lietuvos Respublikai, bet nėra susiję  su  Lietuvos  valstybe  nuolatiniais  faktiniais ryšiais, nėra   integravęsi  į  Lietuvos  visuomenę,  gali  būti  skiriami Lietuvos   valstybės   apdovanojimai   (ordinai,  medaliai,  kiti pasižymėjimo   ženklai).   Minėta,   kad   Lietuvos   Respublikos pilietybė  nėra  ir  negali  būti  valstybės apdovanojimas. Todėl jeigu   užsienio  valstybės  pilietis  ar  asmuo  be  pilietybės, nusipelnęs   Lietuvos   valstybei,   nėra   susijęs  su  Lietuvos valstybe  nuolatiniais  faktiniais  ryšiais,  nėra integravęsis į Lietuvos  visuomenę,  tarp  tokio  asmens  ir  Lietuvos valstybės negali  atsirasti  ir  ypatingas  –  nuolatinis teisinis – ryšys, kurį išreiškia pilietybė.

Lietuvos Respublikos pilietybė  išimties  tvarka  kartais būdavo suteikiama ir tokiems užsienio  valstybių  piliečiams,  kurie  anksčiau turėjo Lietuvos Respublikos  pilietybę  ir  jos  neteko  dėl  to, kad įgijo kitos
valstybės pilietybę.
     Tokia  Pilietybės  įstatyme  įtvirtinto teisinio reguliavimo samprata  iš  esmės  reiškia, kad Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas  išimties  tvarka  (netaikant  bendrų  natūralizacijos sąlygų)  neretai  būdavo  suprantamas ne kaip faktinio nuolatinio ryšio,   jau   susiklosčiusio   tarp  siekiančio  įgyti  Lietuvos Respublikos    pilietybę    asmens    ir    Lietuvos   valstybės, konstatavimas  ir  tokio  ryšio  pavertimas  nuolatiniu  teisiniu asmens  ir  Lietuvos  valstybės  ryšiu,  bet  kaip būdas sudaryti teisinį  pagrindą  užsienio  valstybės  piliečiui  ar asmeniui be pilietybės  įgyti  Lietuvos  Respublikos  piliečio  pasą tam, kad šiam   asmeniui   būtų   patogiau   atvykti  į  Lietuvą  ir  būti Lietuvoje,  tvarkyti  nuosavybės,  verslo  bei  kitus  reikalus Lietuvoje,  taip  pat  be  vizų  vykti  į daugelį Europos ir kitų valstybių.
     Konstitucinis   Teismas   pabrėžia,   kad   tokia  iki  šiol susiklosčiusi   Pilietybės   įstatymo 16  straipsnyje  nustatyto teisinio    reguliavimo    samprata    iškreipia   Konstitucijoje įtvirtintą  Lietuvos  Respublikos  pilietybės institutą, iš esmės nuvertina  Lietuvos  Respublikos pilietybę, paneigia jos prigimtį ir prasmę.

2006 metų lapkričio 13 diena:

Pilietybės įstatymo 20 straipsnio 2 dalis (2006   m. balandžio  6 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad   iš asmens,  norinčio  susigrąžinti Lietuvos Respublikos   pilietybę, nereikalaujama  atsisakyti  turimos kitos valstybės   pilietybės, prieštarauja Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.

Įstatymų  leidėjas,  nepaisydamas  Konstitucijos     12 straipsnio  2 dalies nuostatos, kad, išskyrus įstatymo  numatytus atskirus  atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos  Respublikos ir kitos valstybės pilietis, tolydžio plėtė įstatymines galimybes Lietuvos  Respublikos  piliečiams turėti dar ir kitos   valstybės pilietybę.
     Galiausiai  buvo nustatytas toks įstatyminis   reguliavimas, kai  didžiulė  dalis Lietuvos Respublikos piliečių tuo pat   metu gali būti ir kitų valstybių piliečiais. Pilietybės įstatyme (2002 m.  rugsėjo  17  d.  redakcija  su  vėlesniais  pakeitimais ir papildymais)  nustatytas teisinis reguliavimas ne tik   neužkerta
tam kelio, bet net ir skatina tokią tendenciją.
     Pagal Konstituciją tai nepateisinama.

Pabrėžtina,  kad  jeigu įstatymų  leidėjas  iš   tikrųjų vadovaujasi  nuostata, kad dvigubos pilietybės nereikia   riboti, jis  pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos   nuostatų, inter  alia 12 straipsnio, revizijos ir tai daryti   laikydamasis tos tvarkos, kuri yra nustatyta pačioje Konstitucijoje.
     Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 12 straipsnis, nustatantis  Lietuvos  Respublikos pilietybės santykių   teisinio reguliavimo  pagrindus,  yra Konstitucijos – vientiso akto  –   I skirsnyje  „Lietuvos  valstybė“, kurio nuostatoms yra   nustatyta ypač  didelė  konstitucinė  apsauga:  pagal  Konstitucijos    148 straipsnio  2 dalį Konstitucijos I skirsnio nuostatos gali   būti keičiamos tik referendumu.

2003 metų gruodžio 30 diena ir 2006 metų lapkričio 13 diena:

Šis   Konstitucinio  Teismo  nutarimas  yra  galutinis    ir neskundžiamas.   Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Keisčiausia, kad po to visi stebisi: iš kur Lietuvoje tiek teisinio nihilizmo?

O kaip jo nebus jei pavyzdį rodo buvę Konstitucinio Teismo teisėjai… Ir daro tai paties valstybės vadovo įgalioti pačioje prezidentūroje.

(8 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
  • Valdas

    Sveiki,
    Deja, pas mus įprasta įstatymus, normas ir vertybes ne taikyti, o interpretuoti ir pritaikyti…Kažkoks nuolatinis kaukių balius!

  • austras

    Siandien supratau, kad norint, kad tave kas nors isgirstu reikia ne tik parasyti straipsni, bet ir tureti savo laikrasti. Kadangi neturiu, skaitysiu tik cia …

    • Valentinas

      Mielas Austrai,
      Kaip suprantu parašei straipsnį ir delfi atsisakė jį publikuoti. Patalpink internete, kad ir čia pas Račą (jei jis sutiks aišku), visi paskaitysime ir aptarsime :)

  • austras

    Valatka turi lrytas.lt, Vainauskas – Lietuvos ryta, Tomkus – Respublika, Valentinavicius – alfa.lt, o stai ponia Monika, kaip man siandien ji pati paaiskino turi delfi.lt… Sveikinu. Pabaigiu disertacija ir keliauju is Lietuvos.

  • nerijus

    nesąmonė.
    ir negali to būti…
    Už ką?
    Mano seneliai iškentėjo karą,trėmimus,o jie pabėgo…
    ir,jiems,lengavtinėmis sąlygomis suteikiama LR pilietybė?
    Apsurdas.
    Kodėl taip skubama?
    „tapkėms“ baigiasi kadencija?
    Nėra užtikrintas,kad už šį apsurdą,kitas,būsimas, prezidentas?

  • nerijus

    Klabama,kad negalės balsuoti,bet…nekalbama apie tai,kad negalės kandidatuoti.
    Čia,gal,ruošiama dirva naujoms“tapkėms“?
    Kitaip negaliu suprasti?

  • Skeptickas

    Kiek suprantu, Konstitucijos straipsniai išdėstyti ne atsitiktinai, o pagal svarbą (pradedant svarbiausiu). Dabar gi išerina, kad pirmas Konstitucijos straipsnis (Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika) prieštarauja dvyliktam. Nes kokia mes nepriklausoma valstybė, jei betkuri užsienio šalis užsimaniusi gali „išpilietinti“ lietuvį? Nepamirškim ir antrojo straipsnio: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.“. Jei paklausim Tautos, ar reikia užsieny gimusiems lietuviams atimti galimybę gauti Lietuvos pilietybę dėl kokių nors Airijos ar kitos šalies įstatymų, dar nežinia, ką ta Tauta pasakys.

    >Sunku suprasti, kodėl ta prezidento sudaryta
    >grupė iš viso ėmėsi darbo,
    Turbūt va todėl.

  • A.G.

    Kiek teko girdėti, tai p. straipsnyje minėtas, pastoviai nusišneka.
    Panašiai yra ir kitur, ne tik pas mus.
    Mėgstu sekmadienio vėlų vakarą paklausyti Šandarovičiau kartojamą laidą „Vsie svobodni“, nes žalčiukas sugeba gana dažnai pasikviesti įdomius pašnekovus, eruditus. Tik visa bėda tiems mažai duoda išsižioti, o vis mala ir mala kiekvieną sykį tą patį, kaip užsiciklinęs (jau vien tai, kad jam chodorkovskai ne vagys, o didvyriai – viską pasako).
    Tas pats ir čia – to pono.
    Čia daugelio problema – lojalumas, begalinis lojalumas savo pasamonei… kuri spaudžia sąmonę – tarnauk, tarnauk jėgai, ilgalaikei jėgai… yra du keliai į laimę – lojalumas arba protas… jei jo neturi lieka – lojalumas, deja… bet išbandytas kelias, nieko dar nepavedė…
    Vienžo, Lietuvoje per daug jau to jlojalumo pasamonei, kuri tarnauja ilgalaikei jėgai (kažkada ta pasamonė jiems įsakmiai sakė – komuniszmas ilgalaikė jėga…. dar prieš tai – dvarponis ilgalaikė jėga… tad ir turime vien kumetyno ainius… lojalius pasamonei, kuri…).

  • austras

    Zinot, gerb. Racai, kuri ponios Monikos Garbaciauskaites fraze is mudvieju susirasinejimo labiausiai istrigo? Ogi „siuo atveju mums nezinoma, kokiomis salygomis zmones Maximos sandeliuose dirba virsvalandzius“. Atsakymas butu – labai geromis, jiems daug primoka. ir uztat jie noriai dirba devyniolika valandu per para:) as Jums i gmaila nusiunciau

  • Marius

    Ar nebūtų aiškesnis kelias bandyti pakeisti Konstituciją ir taip įteisinti dvigubą pilietybę? Galima surengti referendumą, bus diskusija ir jeigu tauta pritars dvigubos pilietybės nuostatai, tada valio…

    • martelis

      0 ar tada is viso reikalinga pilietybe? Nu pasakyk man kam ji tada?

  • austras

    Dviguba pilietybe, tokiai mazai saliai, kaip Lietuva, manyciau yra butina. Ir norint ja iteisinti reikia keisti konstitucija. Tai supranta visi, kas pritaria dvigubai pilietybei. Bet tam ,kad tai apeiti, ir kuriamos tokios komisijos…

    • nerijus

      Paaiškink,man tūpam lietuviui,kam dviguba pilietybė?
      Pparastam JAV, Rusijos, Lenkijos ir t.t. lietuviui,visiškai nesvarbu,kokios jis pilietybės.
      Yra puikiai ir gerai parašyta mūsų konstitucijoje: 3 metelius pragyveni,moki kalbą ir gauni pilietybę.
      Ko dar reikia?

      Visos sąlygos suteiktos.
      Ar pileitybė,kaip kokia prostitutė: visiems ir bet kada?

      Labiausiai piktinasi amerikonai.
      Vos išliemena lietuviškai,bet vaidina,kad lietuviai ir nori,vos ne dykai,gauti.
      Kažkas labai nori pavaldyti Lietuvėlę…Tik ieško prieigų ir niekaip nesiseka,bet,va, lenkai apgudravo su „lenkų korta“.

      Kartojuosi,bet,čia daroma tik dėl tų,kurie norėtų būti renkami,o ne dėl tų,kurie yra patriotai.
      Patriotas gryžtų ir gyventų ir nesvarbu jam.

      Tik įdomu bus pamatyti,ką dabar rinksim: „tapkes“ jau turėjom,tai gal- „aulinius“, „sabanočkes“,“veltinius“?

      • LL

        šiaip jau lenkai gudrūs ne tik su korta:)
        reikia savo akim pamatyti Vilniaus krašto valdžios veiklą ir ryšius su Lenkija, kad suprastum, kokie jie artimi.

        Net pvz. Lenkijos remiama lenkų vietinė žiniasklaida verta atkiros studijos.

        o joje – patriotizmo auklėjimas, armija krajowa ir t.t.

        ne be reikalo juk lenkai sekmadieniais Rasų kapinėse šlovina Pilsudskį ir elgiasi kaip savo šalyje…

        • nerijus

          Lietuviai patriotais moka būti tik turėdami pilietybę.
          Jiems kitaip neišeina.
          Apsurdas kažkoks.

          Mūsų konstitucija,kaip „pigi prostitutė“: kam noriu tam duodu,kam noriu- neduodu.
          O jei už pinigus,tai mielai prašom.
          Kas paneiks,kad šis straipsnis,nėra „otkatas“..?

          EU ir NATO „otkatus“ jau gavo…
          Laukia amerikonai…išsižioję.

  • martelis

    Pratesiu… Mano manymu dviguba pilietybe yra pasityciojimas aplamai is pilietybes kaip po tokios. taciau atsizvelgiant i tai, kad kai kurie sunkiai besiverciantys asmenys neranda kito budo kaip tik emigruoti tikslu uzsidirbti ir veliau gryzti. Ir tokiems asmenims, suprantama, norisi padeti sugryzti ir adaptuotis gimtineje. Taciau kam suteikineti dviguba pilietybe tiems, kurie jau tikrai apsisprende ten likti visiems laikams? Gi jie jau issizadejo savo namu, tad… Todel as jau daug kur esu rases toki pasiulyma – vertetu priimti istayma apie pilietybes suspendavima. Kuri atlikti privaletu tie, kas tikisi po keliu metu gryzti nuolatinai gyventi Lietuvoje. Taciau suspendacija turetu buti ne bribe. Gal kokiems 5 metams. Jei per ta laika asmuo nepareikia noro susigrazinti pilietybe, tada ir nebetektu teises i toki veiksma ateityje.

    • nerijus

      pritariu.

      jei pats išvykai,tai ir lik.gyvenk,o be to,juk niekas neuždraudė grįžti.
      Prašom.Durys atvertos.

  • austras

    Isgryninkim musu nacija, neleisdami tureti pilietybes tiems, kurie negyvena po apniukusiu Lietuvos dangumi, o renkasi sauleta Ispanija, arba turtingesne Britanija? As tu zmoniu niekad nesmerksiu. Salyje, kurioje kaip teisingai sakoma „apie politika rasyti negalima, nes jos pas mus nera“, gyventi, atsiprasau uz zodi „susiktai“ nelengva.

    • nerijus

      Čia ne Ispanijoje, Airijoje ir pan. esmė.
      Ar tie,kurie išvyko,prarado pilietybę.
      Mano pusseserė tebeturi.Ir ką?O gyvena jau daugiau nei 8 metelius.

      Važiavo ir važiuos užsidirbti ir gryš.Kurie negryš,taps airiais,ispanais ir pan.,bet čia jų valia.

      Užmirškim, vieną kartą,tą savo EGO.
      Ir mažiau būkime savanaudžiais.

    • gied

      Cia ne smerkime esme. Niekas iseiviu nesmerkia. Tiesiog jie gyvena/dirba/kuria ateity ispanijoje/anglijoje. Pilietybe isigyja nes jiems patogiau buti tos salies pilieciais o ne Lietuvos. Tuo paciu prisiema isipareigojimus tai saliai. Tai yra samoningas apsisprendimas. Nematau tikslo iteisinti dviguba pilietybe, isskyrus kaip isimti.

  • martelis

    As ju taip pat nesmerkiu. Bet tiems, kuriems tevyne ne itin brangi [cia as be pykcio, naturaliai, kaip L.Donskis], neturetu buti brangi ir pilietybe. Kita reikalas, kad turint pilietybe gal kai kam patogiau dvi ozkas melzti. Ten jau gerai, bet kodel dar kaip pilieciui is Lietuvos nabageles ko nors nepareikalavus. Argi ne tokie tikslai kai kuriu isvykusiuju?

    • nerijus

      Tikslai yra…
      Ir čia susiję ne tik su gyvenimu,bet ir rinkimasi…Duodu 100 proc. garantijos.
      Lai uždraudžia būti renkamiems,o ne tik balsuoti.
      Tada aš pagalvočiau.
      Taip,aš už juos nebalsuočiau,bet..atsiras tūkst., kurie balsuos.Ir vėl bus apkvailinti,eilinių „tapkių“.

  • monopatridas

    nusikaltėliai turi net terminą „išvartyti“. Anot jų, kai kas sugeba painiai įrodyti nebūtus dalykus, papr. įrodyti, kad yra nekaltas, kai iš tikro prisidirbęs – toks „išvarto“, „išsivarto“.

    Jei aukščiausio lygio komisija „išvartys“ Konstituciją bei Konstitucinio teismo nutartis, kad pilietis, nesvarbu ką sako Konstitucija, gali turėti dvigubą pilietybę, tada man ta komisija taps Lukiškių zekų lygio su tokio pat lygio „autoritetais“.

    Beje, dvigubą pilietybę turintis pilietis oficialiai vadinamas „bipatridu“. („Bi“ + „patria“ – lot.)

  • austras

    Nemanau, kad tie zmones nasta valstybei. Nebent istorijos ratas apsisuka ir valdzia uzima zmones, propaguojantys neoliberalizma. Pas mus atsitiko butent taip. Atejo zmogus is Amerikos, ir vietines nomenklaturos terpeje prisidejo prie neoliberalios visuomenes kurimo (savo vertybem ir poziuriu, zinoma). Bet siaip zmones, kurie mate pasaulio, aisku, (jei ten nesedi tik fabrike) daugiau naudos siai saliai atnestu budami jos pilieciais. Ju akiratis daznai buna platesnis.

    • nerijus

      Ir ką gero davė mums tas neoliberalistas-amerikonas?
      Paėmė „paskolą“ iš Uspaskich ir baigėsi „kovos“ su vietine nomenklatūra.
      Skaityk duagiau spaudos,žiūrėk TV.
      Domėkis.

      pvz.:
      austrai,nuvažiuoji į Prancūziją ir ten bolatiruojiesi.Laimi.Tampi prezidentu.
      Ką gero galiduoti tai Tautai?
      Nieko,nes nieko apie ją nežinai: kaip ji gyvena?Kuom ji gyvena?Koks jos mentalitetas?ir t.t. ir pan.

      Čia tas pats,kaip girtis,kad moki plaukti,bet iš tikro- nemoki.

  • austras

    Manau, kad nebudamas pilieciu nereciau galvotum apie gandrus, kuriuos fotografuoja Arturas, nei juo budamas. Viskas priklauso nuo konkretaus zmogaus. Deja, sitoj santvarkoj daznai nera vietos geriui. Paciam paprasciausiam geriui. Net pilietybes uzsienyje gyvenantiems lietuviams gailim. Pavirtom von Hayeko ideju isbandymo poligonu… O ju, beje, jo tevynainiai austrai niekad pernelyg nepripazino. Patys kure geroves valstybes modeli.

  • Austrui – monopatridas

    žmogau, mes kalbame apie skirtingus dalykus. Problema ne pilietybės gailėjimas. Jei būtų autoritetingai nuspręsta, kad reikia užsienyje gvyvenantiems lietuviams duoti Lietuvos pilietybę, reiktų tai civilizuotai įteisinti. Tam tereikia surengti referendumą. Jei žmonės balsuos „už“ (aš asmeniškai – balsuočiau), reiktų pakeisti Konstituciją, aiškiai įstatymais apibrėžti, kam ir kaip pilietybė priklauso ir pradėti ramia sąžine duoti pasus. Tačiau ir vėl einama „lietuvišku“ keliu – pasiremiant neva autoritetinga komisija siekiama „išvartyti“, kad Konstitucija neleidžia, bet kažkaip tai tam tikrom aplinkybėm, tam tikriems piliečiams na lyg ir leidžia… Taip dirbantis, žinoma, bus kaip pasakoj – tam davė, tam davė, o tam nebeliko. O svarbiausia, kaip tada reiks tikėti kitais kitų komisijų, AT nutarimais, kad ir jie „neišvartyti“ kaip reikia???

    • nerijus

      Konstitucija mūsų yra gera ir nereikia jos keisti.
      Viskas aiškiai joje išdėstyta.
      Pateik pavyzdžių, kas blogai ir kreipkis į Seimo teisės komitetą su pasiūlymais.
      Paskum parašysi mums.
      Tik yra kvaila ir žema,kai,kažkokiai grupeliai norisi valdžios,bet iki jos kelelis tolimas,tai ir ieškomalengevsnių,geresnių „žvyrkelių“.Juk su „tapkėm“, žvyruotu keliu toli nenueisi..?

  • Pilietinė iniciatyva,- siūlau įteisinti dvigubos nekaltybės įstatymą. Kuriame būtų įtvirtinta moralinė nuostata, kad kai kurios Lietuvai nusipelniusios, arba kaip nors neteisingai nukentėjusios moterys nekaltybę prarastų tik po antro karto. Man kažkodėl regis, kad toks įstatymas mūsų įstatyminės bazės anei kiek nesuprastintų…

  • nerijus

    taikliai :)

  • nerijus

    Labiausiai patiko žodžiai: prievartiniu būdu ĮSIGYTA pilietybė…Čia,kaip į LR kariuomenę :)
    bet jei turi gerų „dėdžių“ ar „tetų“,tai tarnyba galima atidėti arba iš vis išbraukti.

  • nerijus

    Manau,jei priimtų šį APSURDĄ,tai jį reikėtų,sekančiam prezidentui, paversti/pripažinti niekiniu.
    Nebesityčiokime iš tų,kurie gyveno Lietuvoje ir čia užaugino savo vaikus.

    • lv

      aBsurdas, o ne aPsurdas, o po kablelių paliekamas tarpas…

    • Valentinas

      Nerijau, žodis absurdas rašosi su B. Gal ir nekreipčiau dėmesio, bet labai dažnai jį kartojate :)

      • nerijus

        jau pasitaisiau :)

  • Juozas

    Kažkodėl pamirštama, kad pilietybė yra netik teisės, bet ir pareigos. Aš manau, kad pilietybė negali būti paveldima ir kaip minimum reikia reikalauti bent priesaikos del lojalumo, o gal ir mokesčio, iš kurio būtų finansuojami rinkimai.

    • nerijus

      norima,kad gimę ne Lietuvoje, išeivijos vaikai, „paveldėtų“ pilietybę.
      aBsurdas (pasitaisiau),(nepastebėjau).

  • J. naivus

    „Keisčiausia, kad po to visi stebisi: iš kur Lietuvoje tiek teisinio nihilizmo?“ – taip klausia apžvalgininkas.

    Pacientas – Lietuva.
    Taip savo blog’e rašo vienas (ne)kontroversiškai vertinamas seimūnas,siūlydamas prisidėti prie „paciento Lietuva“ gydimo:
    Išdidžiai skamba – „aš gydau savo šalį“.
    ………….
    Būtų juokinga, jei nebūtų baisu.

  • austras – Nerijui

    Esat aktyvus komentatorius. Tik problema, kad kai skaitot, daznai nepagaunat pagrindines minties. As rasau, kad neoliberalas is Amerikos nedave nieko gera, o Jus paskui dar karta klausiat, ka jis dave gero? Gerai, Jus uz tai, kad negyvenantiems Lietuvoj reikia atimti pilietybe. Tai as puikiai supratau. As turiu tiesiog KITA nuomone. KITOKIA nei Jusu. Ir neprasau man pamokslauti. Beje, jei tai Jums idomu, esu susipazines ir su Prancuzijos politine padetim, jos istorija bei kultura. Jei jau prasot dometis – domiuosi :)

    • nerijus

      neprašau domėtis.
      Negyvenęs valstybėje,niekad nebus tarp tų,kurie išmano ir žino tikras gyvenimo ir išgyvenimo sąlygas, toje valstybėje(aktualu Lietuvai).

      Aktyvus,nes atostogauju.
      Ir, karts nuo karto žvilgteriu į A.R. tinklairaštį.Domiuosi.
      Domiuosi savo Lietuva,o ne užsieniu.
      Gal tamsta, pats turi išeivių,kuriems taip „brangi“ Lietuva, kad net negali be jokių išskirtinių sąlygų čia gyventi?
      A?

    • nerijus

      Skaityti internete, knygas ar spaudą, dar nereiškia,kad žinote eilinių žmonių gyvenimą.
      Reikia gyventi,o ne parvežti „tapkes“, kokiems trims meteliams ir paskum vaidinti, jog, va, buvau…kvėpavau tuom kaimo š*** ar pan.

      LV pastebėk..-palieku tarpelius po kableliais :)

  • wice

    Siaip man labai pikta, kai auksciausios valdzios institucijos bando apeiti konstitucija. nejaugi lietuvoje istatymai turi buti matematiniu teoremu principu sudaryti – pvz savoka reta isimtis gal reikia isreiksti procentine israiska ar is vis vienetais. Taigi arteja dveji rinkimai, tai pirmyn ir referenduma priglaust prie ju ir bus sudeti visi taskai ant i, o kartu ir statistiskai bus galim apaziureti ar tikrai uzsienio lietuviams rupi issaugot dviguba pilietybe (nes lygsiolinis aktyvumas, tai rodo tik tai, kad sikau ir tapsnojau ant tos Lietuvos).
    Butu Lietuva ne ES nare ir jei nebutu Sengeno erdves, tai pilietybes niekam ir nereiketu (bent jau toks ispudis susidaro zvelgiant i uzsienio lietuvius). Jau gal uztenka pilietybes devalvacijos. Nors tai ir nesusija su musu tautieciais, bet labai gerai atsimenu, kai Maja Pliseckaja vienam Rusijos radijo interviu neige, jog turi Lietuvos pilietybe, bet kai reikia vykti i ES staiga prisimena ja turinti.

  • zv

    Man įdomu, ar ši dviguba pilietybė nereikštų ir to, kad Lietuvoje gyvenančios rusų ir lenkų mažumos galėtų kaip mat įgyt ir džiaugtis Rusijos bei Lenkijos pilietybėmis? (Džiaugtųsi ir minėtosios valstybės, manau…)

    Visi nori dvigubų pilietybių, tik viens per kitą (išvykę į anglijas ar „grasinantys“ išvykti) keikia Lietuvą paskutiniais žodžiais ne mažiau nei Valatka konservatorius. Tai kam jiems šitos „siaubingos“, „atsilikusios“ šalies pilietybė?

  • Skaitytoja iš kairės

    Viskas yra daug paprasčiau negu darbo grupės „išradimai“ ir Konstitucinio teismo išvedžiojimai. Jei vadovautumėmės sveiku protu, nereikėtų formalizuotų teisinių „argumentų“? Tiesiog nuspręstume, kad Konstituciją reikia keisti. Kad tai įvyktų, teikia pokyčių mūsų galvose – turime išsireikalauti iš savo išrinktų įstatymų leidėjų, kad tai padarytų.
    Ei, SEimo nariai, kuris pirmas? Ką aš norėsiu rinkti į kitą Seimą? Skubėkite registruoti paiūlymus keisti Konstituciją.
    Be to, dviguba pilietybė – ne vienintelis kontroversiškas klausimas.
    Na o „darbo grupės“ išvedžiojimai ir „pulkelio vištų su gaideliu priešaky“ vaikštynės prieš TV kameras Prezidentūroje yra juokingi.
    Man sukėlė juoką, o jums?

  • gied

    Valdzia bando „apeiti“ konstitucija, nes Adamkus nenori susigadinti santykius su kitais diedukais is Amerikos, tuo paciu paliekant jiems nisha gauti ta dviguba pilietybe. Siaip tai nera teisinga, kaip ir pats dvigubos pilietybes (aka dvigubu vestuviu, dvigubos istikimybes) principas.

  • nerijus

    :) :) :)

  • nerijus

    :)
    :)
    :)

  • vaidas

    Aš neskaičiau ką naujo žada Prezidento suburtoji grupė, bet autorius to ir neanalizuoja, todėl remiuosi nuogirdomis, išdėstytomis D. Žalimo per TV. Per TV Žalimas kalbėjo apie pilietybės suteikimą tam tikrai asmenų grupei, t.y. asmenims, kurie pasitraukė iš Lietuvos tarpukario laikotarpiu. Toks išskirtinumas yra Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje ir tai nepažeidžia Konstitucijos. Žalimo siūlymu minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenų grupę prilyginti asmenų grupei, kurie turi išimtį pagal jau minėtą 1 straipsnio 2 dalį. Toks prilyginimas nepažeidžia Konstitucijos ir Konstitucinis Teismas dėl to nepasisakė, nes teismas kalbėjo apie asmeninį išimtinumą, t.y. pilietybės suteikimą išimties tvarka – Pilietybės įstatymo 12, 16, 29 straipsniai. Teisiškai vertinant tai labai didelis skirtumas, kuris straipsnyje neanalizuotas. Todėl kas buria iš tirščių dar neaišku.

  • Vaidai, pirmiausia paskaitykit abu Konstitucinio Teismo nutarimus. Be to. D.Žalimas kalbėjo ne apie tarpukarį, o apie laikotarpį nuo 1919 ir ne tik apie vaikus ir anūkus, bet apie visus palikuonis. O tai jau bet kuriuo atveju dvigubos pilietybės instituto plėtimas (žr. KT nutarimus). O būtent prieš dvigubų piliečių skaičiaus didinimą ir teisių į dvigubą plietybę plėtimą ir pasisakė KT.

    Ir mielas Vaidai, paskaitykit vis dėlto bent jau šį KT nutarimą http://www.lrkt.lt/dokumentai/2006/n061113.htm – gal tada neklaidinsite kitų, aiškindamas dėl kurių Pilietybės įstatymo straipsnių pasisakė KT. Nes dabar vartojate terminą „teisiškai vertinant“, o net dokumentų nepaskaitote…

  • Tadas

    Gerai, kad cituojam KT sprendimu istraukas, bet ar kas nors paklausia saves, ar bet kuri KT sprendimo ar nutarimo vieta, fragmentas turi visiems privalomos teises normos galia? Precedentinese valstybese, kokia siaip jau mes niekad nebuvom, normine galia turi tik taip vadinamas ratio decidendi (ji atrast ir uzrasyt – menas, kurio Lietuvoj, toks jausmas, nieks ner padoriai ivaldes); visi kiti KT ar kt. teismo pasamprotavimai laikomi obiter dicta ir yra grazu, bet neprivaloma. Isties idomi butu diskusija, ar Lietuvos teises sistemoj teismai gali kurt teise (manau, bent dalis atsakymo paprasta kalba uzrasyta musu Konstuticijos 109 str III d.: „Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.“). Ir sioj visoj pilietybes diskusijoj si problema atsiskleidzia visu groziu: atrodo, kad aiskiname ir aiskinames ne savo Konstutucija ir jos teksta, bet KT nutarimo fragmentus cituojam.

    • Na, pagal mūsų Konstituciją, ją gali aiškinti tik KT…

  • Tadas

    Atleiskit, bet gal galeciau paprasyt citatos is musu Konstitucijos, kuri patvirtintu tai, ka pasaket? (nuo seno mane asmeniskai ypac domina, be abejo, zodelis „tik“, kuri – nezinau, tycia ar ne – istaret ir Jus…)

    • Na, kaip ir sako Konstitucinis Teismas, atskiri Konstitucijos straipsniai gali būti aiškinami tik atsižvelgiant į visą Konstituciją. Todėl mano frazę, kad Konstituciją aiškina tik Konstitucinis Teismas patvirtina visas Konstitucjos VIII skirsnis, kuriame apibrėžiama KT kompetencija bei Konstitucijos I skirsnio 7 straipsnis, kuriame sakoma: Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.
      Galioja tik paskelbti įstatymai.

      • Tadas

        Dar karta atsiprasau, bet nesuprantu, kaip Jus, kartu su KT „atsizvelges i visa Konstitucija“, prieinat isvados kad TIK KT gali ja aiskint. Nepykit, bet Konstitucija paprasciausiai niekur tokio dalyko nesako. Jei labai stengies ir labai nori, kad ji tai sakytu, gal gali ten medituodamas i ja visa ir visumoj kazka panasaus „pamatyt“, bet reik labai labai stengtis ir is anksto labai labai to neret (=but neobjektyviu aiskintoju?). KT sprendzia gincus, jei kiti politikos zaidejai nesutaria del vieno ar kito istatymo ar normos kontitucingumo, taip, ir taskas. Pakeliui, be abejo, jie turi aiskintis, ka ta Konstitucija reiskia. Bet aiskinimas visame siame procese yra salutinis dalykas, nes, pirma, lygiai taip pat musu kasdienius gincus spresdami paprasti teismai tiesiogiai taiko ir aiskina ta pacia Konstitucija kasdien. Antra, ta Konstitucija kasdien aiskina ir detalizuoja priiminedamas istatymus musu visu rinktas Seimas. Aiskina demokratiskai – panasiai kaip sutarties salys aiskina tarpusavy sudaryta sutarti. O juk musu Konstitucija ir yra ne kas kita, kaip sutartis tarp pilieciu. Butent del sios priezasties man kyla tiek apmaudo stebint, kad zmones Lietuvoj tiek save nuvertine ir nuniekine, kad susigalvoja, kad ne jie patys, tiesiogiai, per savo atstovus Seime ar kitaip, o TIK kazkoks kone danguj sedintis KT gali aiskinti ju susitarima – Konstitucija. Beje, tame susitarime, bent jau man atrodo, labai aiskiai parasyta, kad KT TIK sprendzia gincus. O tu gincu gali atskirais atvejais ir nebut, tai viena, o kitai tai niekad del visko nepasigincysi. Galu gale ir ginco sprendimas tera pasakymas, ar konkretu norma priestarauja Konstitucijai ar ne, o ne „ka daryt“ ir „kaip daryt“ ateity. Tokios pat normos esant tai paciai KT sudeciai as is naujo i KT „nenesciau“, nebent KT butu padares akivaizdzia klaida ir noreciau jam suteikt sansa pasitaisyt, bet „uz“ sios konsteliacijos Seimo rankos yra laisvos, o KT pasamprotavimai vertingi tik tiek, kiek juose pateikti argumentai ITIKINA auksciausia musu salies institutija – Seima. Tiesa sakant, Vakaru konstitucinej teisej galioja ir tai patvirtinantis principas – kad, dvejones atveju, sprendziant ginca KT galioja prezumpcija, kad istatymo leidejo istatymo forma isreikstas Konstitucijos aiskinimas atitinkantis kontitucija, net jei, teoriskai mastant, KT ir galetu susigalvot alternatyviu aiskinimo variantu (Kas, norint, visad imanoma! Bet juk gyvenam ne despotinej, o demokratinej saly, taigi gerbkim ir jos demokratines intitucijos ir, galu gale, savo paciu pilietines teises ir galias). Tai gal trumpai tiek, nors tema cia sudetinga ir galetume ilgai ir idomiai kalbetis.

  • egle

    1. Tai, kad KT „aiskiai“ pasisake, dar nereiskia, kad taip turi buti suprantama Konstitucija. KT nutarimai nepakeicia Konstitucijos 12 straipsnio, o tik juos kreivai sleivai be jokiu suprantamu argumentu bando interpretuoti taip, kaip norejosi tuometiniams KT nariams, ir ypac jo pirmininkui Kuriui (beje, pazeidziant ta pacia Konstitucija pasisavinus viename is nutarimu tariamai vienintele oficialia Konstitucijos aiskinimo teise). Isaiskinta, nusispjaunant i tarpukario Lietuvos konstitucine praktika, ignoruojant 12 straipsnio gramatine formuluote, slepiant? informacija ar dezinformuojant per TV neigiant daugumos europos valstybiu tendencijas liberalizuot pilietybes santykius.

    2. Keista girdeti aimanavimus, kad komisija pasikesino i KT nutarima, uzdraudzianti dviguba pilietybe. Taigi komisija labai patogiai buvo suformuota is tu zmoniu, kuriu absoliuti dauguma jau pries jos suformavimo buvo pasisake uz dvigubos pilietybes draudimo pagristuma. Ir po suformavimo, labai patogiai pasirinko pati saugiausia laikotarpi asmenu rato pletimui (kad bent kazkaip pateisintu savo sukurima) – 1919 metus. Gerai, kad dar ne nuo Zalgirio musio anukus paskaiciavo!

    3. Pasakyk, ka manai, apie pilietybe, pasakysiu, kur gyveni…Gyvenu aplinkoj, kur dviguba, triguba pilietybe yra norma; tai mobilaus, zingeidaus, issilavinusio zmogaus kasdienybe. Tai zmogaus, vertinancio kitos kulturos zmones savo seimoje, savo versle, savo valstybeje, kasdienybe. ir kai mokesciu nemokantys, kariuomenes vengiantys “tikrieji” lietuviai pradeda putoti del svetur gyvenanciu pareigu Lietuvai, nepykit, bet stai ir prasiverzia kaimo, gyvenimo tarp “mano pilies” sienu, mentalitetas. Stebint siuos gana paprastus staiga tapusiu patriotais gincus, darau isvada, kad dar ilgai nesupras lietuviai vaiku, gyvenanciu seimose, kur tevai, seneliai, dedes, tetos kile is skirtingu valstybiu ir dar skirtingesniu tautu, kalba desimt kalbu, gyvena keliuose kontinentuose; seimu, kur vieninteles pilietybes pasirinkimas reikstu pasirinkima tarp tecio ar mamos, senelio ar mociutes, idomesnio darbo/mokslo. Ar bent nutuokiat, kad zmones is misriu seimu neturi vienos tevynes ir vieno identiteto, nes ju gyvenimo-darbo-laisvalaikio kalendorius neuztringa stotelese Bezdonys-Vilnius?

  • gied

    Kalba yra butent apie pilietybe, teises ir pareigas kaip piliecio. Ne apie tautybe ir is to kylancias problemas. Tuo paciu buvimas lietuviu nereiskia, kad esi Lietuvos pilietis. Aisku nutuokiam, kad yra problema su mishriom seimom… bet galu gale pilietybe yra kaip vestuves – renkiesi viena vyra ar zmona. Ir nemanau, kad labai daug islygu sitame reikale reiketu. As nenoriu, kad balsavimo teise turetu asmenys, pilietybe susisaiste su kita valstybe ir galbut tarnaujantys tos valstybes interesams. Arba toks, kuris nera net ivaziaves i Lietuva, bet tiksliai zinantis ko Lietuvai reikia.

  • Bea

    Isties, pone Racai, nuo kada KT yra sventa karve?