Diena be automobilio

Briuselio gatvės sekmadienį buvo visiškai tuščios.

Tokios tuščios, kad viskas net kiek makabriškai atrodė važiuojant iš oro uosto. Kaip kokiame fantastinaime filme.

Taksistas paaiškino: diena be automobilio, kai važiuoja tik viešasis transportas, specialiosios tarnybos ir automobiliai gavę leidimus. Nuo 9 iki 19 valandos.

Ir dar pasiskundė, kad jį jau du kartus nubaudė, nes viršijo leistiną 30 km/h greitį.

Bandžiau įsivaizduoti tokią dieną Vilniuje.

Sunkiai pavyko…

 

(6 balsų, vidurkis: 4.33 iš 5)
Loading...
  • Tipas

    Jei būtų ant Lietuvos viešasis transportas, tai gal ir galima būtų įsivaizduot. Tarkim aš gyvenu 20km nuo Kauno centro, tačiau jei dirbčiau mieste, auto būtinas, nes transportas tik pensininkams tinkamu laiku dukart dienoje. Toks geras reiškinys kaip dviratis, mūsuose yra tik kelionei į vieną galą skirtas transportas. Atgal teks eit pėsčiomis.

  • Tadas

    Cool ideja.

  • dvi kurapkos

    Socialinių manipuliacijų mėgėjams dar siūlyčiau dieną be elektros, dieną be mobilaus ryšio, tridienį be vandens. Irgi labai įdomu ir iš dalies prasminga. Tuo pačiu – irgi nemažai daliai žmonių sukeltų nepatogumų, kai kuriems didelių.

    • lv

      Kai toks miestų tankis ir gyvenimo tempas, tai tokių socialinių „manipuliacijų“ prasmingumas ir pragmatiškumas dar ir ganėtinai akivaizdus: pratinama(si) prie minties, kad tavo asmeninis, smardinantis kevalas miesto gatvėse tampa problema, jas užkemša, dėl ko kenčia visi. Kartu aktualizuojama alternatyva — viešasis transportas.

      • Sejanus

        Labai gali būti, kad dieną be automobilio praleidęs žmogus jaučiasi baisiai daug padaręs švaraus oro labui ir nusipelnęs likusiomis dienomis smardinti toliau. Nelabai matau tokių dienų prasmės (neskaitant „aš esu geras žmogus“ pojūčių), ir tikrai netikiu efektyvumu.

  • Batia

    Dar siulyciau ir diena be kanalizacijos: visi mars i lauko tualetus – tai labai dvasinga.

  • bang

    Dar diena be tabako būna. Pasaulinė.

  • Sejanus

    O kokia tokių dienų prasmė?

    • lv

      Briuselyje (kuris pagal spūstis yra bene pirmaujantis miestas EU) dar ir labai konkreti — nemarinuoti laiko ir pinigų spūstyse, naudojantis (pratinantis; ir sąmonėje ir praktiškai) viešuoju transportu.

      • Sejanus

        Tai ar padeda?

        • lv

          Padeda, kaipgi. Vilniaus transporto spūsčių įkaitai per metus spūstyse dėl laiko užmarinavimo ir sudeginto kuro patiria ~4 mlrd. Lt nuostolių. Padalink šią sumą iš kokių dviejų ir iš 365 ir gausi grubų įvertį, vien tik materialia išraiška, kaip padeda.

          • Sejanus

            Lygiai sėkmingai skaičius galiu kabinti nuo lubų, nes jie ne tik kad labai apytikriai, bet dar ir neatsižvelgia į nuostolius, patirtus dėl automobilių nenaudojimo.

            Tačiau klausdamas ar padeda, turėjau omenyje labiau ilgalaikę naudą. Ar tokių dienų organizavimai padeda, pavyzdžiui, „ugdyti sąmoningumą“, skatina mažiau naudotis asmeniniu transportu ir daugiau – viešuoju? Yra kokie nors statistiniai duomenys? :)

          • lv

            Kas tikrai yra iš lubų, tai apie ilgalaikę naudą ir įtaką sąmoningumui spręsti pagal šios dienos statistiką. Alternatyva, žinoma, yra naudoti automobilį ir sąmoningumas, gal net statistiškai labiau gerėtų…?
            Automobilių nenaudojimo „nuostoliai“ yra sutaupytas laikas, pinigai (kai išvystytas viešasis transportas) ir mažesnė tarša; ir visa tai turbūt tik mažesnio komforto
            sąskaita. Pasiuntinių ir pervežimo tarnybų nuostoliai (tik nedidelė dalis visų riedančiųjų gatvėse) toli gražu ir sudaro tik nedidelę dalį visumos. Beje, niekas joms iš principo ir dabar nedraudžia (galima motyvuoti poreikį ir gauti leidimą) ir nedraustų važiuoti; svarbu tik, kad spūstys būtų kuo mažesnės — tada ir visų nuostoliai patiriami mažesni. Tam visų pirma reikia tam tikro persivertimo, pripratimo (pratinimosi) naudotis viešuoju transportu. Jei įvairūs municipalitetai brangiai apmokestina įvažiavimą į miestą, tam tikras zonas, stovėjimo aikšteles, taip spręsdami spūsčių problemas (kai asmeninis automobilio naudojimas gerokai pabrangsta, palyginus su viešuoju transportu), tai kitas poveikio vektorius yra tokios „socialinės akcijos“ (sunkoka tai vadinti socialine akcija, kai tai lyg ir suponuotų laisvanorišką apsisprendimą, nes tai iš esmės yra valdžios sprendimas — draudimas važiuoti automobiliu mieste).
            Beje, anas nuapvalintas nuostolių skaičius (iš tikrųjų, tai ~3,8 mlrd.) yra apskaičiuotas mūsų mokslininkų; duomenys 2007, tyrimą užsakė SM, tyrė VGTU. Dar apie 2,2 mlrd. tenka avarijoms ir taršai (tai iki 4 mlrd. suapvalinta visai ne iš lubų.). Tamsta, matau, mėgsta statistiką, tai va dar keletas skaičių/faktų:
            „Moksliniai tyrimai rodo, kad 2006–2007 m. dėl neigiamo transporto kamščių poveikio, Vilniuje buvo patirta 10,89 milijardo litų nuostolių. Spūstyse per šį laikotarpį prarasta 6,28 milijardo litų, t.y. 3,7 karto viršyti 2006 ir 2007 metų Vilniaus biudžetai. Tai sudarė 9 proc. Vilniuje sukurto 68,7 milijardo BVP, kai ES šis rodiklis siekia 1 proc. BVP.“.

    • Virgis

      Kas per kvailyste – sukurti milijardiny reikala, nuolat tobulinti ir puoseleti, o paskui karta per metus apsimesti, girdi, galim ir be jo. Cia, matyt, taip reikia, nes kazkam reikia. Kvailyste ir tiek.
      Cia kaip su tuo nusiginklavimu. Anksciau galejom planeta zeme susprogdinti 8700 kartu, o dabar galim planeta zeme susprogdinti tik 2114 kartu. Pasiekimas nerealus. Man tikrai smagiau :)

  • zeroground

    tokios dienos gimsta iš nevilties – kaip ir sausas įstatymas.

  • Fredis*

    Gitanas Nausėda klausia:
    – Kodėl Lietuvoje nepavyko sukurti visuotinės gerovės valstybės?
    http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-02-19-gitanas-nauseda-kodel-lietuvoje-nepavyko-sukurti-visuotines-geroves-valstybes/3992
    Atsakyti būtų galima ir taip:
    – Dėl vyraujančio visuotinio skeptiškumo.
    Tegul taupo – kiti, tegul nešiukšlina, nesmardina, rūšiuoja atliekas – kiti, tegul nevagia – kiti. Pamokslausiu – aš, o dirbkite ir įgyvendinkite – Jūs.

    • Sejanus

      Kad Lietuvoje nėra jokio visuotinio skeptiškumo. Labiau matau visuotinį nihilizmą, cinizmą ir skeptiškumo priešybę – patiklumą.

  • Palyginkit Lietuvos ir Briuselio viešąjį transportą :)

  • Marius

    Jei Lietuvos miestuose būtų normalūs dviračių takai, būtų galima organizuoti panašias dienas.

    • azartas

      Norintys – ieško galimybių, nenorintys – priežasčių.
      Man asmeniškai niekas netrukdo važinėti dviračiu visus metus.

      • Marius

        Kai pravažiuoju su dviračiu miestą su: išklypusiais „dviračių“ takais, ~10 cm aukščio borteliais, pro šalį zujančiomis mašinomis, daugiau nebesinori. Gyvenime ir taip pilna erzinančių dalykų, dar save erzinti nėra jokio noro. Taigi nereikia lia-lia-lia.

      • Jei nebūtų gatvių, sankryžų, šviesoforų…, norintys vis viena rastų galimybę atvažiuoti į darbą automobilių, o nenorintys ieškotų priežąsčių nevažiuoti. Panašiai ir su dviračių takais.

  • nerijus

    Jei norime, kad Lietuvoje įvyktų tokia „šventė“- turėtume uždaryti visas legalias ir nelegalias degalines prieš savaitę, o gamyklą Mažeikiuose- prieš dvi.

  • sataniuga

    Būna gerų dienų, kai geras oras ir ryte iš Lazdynų į centrą važiuoju dviračiu. Kai baigiasi Lazdynų tiltas, kuriame beveik nėra šaligatvio (!!!???)prasideda grynas malonumas – Vingio parku, Čiurlionio gatve, žemyn – ir tu jau vietoje, pačiame centre, kelionės laikas – apie 30 minučių (kas iš jūsų per kamščius nuvažiavo greičiau?). Būtų galima ir per 20, bet tuomet suprakaituoju.

  • Tadas

    dviems kurapkoms: o diena (ar daugiau) be elektros, kompiuterio ar/ir mobilaus labai rekomenduoju, ypac jei dar nesat megine; cia as rimtai.

    • Sejanus

      Pasakyti „rekomenduoju“ neužtenka, papasakok plačiau kas iš to gero bus :)

  • Zilvinas

    Įdomu, nuo kada dviratis tapo viešuoju transportu? Ar čia tik Lietuvoj?
    Mielai važinėju viešuoju transportu Berlyne, Briuselyje ar Lisabonoje. Nu bet LT žemėj pavažiavęs, supratau, kad tai ką mes turime tik pavadinimas. Jei neuždirbate mikriukams, tai maloniai išplerusiu troleibusu ar autobusu sugaišite dvigubai daugiau laiko nei nuosavu auto. (netikit? pabandykit iš Fabų nuvažiuot į antakalnį).

    O kamščiai Vilniuje kyla tik todėl, kad dėl mokyklų, darželių trūkumo tėvai priversti pusę miesto prasukti, kad atžalos galėtų ugdytis. Tik moksleivių atostogos- kamščiai sunyksta.

    • Ar dėl mokyklų ir darželių trūkumo? Ar labiau dėl to, kad nori leisti vaikus ne pagal gyvenamąją vietą, o pagal kokius nors Veidas reitingus ir dar lyg būtų maža to- jaučia pareigą nuvežti ir parsivežti juos asmeniškai…

      • Zilvinas

        O tu bandei leisti vaikus pagal gyvenamą vietą? Paprastas pvz. Šiemet užrašiau savo kelių savaičių dukrą į darželį (lankyti pradės po dvejų metų). Buvome „tik“ 50 sąraše (priima 25). Tai ir turi ieškot per visą VLN kur tave kas nors teiksis priimti. Su mokykla beje irgi panaši situacija

  • keltis

    gyvenu briuselyje jau 7-is metus: si diena gana isimintina, ir (jeigu geras oras) gana „atlaisvinanti.“ taciau nuvaziavus i kai kurious rajonus (kur ne per klaida didelis migrantu skaicius) galiu uztikrinti kad jokios sensacijos nera…kaip vazinejo suklere Bmw taip ir vazineja…

  • pietvys

    Didžioji Vilniuje gyvenanti periferija, apskritai neįsivaizduoja savo dienos be kažko. Nesvarbu, reikia – nereikia, būtina – nebūtina. O šiaip visiems lietuviams pritaikytina.

  • Donatas

    Kas iš to, jei visi vilniečiai persėstų ant dviračių – ar metėte, kur dabar važinėja dviratitinkai Vilniuje? ogi pėsčiųjų šaligatviais! eini gatve ir nesi tikras, ar tavęs nenutrenks pro šalį skriejantis ~40 km/h greičiu ‘žaliasis’ dviratininkas. o jei eini su vaiku – tuo labiau drebi dėl jo sugumo. nekalbu apie dviračių takus ar jų ženklais zuoko išpaišytas juostas ant normalių šaligatvių. kalbu apie paprastus šaligatvius, kuriais važinėti transporto priemonėmis yra DRAUDŽIAMA. Gal Briuselyje ir puiku, jei visi persėstų ant dviračių, pėstieji dėl to nenukentėtų, bet Vilniuje paprastų pėsčiųjų saugumas būtų nulinis, nes Vilniuje dviratininkai, važiuodami dviračiu, kažkodėl galvoja, kad jie yra pėstieji, o ne vairuoja vieną iš transporto priemonių…

    • Valentinas

      Donatai,
      Ytariu nepagavai kampo. Kai visi suliptu y dviracius, gatves butu tuscios, stai jomis vaziuotu dviraciai, o tu pats (bei tavo kudikiai) saugiai vaiksciotu saligatviais. Kaip tau toks raskladas?

      • Donatas

        Valentinai,
        kūdikiais paprastai vadinami vaikai iki 1 metų, t.y. iki tol, kol jie nevaikšto, kai jau vaikšto, tai jau nebe kūdikiai. Tad tavo kalambūras „kūdikiai … vaiksciotu“ pralinksmimo :)
        o dėl kampo, tai atrodo, pagavau jį, nes straipsnis buvo apie Briuselio ir Vilniaus transporto priemonių vairuotojų (tame tarpe ir dviratininkų) kultūros skirtumus… ar matėte Briuselyje dviratininkus masiškai važinėjant šaligatviais? nors kamščiai ten dar didesni nei Vilniuje…

        • Valentinas

          Donatai,
          Uzbegdamas uz akiu kalamburui pasakysiu, kad Briuselyje nebuvau.
          Gerai, pabandom kitaip: „… o tu pats, su kudikiu(-iais) rankose, saugiai vaiksciotum saligatviais…“
          Geriau? Gal …
          A seip tai manau, kas norejo, tas suprato, nes zodely „kudikis“ galima vartoti yvairiai. Pvz.: Palyginus su manim, tu esi kudikis.
          Ir tai visai nereiskia, kad tu dar nevaikstai … :)))
          P.S. Uzbegdamas uz akiu dar vienam kalamburui pasakysiu, kad pateiktas pvz yra tik pvz ;)))