Dalios laiškas Vovai
Šnipai dirba nesustodami. Prieš porą dienų estų ministrą išrišo, o šiandien savo pašto dėžėje radau laiško kopiją.
*************************
Mielas Vova,
Rašau Tau šį laišką, norėdama išreikšti tau savo nuoširdžią padėką už laiku suteiktą pagalbą.
Tikriausiai esi girdėjęs, kad pas mus Lietuvoje greitai vyks prezidenti rinkimai, kuriuose aš noriu ir galiu dalyvauti. Ir, kaip supranti, dalyvausiu, nes, kaip ir Tu, Vova, aš esu ta, be kurios mano gimtoji šalis pražūtų. Bet, mes juk abu tikri sportininkai, Vova, todėl į Olimpiadą nevažiuojame tik dalyvauti. Jei važiuojame, tai laimime, tai va ir aš, kai važiuoju, tai laimiu. Visada. net Amerikoje kai buvau laimėjau. „Glamour“ žurnalo prizą.
Tau, Vova, lengviau: Putino rinkimuose Rusijoje, Tau problemų nekyla. Nebent tada, kai už tave balsuoja daugiau nei 100 procentų. Grybauskaitės rinkimuose Lietuvoje truputėlį sunkiau, nes čia gali būti taip, kad manęs pirmamemture net neišrinks. Nepaisant to, kad tą apie kažkokias žmogaus teises sriūbaujantį Borisovo draugelį savo konservatoriams ir liberalams liepiau išmesti iš barščių. Bet tai vis tiek – vienu metu apklausos rodė, kad soacialdemokratų raudona rožė lietuvams patinka labiau ne aš (lyg Lietuvoje būtų kas nors raudonesnio už mane).
Bet čia, Vova, kaip sykis prasisukai tu su Krymu. Žinai, kaip senam draugui ir bendraminčiui aš tau tiesiai pasakysiu: durnai čia tu viską labai padarei. Taip durnai, kad net aš iš pradžių nežinojau, ką galvoti. Vieną dieną sakiau, kad tie benderocsai tai tokie pat banditai kaip ir Vitiokas, nes galvojau, kad padėsi jam sutvarkyti visus reikalus. Nepadėjai. Pakišai mane. Bet nieko, išsisukau, nes lietuviai tai tokie patys kaip rusai – pamiršta, ką sakei vakar. Jiems svarbiausia kad kardu pamojuotum ir antakius gražiai surauktum. Iš karto kaip šilkiniai. Susitvarkiau. Dar vietiniai geltonai mėlyni padėjo, su kuriais aį kartais pasifotkinu.
Bet aš ne apie tai. Aš apie Krymą norėjau. Tu nepatikėsi, kokią man padarei paslaugą taip durniuodamas. Pameni mūsų Vytuką? Tai va, jis man dar po mūsų Seimo rinkimų sakė: gąsdink visus rusais, sakyk, kad mus tuoj puls, okupuos, kad visi, kurie nepriėjo pirmos komunijos arba nebuvo komunistai, yra Kremliaus agentai. Taip ir dariau. Su Viktoru tada biški neišėjo, neišsigando jis manęs blin, bet šiaip viskas buvo neblogai.
Ir mano ūkvedys Gedukas darė viską kaip reikia. Viską surašė,nutekino, pakomentavo. Net dėl tų mano ataskaitų, kurias stalčiuje saugai iš anksto apsidraudėme, nors žinau, kad manęs nepakiši, Vova. Juk gaidys vištai akies juk nekerta, ar ne?
Iš pradžių suveikė, nes turime čia tokių vietinių kiseliovų, kurie čia algiukais, andriukais ir audriukais pasivadinę. Tai jiems neduok pavalgyti, duok paloti. Tai ir lojo. Kaip tada per referendumą dėl atominės, kurio tu, Vova, bijojai, o išėjo kaip visada.
Bet, žinai, Vova, laikai keičiasi. Anksčiau užtekdavo raudona vėliava pamojuoti ir visi rėkdavo „Sieg Dalia“, dabar gi užaugo karta, kuri pradeda galvoti ir todėl kelia probemų. tai va, tie,galvojantys į vėliavytes dėmesio nebekreipia, nes jie pirmos komunijos nepriėjo ir tų rusų visai nebijo. Ir jie iš tų mano ūkvedžio Geduko pasakų atvirai juoktis pradėjo. O tada mano reitingai ir pasuko ne į tą pusę.
Ir va tada tu, Vova, ir iššovei su savo Krymu. Sakiau jau, kad durnai viskas iš šalies atrodo, bet kam nepasitaiko. Man irgi taip buvo, kai reikėjo savo chebrytę prokuratūroje išsukti ir sakyti, kas čia ne prie ko. Atrodėl taip durnai kaip tavo kalbos apie humanitarinę misiją, bet pamiršo juk visi.
Nes dabar jau galiu prasisukti. Ir tik tavo Vova dėka. ir kuo tu ilgiau durniuosi, tuo man bus lengviau laimėti Grybauskaitės rinkimus. Net Viktorui dabar parodysiu, kas geriau anglų kalbą moka. Tada blin kietas buvo, sakė, rinkėjai, koalicija, dauguma. Pažiūrėsime, kieno dabar bus dauguma. Ūkvedys Gedukas dabar tokių pasakų prirašys, kad net pasakaitės iš skydinės atrodys kaip tikra istorija.
O dar jei tu, Vova, vienas kitas pratybas Kaliningrade su Saša mūsų pasienyje surengtum, tai ne tik Viktoras, bet ir visai koalicija choru pas mane ant kilimėlio deklamuotų „To be or not to be, zat is a kvesčion“. Nes juk kaip mus mokė: kuj železo poka molotok ejst? Tai va, Vova, dabar mano molotokas esi tu ir aš juo taip pamojuosiu. Ech.
Ir tu nepagalvok, aš čia ne dėl to, kad tau pakenkti kaip nors noriu. Man tik reikia tuos Grybauskaitės rinkimus laimėti. Nes negaliu, kaip tu, pati savęs pasiskirti.
Be to, tu pagalvok, tau gi irgi viskas į naudą išeis. Aš čia dabar vėliavomis ir kardais mojuosiu, daug apie blogus rusus kalbėsiu, kviesiu čia NATO, gal net mobilizaciją paskelbsiu, visus rusiškus telikus išjungsim, atšauksim visus rusų koncertus, liepsim krepšininkams nežaisti su rusais, gal net rusų kalbą mokyklose uždrausim. Žodžiu, įprasta isterija.Galėsiu pabandyti net estus su latviais suorganizuoti. Tie žirgo galvos, tai tikriausia, kaip visada bijos, nes už dujas jiems patinka mažiau mokėti, o estai, žiūrėk ir pasirašys. Ypač kai su tais snaiperiais prsiidirbo. Ai, ir dar lenkus pakabinsim. Tie, tai visada pasirašys, ypač Radekas. O tu galėsi pirštu į mane badyti ir saviškiams aiškinti, kad žiūrėk, visi prieš mus, mus nori sunaikinti, žmogaus teisės ir taip toliau ir panašiai. Nors ką aš tau čia aiškinu, tu geriau už mane moki apie snaiperius, baltas kojines, samdinius ir kitus. Aš va tik su CŽV kalėjimais pabandžiau ir tai blin nieko neišėjo. Gal per anksti tada iš Piterio išvažiavau ir kai kurias paskaitas be reikalo praleidau.
Ai, bet ką čia aš apie praeitį. Juk mokė mus: buduščee za nami. Tu man padėsi, aš tau. Ir mes abu laimėsim. Rot Front.
Dar kartą tau ačiū. Tik tu nesustok, Vova, padurniuok dar iki gegužės pabaigos. Aš tau paskui kaip nors atsilyginsiu.
Bučiuoju, mano pupuliuk.
Dalia
P.S. Ir dar kaip vyras vyrui norėjau pasakyti, kad ta Šernienė ar kaip ji ten tau visai netinka. Su ja atrodai kaip mūsų Zuokas and Segvėjaus.