Citata #394 Kovo 11-osios Akto signatarė prisimena A.Brazausko laikų demokratiją
Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarė V.Jasukaitytė prisimena, kaip gera buvo gyventi kai A.Brazauskas buvo premjeras:
Kai teisėtvarka, kuo glaudžiausiai bendradarbiaujanti su nusikalstamomis struktūromis, atiminėjo iš manęs gyvenamą būstą, nors buvau laimėjusi Aukščiausią Teismą, kai nusikaltėlių buvo kontroliuojamas kiekvienas į sąskaitą patenkantis centas ir už dirbtinai sudarytas skolas jis būdavo tą pačią akimirką nurašomas, savaime suprantama, vertėmės labai sunkiai. Darbo negalėjome rasti nei aš, nei vyras, nes “patriotų” buvau apšaukta aršiausia komuniste, nors niekad jokiai partijai nepriklausiau, o “priešai” buvo iš tikrųjų persekiojami visur, kur atsirasdavo bent vienas apkvaišęs nuo patriotizmo, bet neturintis kultūros ir savarankiško proto žmogus. Vaikai buvo moksleiviai – jiems reikėjo ir pavalgyti, ir apsirengti, ir mokymo priemonių, o mes nebeturėjo nieko, viskas buvo parduota pusvelčiui. Po ilgos kūrybinės tylos, protarpiais krečiama stichiškai besiveržiančios raudos rašiau savo knygą “Golgotos vynuogės”.
Gyvenimas atrodė nebepakeliamas, žmonių matyti nebenorėjau, o ir nebežinojau kurioje pusėje tų žmonių ieškoti, mirtis atrodė čia pat…Taigi, vieną absoliučiai beviltį rytą paskambinau Premjerui Algirdui Brazauskui ir pasakiau:
-Premjere, mano broliai rašytojai man nepaskyrė stipendijos kūrybiniams projektams įgyvendinti ir šiandiena mano paauglys sūnus išėjo į mokyklą pavalgęs tik ant batono užteptų majonezo likučių. Neturiu nei cento, nei kąsnio…
Tokia kalba buvo puikiai suprantama Algirdui Brazauskui, kuris gal būt niekada nestokojo nei pinigų, nei duonos.
-Gerai, aš Kultūros ministerijai iš atskiro fondo skirsiu keturias stipendijas, tegul jie duoda vieną iš jų dvejiems metams tau, – pasakė jis, pamenu, atsidūsėjęs…
(4 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
