Citata #367 Seimo narys M.Zasčiurinskas aiškina, kodėl svarbu deklaruoti tautybę

Seimo narys Mečislovas Zasčiurinksas pateikia argumentus, kodėl reikia leisti Lietuvos Respublikos piliečiams asmens dokumentuose deklaruoti savo tautybę:

Priėmę įstatymą suteiksime galimybę to pageidavusiam piliečiui oficialiai deklaruoti savo tautybę. Taip leisime žmonėms save tapatinti ne tik su valstybe, bet ir tauta, jos kultūra, kalba, istorija. Kas ypač bus svarbu šiais Lietuvos krepšinio aistruoliams svarbiais metais, kai bus ypač jaučiama tautos vienybė. Asmuo, didžiuodamasis savo tauta, ja gerbdamas, išvysto pagarbą kitų tautų žmonėms, visuomenei ir valstybei.  Patriotinių jausmų ir pagarbos ugdymas skatins piliečių norą ne tik prisiminti, bet ir patiems kurti ne mažiau didingą valstybės, kurioje jie patys gyvena, istoriją

… taip, nedeklaravę savo tautybės, krepšinio aistruoliai tikrai nebus tokie vieningi šiais svarbiais metais…

(4 balsų, vidurkis: 4.00 iš 5)
Loading ... Loading ...
  • Sejanus

    „Asmuo, didžiuodamasis savo tauta, ja gerbdamas, išvysto pagarbą kitų tautų žmonėms, visuomenei ir valstybei.“

    Mano varganos iškalbos nepakanka deramai pakomentuoti šį perlą, tai ir nekomentuosiu.

  • Marius

    Dėl asmeniškai manęs tai galėtų būti tas įrašas. Bet esu prieš, bijau, kad kokiam pareigūnų ar susireikšminusiam politikui įrašas pase, bus argumentas įtarti sąmokslais, agentais ir t.t. na suprantate. Eilinė nesąmonė, pezalai. O passiakymas “Taip leisime žmonėms save tapatinti ne tik su valstybe, bet ir tauta,” – ką nesant įrašo aš, jūs ar kiti jaučiasi mažiau lietuviais? Esu primordialistas, tautybė paveldima, negi viską ką paveldime įrašome į pasą? Ko gero autorius pats turi kažkokių kompleksų, ar abejonių, kitaip sunku paaiškinti tokius samprotavimus. Kiek pamenu galėdavai įsidėti spaudą į antspaudą, nieks nedraudė.

    Tokio lygio politikai kaip rasimai-zaščiurinskai erzinte erzina. Vietoj to kad priimtų normalius įstatymus, kurių po poros metų nereiktų taisyti, kad išsibartų dėl kiekvieno sakinio įstatyme, jie užsiima deklaracijomis.

  • austras

    Užsirašai pase, pavyzdžiui, tautybę – “lenkas”, “rusas”, “baltarusis”, “žydas”, “latvis”. Ir viskas – šiais “Lietuvos krepšinio aistruoliams svarbiais metais” nebejauti “tautos vienybės” pulso. Net negali sirgti už Lietuvą vien todėl, kad ji žaidžia gražų krepšinį… Nes koks ten gali būti “lenko” (“žydo”, “ruso”) bendrumas su kita “tauta, jos kultūra, kalba, istorija”. Tik paviršutiniškai, nejaučiant ąžuolo šaknų… Labiausiai “tautos vienybės pulsas” dvelkia Airijos parduotuvėmis, Londono tualetais, lietuviškomis prostitutėmis Amsterdamo gatvėse, Ispanijos apelsinų plantacijomis, statybomis Norvegijoje, mėlynių rinkimu Švedijoje. O namie – valdovų rūmais, Europos kultūros sostine, proporciniais mokesčiais, “socialdemokratais”, etnocentristais ir oligarchija.

  • http://www.unix.org Marius Gaubas

    Galva pasigydyti. “Tautos didybe” – tokiems yra atskira palata.

  • Valentinas

    O jei pavardė “Ivanov” bus galima deklaruoti tautybę “Lietuvis”?

  • http://zeppelinus.livejournal.com Zeppelinus

    Dabartinė situacija, kuomet Lietuvos teisėje realiai yra taikoma “tautybės” sąvoka, draudimas įsirašyti ją į oficialų asmens liudijimą atrodo keistai.

    Suprasčiau tokį požiūrį, jeigu Lietuvoje būtų oficialiai paskelbta kokio Konstitucinio teismo ar pan.:

    „Kiekvienas, turintis LR pilietybę yra laikomas lietuvių pilietinės Tautos nariu. Draudžiama skaidyti lietuvių pilietinę tautą pagal etninės kilmės požymius – visi jos nariai yra lietuviai ir niekas daugiau.“

    Štai tuomet situacija būtų aiški – žmogus, bandantis įsivardinti „lenku“, “rusu” ar „žydu“ turėtu toki pat statusą, kaip tas, kuris užsivadino „elfu“, “gnomu” arba „raganium“.

    Gi dabar akivaizdžiai taip nėra:

    yra etninės grupės interesų atstovavimą deklaruojančios politinės partijos, lenkų tautybės Lietuvos piliečiai įgyja „lenko kortas“, žydų tautybės piliečiai vienijasi į tik šios tautybės asmenims skirtas organizacijas bei pretenduoja į bendruomeninio turto kompensacijas būtent savo tautybės pagrindu.

    Kitaip sakant, jie deklaruoja savo nelietuvišką tautybę ir tuo pagrindu siekia atstovauti būtent tos tautybės asmenų interesus.

    Todėl draudimas įsirašyti į asmens dokumentą etninės kilmės požymį, kuris imamas domėn teisės aktuose, yra keistas ir nelogiškas.

    Galimybė įsirašyti tautybę į asmens dokumentus tebūtų tik esamos padėties, kurios, berods, neketinama keisti, konstatavimas.

    • http://jurisprudencija.wordpress.com/ WU

      LRKT nutarimas 2006 lap. 13:

      Konstitucijoje įtvirtintas pilietybės institutas neatsiejamas nuo Lietuvos valstybės, nuo pilietinės Tautos – valstybinės bendruomenės konstitucinės sampratos.
      Lietuvos valstybė kūrėsi etninės tautos – lietuvių tautos pagrindu. Tai atspindėta Konstitucijos preambulėje, kurioje įtvirtinta, kad būtent lietuvių tauta (t. y. etninė tauta) prieš daugelį amžių sukūrė Lietuvos valstybę, šimtmečiais atkakliai gynė savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojo savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, įkūnijo prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje, išsaugojo siekį ir teisę gyventi nepriklausomoje Lietuvos valstybėje.
      Vyraujančių etninių tautų pagrindu sukurtos valstybės – nacionalinės valstybės. Būtent nacionalinė valstybė yra etninės tautos bendro gyvenimo politinė forma, užtikrinanti galimybę puoselėti atitinkamos etninės tautos tapatumą, kultūrą, mentalitetą, kalbą, tradicijas, papročius, padedanti kaupti ir būsimosioms kartoms perduoti valstybingumo patirtį ir įgyti brandą, suteikianti būtinas istorinio išlikimo garantijas. Be nacionalinės valstybės visavertis etninės tautos gyvenimas būtų ypač pasunkintas ar net neįmanomas.
      7. Tai, kad Lietuvos valstybė kūrėsi lietuvių tautos pagrindu, atsispindi ne tik Konstitucijos preambulėje, bet ir kitose Konstitucijos nuostatose: valstybinė kalba – lietuvių kalba (14 straipsnis); kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje (32 straipsnio 4 dalis). Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalies nuostata, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, reiškia, kad visi užsienyje gyvenantys lietuviai, kad ir kur būtų jų nuolatinė gyvenamoji vieta, turi teisę bet kada grįžti į Lietuvą – savo etninę tėvynę. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris atkirstų užsienyje gyvenančius lietuvius nuo lietuvių tautos. Iš užsienyje gyvenančių lietuvių negali būti atimta galimybė dalyvauti, jeigu jie to siekia, lietuvių tautos gyvenime. Užsienio lietuviai – sudedamoji, neatskiriama lietuvių tautos dalis.
      Tai yra konstitucinis pagrindas įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad lietuviai, gyvenantys kitose valstybėse, turėtų teisę tapti Lietuvos Respublikos piliečiais kitokiomis (lengvesnėmis) sąlygomis, negu kiti asmenys, siekiantys Lietuvos Respublikos pilietybės (inter alia kad užsienio lietuviams, siekiantiems Lietuvos Respublikos pilietybės, nebūtų taikomos įprastinės natūralizacijos sąlygos). Tai taip pat yra konstitucinis pagrindas įstatymuose įtvirtinti ir teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo institutą, taikytiną Lietuvos Respublikos pilietybės siekiantiems užsienio lietuviams, ypač jeigu jie arba jų tėvai, seneliai, proseneliai prieš tai buvo susiję su Lietuva pilietybės santykiais.
      8. Lietuvių tautai, kaip etninei tautai, save priskiriantys asmenys ir šiandieninėje Lietuvos valstybėje sudaro absoliučią gyventojų daugumą. Šiuo atžvilgiu, taip pat valstybės pavadinimu, valstybinės kalbos statuso lietuvių kalbai pripažinimu lietuvių tauta atitinka visuotinai pripažintą titulinės nacijos apibūdinimą.
      Kita vertus, nuo seniausių laikų Lietuvos žemėse gyveno ir nelietuviai – kitų etninių tautų žmonės. Jie kartu su lietuviais kūrė ir gynė Lietuvos valstybę, rūpinosi jos likimu. Taigi lietuvių tautos gyvensena nuo seno buvo grindžiama lietuvių tautos, kaip titulinės nacijos, ir kitų Lietuvos teritorijoje gyvenančių tautinių bendruomenių taikiu sugyvenimu, įvairių tautų žmonių pakantumu ir tolerancija vienų kitiems atžvilgiu. Tautinės santarvės puoselėjimas Lietuvos žemėje – istorinė Lietuvos valstybės tradicija. Ši tradicija būdavo pažeidžiama tik tais Lietuvos istorijos laikotarpiais, kai pati Lietuvos valstybė būdavo okupuota svetimų valstybių, kai pati lietuvių tauta negalėjo autentiškai kurti savo politinio gyvenimo.
      Lietuvių tauta puoselėja savo žemėje tautinę santarvę (Konstitucijos preambulė). Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Konstituciją Lietuvos valstybės piliečių visuma sudaro pilietinę Tautą – valstybinę bendruomenę. Konstitucijos 2 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad Tauta kuria Lietuvos valstybę ir kad suverenitetas priklauso Tautai, bei 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, sąvoka „Tauta“ yra vartojama būtent šia prasme.
      Šiame kontekste pabrėžtina, kad Konstitucijoje vartojamų sąvokų „lietuvių tauta“ ir „Tauta“ negalima priešpriešinti. Lietuvių tauta yra Lietuvos pilietinės tautos – valstybinės bendruomenės pagrindas, būtina egzistavimo prielaida.
      Minėta, kad pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę valstybėje, atspindi asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Lietuvos pilietinė Tauta – valstybinė bendruomenė jungia atitinkamos valstybės piliečius (nepriklausomai nuo jų etninės kilmės), o piliečių visuma sudaro Lietuvos pilietinę Tautą. Lietuvos pilietinei Tautai priklauso visi Lietuvos Respublikos piliečiai – nesvarbu, ar jie priklauso titulinei nacijai (yra lietuviai), ar tautinėms mažumoms (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutarimas). Visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kad ir kokia būtų jų etninė kilmė, pagal Konstituciją yra lygūs; jų negalima diskriminuoti arba teikti jiems privilegijų dėl jų etninės kilmės, tautybės. Kita vertus, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, integravimasis į Lietuvos visuomenę, tapimas visaverčiu Lietuvos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos nariu siejasi inter alia su pastangomis išmokti valstybinę – lietuvių kalbą (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutarimas).
      9. Būtent Lietuvos pilietinė Tauta – atgimusios Lietuvos valstybės piliečiai 1992 m. spalio 25 d. referendume priėmė ir paskelbė Lietuvos Respublikos Konstituciją. Būtent Lietuvos pilietinė Tauta yra Konstitucijos šaltinis. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „priėmusi Konstituciją pilietinė Tauta padėjo savo, kaip valstybinės bendruomenės, bendro gyvenimo norminį pagrindą ir įtvirtino valstybę kaip bendrą visos visuomenės gėrį“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).
      Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad „tik Lietuvos Respublikos piliečiai, t. y. valstybinė bendruomenė – pilietinė Tauta, turi teisę kurti Lietuvos valstybę, t. y. tik piliečiai turi teisę spręsti, kokia turi būti Lietuvos valstybė, nustatyti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų sąrangą, asmens ir valstybės teisinių santykių pagrindus, šalies ūkio sistemą ir pan. Įgyvendindami piliečių teises ir laisves, piliečiai dalyvauja vykdant Tautos suverenitetą“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. gegužės 10 d. nutarimai).

      • http://zeppelinus.livejournal.com Zeppelinus

        Na štai, ir gerbiamas WU atskubėjo su ekspertine pagalba:

        “8. Lietuvių tautai, kaip etninei tautai, save priskiriantys asmenys ir šiandieninėje Lietuvos valstybėje sudaro absoliučią gyventojų daugumą. [...]

        Kita vertus, nuo seniausių laikų Lietuvos žemėse gyveno ir nelietuviai – kitų etninių tautų žmonės. Jie kartu su lietuviais kūrė ir gynė Lietuvos valstybę, rūpinosi jos likimu.

        Taigi lietuvių tautos gyvensena nuo seno buvo grindžiama lietuvių tautos, kaip titulinės nacijos, ir kitų Lietuvos teritorijoje gyvenančių tautinių bendruomenių taikiu sugyvenimu, įvairių tautų žmonių pakantumu ir tolerancija vienų kitiems atžvilgiu. Tautinės santarvės puoselėjimas Lietuvos žemėje – istorinė Lietuvos valstybės tradicija.”

        Matome, kad ir KT oficialiai pripažįsta, kad Lietuvoje gyvena ne kažkokie belyčiai ar betaučiai padarai, bet įvairių tautybių žmonės.

        Kodėl šis nekvestionuotinas faktas asmens pageidavimu negali būti atspindėtas jo oficialiuose dokumentuose?

        Ar tuo nėra pažeidžiama žmogaus teisė atvirai nurodyti savo tautybę arba nenurodyti jokios?

        Kas norėtu ir galėtu paaiškinti?

        • Valentinas

          Todėl, kad Lietuvos pilietybės turinio požiūriu, etniškumas neturi jokios reikšmės. Todėl žymėti pase su pilietiškumo turiniu jokio ryšio neturinčią informaciją yra nereikalinga. Nekalbant apie grėsmes dėl galimos diskriminacijos, nelygybės, etniškumo turinio neapibrėžtumo (ką galima laikyti lietuviu?) ir t.t. atžvilgiu, tai yra ir nelogiška. Tarkime aš esu blondinas ir noriu šį faktą atspindėti pase. Buvimas blondinu nieko nekeičia mano pilietybės turinyje, tačiau jei pase būtų leidžiama žymėti tautybę, tai nėra jokių priežasčių neleisti žymėti blondiniškumo. O kas jei Račas užsinorėtų pase pažymėti, kad jis pliktelėjęs? O kas jei Maldeikienė pareikalautų, kad pase būtų pažymėta, kad ji katalikė?
          Etninės tapatybės puoselėjimas yra puikus ir sveikintinas dalykas, bet tai yra privati žmogaus gyvenimo sfera, kaip ir religingumas, todėl neturėtų būti įtrauktas į pielietiškumo realizavimo instrumentus.

          • mdxacuk
          • http://zeppelinus.livejournal.com Zeppelinus

            Gerbiamas Valentinas rašo:

            „..tai yra ir nelogiška. Tarkime aš esu blondinas ir noriu šį faktą atspindėti pase. Buvimas blondinu nieko nekeičia mano pilietybės turinyje, tačiau jei pase būtų leidžiama žymėti tautybę, tai nėra jokių priežasčių neleisti žymėti blondiniškumo.

            O kas jei Račas užsinorėtų pase pažymėti, kad jis pliktelėjęs?“

            Ėė, nežinau, gerbiamas Valentinai, kada Jūs paskutinį kartą laikėte rankose LR piliečio pasą, bet turiu Jums pranešti, kad jame kuo puikiausiai atspindėtas tiek Jūsų blondiniškumas, tiek menami gerbiamo Artūro galvos plaukų dangos išsidėstymo netolygumai.

            Mat vienas pagrindinių to dokumento atributų yra veido nuotrauka, iš kurios puikiai matosi tiek paso savininko plaukų kiekis, tiek jų bei odos spalva – todėl atskirai jų nurodinėti nėra jokio reikalo.

            Biometriniame pase yra netgi pirštų antspaudai, kurie tikrai neturi nieko bendro su pilietybės turiniu.

            Jau nekalbu apie tokią šiais laikais nevienareikšmio turinio informaciją, kaip asmens lytis…:)

            „O kas jei Maldeikienė pareikalautų, kad pase būtų pažymėta, kad ji katalikė?“

            Manau, kad atvirai deklaruoti išpažįstamą religiją arba nedeklaruoti jokios yra mūsų Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus teisė.

            Todėl nematau jokių kliūčių, žmogui pageidaujant, nurodyti tai specialiame paso puslapyje. Jų paskutinio pavyzdžio pase yra net 32!

            Beje, iki šiol naudoju seno pavyzdžio pasą, kuriame yra įrašai apie mano tautybę, sutuoktinį, vaikus, deklaruotą gyvenamąją vietą ir net kraujo grupė.

            Visa ši informacija išsitenka viename puslapyje ir neturi nieko bendro su „pilietybės turiniu“, bet ją turėti pase yra labai patogu.

            Nelabai suprantu – kas ir kokiu pagrindu bando atimti iš manes teisę atvirai deklaruoti minėtus dalykus?

            Berods, Konstitucija pas mus nuo tų laikų nesikeitė, taigi jokių konstitucinių problemų ir naujo pavyzdžio pase tokią informaciją įrašyti nėra?

            Viskas remiasi į valdininkų užgaidas?

            „Todėl, kad Lietuvos pilietybės turinio požiūriu, etniškumas neturi jokios reikšmės. Todėl žymėti pase su pilietiškumo turiniu jokio ryšio neturinčią informaciją yra nereikalinga.“

            Dovanokite, gerbiamas Valentinai, bet šiuo atveju kalbame apie laisvanorišką atžymą oficialiame dokumente, atspindinčią Lietuvos piliečiui Konstitucijos suteiktą teisę atvirai deklaruoti arba nedeklaruoti savo tautybę, todėl ne valdininkėlių ar šiaip prašalaičių reikalas yra spręsti – suteikti tokią teisę laisvos Lietuvos piliečiui ar ne.

            Nenorite – galite deklaruoti esantys žmonės be tautybės/užslaptintos tautybės – niekas tam neprieštaraus.

            Nes tokia Jūsų žmogaus teisė.

            „Etninės tapatybės puoselėjimas yra puikus ir sveikintinas dalykas, bet tai yra privati žmogaus gyvenimo sfera, kaip ir religingumas, todėl neturėtų būti įtrauktas į pilietiškumo realizavimo instrumentus.“

            Perskaitykite dar kartą mano pirmame komentare esančią sąlygą, kurią įvykdžius išties būtų galima kalbėti, kad „tautybė“ LR visiškai nesvarbi.

            Deja, kaip matome iš WU pateiktos medžiagos bei mano jau minėtų viešojo gyvenimo pavyzdžių, taip nėra.

            Šiaip galime konstatuoti, jog jaučiatės turįs teisę spręsti už mane ir kitus Lietuvos piliečius, kurie norėtu realizuoti Konstitucinę teisę deklaruoti savo tautybę oficialiame dokumente, ir pageidaujate mums tai uždrausti ?

            Tuomet leiskite pasidomėti – kas ir kuo remiantis Jums suteikė tokią teisę riboti kitų žmonių teises?

          • Valentinas

            Replikuodamas į Zeppelinus komentarą žinojau, kad rizikuoju įsivelti į ilgalaikę ir smulkmenišką diskusiją. Gerbiamo Zeppelinus komentarai paprastai būna gerai argumentuoti ir logiški. Tik ne šiuo atveju. Čia stebime su logika prasilenkenčius svarstymus ir išvadas.
            „laikėte rankose LR piliečio pasą, bet turiu Jums pranešti, kad jame kuo puikiausiai atspindėtas tiek Jūsų blondiniškumas, tiek menami gerbiamo Artūro galvos plaukų dangos išsidėstymo netolygumai. Mat vienas pagrindinių to dokumento atributų yra veido nuotrauka, iš kurios puikiai matosi tiek paso savininko plaukų kiekis, tiek jų bei odos spalva – todėl atskirai jų nurodinėti nėra jokio reikalo. „
            Čia gerbiamas Zeppelinus neskiria blondiniškumo kaip fizinės savybės, nuo blondiniškumo kaip kultūrinės tapatybės. Nuotrauka (kuri beje naujo pavyzdžio pasuose yra juodai balta, todėl tokios tapatybės kaip „ryžumas“ neįmanoma ja perteikti) yra skirta identifikuoti žmogų, o ne atskleisti tapatybę. Tas pats galioja ir kitiems fiziniams žmogaus požymiams (pirštų anstpaudai ir t.t.). Fizinės savybės „lytis“ žymėjimas pasuose yra reliktas, kuris ilgainiui išnyks, nes pilietiniu požiūriu nėra jokio skirtumo ar asmuo yra vyras ar moteris ar kažkas per vidurį, nes visų teisės ir pareigos turi būti vienodos.

            „Manau, kad atvirai deklaruoti išpažįstamą religiją arba nedeklaruoti jokios yra mūsų Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus teisė. „
            Čia gerbiamas Zeppelinus daro pagrindinę klaidą. Pasas nėra „deklaravimo“ priemonė. Konstitucijoje įtvirtinta teisė deklaruoti ir išpažinti religiją. Tačiau pasas yra dokumentas skirtas identifikuoti žmogų ir nurodyti žmogaus pilietybę. Pasas nėra skirtas deklaravimui žmogaus džiaugsmų, baimių, pasididžiavimų, kompleksų, kultūrinių tapatybių, pomėgių ir t.t. Visoms šioms gyvenimo sferoms deklaruoti žmogus turi aibę galimybių ir visišką laisvę. Tai privati, kultūrinio gyvenimo sfera. Pasas yra juridinė sfera ir čia būtina ta informacija, kuri būtina.
            „Visa ši informacija išsitenka viename puslapyje ir neturi nieko bendro su „pilietybės turiniu“, bet ją turėti pase yra labai patogu.“
            Pase taip pat labai patogu laikyti merginų adresus ir telefonus, todėl aš galėčiau pateikti pasiūlymą, kad pase taip pat pora puslapių būtų paversta adresine. Vėlgi reiktų suprasti kad visa informacija, kurią gerbiamas Zeppelinus galvoja, kad žmonės turi teises deklaruoti yra nesusijusi su pielietybės turiniu. Visur, kur pilietis naudoja savo pasą (važiuodamas į užsienį, imdamas paskolą, ir t.t.) paso tikslas yra įsitikinti žmogaus tapatybe ir patvirtinti, kad žmogus turi teisę naudotis valstybės piliečio teisėmis ir vykdo pareigas. Visa kita informacija yra nereikalinga, nes paso yra ne tokia funkcija. Paimkime kito dokumento pavyzdį – vairuotojo teises. Jų funkcija, tai patvirtinti, kad žmogus turi teisę vairuoti automobilį. Tačiau, jei atsirastų individų grupė ir pareikalautų teisės vairuotojo teisėse deklaruoti, kad jie yra žvejai, tai būtų lygiai taip pat absurdiška kaip ir tautybės „deklaravimas“ pase. Informacija pateikiama tokioje vietoje, kur jai vietos nėra.

            „Dovanokite, gerbiamas Valentinai, bet šiuo atveju kalbame apie laisvanorišką atžymą oficialiame dokumente, atspindinčią Lietuvos piliečiui Konstitucijos suteiktą teisę atvirai deklaruoti arba nedeklaruoti savo tautybę, todėl ne valdininkėlių ar šiaip prašalaičių reikalas yra spręsti – suteikti tokią teisę laisvos Lietuvos piliečiui ar ne. „
            Nuo šios vietos Zeppelinus akivaizdžiai nervinasi. Tai, kokia informacija apie žmogų pateikiama pase yra visų šalies piliečių reikalas, o ne atskirų save laikančių „tikraisiais“ žinovais. Piliečiai renka politikus, o tie samdo valdininkus. Piliečiai per savo atstovus ir sprendžia kas turi būti pasuose
            „Nelabai suprantu – kas ir kokiu pagrindu bando atimti iš manes teisę atvirai deklaruoti minėtus dalykus? „
            Niekas nebando. Deklaruokite į sveikatą ten kur tam vieta.
            „Šiaip galime konstatuoti, jog jaučiatės turįs teisę spręsti už mane ir kitus Lietuvos piliečius, kurie norėtu realizuoti Konstitucinę teisę deklaruoti savo tautybę oficialiame dokumente, ir pageidaujate mums tai uždrausti ?
            Tuomet leiskite pasidomėti – kas ir kuo remiantis Jums suteikė tokią teisę riboti kitų žmonių teises?“
            Čia emocijos ir nervai kurie būdingi bet kam, tik ne Zeppelinui. Esu labai nustebęs dėl tokios neadekvačios reakcijos.
            Yra dar du reikalo aspektai. Tautybės deklaravimas atveria kelius diskriminacijai tautiškumo pagrindu. Neišvengiamai bus atvejų, kai pilietis gaus daugiau teisių dėl to, kad deklaravęs tautybę ir mažiau teisių, nes nėra deklaravęs. Tuo tarpu pilietis deklaravęs tautybę „Žydas“ arba „Lenkas“, neišvengiamai kai kuriose vietose būtų diskriminuojamas, kaip ir pilietis deklaravęs tautybę „Lietuvis“ bus diskriminuojamas lenkiškuose rajonuose. Tai sukeltų papildomų trinčių etniniu pagrindu ir sąlygotų pilietinės visuomenės fragmentizaciją, o ne integraciją. Pavyzdžiui priimant į darbą potencialus darbdavys neturi teisės klausti apie kandidato šeimyninę padėtį, vaikų skaičių ir t.t. Taip yra todėl, kad šie dalykai yra nesusiję su profesine kompetencija, tačiau gali būti pagrindas diskriminacijai daugiavaikių motinų atvejais ir panašiai. Tautybės deklaravimas pase būtų vienas iš tokių nekorektiškų atvejų.
            Kitas aspektas yra neaiškumas kas yra Lietuvis. Ar žmogus turi būti lietuvis genetiškai ar juridiškai ar dar kitaip? Jei mano tėvas rusas, o mama lietuvė ar turiu teisę užsirašyti lietuviu ar ne? O jei mano vienas iš senelių yra lietuvis, o likę seneliai yra žydai, ar turiu teisę ar ne? O jei aš juodaodis krepšininkas, 20 metų gyvenau Lietuvoje, gavau pilietybę, ar galiu pase parašyti Lietuvis? O jei aš labai mėgstu Šopeną ar galiu deklaruoti tautybę Lenkas?
            Kas nustatys kas yra lietuvis, o kas yra ne? Kas priims sprendimą? Čia potencialiai galima atverti tokią pandoros skrynią, kad nesusrėbsime košės amžinai.

          • aušra maldeikienė

            maldeikienė nenori, kad jos pase būtų pažymėta, kad ji katalikė. Tiesa sakant, o koks kam skirtumas, kad esi lietuvis,katalikas, musulmonas, parmazonas ar koks maoris. Jei gerai suprantu (čia klaidžioja daug teisininkų) tai pase svarbiausia, kad jie (Lietuva kaipo tokia) mane užsienyje gina ir tiek reikalų.
            Bet baisiai maldeikienė nenori, kad sakinio žmogiško nesurezgantys tipai sėdėtų seime.

          • http://zeppelinus.livejournal.com Zeppelinus

            Gerbiamas Valentinai,

            negalėjau sulaikyti šypsenos, skaitydamas Jūsų išvedžiojimus:)

            „Fizinės savybės „lytis“ žymėjimas pasuose yra reliktas, kuris ilgainiui išnyks, nes pilietiniu požiūriu nėra jokio skirtumo ar asmuo yra vyras ar moteris ar kažkas per vidurį, nes visų teisės ir pareigos turi būti vienodos.“

            Perskaičius šią frazę man nenorom kilo įtarimų dėl galimos Jūsų narystės Tolerantiško jaunimo asociacijoje, bet nedelsdamas nuvijau juos šalin.

            Priminsiu, kad iš esmės mūsų pokalbio pagrindas yra mano išsakytas teiginys:

            „Nėra jokių rimtų priežasčių drausti Lietuvos piliečiams įsirašyti savo tautybę LR piliečio pase, jei jie to pageidauja“.

            Jis yra nefalsifikuojamas, t.y. iš principo negali būti paneigtas prieš mano valią.

            Kitaip sakant, mes nediskutuojame – mes viso labo keičiamės lygiavertėmis nuomonėmis šio teiginio atžvilgiu.

            Atitinkamai, visi tie Jūsų postringavimai ničnieko neįrodo, nes tai tėra Jūsų subjektyvi nuomonė, pagrįsta argumentu „o aš taip manau“. Tas pats, žinoma, galioja ir mano nuomonei.

            Na, pvz.:

            „Pasas nėra „deklaravimo“ priemonė. ..pasas yra dokumentas skirtas identifikuoti žmogų ir nurodyti žmogaus pilietybę. Pasas nėra skirtas deklaravimui žmogaus džiaugsmų, baimių, pasididžiavimų, kompleksų, kultūrinių tapatybių, pomėgių ir t.t. …čia būtina ta informacija, kuri būtina.“

            Šiuo atveju mes regime gerbiamo Valentino nuomonę apie paso paskirtį ir jame talpintiną informaciją.

            Ar jis turi teisę ją turėti ir išsakyti? Žinoma.

            Ar ji yra kam nors privaloma ir kažkuo svaresnė už priešingą – kad pasas yra tam tinkamiausias dokumentas?

            Deja, ne.

            Juolab, kad gerbiamas Valentinas, siūlydamas:

            „Deklaruokite į sveikatą ten kur tam vieta“

            - taip ir nepaminėjo savo daugžodingame komentare – o tai koks gi tuomet oficialus dokumentas, anot jo, yra tinkama vieta tautybės deklaravimui?:)

            Vienžo, tas apsikeitimas nuomonėmis būtų gal ir smagus, bet ganėtinai beprasmis užsiėmimas, tačiau man į akį krito vienas įdomus aspektas:

            akivaizdus pašnekovų (ne tik gerb.Valentino) aktyviai reiškiamas siekis be jokio rimto pagrindo riboti galimybę realizuoti kitiems žmonėms aktualias žmogaus teises jų pačių interesų niekaip neužkabinančiais klausimais.

            Štai kur paradoksas!

            Žmogaus teisių mylėtojai, kurie krenta priepuoliais po troleibuso ratais, kad tik homoseksualistams būtų suteikta galimybė viešai deklaruoti ir pademonstruoti savo seksualumą – nes tai yra žmogaus teisė, staiga pradeda aktyviai ir isteriškai priešintis, kuomet kiti žmonės pageidauja deklaruoti savo tautybę ir tą deklaraciją atžymėti oficialiame dokumente – ir šiuo atveju jiems nusispjaut į tai, kad tai yra žmogaus teisės realizavimas.

            Sakyčiau, labai įdomus fenomenas, vertas apmąstymo ir aprašymo.

            Šiaip jau priimta manyti, kad žmogaus teisės gali būti ribojamos tik dėl kitų žmonių teisių pažeidimo.

            Šiuo atveju tai, kad mano ir gerbiamo Mdxacuk pasuose yra įrašas apie mūsų tautybę niekaip – net teoriškai – negali pažeisti nei gerbiamo Valentino, nei dar kieno nors žmogaus teisių.

            Todėl jų siekis atimti iš mūsų galimybę realizuoti šią žmogaus teisę tėra totalitarinio mąstymo tipo sąlygotas įžūlus ir nepagrįstas bandymas kištis į svetimus reikalus.

            Bet grįžkime nuo bla-bla-bla stiliaus išvedžiojimų prie faktų:

            a) Daugelio LR piliečių pasuose, kurie savo laiku buvo skirti tiek vidaus, tiek išorės vartojimui, yra įrašas apie jų tautybę.

            Tai yra visiškai teisėta ir mes turime teisėtų lūkesčių, kad šis įrašas bus perkeltas į naują pasą jo keitimo atveju.

            Visi išvedžiojimai apie kitokią paso paskirtį, galimas diskriminacijas ir kitokios subjektyvios nuomonės bei būgštavimai yra nieko verti, nes prieš juos aš galiu pateikti akivaizdų faktą – galiojantį LR piliečio pasą su įrašu apie tautybę.

            b) Įrašas apie tautybę iš LR paso išnyko, kuomet pagrindiniu asmens pažymėjimu buvo paskelbta ta idiotiška „asmens kortelė“, pasui paliekant kelionių dokumento vaidmenį.

            Prie kortelės tenka nešiotis krūvą pažymų (apie santuoką, apie vaikus, apie gyvenamąją vietą, apie kraujo grupę, etc), o į kelioninį dokumentą tautybės nebuvo prasmės rašyti. Todėl šis klausimas buvo pakibęs.

            c)Dabar, kuomet LR pilietis gali pats pasirinkti – kurį iš dviejų lygiaverčių dokumentų – pasą ar asmens kortelę – turėti ir pasas vėl tapo vidinio naudojimo dokumentu, nėra jokio pagrindo riboti žmonių teisę jų pageidavimu perkelti įrašus apie tautybę ir kt. iš senojo paso į naująjį, skiriant tiems įrašams 1 iš 32 puslapių.

            Tam pakanka sugrąžinti anksčiau galiojusį LR paso įstatymo punktą. Kitu atveju turi būti nustatyta – kokiu dokumentu LR pilietis gali deklaruoti savo tautybę. Nesunku pastebėti, kad niekas iš pasisakiusiųjų prieš įrašą pase tokių pasiūlymų nepateikė.

            Kas dėl tų gerbiamo Valentino pergyvenimų apie tautybės nustatymo neapsakomą sudėtingumą, turiu nuraminti:

            tos procedūros senų seniausiai išdirbtos ir nesudaro nei menkiausios problemos.

            Įrašui mano pase padaryti neprireikė nei kraujo iš piršto duoti, nei kaukolės štangencirkuliu matuoti, todėl galite be reikalo nenuogąstauti.

          • nerijus

            Kam, nuosavybės teise, priklauso Pasas: piliečiui ar Valstybei?..
            Norėdami važiuoti autobusu mes perkame bilietą, nes kitaip- niekas mūsų neįleis įlipti.
            Pasą mes taip pat perkame (įsigyjame).

          • Valentinas

            Gerbiamas Zeppelinus,
            Džiaugiuosi, kad suteikiau jums džiaugsmingų akimirkų. Jūsų nerimą dėl mano galimo priklausymo tolerantiško jaunimo asociacijai vertinu kaip nuoširdų rūpestį manimi ir esu už tai dėkingas. Tačiau esu tolerantiškas
            Dėl moterų / vyrų santykio su pilietiškumu, tai čia visai ne juokas. Pabandžiau pamąstyti kur valstybei yra svarbu žinoti ar pilietis yra vyras ar moteris. Sugalvojau tik šauktinių kariuomenę į kurią imami tik vyrai (baisi vyrų diskriminacija beje) ir šeima, kai nėra leidžiama tos pačios lyties asmenų santuoka. Visais kitais atvejais, valstybei yra dzin ar asmuo, realizuojantis savo pilietiškumą yra vyras ar moteris.
            „Kitaip sakant, mes nediskutuojame – mes viso labo keičiamės lygiavertėmis nuomonėmis šio teiginio atžvilgiu. „ O tarp mūsų buvo kažkas daugiau nei tik diskusija ir apsikeitimas subjektyviomis nuomonėmis?
            „Šiuo atveju mes regime gerbiamo Valentino nuomonę apie paso paskirtį ir jame talpintiną informaciją. Ar jis turi teisę ją turėti ir išsakyti? Žinoma.Ar ji yra kam nors privaloma ir kažkuo svaresnė už priešingą – kad pasas yra tam tinkamiausias dokumentas? Deja, ne.“
            Gerbiamas Zeppelinus, jūs tikras, kad nesusipainiojote ir suprantate, kad mes esame anoniminiai komentatoriai, o ne Seimo, Vyriausybės ar net pačio Konstitucinio teismo nariai? Mūsų nuomonė, kurią išsakome blogo diskusijose yra neprivaloma niekam :),
            „- taip ir nepaminėjo savo daugžodingame komentare – o tai koks gi tuomet oficialus dokumentas, anot jo, yra tinkama vieta tautybės deklaravimui?:)“
            Tai nebuvo diskusijos tema. Privatūs žmogaus džiaugsmai, baimės rūpesčiai ir tapatybės yra privati sfera ir nei valstybė, nei Valentinas neprivalo tuo rūpintis. Tačiau jei žmonės, save laikantys lietuviais, dėl kažkokių, jiems vieniems tesuprantamų priežasčių nori tai deklaruoti dokumento forma, tarsi oficialiai deklaruotas lietuviškumas taps tikresnis, jie yra laisvi imtis iniciatyvos ir išsileisti „Lietuvio pažymėjimą“ „Lietuvio kortą“ ar bet kokią kitą įstatymu neuždraustą dalyką.
            „akivaizdus pašnekovų (ne tik gerb.Valentino) aktyviai reiškiamas siekis be jokio rimto pagrindo riboti galimybę realizuoti kitiems žmonėms aktualias žmogaus teises jų pačių interesų niekaip neužkabinančiais klausimais. „
            Klausimas yra ir juridinis ir gyvenimiškas. Jurdinės pusės nelabai išmanau, gal apie tai pasisakys specialistai. Man kyla klausimas, ar apskritai yra teisė juridiniame dokumente pagal savo norą talpinti kokią nori informaciją. Remiantis jūsų logika, nėra rimtų priežasčių vairuotojo teisėse neleisti deklaruoti savo žvejybos pomėgio. Todėl mano nuomone, jūs darote seną propgandistų triuką: kanceliarines problemas paverčiate globalinėmis, o globalines kanceliarinėmis. Kalbant apie žmogaus teises etiniškumo srityje, globalinės problemos yra tautiškumo puoselėjimas, teisė nebūti diskriminuojam dėl savo etninės kilmės ir t.t. Tuo tarpu jūsų dėka, kanceliarinis klausimas dėl to kokia informacija turėtų būti oficialiame dokumente skirtame identifikuoti žmogų ir pažymėti jo tapatybę, pavirsta žmogaus teisių klausimu. Tokiu būdu Jūs, tuo pačiu ir liūdnai išgarsėjęs Zaščiurinskas tik kenkiate lietuviškumo idėjai ir jos sklaidai Lietuvoje.
            Jūsų teiginys, kad „nėra jokių rimtų priežasčių“ yra arba visiškas nesupratimas arba atviras melas. Siekimas išvengti diskriminacijos tautiniu pagrindu yra pakankamai rimta priežastis ir būtent todėl nėra jokio paradokso, kurį bandėte pritempti.
            „Todėl jų siekis atimti iš mūsų galimybę realizuoti šią žmogaus teisę tėra totalitarinio mąstymo tipo sąlygotas įžūlus ir nepagrįstas bandymas kištis į svetimus reikalus.“ Keistas ir stebinantis sakinys. Aš reiškiau savo nuomonę. Kai tapsiu seimo nariu ir organizuosiu veiksmus, kurių tikslas bus neleisti rašyti tautybės pase, tada visiškai teisingai galėsite tai vadinti “siekiu” ir “bandymu” kištis. Matosi, kad kai kuriais klausimais esat linkęs prarasti savitvardą ir šaltą protą, šiaip jau jums būdingą.
            „Visi išvedžiojimai apie kitokią paso paskirtį, galimas diskriminacijas ir kitokios subjektyvios nuomonės bei būgštavimai yra nieko verti, nes prieš juos aš galiu pateikti akivaizdų faktą – galiojantį LR piliečio pasą su įrašu apie tautybę.“ Reikia džiaugtis, kad valstybė palaipsniui, po žingsnelį realizuoja piliečių lygiateisiškumą nepaisant jų tautybės, lyties, profesijos, ir t.t., naikina esamas ir potencialias prielaidas diskriminacijai bet kuriuo pagrindu. Tautybės žymėjimo atsisakymas yra pozityvus žingsnelis šia linkme, nes jis panaikina prielaidas diskriminacijai ir visiškai nepažeidžia žmogaus teisių puoselėti tautiškumą. Laikau tai išankstiniu pasiruošimu situacijai, kai Lietuvoje neišvengiamai daugės kitataučių, imigrantų ir kai reikės mokytis konstruoti gyvenimą daugiatautinėje terpėje. Apskritai, klausimas nėra toks reikšmingas, kiek jam skyrėme dėmesio. Zaščiurinsko pasiūlymas populistinis.

          • http://zeppelinus.livejournal.com Zeppelinus

            Na, tausodamas skaitytojų regėjimą, šio gerbiamo Valentino ilgo teksto nenagrinėsiu, nes jokių naujų teiginių ar nuomonės pasikeitimų jame nėra.

            Dėmesio vertas man pasirodė nebent šis gerbiamo Valentino bandymas eliminuoti etniniu pagrindu kylančią diskriminaciją per draudimą deklaruoti tautybę piliečio pase:

            “Jūsų teiginys, kad „nėra jokių rimtų priežasčių“ yra arba visiškas nesupratimas arba atviras melas. Siekimas išvengti diskriminacijos tautiniu pagrindu yra pakankamai rimta priežastis…”

            - ta prasme, kad mes su gerbiamu Mdxacuk’u kažkokiu būdu Jus diskriminuojame, būdami pasų su įrašyta tautybę savininkais?;)

            Ar visgi priešingai – rizikuojame tapti tokios diskriminacijos aukomis iš tolerantiškai nusiteikusių žmogaus teisių priešininkų pusės?:)

            Šiaip jau tokių, kaip Tamstos siūlomas, bandymų kovoti su diskriminaciją per įrašus pase prasmingumas parodytas dar okupacinių laikų anekdote:

            Atbėga persigandęs Abramas pas Joškę su bloga žinia:

            - Ui, Joške, pogromas – gatvėje žydus muša!

            Joškė šypsosi, ramus, kaip belgas:

            - Che, Abramai, o kas man darbo? Aš pagal pasą – rusas!

            - Joške, tu gal nesupratai? Ne per pasą – per snukį mušą!

            Įdomus dalykas – tai, kas buvo aišku žydiškų anekdotų kurėjams dar XX a. viduryje, dar nėra suprantama XXI a. tolerantiškiems lietuviams..:)

          • Valentinas

            Gerbiamas Zeppelinus,
            Visada pasižymėjote puikiu teksto suvokimu, o dabar kažkodėl šlubuojate. Niekur neteigiu, kad įrašas jūsų pase apie tautybę mane diskriminuoja. Teigiu, kad tautybės nurodymas pase sudaro prielaidas diskriminacijai tautiniu pagrindu. Žmogus, realizuodamas savo piliečio teises gali patirti diskriminaciją vien todėl, kad jo pase parašyta/arba neparašyta tam tikra tautybė. Pagalvokite, ar lengvas būtų gyvenimas žmogui Lietuvoje, kurio pase parašyta tautybė “Žydas”. Tautybės žymėjimas pase tarnautų kaip atpažinimo kodas “savas svetimas” ir galėtų būti interpretuojamas taip, kad piliečio teisės būtų pažeistos. Analogiškai, jei tolerantai pasiektų teisę įrašyti į pasą žmogaus lytinę orientaciją, homoseksualas patirtų didelę diskriminaciją ieškant darbo, naudojantis socialinėmis garantijomis ir t.t.
            Jūsų pateiktas anekdotas, beje, remia mano poziciją, nes teigia, kad esmė, ne tai, kas parašyta pase, o tai kas žmogus yra iš tikro. Todėl tautybės įrašymas dokumente, kuriame tai nenumatyta tėra “pokazucha”, kuri visiškai nereikalinga valstybei ir neduoda jokios naudos piliečiui, išskyrus liguisto pasitenkinimo savimi jausmą.

        • TOOPas

          Šiaip asmens dokumentuose dar būtų galima nurodyti:
          Lietuvis,
          Katalikas,
          Heteroseksualus,
          Neteistas,
          Lytiškai pajėgus,
          Neinfekuotas ŽIV.

          Aišku prieš tai reiktų atlikti tyrimus – tai gi oficialus dokumentas. Juk gali pasirodyti, kad koks nekvestionuojamas Vilniaus lenkas pagal DNR tyrimus pasirodys 70% esantis lietuvis, o koks lietuvis 60% baltarusis. Aišku primiausia reiktų iš kažkur gauti “grynaveislio” lietuvio DNR pavyzdį.

          Aišku gali kilti klausimas – kaip šitie duomenys susieję su asmens tapatybės nustatymu ir pilietybės nustatymu, ir kaip jie visi tilps į pvz asmens tapatybės kortelę. Bet juk žmogaus teisė į oficialius dokumentus rašyti ką jis nori yra svarbiau.

        • egriseus

          Gerbiamas Zeppelinus’as cituoja KT fragmentą, kuris tarsi ir turėtų pagrįsti jo nuomonę. Tačiau kalbama apie asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę ir pilietybę (ATKĮ 2 str. 1 d.).

          Pasak KT “pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę valstybėje, atspindi asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Lietuvos pilietinė Tauta – valstybinė bendruomenė jungia atitinkamos valstybės piliečius (nepriklausomai nuo jų etninės kilmės), o piliečių visuma sudaro Lietuvos pilietinę Tautą. Lietuvos pilietinei Tautai priklauso visi Lietuvos Respublikos piliečiai – nesvarbu, ar jie priklauso titulinei nacijai (yra lietuviai), ar tautinėms mažumoms”.

          Dokumento, kaip jau minėta, paskirtis – identifikuoti priklausymą pilietinei Tautai.

      • Marius

        Wu citata: “Tai atspindėta Konstitucijos preambulėje, kurioje įtvirtinta, kad būtent lietuvių tauta (t. y. etninė tauta) prieš daugelį amžių sukūrė Lietuvos valstybę, ” – tą preambulę žinau. Tai melagingas teiginys. Lietuvių tauta susikūrė tik 19 amžiaus pabaigoje – 20 amžiaus pradžioje, t.y. tada kada pati save suvokė kaip tautą. Bet kuris rimtesnis istorikas tai pripažins. Preambulėje melas.

        • Marius

          P.S. beje KT išsireikšimas “kaip titulinės nacijos” yra žinot kas? Ogi rusiška frazeologija, nes šitoks išsireiškimas – titulinė nacija – vartojamas tik Rusijoje. Lenda KT teisėjų lygiavimas į Rusiją, nes Maskvos aukštųjų teisės mokyklų doktorantūras yra baigę…

        • http://patriotai.lt Patriotas

          Mariau – kokių grybų užvalgėte, jei teigiate, kad lietuvių tautos nebuvo iki XIXa. pabaigos?
          Tautos kriterijai aiškiai buvo išguldyti dar Mikalojaus Daukšos postilėje: “Kuri pagaliau pasaulyje yra tokia prasta ir niekinga tauta, kuri neturėtų šių trijų, lyg įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?”
          Taigi paaiškinkite ko jūsų nuomone lietuvių tauta neturėjo iki XIXa. pabaigos:
          a) tėvų žemės?
          b) papročių?
          c) kalbos?

        • http://jurisprudencija.wordpress.com/ WU

          Mariau,
          galėjote ir prisikabinti prie “– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,” preambulės dalies, sakydami, kad Lietuvos respublika sukurta XX.. Akivaizdu, kad jūs, istorikai, visiškai nesuprantate preambulės reikšmės ir jos kūrimo (rašymo) metu buvusio konteksto.
          Kabinėjimasis prie žodžio titulinė yra aburdiškas, nes jis šiuo atveju kabinėjatės prie formos, o ne prie turinio. Apeliavimai į lygiavimąsi į Rusiją ir išsilavinimą yra ad hominem.

          • Marius

            Kartoju: titulinė nacija – titulnaja nacionalnost – yra aptinkama tik rusiškoje teisinėje frazeologijoje, jokio ad hominem čia nėra. Fakto įvardijimas nėra ad hominem argumentas.
            Patriotui, nežinote istorijos. Iki 19 amžiaus buvo lietuvių tautybė (bet ne tauta) ir žemaičių tautybė. Tauta tampa tauta, kad ji suvokia tokia besanti, lietuvių atveju tai įvyko 19 a. pab. – 20 a. pr. Galiu pateikti citatų iš knygų. Prisiminkite tokį laikotarpį: T a u t i n i s atgimimas…

            O Mikalojus DaukSZa buvo žemaitis. Lietuviai skundėsi, kad Daukszos teksto nesuprantą. Faktas. :-)

  • šeši briedžiai

    Šiaip tai gimimo liudijime yra rašoma tautybė. Bet, kaip suprantu, ją įrašo tik tokiu atveju jeigu abiejų tėvų tautybė nurodyta. Kažkodėl oficialiai mano tautybė nenurodyta, o žmonos nurodyta, taigi dukra tautybės negavo. Keista tvarka, ir nelabai maloni, bet iš tikrųjų tai nieko nekeičia.

  • TOOPas

    Gal seimo narys kompleksuoja dėl slavų kilmės vardo. O įrašius į dokumentus tautybė – lietuvis ir jokiai banko klientų aptarnavimo vadybininkei abejonių nekils. Bet yra ir kita išeitis – išsitatuiruoti Gedimino stulpus ant kaktos – kad nekiltų abejonių ir dėl tautybės ir dėl adekvatumo.

    • doktor barmental

      kodel tik del vardo? o pavarde lituviska?

    • aušra maldeikienė

      dėl “išsitatuiruoti” čia jau neblogai. Reikės pradėt galvoti, kas labiausiai atspindėtų vidinę savastį. Tikiuosi Valentinas, patikinęs, kad mane labai gerbia, etc., nepasiūlys pabaigoje “išsitatuiruoti” kryžiaus.

      • Valentinas

        Manau, kad ten kur turėtų būti kryžius, jau seniai ištaituruota:

        Krugman

        • http://patriotai.lt Patriotas

          Cha cha, Krugman “pabaigoje”. Paspėliokime, kas lenda iš g raidės skylutės :)

  • —vg—

    Mano komplikuota tautybė – mano asmeninis reikalas; manau, tai turėtų būt kiekvieno tik asmeninis reikalas. Dar betrūko, kad būtų prikurta grafų: seksualinė orientacija, politinės pažiūros ir pan. (Nori – deklaruok net pase.) Ir apskritai: kuo čia dėtas tas krepšinio čempionatas? Futbolas daug įdomiau.

    • feministė

      Neužsideklaravę lietuviais negalės spiegti per kašės čempionatą, geras

  • doktor barmental

    ar yra tautybe “misrunas”?

    • aušra maldeikienė

      yra. Mano katino pase parašyta.
      Mauricijus Maldeikienė, mišrūnas

      • nerijus

        aušra

        +

        Kodėl ne Mauricijus Maldeikis, mišrūnas?..
        Dar negirdėjau, kad būtų gyvūnų- transvestitų?..

  • mdxacuk

    Tikriausiai pražiopsojau, kada čia tas draudimas atsirado. Bet atsiverčiu savo paso 25 psl. ir matau antspaudą: tautybė, data, parašas. Tai dabar turiu kažkur eiti ir pasinaikinti?

    Bet šiaip tai su ta tautybe ir Konstitucijoj ir kitur akivaizdžiai užveista tyčinės painiavos. Pilietybė painiojama su etnine kilme, kad ilgainiui visokie Lietuvos rusai, žydai ir ypač lenkai įprastų būt vadinami lietuviais ir mažumų problemos pranyktų. Jei lenkams negalima rašytis pasuose, jie rašosi gatvių lentelėse, kelių rodyklėse ir vilenščyznos autobusų maršrutuose. Rusai kol kas rašosi tik rusiško delfio komentaruose.

    Aš tai siūlau radikalią išeitį, kad lenkams ir rusams nebūtų kaip išsisukti. Jei kas nors pageidauja, tai galima jų etninius kaprizus atspindėti ir pasų giluminiuose puslapiuose, netgi su visom nosinėm ir umliautais. Lietuvius vadinkim lietuviais, rusus – rusais ir t.t. Bet visus Lietuvos piliečius – lietuviečiais. Ir gražu, ir prasminga, ir politkorektiška, ir gramatiškai teisinga.

  • nesvarbu

    Ne į temą. Rekomenduoju gerą laisvalaikio praleidimo būdą-paskaitinėkite kandidatų į vietos savivaldos tarybas pajamų ir interesų deklaracijas, jų kišenėje esančias grynųjų sumas ir pan. Labai įdomus skaitalas, ypač apie tuos, kurių realias pajamas ir interesus šiek tiek žinai ar gali nuspėti ir pats:)

    Rasite čia:

    http://www.vrk.lt/rinkimai/409_lt/Partijos/index.html

    • http://racas.lt Artūras Račas

      kažkokia telepatija…

    • http://jurisprudencija.wordpress.com/ WU

      Ačiū, kad pranešei, kai paskutinį kartą tikrinau, nebuvo jokių duomenų išskyrus vardą, pavardę, o taip norėjosi daugiau :))

    • R.Medinis

      “Klaipėdos miesto savivaldybė.
      Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.
      1 NAGLIS PUTEIKIS – Interesų deklaracija.
      Aplinkybės, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, išsamiai apibūdinamos laisva forma:
      “Kai dirbau UAB “Klevų takas” paskolinau jo savininkui Ričardui Savickui 14400 Lt, kurių jis man iki šiol neatiduoda”

  • lv

    Deklaruoti tautybĖ yra turbūt taip pat svarbu, kaip ir dirbti darbaS, nors gal dar ne taip svarbu, kaip kvėpuoti oraS… ;-)

  • http://dienamiegok.blogas.lt Biesas

    Į temą, ko gero, nepataikysiu, bet ar citatų nėra dešimčia mažiau?

    • http://racas.lt Artūras Račas

      Biese, tiesa. Ačiū. Pasitaisiau.

  • http://tautietis.blogspot.com tautietis

    Gal dar ir religiją į pasą įrašyti – juk irgi įdomi informacija? Marazmas kažkoks. Kiek suprantu pasas reikalingas keliaujant – o informacija apie tautybę neturėtų būti reikalinga. Ar pro siena nepraleis jei tautybė neteisinga?

  • Fredis*

    Yra tikrai nuoširdžiai sutrinkančių žmonių, kai paklausi kokia yra Jų tautybė, todėl jie turi teisę tautybės nedeklaruoti.
    Visuomenė dabar yra marga kaip genelis.

  • nerijus

    Atsiprašau, kad ne į šią temą:

    http://verslas.delfi.lt/law/greiti-virsijusi-teiseja-atsipirko-minimalia-bauda.d?id=41582795

    http://kelias.avilda.lt/KET/ket.html

    Aiškiai nurodoma:

    124-5

    nuo 40 iki 50 km/h, turintiems 2m vairavimo stažą;
    600- 800 Lt.

    nuo 40 iki 50 km/h, neturintiems 2m vairavimo stažo.
    600-800 Lt. ir 6-12 (teisių atėmimas (mėn.)).

  • noname

    http://www.lrytas.lt/?data=20110203&id=kzn03_a6110203&view=2
    štai jums (mums) ir tautybė, tapatybė, vienybė, štai kur pradžia ir pabaiga. Ir be jokio įrašo pase aišku – mūsų krašto Žmogus.

  • volpex

    Na, asmens identifikacijai pilietybės prasme nėra jokio reikalo pase/kortelėje nurodyti duomenis, kurie yra kintantys ar kitaip asmens neidentifikuoja. Todėl tikslingiausia būtų išmesti iš jų:
    vardus ir pavardes (šie duomenys nieko nepasako, gali būti tūkstančiai ir milijonai asmenų tokiais pačiais vardais, pavardėmis ar jų kombinacijomis, tad ką tai rodys/identifikuos?), be to juos galima pasikeisti…;
    be abejonės lytį (ją taip pat galima keisti, o ir pilietybės prasme lytis yra visiškai nereikšmingas duomuo).
    Manau, pakaktų gimimo datų, asmens kodų ir pirštų antspaudų. Tiesa, kiltų problema su Konstitucijos 5 str. įtvirtintu Seimo nario priesaikos tekstu: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai…”, ji kaip ir reikėtų keisti į „Aš, (numeris XXX), …“ arba suteikti teisę į pavardes tik išrinktiesiems…

    P.s. duomenys apie asmens tautybę yra oficialiai registruojami ir saugomi gyventojų registre (duomenys apie pažiūras, tikėjimą ar pan. jame nekaupiami ), tad panašu, kad šie duomenys apie asmenį valstybei yra svarbus (visi duomenys iš gyventojų registro yra ir pase/kortelėje, išskyrus tautybę, šeimyninę padėti ir gyvenamąją vietą; dėl paskutinių dviejų suprantama – jie turi tendenciją gan sparčiai kisti, bet dėl pirmojo… ), tik šiuo metu laikomi neteiktinais viešai. Galimai dėl tos nuolat eskaluojamos galimos diskriminacijos dėl tautybės. Gal tai ir rimtas argumentas, tik asmuo kuris linkęs nuslėpti savo tautybę dėl baimės, kaip ir tas kuris linkęs diskriminuoti dėl tautybės (o iš tiesų dėl savo paties kompleksų ir baimių) kitą asmenį nėra laisvas. Jį valdo baimė, palaikoma tos pačios valstybės (esą „šiuos duomenis reikia slėpti, viešinti negalima, nes bijom diskriminacijos”…bijom ir bijom…nes bijoti lengviau nei kažką daryti, imantis protingų priemonių užkirsti kelia neigiamom pasekmėm“) taip ir turime pilietinę bailių Tautą…(atsiprašau, jei ką įžeidžiau)

    • r

      “duomenys apie asmens tautybę yra oficialiai registruojami ir saugomi gyventojų registre (duomenys apie pažiūras, tikėjimą ar pan. jame nekaupiami )”
      Jeigu taip, tai vienintelis būdas čia nematyt prieštaravimo – įsivaizduot tautybę kaip kažkokią vos ne genetiškai nulemtą savybę.

      • volpex

        Tautybė – tai KILMĖS NULEMTAS priklausymas tam tikrai tautai.

        • dzyvai

          Na ir kokia tautybė pritaikius Jūsų teoriją būtų Lietuvoje gimusio Ruso ir lenkės vaiko? O baltarusio ir filipinietės?

          • TOOPas

            Geriau būtų paklausti kokia tautybė yra ruso ir lenkės vaiko, kurį įvaikino Lietuvoje gyvenantys baltarusis ir filipinietė?

  • Muzikas

    Pastebiu, kad dauguma iečių čia laužoma dėl tautybės savokos neapibrėžtumo. Mat jei laikysime tautybę subjektyviu, nuo asmens apsisprendimo priklausančiu dalyku, tuomet tautybė paklius į tą pačią kategoriją kaip ir politinės pažiūros, religiniai įsitikinimai ir pan. Registruoti, saugoti bet kokiuose registruose, deklaruoti pase ar ID kortelėje tokių duomenų manau nereikėtų, nes tai pažeistų asmens teisę į privatumą. Tačiau jei laikysime tautybę objektyviu, nuo asmens norų ir pasirinkimų nepriklausančiu dalyku, tuomet teks nustatyti (tiesa nežinau, kas tai galėtų padaryti) objektyvius tautybės nustatymo kriterijus t.y. nepakaks pasiskelbti (deklaruoti) lietuviu, lenku ar žydu. Jei tų objektyvių kriterijų neatitiksite, deja, lietuviu (lenku, rusu ir t.t.) būti negalėsite. Gerbiamiems volpex (“Tautybė – tai KILMĖS NULEMTAS priklausymas tam tikrai tautai”), Zeppelinus (“tos procedūros (tautybės nustatymo) senų seniausiai išdirbtos ir nesudaro nei menkiausios problemos”) ir kitiems, kurie mano, kad objektyvus tautybės nustatymas “nesudaro nei menkiausios problemos”, norisi užduoti keletą paprastų klausimų: ar jūs tikrai žinote visų savo protėvių tautybę? galite įrodyti tai dokumentais?

    • Fredis*

      Aš, buvęs aistringas TV3 projekto “Šok su manimi” žiūrovas, pastebėjau, jog choreografas J.Smoriginas vieną kart sako, kad jis yra Lietuvos rusas, o kitą kart – kad lietuvis. Sąmoningas užsirašymas į užrašų knygutę ar pačiam sau prisipažinimas kokios jis yra tautybės išvaduotų žmogų iš dvasinių kančių. Nes dabar akivaizdžiai painiojasi.

    • http://zeppelinus.livejournal.com Zeppelinus

      Gerbiamas Muzikai,

      nepaverskite paprastų klausimų sudėtingais.

      Kiekviena tautinė bendruomenė gali turėti skirtingas priklausymo jai nustatymo taisykles.

      Lietuvoje jau daug metų galioja elementariausia tautybės pasirinkimo taisyklė – asmuo yra tokios tautybės, kokios yra jo tėvai. Jeigu tėvai yra skirtingų tautybių – jis gali rinktis vieną iš jų.

      Kiekvieno Lietuvos gyventojo tautybė buvo nurodoma jo asmens dokumentuose nuo Smetonos laikų.

      Kitaip sakant, skirtingai nuo kai kurių kitų šalių, kol kas Lietuvoje tai visiškai nesudėtingas dalykas.

      Nieko paprastesnio net būti negali – paėmei gimimo liudijimą ir pasižiūrėjai tėvų tautybę.

      Kitos tautinės bendruomenės gali turėti kitokias taisykles.

      Pvz. žydų tradiciškai laikomas tas, kieno abu tėvai arba bent motina yra žydų tautybės.

      Todėl žmogus, turintis žydą tėvą ir lietuvę motiną Lietuvoje gali pasirinkti kokią nori tautybę ir čia jis bus laikomas žydu, bet Izraelyje jis žydų laikomas nebus ir santuokos su žydaite ten sudaryti negalės.

      • TOOPas

        Klausimas. Jei vaiko abi senelės lietuvės, tačiau tėvas nusprendė būti baltarusiu (pasirinko savo tėvo tautybę), o motina lenke (irgi pasirinko savo tėvo tautybę) – ar vaikas galės būti lietuviu, ar tautybę turi rinktis arba lenko, arba baltarusio? Gali būti kad jis nemoka nei lenkiškai, nei baltarusiškai, o tik lietuviškai.

        • Muzikas

          Jei Lietuvoje išties “jau daug metų galioja elementariausia tautybės pasirinkimo taisyklė”, aprobuota gerbiamo Zeppelinus, tai jūsų minimas vaikas, deja, lietuviu būti niekaip negalės…
          Tokios yra paprastų klausimų nevertimo sudėtingais pasekmės.

    • volpex

      Nežinau apie kokias tautybės nustatymo taisykles čia ginčyjamasi, kai jos jau yra nustatytos. Duomenys apie tautybę yra registruojami civilinės metrikacijos įstaigoje, daromas civilinės būklės akto įrašas. Registruojama vaikui gimus. Taisyklės elementarios ir netgi griežtesnes nei registruojant vaiko vardą. T.y. vaiko tautybė nurodoma pagal abiejų tėvų (jei tėvas nežinomas- registruos pagal mamos) tautybę. Jei tėvų tautybės skiriasi- registruos tą vieną iš dviejų tautybių dėl kurios susitars tėvai arba jei tėvai nesusitaria, yra dvi alternatyvos: sprendimą priima teismas pagal vieno iš tėvų pareiškimą (t.y. procedura ta pati kaip ir tėvams nesutarus del vaiko vardo) arba tautybė gali būti nenurodoma. Duomenys apie tautybę kaupiami ir saugomi gyventojų registre ir, beje, naudojami, tarkim surašant apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje teismas nurodys ir asmens tautybę.
      Kai vaikui sukanka 18 metų jis turi teisę pagal nustatytas procedūras pasikeisti tautybę, tačiau tik Teisingumo ministerijos leidimu (taip pat kaip ir keičiant vardą ar pavardę), tačiau keičiant tautybę leidžiama pasirinkti tik vieno iš tėvų arba senolių tautybę. Jei norima rinktis senolių tautybę, bet įrašo apie senolių tautybę nebus metrikacijos įstaigoje, jos pasirinkti taip lengvai nepavyks, teks rinkti leistinus įrodymus ir teisme nustatyti juridinės reikšmės turintį faktą – senolio tautybę) ir tik tada bus gautas leidimas ir padarytas atitinkamas civilinės būklės akto įrašas apie asmens tautybės pakeitimą, asmeniui išduodant liudijimą. Iš esmės tautybė yra ne mažiau objektyvus asmenį identifikuojantis duomuo nei jo vardas ir pavardė.

      • Sejanus

        Labai įdomu. Gal dar žinai ir kam viso to reikia?

  • Muzikas

    Gerbiamas Zeppelinus,

    Na dabar jūs viską galutinai suvėlėte :)

    Pasak jūsų tautybė nėra nei subjektyvus, nei objektyvus dalykas, o kažkoks lyg ir šių dviejų hibridas (jei toks iš vis gali egzistuoti), t.y. kai abu tėvai vienodos tautybės (kad ir kaip ji bebūtų nustatyta), tarkim kad lietuviai, tai jų vaikas gali būti tik lietuvis ir ne kas kitas (jokios pasirinkimo teisės ir laisvės nėra i.e. šiuo atveju tautybė – objektyvus, nuo to asmens (vaiko) niekaip nepriklausantis dalykas). Vienok jei to vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, tuomet jis įgyja teisę rinktis t.y. tautybė tampa subjektyviu, nuo asmens pasirinkimo priklausančiu dalyku.

    • Sejanus

      Visa tai labai įdomu, ir aš neabejoju, kad penkių filosofų komandai padirbėjus pora mėnesių, turėtume daugiau mažiau sklandžią tautybės nustatymo sistemą. Apimančią ir rečiau pasitaikančius atvejus, kaip kad žydės ir eskimo sūnus, įvaikintas dakotų genties, gyvenančios rezervate JAV. Nekalbant apie trivialias lietuvio-rusės šeimas.

      Bet paklausiu gaspadoriškai. Kokia iš viso to praktinė nauda?

      • dzyvai

        Štampas pase :)

        • Sejanus

          Tai taip, bet kokia iš jo nauda? Neskaitant ką aukščiau cituotas gerasis seimo narys abejotino blaivumo būklėj prikalbėjo.

          • Muzikas

            “Kokia iš viso to praktinė nauda?”

            O kokia, gerbiamasis, apskritai žmogaus teisių ir laisvių “praktinė nauda”? Tokia pat ir žmogaus teisės ir laisvės pasirinkti ir tautą nauda.

            Kur kas sklandžiau ir protingiau nei gebu aš, ši tema vystoma čia:
            http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/akulakauskas-jokio-lietuvisko-kraujo-nera-tautiskumas-yra-pasirenkamas.d?id=41600751

            Džiaugiuosi, kad mūsų visuomenė pradeda kalbėti apie tai ir pradeda svarstyti šį klausimą bendražmogiškuoju aspektu. Nes kaip aukščiau nurodė volpex (ačiū jam už išsamius paaiškinimus), šiuo metu LR įstatymais nustatytos tautybės nustatymo tvarkos ir procedūros atrodo lyg nurašytos iš trečiojo reicho archyvinės medžiagos.

  • Ogis&Co

    O as galvoju – o gal galima butu taip: deklaruoju, kad esu lietuvis arba zydas, o korta pasiimu lenko, nu cia kad kelius valytu ir pan., nes gyvenu Vilniaus rajone, kur priklauso buti lenku…

  • volpex

    “Džiaugiuosi, kad mūsų visuomenė pradeda kalbėti apie tai ir pradeda svarstyti šį klausimą bendražmogiškuoju aspektu. Nes kaip aukščiau nurodė volpex (ačiū jam už išsamius paaiškinimus), šiuo metu LR įstatymais nustatytos tautybės nustatymo tvarkos ir procedūros atrodo lyg nurašytos iš trečiojo reicho archyvinės medžiagos.”
    O kodel įrašas apie tautybę, t.y. priklausymą tam tikrai tautai pagal kilmę jus gąsdina labiau nei pavardės įrašas rodantis priklausymą tam tikrai giminei pagal kilme? Ir kuo čia dėtas trečiasis reichas? Gal reiktų pripažinti, kad žmonės buvo žudomi ne dėl to, kad jie turėjo tam tikrą tautybę, o todėl, kad kažkieno iškrypėliškas mąstymas pasirinkto būtent šį kriterijų savo protu nesuvokiamiems veiksmams pateisinti. T.y. blogis yra ne tautybė, jos nustatymas, registravima ar deklaravimas (priešingai, tai konkretų asmenį identifikuojantis duomuo ne mažiau reikšmingas nei pavardė, o jo deklaravimas(nenuslėpimas) rodo žmogaus pagarbą savo protėviams), o konkretūs padaryti nusikaltimai. Pateiksiu šiaip pavyzduką įliustruojantį žaidimą asociacijom iškreipiantį žmonių mąstymą (į kurį man rodos Muzikas ir pasileido): “kur problema ten reikalingas teisininkas” , “problema- teisininkas”, “teisininkas – problema”.
    Kaip jau minėjau, mano nuomone, jūsų paminėti nusikaltimai žmogiškumui niekuo nesusiję su asmens priklausymu tautai, taip pat sėkmingai gali atsirasti kitų veikėjų pasirinkusių kitą kriterijų ir ėmusių naikinti visus turinčius vardus “Jonas” ir jų tėvus, aiškindamas, kad taip tokie asmenys sąmoningai norėjo sumenkinti Jono Krikštytojo vardą ir t.t. ir pan. Po kurio laiko ir vardai ar pavardės taps blogiu ir šią skiltį iš dokumentų išimsim, nes kaip jau minėjau, labai patogu visus paversti belytėm, betautėm, bevardėm būtybėm, turinčiom tik identifikacinį skaičių kodą ir soc. draudimo numerį (iš esmės valstybei piliečio teisių/pareigų santykyje to turėtų ir pakakti), saugu gražu, jokios diskriminacijos ir nepatogumų.

    • TOOPas

      Gerb. volpex, Jūsų teiginys, kad tik nelemtas atsitiktinumas, jog 95 atvejais iš 100 masinės žudynės buvo vykdomos pagal tautinę, rasinę priklausomybę, turbūt yra tikimybių teorijos visiškas paneigimas.
      Taip pat teigiate, kad tautybė tai konkretų asmenį identifikuojantis duomuo ne mažiau reikšmingas nei pavardė. Tuomet galima teigti, kad tautybė lietuvis tiek pat padeda nustatyti asmenybę, kiek pavardė Petraitis. Nepaisant to kad Petraičių Lietuvoje kokie 30000, o lietuvių 2,9 milijonų.
      O dėl vardų, pavardžių visiško išėmimo, tai drįsiu priminti, kad pasas yra ne tik asmens identidikavimo dokumentas, bet ir kelionės dokumentas. Todėl turi atitikti tarptautinius standartus, pagal kuriuose (taip istoriškai susiklostė) būtina nurodyti vardą, pavardę, pilietybę. Be to vardas, pavardė naudojama sudarant sutartis, kreipiantis į asmenį ir t.t. Todėl IMHO Jūsų tautybės deklaravimo prilyginimas pavardės deklaravimui yra paprasčiausia demagogija.

    • Muzikas

      volpex: “O kodel įrašas apie tautybę, t.y. priklausymą tam tikrai tautai pagal kilmę jus gąsdina labiau nei pavardės įrašas rodantis priklausymą tam tikrai giminei pagal kilme? Ir kuo čia dėtas trečiasis reichas?”
      Jūs mane ne taip supratote. Jokie įrašai manęs negasdina. Gasdina nemažos visuomenės dalies iracionalus tikėjimas, kad tautybė yra genetiškai nulemta (jūs tai vadinate priklausymu tautai pagal kilmę). Šis tikėjimas ir verčia minėti trečiąjį reichą, nes tokio tikėjimo pavadinimas yra rasizmas.
      “Racism is the belief that the genetic factors which constitute race, ethnicity, or nationality are a primary determinant of human traits and capacities and that ethnic differences produce an inherent superiority of a particular race.”
      Tautybė nėra paveldima, kaip akių spalva ar sodyba kaime. Jei ji būtų paveldima, kokių nors prancūzų šeimoje įvaikintas “grynakraujis” lietuvis kūdikis kiek paūgėjęs prabiltu švaria lietuvių kalba ir pradėtų vardinti LDK kunigaikščius :)

      • volpex

        p. Muzike, nesupratau, kuo ši jūsų citata pagrindžia egzistuojančios tautybės nustatymo tvarkos sąryšį su rasizmu??? Vat jei būtų kitokia tvarka, kuri sakytų,kad lietuvių tautybės įrašas gali būti daromas tik mėlynakiui blindinui, ne mažiau kaip 1.80 m. ūgio arba teisinis reglamentavimas nustatytų, jog tik lietuviai pagal kilme priimami į universitetus. Tada suprasčiau, o kuo jums dabartinis tautybes nustatymo mechanizmas su rasizmu siejasi neturiu supratimo.
        Beje, tautybė nėra paveldima, nes ją įgyji pagal tėvų tautybę dar jiems gyviems esant :), ir dar įvaikinant vaikus keičiama ne tik jų pavardė bet ir tautybė pagal naujų tėvų turimą.

        • Muzikas

          volpex “kuo jums dabartinis tautybes nustatymo mechanizmas su rasizmu siejasi neturiu supratimo”
          Na, man atrodo, kad jei mes pripažistame tautybės nepaveldimumą kaip principą, tai ribojimai vaikui pasirinkti tautybę tik iš jo tėvų turimų tautybių ir yra rasizmas. Jei prisiminsime berods TOOP’o pavyzdį apie senelius lietuvius ir tėvus “nelietuvius” tai galiojanti, LR įstatymų nustatyta pilietybės nustatymo tvarka iš esmės yra rasistinė.

          • volpex

            aš pripažįstų etninę kilmę, tuo tarpu paveldėjimas kitos operos dalykas. LR tautybės (jau nekalbant apie pilietybę) nustatymo tvarka neturi nieko bendro su rasizmu ir jokio pagrindimo priešingoms išvadoms jūs nepateikėte. Dėl pavyzdžio, tai vaikui gimus tautybė nustatoma pagal tėvų tautybę, tačiau vaikas tapęs pilnai veiksniu, gali ją pasikeisti į bet kurio iš senelių/prosenelių/proprosenelių ir t.t..

        • Muzikas

          gerb. volpex, dar keletas patikslinimų:
          Man atrodo, kad jokia valstybė neturi teisės kištis į asmeninę jos piliečių sferą. O tautybė yra labai asmeniškas dalykas. Aš prilyginčiau ją tikėjimui. Galbūt jūs žinote, kad JAV armijos karių žetonuose yra nurodoma tam tikra griežtai reglamentuota informacija. Tam nedideliame metalo gabalėlyje kario pageidavimu nurodoma ir jo religinė konfesija (katalikas, baptistas, metodistas, musulmonas, judėjas ir t.t.), kad žūties atveju, jo palaikai būtų atitinkamai pagerbti. Man būtų be galo sunku įsivaizduoti situaciją, kai valstybė nustato tam tikrą tvarką ką galime laikyti tarkim kataliku, o ką ne, kai valstybė neleidžia savo piliečiams pasirinkti savo identiteto, nes jos (valstybės) nustatytos taisyklės yra “aukščiau” už individualų pasirinkimą. Deja, kaip aš suprantu iš jūsų cituojamų oficialių dokumentų, Lietuvos Respublikoje situacija šiuo metu yra būtent tokia – valstybė reglamentuoja savo piliečių tautinę priklausomybę iš esmės rasistinėmis tvarkomis ir procedūromis.

          • volpex

            Aš irgi manau, kad kištis neturėtų, tik ji JAU įsikišo, mano tapatybei identifikuoti valstybės renkamų duomenų neleisdama man pačiai naudoti tos pačios tapatybės identifikavimui.
            Sakote: “Man būtų be galo sunku įsivaizduoti situaciją, kai valstybė nustato tam tikrą tvarką ką galime laikyti tarkim kataliku, o ką ne, kai valstybė neleidžia savo piliečiams pasirinkti savo identiteto, nes jos (valstybės) nustatytos taisyklės yra “aukščiau” už individualų pasirinkimą.” Tokios tvarkos, nustatančios kas yra katalikas, o kas ne JAU yra nustatytos, tik LR nėra valstybinės religijos, todėl tos tvarkos nustatytos pačios Katalikų bažnyčios Kanonų teisės normomis, ir atitinkami įrašai apie tikinčiuosius jau daromi, jei neklystų registruose parapijose.

  • Sejanus

    Gerb. Muzike, aš neklausiau apie laisvės pasirinkti tautą naudą. Aš klausiau apie naudą sistemos, kuri vienareikšmiškai nustato žmogaus tautybę ir dar į pasą įrašo. Jokio pasirinkimo šiuo atveju nėra.

    • volpex

      Na tikrai kas per sistema, aš tarkim norėčiau priklausyti Pavardenių giminei: man patinka jų šeimos tradicijos, apsirengimo ir gyvenimo stilius bei finansinė padėtis, bet štai valstybės pareigūnai bjaurybės paėmė ir man gimus į dokumentus irašė mano tėvų pavardę…kokia man nauda iš tokios sistemos? nei garbės nei pinigų…

      • Sejanus

        Jūs tikras šmaikštuolis. Neabejoju, kad humoras sekasi daug geriau, nei rimti pokalbiai.

        Klausimas buvo ne apie gimines ir pavardes. Klausimas buvo apie tautybę.

        • volpex

          Senajau, net neabejoju, kad mano klausimas apie sistemos naudą jums nuskambėjo taip pat absurdiškai kaip man jūsiškis.
          Beje, gal galite pasakyti koks realiai skirtumas tarp tautybės ir pavardės irašo, kodėl vieno automatinis nustatymas(įrašymas) gerai, o kito jau blogai?

          • Sejanus

            Kadangi mes šiuo metu aptarinėjame tautybę, o ne pavardę, man visai neįdomu kalbėti apie pavardes. Verčiau nenukreipinėkite temos ir pagaliau paaiškinkite, kokia nauda iš tų tautybių nustatinėjimo ir įrašinėjimo pase. Nes man dar kils įtarimas, kad ir pats nelabai žinote :)

  • volpex

    p.TOOPas “Gerb. volpex, Jūsų teiginys, kad tik nelemtas atsitiktinumas, jog masinės žudynės buvo vykdomos pagal tautinę, rasinę priklausomybę, turbūt yra tikimybių teorijos visiškas paneigimas.”
    1.Na nenorėčiau sutikti dėl tų 95 atvejų iš 100, nes manau, kad didžiausios žudynės vyko dėl teritorijų ir resursų, bet čia mes ne apie tai. Kadangi mėgstate statistiką ir tikimybių teoriją, tai atsakykit, kiek pasaulyje yra tautybių ir kelios iš jų patyrė masines žudynes tuo pagrindu (t.y. genocidą priklausymo tautinei grupei pagrindu). Ir atsižvelgiant tik į tą statistiką, pabandykit paprognozuoti kokia yra tikimybė Lietuviams, Rusams ar Lenkams būti išžudytiems dėl tautybės (t.y ne dėl valstybės okupacijos, o būtent dėl neapykantos tautai). Tos pačios Žydų žudynės, mano nuomone, buvo daugiau išimtis (tiesa labai žiauri) nei taisyklė, ir tai, tikėtina, sąlygojo ne pati tautybė savaime, bet tai, ką ji atspindėjo. Įsivaizduokite grupę asmenų, kurie išsiskiria iš kitų viena turtingiausių ir seniausių istorijų, išskirtine kultūra, intelektualiniu ir finansiniu potencialu (Žydai ir šiandien gali didžiuotis Nobelio premijų lauretų skaičiumi ir finansų koncentracija) , didžiąją dalimi galimai nulemta tos istorijos, tradicijų šeimoje ir auklėjimo bei tuo didžiuojasi. Dar įvertinkite, kad ta grupė neturi ją atstovaujančios oficialios struktūros (tarkim valstybės ir/ar palaikymo jos valdymo struktūrose), kokia, jūsų nuomone, tikimybė, kad kažkam išsivystys elementari neapykanta tai grupei ir/ar noras pasinaudoti jos resursais ir/ar noras užkirsti kelią galimai jos įtakai dabar ar ateityje? Kokia tikimybė, kad tam kažkam pavyks likusią daugumą nukreipti prieš tą grupę, ypač jei dauguma tuo metu jaus finansinį ir/ar psichologinį nepasitenkinimą? Ko gero nebus sunku iš minėtos mažumos padaryti „sukčius“, „vagis“, „kraugerius“, ir šiaip“visų nelaimių šaltiniu“ . Beje, jums nekyla klausimų kodėl tauta, kuri, labiausiai kentėjusi nuo tautinio genocido, sugebėjo nepaisant visos agresijos ilgą laiką išlsilaikyti vien tautiniu pagrindu (neturėdama valstybės) ir visada didžiavosi ir toliau didžiuojasi savo tautine tapatybe jos neslėpdami?
    2. „Taip pat teigiate, kad tautybė tai konkretų asmenį identifikuojantis duomuo ne mažiau reikšmingas nei pavardė. Tuomet galima teigti, kad tautybė lietuvis tiek pat padeda nustatyti asmenybę, kiek pavardė Petraitis. Nepaisant to kad Petraičių Lietuvoje kokie 30000, o lietuvių 2,9 milijonų.“
    Neteigiau, kad ne mažiau „identifikuojantis“, teigiau „ne mažiau reikšmingas“. Abu šie duomenys yra asmenį identifikuojantys (čia įdomiau būtų panagrinėti vardo indentifikacinę vertę, vien facebook’e savo bendravardžių radau apie 2 mln, jau nekalbant apie vardo vertybinę reikšmę, juk atmetus emocijas, iš esmės tai tiesiog kažkoks dviejų žmonių (oficialiai, maksimum dviejų) sugalvotas pavadinimas trečiam…). Dėl reikšmingumo, tai taip, aš manau, kad valstybės mastu priklausymas tautai pagal kilmę ne mažiau reikšmingas nei priklausymas giminei pagal kilmę.
    3.„O dėl vardų, pavardžių visiško išėmimo, tai drįsiu priminti, kad pasas yra ne tik asmens identidikavimo dokumentas, bet ir kelionės dokumentas. Todėl turi atitikti tarptautinius standartus, pagal kuriuose (taip istoriškai susiklostė) būtina nurodyti vardą, pavardę, pilietybę..“
    Jei norit kalbėti apie formalumus ir įstatyminį pagrindimą, tai reikėtų paskaityti mano ankstesnį komentarą. LR JAU yra įteisintas įstatyminis tautybės nustatymas, registravimas ir keitimas. Šie duomenys, kaip svarbūs asmenį identifikujantys duomenys, JAU yra renkami, kaupiami ir keičiami (taip pat kaip ir pavardės), tik šiuo metu (priešingai nei pavardės) jie neviešinami. Klausimas kodėl?
    4.„Be to vardas, pavardė naudojama sudarant sutartis, kreipiantis į asmenį ir t.t“
    Taip, asmuo turi teisę į vardą ir pavardę, bet nurodyti jį sutartyse reikalavimo nėra (sutartis lygiai taip pat galiotų joje nurodžius tik asmens kodą), dėl kreipimosi – tai tiesiog įprotis, kuris šiai dienai laikomas savaime suprantamu, bet pradanginus jį iš teisinės bazės ir įpročiai po kurio laiko pasikeistų. Beje, šioje vietoje galiu atsakyti į savo anksčiau užduotą klausimą, t.y. kodėl šiuo metu asmens dokumentuose nėra tautybės (nebuvo labai sunku, tereikėjo perbėgti LRS duombazę). Tiesiog, kažkada svarstant tautybės įrašymo klausimą Seime jis ėjo kaip sviestu pateptas už/prieš ėjo santykiu 6/1, tiesa, tik iki tol, kol paaiškėjo, kad valstybės institucija dar iki Seimo sprendimo priėmimo JAU yra užsakiusi asmens dokumentų blankų ir jie pagaminti be tautybės įrašo. Tad Seimui teko spręsti klausimą kas svarbiau: tautybės įrašas ar šimtai tūkstančių, pagamintų blankų pavidalu, į šiukšlinę. Kaip visada, pinigai laimėjo prieš vertybes, tad nuspręsta, kad paprasčiau įstatymo projekte išbraukti tautybės žymą, nei išmesti jau pagamintus dokumentų blankus. To rezultatai akivaizdūs, dalis šio įrašo pase neturinčių (t.y. turinčių naujus raudonus pasus) asmenų jau nebesupranta, o kam to įrašo reikia ir ką jis reiškia, galiausiai nebesuprantama ir kas ta „tautybė“ išvis yra, na, kiek supratau iš dalies komentatorių jiems ji kažkas tarpe tarp „politinių pažiūrų“ ir „seksualinės orientacijos“…

  • TOOPas

    1.Jūsų klausiate kokia yra tikimybė Lietuviams, Rusams ar Lenkams būti išžudytiems dėl tautybės. Žinoma tikimybė kol kas Lietuvoje nėra didelė, bet vietoj žodžio išžudytiems įrašius diskriminuojamiems kai kurioms tautinėms mažumoms (pvz.: romai)tikimybė išauga keleriopai.
    Jūsų teiginys, kad žydų žudymas pagal etninę kilmę buvo atsitiktinumas, o genocidą “sąlygojo ne pati tautybė savaime, bet tai, ką ji atspindėjo”, skambą keistai. Visi genocidai buvo vykdomi todėl, kad ta tautinė mažuma kažką atspindėjo, kad titulinei tautai nelabai patiko.
    Pvz.: Turkijoje armėnai – krikščionys, norintys atsiskirti, pereiti Rusijos pusėn (per I Pasaulinį karą);
    Vokietijoje romai (čigonai) – turbūt antipodas žydams, dėl rasinės higienos ir tikrai ne iš pavydo romams;
    Ruandoje tutsiai – nes tik jie kalti dėl visų hutsių bėdų.
    2. Aš nenorėčiau su Jumis veltis į diskusijas apie tikimybes, nes, kaip matau, nelabai suprantate kas yra Generalinė aibė arba kitaip Populiacija ir lyginate facebook (500 mln vartotojų) su Lietuva (3,3 mln gyventojų).
    3. Toliau Jūs rašote: Šie duomenys, kaip svarbūs asmenį identifikujantys duomenys, JAU yra renkami, kaupiami ir keičiami (taip pat kaip ir pavardės), tik šiuo metu (priešingai nei pavardės) jie neviešinami. Klausimas – ar tikrai jie kaupiami identifikavimo tikslais? Asmens duomenys gali būti renkami ir statistikos tikslais.
    Jūs klausiate – Kodėl jie neviešinami?
    Atsakymas:
    LIETUVOS RESPUBLIKOS
    ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS
    ĮSTATYMAS
    http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=314940

    2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

    8. Ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą.
    21 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas asmens mokumui įvertinti ir įsiskolinimui valdyti

    4. Duomenų valdytojas negali tvarkyti ypatingų asmens duomenų.

    T.y. jei su pasu, ar asmens tapatybės kortele negalėsite nueiti į banką pasiimti kreditinės kortelės. Bankas negalės pasidaryti Jūsų paso kopijos (nukentė sukčiavimo prevencija) ir t.t
    Ir ypatingus asmens duomenis galima tvarkyti tik nustatytais atvejais:
    2. Draudžiama tvarkyti ypatingus asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai:
    1) duomenų subjektas duoda sutikimą;
    2) toks tvarkymas yra būtinas darbo ar valstybės tarnybos tikslais duomenų valdytojo teisėms ir prievolėms darbo teisės srityje įgyvendinti įstatymų nustatytais atvejais;
    3) reikia apsaugoti duomenų subjekto arba kito asmens esminius interesus, kai duomenų subjektas nepajėgia duoti sutikimo dėl fizinės negalios arba yra neveiksnus;
    4) asmens duomenis tvarko savo veikloje fondas, asociacija ar kita ne pelno organizacija politiniais, filosofiniais, religiniais ar su profesinėmis sąjungomis susijusiais tikslais, jei tvarkomi asmens duomenys yra susiję tik su šios organizacijos nariais arba su asmenimis, kurie nuolat kitaip dalyvauja jos veikloje dėl šios organizacijos siekiamų tikslų. Šie asmens duomenys negali būti teikiami trečiajam asmeniui be duomenų subjekto sutikimo;
    5) duomenų subjektas asmens duomenis paskelbė viešai;
    6) įstatymų nustatytais atvejais būtina užkirsti kelią nusikalstamoms ar kitoms neteisėtoms veikoms arba būtina jas tirti;
    7) jie yra reikalingi bylai nagrinėti teisme;
    8) įstatymai įpareigoja duomenų valdytoją tvarkyti tokius duomenis.

    4. Nenoriu kartotis, bet vardas, pavardė (skirtingai nei tautybė) yra būtini rekvizitai pase kaip kelionės dokumente. Šito tikiuosi neneigsite.
    Bei sakydamas “To rezultatai akivaizdūs, dalis šio įrašo pase neturinčių (t.y. turinčių naujus raudonus pasus) asmenų jau nebesupranta, o kam to įrašo reikia ir ką jis reiškia, galiausiai nebesuprantama ir kas ta „tautybė“ išvis yra,” Jūs manote, kad įrašas pase gali padidinti supratingumą kas yra tauta. Jei to neišmokė tėvai, mokytojai ir iki šiol nesuprato pats, vargu ar įrašas pase ką nors pakeis. Na nebent tautinėms mažumoms – juk įrašas Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas – labiau privers susimastyti, nei Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis.

    • volpex

      1. Kalbejome apie žudynes, tai ir pavyzdys apie žudynes, beje į klausimą apie visų tautų santykį su genocidą patyrusiomis taip ir neatsakėte.
      Jei norite pakalbėti apie diskriminaciją aplamai, tai polinkis diskriminuoti žmonėse nesvetimas, ir pagal labai įvarius kriterijus: išvaizda, soc. padėtis, finansai, šeimyninė padėtis, lytis ir t.t. ir pan. Bet kokia diskriminacija yra blogis ir šiuo atveju yra minimum du keliai: pvz. pripažinti žmonių skirtumus ir juos gerbti ar bent toleruoti (atitinkamai kovoti su galima diskriminacija tų skirtumų pagrindu) arba apsimesti, kad tų skirtumų nėra. Man tiesiog pirmasis variantas atrodo priimtinesnis.
      2. Dėl vardo, tai buvo šiaip pajuokavimas, pamąstymui apie vardų kaip duomens reikšmingumą, juolab jei kalbėti apie pasą kaip apie kelionės dokumentą, tik jis kažkokiu būdu jus privedė prie išvados apie mano tikimybių teorijos žinių gilumą,…gilu:)
      3. Aš klausiau „Kodėl jie neviešinami?“ , o ne „Ar jie neviešinami“, todėl jūsų nuoroda į ADTAĮ buvo nereikalinga. Galiu paaiškinti plačiau, domino kodėl teisiniu reguliavimu buvo nueita tautybės slėpimo keliu, draudžiant ją įrašyti dokumentuose net asmeniui to pageidaujant, beje net jūsų nurodytas ADTAĮ to nedraustų.
      4. „Jūs manote, kad įrašas pase gali padidinti supratingumą kas yra tauta. “ Manau, kad kaip minimum bet keletą kartų per gyvenimą , t.y. gaunant ar keičiant asmens dokumentus ir apsisprendžiant daryti tą įrašą/nedaryti ar jei yra pasirinkimas kurią iš tautybių rašyti, asmuo bent akimirkai pamątys, o kas ta tautybė yra ir ką ji jam reiškia ir/ar reikš jo vaikams. Na čia kaip ir bent kartą per metus – pildant pajamų deklaraciją, susimąstai, o kur eina tie tavo sumokėti mokesčiai…

      • TOOPas

        1. Jūs pati pripažinote, kad polinkis diskriminuoti žmonėse nesvetimas. Taip – idealiausiu atveju diskriminacijos aplamai neturėtų būti. Tačiau realybė yra kitokia. Todėl, kol nepasiekėme pakankamo tolerantiškumo lygio, yra būtina užtikrinti, kad bent preteksto diskriminuoti būtų kuo mažiau.
        2. Dėl vardo Jūs pajuokavote, tačiau taip ir nepateikėte argumentų kodėl tautybė „ne mažiau reikšmingas“ duomuo identifikuojant asmenį, argumentų. Laikykime, kad „ne mažiau reikšmingas“ irgi tebuvo juokas.
        3. Dėl ADTAĮ, tai tenoriu priminti – kad tautybė – asmens ypatingas duomuo. Todėl jų tvarkymas yra atskirai reglamentuojamas įstatymo. Pvz.: atėjusi gauti kreditinės kortelės (kur banko darbuotojas daro asmens dokumento kopiją) Jūs arba turėsiu pateikti asmens dokumentą be tautybės įrašo, arba darbuotojas darydamas kopiją turės tą įrašą uždenginėti, arba retušuoti kopijoje. Ar ne per daug vargo?
        Žinoma, kas nenori – gali tautybės nenurodyti. Bet tokiu atveju, ar ne per didelė garbė tokiam įrašui būti pase? Kaip jausti tautinės mažumos atstovui, kuris tikrai nenori, kad toks įrašas būtų jo asmens dokumentuose? Tuo labiau tuščias įrašas – taip pat informacija, kuri dažniausiai rodys,kad žmogus nepriklauso titulinei nacijai.
        4. Jeigu Jūs rūpinatės tautinėmis mažumomis, tai taip ir sakykite. Nes gaunant ar keičiant asmens dokumentus ir apsisprendžiant daryti tą įrašą/nedaryti ar jei yra pasirinkimas kurią iš tautybių rašyti, dažniausiai mąstys tautinių mažumų atstovai. Lietuviai (pagal etninę kilmę), mašinaliai įrašys: lietuvis.
        P.S. norėčiau įmesti vieną linką, kaip Rusijos žydai reagavo į tokio įrašo panaikinimą Rusijos pase:
        http://www.jweekly.com/article/full/6918/ethnicity-line-axed-from-russian-passports/

        • volpex

          1. Abu sutarėm, kad diskriminacija yra problema, tik kovojimą su ja mes matom skirtingai. Dar kartą pasikartosiu, kad mano nuomone kovoti reikia su blogiu – diskriminacija, jūs gi siūlote nuo to blogio pasislėpti (dirbtinai, net prieš asmenų valią, įpareigojant tuos jų skirtumus slėpti).
          1.Dėl tautybės reikšmingumo jau pasisakiau Vasario 7, 2011 11:11 ryto komentare, nenorėčiau vėl kartotis.
          2.Dėl jūsų ADTAĮ nuostatų aiškinimo aš su jumis nesutinku. Taip, šie duomenys negali būti tvarkomi be asmens sutikimo, tačiau asmuo duodamas raštu sutikimą šiuos duomenis įrašyti į asmens dokumentus, kurie naudojami duomenų valdytojo ir šiuos dokumentus tam subjektui pateikdamas, jau yra davęs sutikimą kopijos su tautybės įrašo saugojimui, be to, niekas netrukdo apsidraudimui dar paimti ir atskirą rašytinį sutikimą kopijos darymui (kaip minėjau, mano nuomone, tai nėra būtina). Tiesa, vykdant asmens mokumo vertinimą ir įsiskolinimo valdymą šie duomenys be atskiro rašytinio asmens sutikimo negalėtų būti įrašomi į duombazes, taip pat tokių dokumentų kopijos negalėtų būti perduodamos išieškojimo bendrovėms be atskiro asmens sutikimo. Tačiau problemos tame nematau, – man rodos tai teisinga. Iš kitos pusės kredito įstaigos ir dabar kuo puikiausiai moka paimti visus reikiamus sutikimus asmens parašu po vienu vieninteliu lapeliu.
          3. Labai dėkui už įmestą nuorodą, ji esmine dalimi atitinka ir mano pozicija. Diskriminacijos tautiniu pagrindu baimė yra susijusi tegu su santykinai mažu skaičiumi atveju, tačiau jie buvo tokie masiniai ir netgi žiaurūs, kad ta baimė kartais verčia pačią tautybę priiminti kaip blogio atspindį, nematant tikrojo blogio ir net neatsižvelgiant į tai, kad dabartinėje situacijoje (dėl teisinio reguliavimo ir, galimai, to sąlygotų pasikeitimų žmonių mąstyme) minėtas diskriminavimas nėra labai tikėtinas, o ateity turėtų būti siekiama išvis jo išvengti. Tuo tarpu tautybės kaip duomens priverstinis slėpimas, tame tarpe išbraukimas iš asmens dokumentų, gali sąlygoti ir asmens tautinio identiteto praradimą . “It will take a maximum of two generations of such families to forget about the Jewish root”, – taip jūsų įkeltame straipsnyje demografas Mark Kupovetsky prognozavo tautybės išbraukimo iš dokumentų pasekmes žydams. O štai ir eilinio žmogaus pastebėjimas: tame pačiame straipsnyje: “Dropping the fifth line will make me think harder how should I explain to my children what being Jewish means,” said Savely Belenkiy, a 33-year-old Moscow engineer. “Before, the `fifth paragraph’ was doing much of this job for me.” Ir tai manau darys įtaką LR ne tik mažumoms, bet ir lietuviams pagal kilmę, jau vien ką rodo diskusijos šioje temoje; turim keletą metų be tautybės įrašo pase, o daliai (beje, pakankamai intelektualių pašnekovų) jau nebeaišku kas ta tautybė yra.

  • volpex

    p. Sejanus (Vasaris 7, 2011 1:14 ryte), piletybė nustato asmenų priklausymą valstybei kaip politiniam/teisiniam dariniui,
    tuo tarpu tautybė parodo asmenų priklausymą tautoms kaip istorinėms/kultūrinėms/bendrakalbėms grupėms, kurių pagrindu ir formuojasi ar kinta to paties politinio/teisinio darinio sudėtis ir turinys, todėl mano nuomone valstybei šis asmenį identifikuojantis duomuo labai svarbus.
    O dabar apie esmę. Gaila, kad nepateikėte atsakymo dėl pavardės, nes tai leistų man aiškiau pasirinkti jums priimtinesnę argumentavimo kryptį, iš kitos pusės tiesiog peržvelgiau jūsų komentarus, ir kaip supratau iš pakankamai skeptiškų jūsų pasisakymų apie tautybės reikšmę, pats tautinis indentitetas ir jo išsaugojimas ar deklaravimas jums nėra svarbus (galite pataisyti, jei klystų), tad apie vertybinę/teisinę įrašo prasmę nediskutuosiu ir eisiu tiesiai prie primityviosios formaliosios (praktinės naudos, kaip jūs ją įvardinote) dalies:
    1. šiandieną teisės aktais įteisintas tautybės, kaip asmenį identifikuojančio duomens, rinkimas, tačiau pačiam asmeniui jį kaip identifikuojantį naudoti draudžiama.
    Jau vien tai yra absurdas, nes jei duomenys asmens neidentifikuoja – kam juos rinkti? Jei identifikuoja – kam juos drausti įrašyti į asmens tapatybės dokumentą, jei asmuo to pageidauja?
    2. pacituosiu Zeppelinus pasisakymą “draudimas įsirašyti į asmens dokumentą etninės kilmės požymį, kuris imamas domėn teisės aktuose, yra keistas ir nelogiškas”, kuriam pritariu,
    pvz. pati pilietybės įgijimo tvarka yra siejama su asmens etnine kilme (vienas iš pagrindų pilietybei įgyti), be to, netgi Konstitucijoje visi sutarėme, kad “Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę”, tokiu būdu jei nebus jokių duomenų apie p. Pavardenio, Pavardienės ir jų protėvių lietuvišką kilmę, jų vaikams ir anūkams, gimusiems ir augusiems ne LR, nepaisant lietuviškų tradicijų/lietuvių kalbos puoselėjimo galimybė tapti LR Prezidentu bus apribota.

    P.s. atsiprašau dėl netyčinio jūsų vardo iškraipymo Vasario 4, 1:45 vakaro komentare. Beje, aš “ji”, o ne “jis” – nors nieko tokio :)