Citata #365 Šeimos ir santuokos studijų magistrė apie nežinomų tyrimų rezultatus

Šeimos ir santuokos studijų magistrė T.Bružaitė atskleidžia neigiamas ikisantuokinio lytinio gyvenimo pasekmes:

Paprastai nutylima ir apie priešsantuokinio lytinio gyvenimo pasekmes: daug dažnesnes skyrybas tarp tų porų, kurios lytiškai santykiavo iki santuokos, dažnesnius neištikimybės atvejus, dažniau pasireiškiantį smurtą šeimoje ir kt.

delfi.lt

… T.Bružaitė tikriausiai ne iš piršto laužia savo argumentus apie pasekmes. Ji juk magistrė ir neabejotinai turėtų remtis kokiais nors Lietuvoje patyliukais atliktų, tačiau iki šiol neskelbtų tyrimų duomenimis.

O juk galėtų ir paskelbti – tada visos merginos žinotų: pasimylėjai iki vestuvių – vyras ne tik bus neištikimas, bet dar  ir kasdien muš..

(12 balsų, vidurkis: 4,42 iš 5)
Loading...
  • Hmz

    Trumpai apie autorę:
    Kauno evangelizacijos centro fondų administratorė, straipsnio Bernardinuose „Apie draugystę su Dievu“ (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-05-04-toma-bruzaite-apie-draugyste-su-dievu/44402) autorė.

  • Dundukas

    Logiška. Tvirčiausia santuoka, ta, kurioje nebuvo lyt. santykių nei prieš vedybas, nei po pastarųjų. Neištikimybė neįmanoma.

  • anoniminis bailys

    Cia kuriam universitete yra tokia studiju programa? :)

    • Hmz

      Santuokos ir šeimos studijų centras yra Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto mokslinių tyrimų padalinys. Centras įkurtas 2005 m. gegužės mėn. 25 d. pritariant VDU KTF Didžiajam Kancleriui, arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui bei VDU Senatui.

      Centro darbuotojai
      Centro vadovas – kun. prof. (hp) dr. Andrius Narbekovas
      Mokslo darbuotoja – doc. dr Birutė Obelenienė (Katalikų teologijos fakulteto dėstytoja)
      Referentė – Vitalija Zakarevičienė (Katalikų teologijos fakulteto prodekanė)

      Mielas vaizdelis, ar ne?

      • noname

        Leiskite paklausti – gal jie visi ten dar ir kokį tai atlyginimą gauna? Manau, kad gauna. Vat yra laimingų žmonių, vat kam Lietuvoj gyventi gera… Tokių su pagaliu emigruoti neišvarysi, bo dirbti reikės pradėti.

        • dzyvai

          Nežinau, ar nuliūdinsiu Jus, ar pradžiuginsiu: atlyginimą gauna ir galbūt net laimingi yra psichologai, ir filosofai, ir dar daug „nedarbininkiškų“ profesijų žmonių. Štai kad visiems taip po kastuvą į rankas?

          • Nereikėtų lyginti kačių ir dramblių, pagal Šarikovą. Ne apie filosofiją čia kalba. Aukščiau minėta „mokslo įstaiga“ man primena brolių Strugackių knygoje „Piknik na obočine“ aprašytą NIIČEVO (naučno isledovateljskij institut čerodeistva i volšebstva), ten „mokslininkai“ slibinus dar drakonus, spjaudančius ugnimi ir kitas pasakas tyrinejo. O kastuvą ne kartą ir man yra siūlę, vietoj to, kad dažus ir drobę tepliočiau.

          • dzyvai

            noname, jeigu drobę yra tekę teplioti, kaip ir turėtumėte suprasti kad ne vien duona žmogus gyvas? Yra ir dabar įvairių „NIČEVO“ specialistų – literatūrologų, filologų, meno kritikų. Kam ko reikia – vienam paveikslo ant sienos interjerui papuošti, o kitam – dūšiai atgaivinti.

  • anoniminis bailys

    As kai mokiausi vidurineje, buvau pasirinkes tikybos pamoka, nes reikejo rinktis tikyba arba etika, rinkausi tikyba, nes ten nieko nereikejo veikti. Buvau berods vienoliktokas.

    Per viena pamoka tikybos mokytoja pristate kazkokia VDU magistrante kuri mums dabar atseit papasakos apie seima, seimos planavima etc. Tiksliai nepamenu ka ji kalbejo, bet esme buvo mazdaug tokia. Prezervatyvu gamintojai specialiai juose pridaro mazyciu skyluciu ir per jas pralenda ZIV virusas, netgi nuo nestumo jie neapsaugo, del tu paciu skyluciu (toks globalinis samokslas). Paskui perejo prie seimos planavimo skaiciuojant vaisingas dienas, kokie cia privalumai ir panasiai. Tai gerai, kad buvau jau didelis arklys ir supratau, kad cia yra skiedalai, nes vaiku „prisiplanaves“ buciau jau kogero tais paciais metais.

    Ziauriai gaila, kad nepamenu jos pavardes.

  • Komentaras pašalintas – A.R.

    • sigitas

      na štai pagalaiu ir sužinojau, kas tą stulpą Saulėtekyje taip suniokojo ;-)

    • Dundukas

      įtariu, stulpą ne tik spardydavai, spėju, kad ir su galva jį trankydavai… :) T.Bružaitės disertacija-mokslinė studija – žinoma, šventa karvė, nedrįskit abejoti ar kritikuoti, ypač pirmadienio rytą. :)

  • sigitas

    gerb. Artūrai , ne į temą, bet atrodo pats netyčia dėl Kreivio „milijonų“ pasikorėtę ant buratinas.lt kabliuko? Būna … pasitaiko

    • mielas Sigitai, jei sukonkretintumėte savo teiginius ir juos pagrįstumėte, neskambėtų dundukiškai. Būna … pasitaiko…

      • sigitas

        pažiūrėkite savo viduriavimus šiame bloge dėl neva Kreivio milijonų ir klausimas pats susikonkretins. Ir neapsimetinėkite nesupratęs. Nereikės tada kitus dudndukinti.

        • mielas sigitai, aš suprantu, kad dundukams, ypač kai jie pyksta ir neturi argumentų savo kliedesiams pagrįsti, kartais sunku naudoti normalių žmonių kalbą. Tačiau gal vieną kartą imkite ir pabandykite: dar kartą atidžiai paskaitykite viską, ką esu rašęs apie D.Kreivį ir pacituokite, ką esu neteisingai parašęs apie ūkio ministro milijonus. Gal beskaitydami dar netyčia ir suprasite, kad tie įrašai nebuvo apie milijonus. Sėkmės tamstai. Tiesa, jei skaityti tamstai per sunku, gal čia daugiau nebekomentuokite.

          • sigitas

            ar nebijote likti vienas šiame bloge? Gal , sakau, su hormonais nekas?

          • mielas sigitai, net jei ir likčiau vienas, tai tikrai būtų ne blogiau nei bendrauti su tokiais tamsta ir tamstos siūlomomis temomis.

            P.S. Tai buvo paskutinis kartas, kai tamstai bandžiau paaiškinti, kuo normali diskusija skiriasi nuo dundukiškų klausimų. Daugiau nebesistengsiu.

  • kirvis

    graudu ziuret kai blogo autorius ilgai kapstes rado TOKI argumenta prie kurio prisikabines bando menkinti viso straipsnio esme hiperbolizuodamas keleta zodziu.net logiskai pamascius galima nesunkiai sutikti su autore,o tyrimu neabejoju kad tikrai yra kurie pagrystu sia nuomone.ar butina kiekviename zingsnyje deti nuorodas i mokslinius veikalus tam kad itariems individams nekiltu teisetu abejoniu?

    • Valentinas

      Logiškai pamasčius su autore sutikti visiškai neįmanoma. Tačiau teologinė paradigma nereikalauja logikos, todėl kaip ir viskas tvarkoje.

    • mielas kirvi ir man graudu žiūrėti, kaip dundukai lengvai tiki viskuo, ką jiems kas nori, tas ir skiedžia. Tokie tikriausiai gali būti garbingai vadinami neįtariais individais.

  • aušra maldeikienė

    liūdniausia visame tame, kad toks“mokslas“ išties diskredituoja ir šiaip menkai teologijos problematiką išmanančių Lietuvos žmonių akyse bet kokius tyrimus.
    Niekaip nesuprantu, kur protingi Lietuvos katalikų bažnyčios žmonės ir kodėl jie tyli?

    • Sakykite – ar jūs ta pati Aušra Maldeikienė, kuri dėsto vaikams Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje?
      Gal paaiškinsite, ką ir kaip, jūsų nuomone, diskredituoja pvz.: ši autorės citata: „Būti lytiška būtybe nereiškia vien to, jog mes galime ir turime lytiškai santykiauti, lytiškumo raiška nėra tik lytinis aktas ar seksualinis aktyvumas. Visų pirma, tai buvimas brandžiais vyrais ir moterimis. Tuomet lytiškumo ugdymas ir yra brandžios asmenybės ugdymas, ypač skatinant suvokimą, jog tai, ką darau su savo kūnu, parodo kas aš esu.“ ?
      Jei atvirai, man kyla klausimų, ar Jėzuitų gimnaziją vis dar galima vadinti katalikiška, jei joje dėsto tokia merkantili ir žemos moralės dėstytoja kaip jūs.

      • aušra maldeikienė

        Taip. aš esu ta pati Aušra Maldeikienė. Aš tikrai mokau Jėzuitų gimnazijoje. Mokyklos direktoriaus telefonas yra tel. (5) 261 54 36, 261 54 33. Jis vadinasi brolis Virgilijus Saulius. Būtų labai gerai, kad jūs informuotumėte direktorių apie mano žemą moralę ir išskirtinį merkantilumą. Jie turi galimybę mane atleisti (aš tikrai nesispyriosiu…). Vaikų būtų gaila (esu prie jų prisirišusi ir tikrai myliu), bet jei tokia Dievo valia, ką padarysi. Juolab merkantilinė mano pusė sako, kad už santykinai kuklų atlyginimą „arti“ (darbo labai daug, kas savaitę ruošiu didžiausius pamokų planus ir temų pristatymus) neapsimoka. Net dabar turiu finansiškai nepalyginamai geresnį pasiūlymą, kurio atsisakiau, bet jie sakė lauks. Tad sėkmės.
        Jūsų minėta pastraipa tėra aiški tautologija. Daugiau nieko joje įdomaus nematau.

        • Administracijos kontaktus turime ir patys, ji bus informuota.
          Jei nežaboti lytiniai santykiai jums atrodo svarbesni už buvimą brandžia asmenybe – vaikams išties bus geriau pakeisti mokytoją, kol dar netenkta spręsti uždavinių tokių kaip: „Petriukas turi turi X litų. Jei lytinių paslaugų teikėja gali suteikti paslaugą už Y litų, keliomis lytinių paslaugų teikėjomis gali pasinaudoti Petriukas?“

          • Valentinas

            Miela Aušra,
            Teoriškai šis kvailiukas yra jūsų bendramintis, o aš skirtingamintis. Praktiškai aš esu Jums didesnis draugas :)

          • nesvarbu

            Mieloji Aušra manau dėsningai, kaip su šlapiu skuduru gavo nuo patriotų. Negali juk vienu metu būti laisvamanis ir religinis fanatikas. Truputį toks, ir truputį toks, pagal nuotaiką, o tamsta Mokytoja bando taip daryti.Radikalai patriotai greitai užuodė ir visiškai teisėtai tuo pasipiktino, įskųsti vadovybei tvirtai pasižadėjo, net viešai apkaltino p.Aušrą esant žemos moralės.

          • aušra maldeikienė

            Skubėkite, pamoka jau trečiadienį. Gal spėsite mane iki tol panaikinti ir nebus Lietuvoje sekso.
            Beje, Patriote, o sovietų laikais Tamsta vadovavote partkuopelei? Jau seniai tokio idiotiško mąstymo ir tokių linksmų ideologiškai teisingų ir kiaurai žvelgiančių išvadų nesu skaičiusi… Tamsta su savo logika „vežate“. Matote, aš dar ir žargonu moku kalbėti — tad skubėkite, pirmyn. Beje, net kai kuriuos keiksmažodžius žinau. Šitai nepamirškite irgi paminėti. Nes vaikai sužinos, ko nežinoję ir išgirs, ko negirdėję.Baisu… ir tamsu bus ant Lietuvos,,,

          • Valentinas

            Man pasirodė, kad tai jaunos „patriotų“ kartos atstovas. Dėvi odinę striukę ir klausosi grupės Diktatūra.

          • Dundukas

            atleiskit man, dudndukui, bet niekur nerandu, kur A.Maldeikienė agituoja už nežabotus lytinius santykius?

            Ar tik nebus čia apsireiškęs eilinis pseudopatriotas su savo liguistai iškreiptu pasaulėliu?

    • dzyvai

      Koks „toks“ mokslas? Ar straipsnis delfyje yra mokslinis darbas? Ar kad magistrė nesupranta kad ir agitaciniam straipsnyje reikia ne tik emocijų bet ir faktų bei šaltinių? Gal galit konkrečiau, kuo piktinatės?

    • Sejanus

      Aš iš anksto atsiprašau, jei kažką įžeisiu (tikriausiai įžeisiu ;) ) bet jei protingų Katalikų bažnyčios žmonių niekur nesimato, tai gal jų nei nėra?

      • dzyvai

        Protingo žmogaus etalonas – tai tikriausiai Senajus? :)

        • Sejanus

          Vis nesuprantu, ką Jūs bandote pasakyti. Tai turbūt nesu labai protingas.

      • feministė

        +10

      • Dundukas

        Priėjus jūros krantą niekada nematyti žuvies, bet tai tikrai ne įrodymas, kad jos jūroje nėra.

      • Gintautas

        Gerbiamas Sejanus, Jums juk nepatinka nepagrįstos generalizacijos apie gėjus? Tai kam su kitais elgiatės būtent tokiu pat principu? Juolab, kad žinote, kad įžeidžiate dalies žmonių jausmus ir įsitikinimus…

        • Sejanus

          Atsiprašau, turbūt pamečiau diskusijos giją. Apie ką konkrečiai kalbate? Ką aš generalizuoju?

  • mdxacuk

    Jeigu šiais laikais Lietuvos mokslininkai sugeba pasidaryti disertacijas apie vaikučių dantukų gręžimo baimę ir to reiškinio socialines pasekmes, tai nėra ko stebėtis, kad kažkas domisi ir dar aktualesne problematika.

    • mielas mdxacuk, tikriausiai tą disertaciją skaitėte ir, neabejoju, jog atkreipėte dėmesį į ten esančius tyrimus bei galite juos moksliškai sukritikuoti. Na, jei ne moksliškai (nes tam reikalingi argumentai), tai bent jau dundukiškai sąmojingai, ką tamsta puikiai sugebate.

  • Inga

    Aš asmeniškai teiginiu visiškai tikiu, tik abejoju priežasties – pasekmės ryšiu. Jei vyras iki vestuvių neturėjo lytinių santykių, tai tikriausiai dėl moralinių įsitikinimų, tai tikriausiai jis ir vėliau susilaikys nuo atsitiktinių lytinių santykių ir nemuš žmonos…

    • Sejanus

      Galima visaip svarstyti. Galbūt nuo ikivestuvinių lytinių santykių susilaikė, nes jo moraliniai įsitikinimai užstrigę kažkur devynioliktame amžiuje, ir žmoną jis laikys maždaug savo nuosavybe. Arba vadovausis Kinder, Küche, Kirche ideologija. Man asmeniškai visi tie moraliniai freakai labai įtartini. Susilaikymas nuo sekso dvigubai įtartinas, kadangi jam nėra jokių rimtų priežasčių. Dar gali būti, kad ikivedybinių santykių neturėjo, nes niekas su juo nenorėjo turėti :) Daug visokių variantų galima prigalvoti, nemanau kad iš to įmanomos kažkokios šeimyninio gyvenimo prognozės.

    • aušra maldeikienė

      Deje, žinau labai liūdną faktą apie vieną pažįstamą moterį, kuri nuoširdžiai tikėjo, kad santykių iki vestuvių nėra, mes vyras labai padorus ir tvirtas. Buvo priimtas santuokos sakramentas. Santykių nebuvo ir po to, nes vyras pasirodė esąs homoseksualus. Moteris giliai tikinti ir jai niekaip nepavyko išaiškinti, kad jos sakramentas tikrai gali būti Bažnyčios įvertintas iš naujo. Ji jau 25 metai labai sunkiai taikosi su ja ištikusi gilia santuokine krize, mat labai troško vaikučių. Minėta istorija (tikra, deja) tikrai nėra mokslinio tyrimo objektas, bet vis dėlto kalbant apie mokslą turi būti įvertinti ir visiškai pragmatiški kaip šiuo liūdnu atveju, variantai.
      Labai rimtų katalikų mokslininkų tikrai yra, ir Lietuvoje taip pat.

      • Valentinas

        Aš irgi galvoju, kad iš tikėjimo vien žala ir jokios naudos ;)

        • Vis labiau ir labiau tenka nusivilti Valentinu. Pasirodo, šis komentatorius tėra lėkštas utilitaristas. Gaila, žinoma. Bet yra kaip yra.
          Gaila, kad komentuojate tikėjimo dalykus, visiškai nesuprasdamas esmės (kaip, veikiausiai, ir tinklaraščio autorius). „Krikščionis išpažįsta tikėjimą ne dėl to, kad šis yra malonus, bet kad tikras.“ François Mauriac

          • mielas Martynai, man labai gaila, kad jums gaila ir kad tamsta viską suprantate. Įskaitant ir tai, kad tikėjimas yra „tikras“.

            P.S. Vadovaujantis tamstos pateikiama citata, kurią tikriausiai reikėtų vertinti kaip argumentą krikščioniškajam tikėjimui pagrįsti, būtų galima daryti išvadą, kad tikėjimas kaukais ir elfais yra lygiavertis krikščionybei? Ta prasme, jei jis yra tikras. Ar reikia dar kokių nors sąlygų?

          • nesvarbu

            Martynai, esate teisus, Valentinas tikrai yra utilitaristas.Tačiau ne individualistinis, egoistinis, o socialinis utilitaristas. Vienas socialinių utilitaristų J.Benthamas teigė, kad pagrindinė etikos norma yra didžiausia galima laimė didžiausiam galimam žmonių skaičiui.Utilitaristai visuomet siekė bendros ilgai trunkančios laimės, ką Jūs turite prieš tai? Todėl šia prasme dėl Valentino esate absoliučiai teisus.

          • Gerbiamas Artūrai, džiaugiuos, kad paklausėte. Esu dar tik studentas (mokslų, kurie nėra sususiję su katalikų teologija), tad mano atsakymas turbūt nebus toks išsamus ir aiškus, koks galėtų būti, galbūt ir nebūtinai visai tikslus; net neabejoju, jog yra daug žmonių, kurie atsakytų už mane kur kas aiškiau, tiksliau.
            Visų pirma: kas yra tikrumas? Paprastai būdvardžiu „tikras“ apibrėžiamas toks reiškinys, kuris nepasikeičia vien dėl to, kad mes to užsinorime. Pavyzdžiui, mano kompiuteris, kuriuo dabar rašau, yra tikras, nes negaliu pakeisti jo spalvos iš pilkos į raudoną užsimerkdas ir įsivaizduodamas, jog po penkiu sekundžių kompiuteris jau bus raudonas. Noriu aš to ar ne, jis šiuo metu yra pilkas. Paprasta. Aišku, galiu perdažyti, bet tada kompiuteris pasikeis ne dėl mano noro, bet dėl veiksmo (kurį paskatino tas noras).
            Katalikų (ir krikščionių apskritai) tikėjimo tikrumas kyla iš Apreiškimo, kuris yra aprašytas Naujajame Testamente (tai yra Šventojo Rašto dalis, aprašanti Kristaus darbus Žemėje, taip pat jo teismą, mirtį ir prisikėlimą). Tai yra tikrų istorinių dokumentų rinkinys. Būtent tuo tikėjimas ir sekimas Kristumi skiriasi nuo tikėjimo jūsų vardijamų kolektyvinės žmonių vaizduotės vaisiais – kaukais, elfais. Tie vaisiai, beje, dažniausiai yra rezultatas žmogaus pastangų ieškotant Dievo pasaulyje. Šios pastangos galiausiai buvo apvainikuotos Apreiškimu ir pasauliui skelbiama Evangelija.
            Lauksiu dar klausimų, jeigu prastai paaiškinau. Taip pat, jeigu norėtumėte, galėčiau padėti jums susisiekti su žmonėmis, kurie galėtų paaiškinti geriau nei aš.

          • mielas Martynai, tamstos paaiškinimo man visiškai pakanka, kad suprasčiau, kad visiškai neskiriate istorinių dokumentų nuo, kaip tamsta pats labai gerai išsireiškėte „kolektyvinės žmonių vaizduotės vaisių“.

            Valentino komentaras šiuo atveju yra labai tinkamas, vargu ar verta dar ką nors daugiau aiškinti.

            Nebent dar galėčiau atkreipti dėmesį į šiek tiek nelogišką jūsų paaiškinimą, kad ieškodami Dievo, žmonės kartais atrasdavo elfus ir kaukus ir kad atradus Apreiškimą ir Evangeliją, atsirado Dievas ir tikėjimas juo. Nelogiškas tas paaiškinimas yra todėl, kad tai kas tikra (kaip pavyzdžiui, jūsų minimas kompiuteris) egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar žmonės ieško, ar ne ir jokių būdu nekyla iš to, kas aprašyta. Tikra yra tai, kas gali būti įrodyta ir pagrįsta.

            Beje, tai, kaip ir Valentino, atveju visiškai nereiškia, kad aš prieš tikėjimą. Man visai nesvarbu, kuo jūs tikite – Kristumi, elfais, kauku, Alachu, Šiva ar Buda. Tačiau tik tol, kol nebandote to savo tikėjimo kokiais nors būdais primesti man ir priversti mane patikėti savo tikėjimu. Tikėkite: namuose, bažnyčiose, draugų susibūrimuose, tačiau neneškite to tikėjimo į mokyklas, valstybines įstaigas ir kitas pasaulietines vietas. Skelbkite savo tiesas iš sakyklų, tačiau nelipkite į Seimo tribūną. Tai yra, nelįskite prie manęs su savo tikėjimu.

          • Valentinas

            Apgailestauju, kad tenka nuvilti. Tikėjimo klausimus pasilieku teisę komentuoti, nes manau, kad esmę suprantu.
            Dėl to, kad iš tikėjimo jokios naudos, aš pajuojavau. Krikščioniškos vertybės man yra simpatiškos ir aš palankiai žiūriu į jų egzistavimą. Pavyzdžiui krikščionė žmona neturėtų eiti į kairę ir statyti vyrui ragus. Manau, kad tai yra gerai ir naudinga. Yra mažesnė tikimybė, kad krikščioniškų pažiūrų mergina varys dvejais arba trejais frontais draugaudama su vaikinais. Tai irgi naudinga. Krikščioniškų pažiūrų vaikas turi mažesnę tikimybę įnikti į narkotikus ir yra dar daugybė tikrai naudingų krikščioniškų dalykų. Pavyzdžiui tikrai krikščioniškoje bendruomenėje, nereikia socialistų, kad šelptų ir padėtų vargšams. Žodžiu nauda yra. Gaika, kad krikščionių nebėra.

          • Martynai, o kuo jūsų tikėjimas šventais raštais skiriasi nuo tikėjimo kaukais ar elfais? Štai daktaro Aiskauda prototipas buvo tikras, jam net paminklas Vilniuje pastatytas, bet ar pasakas apie Aiskaudą ir jo gerus darbus galima laikyti istoriniais dokumentais?

          • Valentinas

            Martynai,
            Tenka nuvilti, nes tamstos požiūris nemoksliškas. Evangelija yra ne tikrų istorinių dokumentų rinkinys, o sakmių ir legendų kompiliacija apie personažą Kristų atlikta praėjus 30 – 40 metų po jo tariamo nukryžiavimo ir prisikėlimo. Apie tai, kad tai yra tikra, nes tai „apreiškimas’ net nekomentuosiu. Panevėžyje yra tokia Birutė, kuri irgi dažnai skelbia apreiškimus susijusius su kosmoso energija ir t.t. Jei ką, galiu gauti telefoną.
            Iš tikro įvykių istoriškumo neįmanoma nustatyti ir patvirtinti. Net neįmanoma patvirtinti Kristaus istoriškumo (t.y. nėra jokių ne fanatiškų pasekėjų pateiktų dokumentų apie jo egzistavimą). Nekalbu apie jau tai, kad nėra jokių įrodymų, kad vyko evangelijose aprašyti įvykiai arba kiek reliai vykusių įvykių liko galutinėje, sustingusioje versijoje. Tačiau nenusimink, nes kam reikia įrodymų, jei svarbiausia tikėjimas. Juk jei turėtume neginčijamus Kristaus egzistavimo, nukryžiavimo, prisikėlimo ir paėmimo į dangų įrodymus, tai tada jau būtų nebe tikėjimas ar ne?

          • Genijus

            Martynai, jūs įsiklausykite į patį žodį: „TIKĖJIMAS“. Niekaip nesuprantu, kaip jūs galite tikėjimą vadinti tikru. Jeigu Kristus ir ypač visi jo pasakų apie raganas ir slibinus lygio nuotykiai, dangus, pragaras, Adomo šonkaulis, pomirtinis gyvenimas, kalbantis žaltys ir t.t. yra TIKRA, tai kodėl jūs tuo TIKITE, o ne ŽINOTE?
            Štai jūsų kompiuteris yra pilkas ir jūs tai žinote (matote). Jums nereikia TIKĖTI tuo, kad jis pilkas. Nes jis YRA pilkas.
            O va TIKĖTI galima tiek bet kokiu baiboku, įskaitant katalikiškąjį, tiek ir kaukais / elfais, ką jums ir paaiškino Artūras. Kadaise žmonės TIKĖJO, kad Žemė yra ant trijų dramblių. Dabar žmonės ŽINO, kad yra ne taip. Bet tai nereiškia, kad kur nors Papua-Naujosios Gvinėjos džiunglėse nebeliko TIKINČIŲJŲ tokia žeme. Jie yra tokio paties lygio, kaip jūs, tikintis savąja pasaka.
            Ir labai negražu netikinčiuosius apdalinti epitetais. Ne visi žmonės privalo tikėti jums patinkančiais kliedesiais. Ir nereikia bandyti jų primesti kitiems. Tą (pakankamai nesėkmingai dėl tikinčiųjų kietakaktiškumo) ir bando laikas nuo laiko pasakyti Artūras. Jis, kaip ir aš, nė trupučio nekvestionuoja jūsų teisės tikėti Jėzum arba kauku. Tik kryžiaus neneškite į mokyklą, nes ten eina ir netikintys vaikai.

          • Sejanus

            Martynai, kaip manote, kodėl Jums pilnai užtenka kompetencijos mus įtikinti kompiuterio egzistavimu, o Dievo egzistavimo klausimu jau siūlai su kažkuo ten padėti susisiekti?

            Matai, tikrai egzistuojantys dalykai turi tą privalumą, kad dažniausiai jų egzistavimą pademonstruoti labai paprasta. Nereikia specialių žinių. O kai dalykai tėra vaizduotės vaisius, prireikia specialių retorikos gabumų kad kažką įtikinti.

          • Valentinai, kodėl apsisiaučiate neklystamumo skraiste? Jeigu būtumėte sąžiningas, sutiktumėte, jog mokslininkų bendruomenėje egzistuoja abi nuomonės: tiek ginanti Evangelijų istoriškumą, tiek aršiai jį neigianti (pastaroji buvo ypač eskaluota sovietiniai metais, kai (greičiausiai) A.Račas mokėsi VU Istorijos fakultete, viename iš labiausiai naudotų ideologiniais sumetimais). Labai prėska taip daryti. Faktas, kad neįmanoma įrodyti Kristaus istoriškumo, yra ne faktas, o tik jūsų panaudojama prielaida, kurią jūs savavališkai paskelbiate faktu. Aš nesu istorijos mokslininkas. Jūs, turbūt taip pat (apskritai, nemanau, kad esate vertas didesnio pasitikėjimo, kitu atveju atskleistumėte savo vardą ir pavardę, o dabar dengiatės. Bet čia jau kita plati diskusija); kiek žinau A. Račo biografiją, su istorijos mokslu per daug ilgai akademiniame lygmenyje jis taip pat nebendravo. Aš trumpai pristatau vieną moksle esantį požiūrį, jūs pristatote kitą. Čia diskusija toliau nelabai gali tęstis, turėtų persikelti į akademinį lygį, pateikiant argumentus (kurių A. Račas visada šiaip jau paprašo, bet šįkart turbūt užmiršo), ginčijantis dėl metodologijos ir kt. Tačiau tokiai diskusijai šio blogo komentaruose nėra tinkama vieta, greičiausiai ji ir neužsimegs. Vis tik, juk labai keista būtų, jei pavyktų išspręsti Kristaus egzistavimo klausimą tinklaraščio komentaruose. Nors, aišku, visko būna.
            Remiantis tuo, ką parašiau, norėčiau tik pasakyti, jog nėra korektiška komentuoti su religija susijusius klausimus taip, jog būtų įžeidinėjami oponentai (lyginti krikščionis su tikinčiais pasakomis ir t.t. Atvirkščiai (ateistus vadinti velnio garbintojais ir panašiai) – taip pat), tarsi klausimai būtų jau išspręsti ir net neverti dėmesio, o kitokius įsitikinimus turintys žmonės – dundukai ir panašiai; daug vertingiau būtų aiškiai deklaruoti diskutuotinam reikalui svarbias savo prielaidais, kuriomis remiantis yra pareiškiamas vienas ar kitas dalykas. Pavyzdžiui, aš komentuodamas klausimus visada turiu galvoje prielaidą, jog Dievas yra (tikėjimas, jog Dievas yra). Tuo tarpu Artūras Račas (spėju iš to, ką mačiau šitame tinklaraštyje) turi prielaidą, jog Dievo nėra (tikėjimas, jog Dievo nėra). Taip pat greičiausiai mąstyme jis turi ir visas marksistinio materializmo prielaidas (ar bent dalį jų), tik dar galbūt dar nėra to labai aiškiai išreiškęs, nors užuominų įrašuose ir komentaruose būna. Viskas su tuo tvarkoje, tik būtų gerai, kad skaitantys žmonės tai žinotų. Nes dažnokai linkstama į visuotinius apibendrinimus demonstruojant savą valią tiesai.

          • ir dar mielas Martynai, prieš ką nors teigdamas, gal vis dėlto pagalvokite. Ir nekalbėkite to, apie ką visiškai neišmanote ir ko visiškai nežinote, ypač kai kalbate apie kitus asmenis.

            Ir – labai atsiprašau – nenusišnekėkite – apie „mokslą“ kai kalbate apie tikėjimą. Tai visiškai tarpusavyje nesusiję dalykai. Jei būtumėte mokęsi Istorjos fakultete, tai tikrai žinotumėte.

            Ir – beveik pabaigai: tamstos reikalavimas įrodyti prielaidą, kad Dievo nėra yra tolygus reikalavimui įrodyti, kad nėra kaukų, elfų ir dantukų fėjų. Arba reikalauti paneigti prielaidą, kad aš esu kupranugaris arba ančiasnapis. Juk tamsta galite tkėti ir tuo, ar ne?

            Ir – jau visiškai baigiant diskusiją – mano mąstymo ir šio tinklaraščio vertinimus gal pasilaikykite sau. Dauguma čia besilankančių žmonių, drįsiu teigti, tikrai turi daugiau sveiko proto už tamstą, kad suprastų, kur jie lankosi.

          • Valentinas

            Kadangi dar nemačiau jokio mokslinio teksto svarstančio Kristaus prisikėlimo ir paėmimo į dangų tikroviškumą, teiginį, kad abu pristatome skirtingas mokslines hipotezes laikau absurdišku, o teigiantį neprotingu žmogumi. Protingu žmogumi tikėjimo klausimais laikau Maldeikienę, kuri nešvaisto laiko beviltiškom diskusijoms su sicilikais apie Kristaus istoriškumą. Stebuklas todėl ir yra stebuklas, kad netelpa į racionalizacijos rėmus.

          • Artūrui Račui: Pirmoje pastraipoje tiesiog padarote prielaidą, o ne pateikiate kažkokius įrodymus ar detalesnius paaiškinimus. Į Valentino komentarą atsakiau atskirai.
            Trečioje pastraipoje pateikiate labai laisvą mano žodžių interpretaciją (ar dar reikia besakyti, kad ta interpretacija lyg tyčia palanki jūsų prielaidoms). Niekad nesakiau, kad Dievo atradimas = Dievo išradimas, tai vėl jūsų prielaida. Dievas visada buvo Dievas; Amerika taip pat egzistavo iki tol, kol europiečiai ją atrado. Apreiškimas egzistuoja savarankiškai nuo to, ar tų laikų žmogus tikėjo Kristaus žodžiais (noriu pastebėti, jog tikėjimas Kristaus pažadais ir Kristumi kaip asmeniu yra skirtingi dalykai. Galima tikėti istoriniu Kristaus buvimu, bet netikėti Jo žodžiais), ar stovėjo minioje, kuri liepė Jį prikalti prie kryžiaus.
            Ketvirta pastraipa yra neabejotinai įdomiausia jūsų komentaro dalis. Kodėl krikščionys negali išapažinti savo tikėjimo viešai? Šią teisę garantuoja LR Konstitucija, ji inter alia įrašyta 26 straipsnyje ir skamba taip: „Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.“ Mano nuomone, raginimas tam tikra forma laužyti Konstituciją jūsų bloge skamba jau ne pirmą kartą, ir man dėl to tikrai gaila. Noriu paklausti: kas nusprendžia, kuri vieta yra pasaulietinė, o kuri – ne? Jūs? Ir dar vienas keblus klausimas: kodėl liberalai (ir jūs, kiek galima pastebėti, esate vienas iš jų) gali primetinėti savo normas kitiems (ką ir bandote daryti), o krikščionys to daryti negali? Laukiu atsakymo.

          • mielas Martynai, matau, kad arguemntuota diskusja tarp mūsų vargu, ar įmanoma, nes jūs teigiate, kad tikra yra tai, kuo tamsta tikite. Tai yra, tamsta teigiate, kad yra kažkoks Dievas, nors jokių to buvimo įrodymų nei jūs nei kiti tikintys negalite pateikti. Tai, kaip ir sakiau, iš esmės nėra blogai, nes visi mano vaikai tikėjo, kad pelytė už iškritusį dantuką atneša litą ir kad dovanas neša Kalėdų Senis. Jiems, kaip ir tamstai jokių įrodymų nereikėjo, jie tikėjo. Tačiau vargu ar būtų galima argumentuotai diskutuoti apie dantukų fėjos ir Kalėdų Senio tikrumą.

            Amerikos atradimo naudojims nėra tinkamas pavyzdys, nes šiandien mes visi galime įsitikinti, kad Amerika yra tikra. Todėl palygnti Ameriką su Dievu būtų galima tik tuo atveju, jei parodytumėte man Dievą arba bent jau pasakytumėte, kur galiu jį pamatyti.

            Dėl Konstitucijos – Marius M. tamstai jau atsakė. Atsakiau ir aš – pasirinkite, tikėkite, išpažinkite, atlikinėkite, praktikuokite, tačiau nebandykite primesti kitiems.

            Manau, atsakiau ir tikrai daugiau su tamsta nebediskutuosiu. Bent jau kol neparodysite man Dievo arba nepateiksite moksliškai pagrįstų įrodymų, kad jis egzistuoja.

          • Martynai, nors ir ne manęs klausiate „Noriu paklausti: kas nusprendžia, kuri vieta yra pasaulietinė, o kuri – ne? Jūs?“, bet jei jau minite konstituciją, tai:

            „40 straipsnis
            Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės.“

          • Mariau, ne vien apie mokyklų atvejį kalbama. Apie jūsų pateiktą citatą: keistoka pasakyti A, bet nepasakyti B; tarsi nukandama tai, kas ne taip palanku savosioms prielaidoms. Koks kitas sakinys Konstitucijoje po jūsų pacituotojo? Atsakymas: „Jose tėvų pageidavimu mokoma tikybos.“

          • Spėju, kad Artūras prašydamas nelįsti į mokyklas, neturėjo galvoje atvejų, kai to pageidauja patys tėvai.

          • MariauM, turėjau. Nes aš manau, kad tėvai neturėtų spręsti už vaikus, be to, mokyklose lankosi įvarių tikėjimų (ir netikėjimų) tėvų vaikai. Vargu ar įmanoma sudaryti jiems visiems lygias sąlygas, neribojant kažkieno laisvių.

          • Respondentas

            Gerb. Artūrai – be galo drąsiai kalbate apie dalykus, kurių visiškai neišmanote!
            Martynas yra visiškai teisus dėl istorinių dokumentų. Jei įdomu Biblijos rankraščių yra apie 25.000! Seniausi iš jų datuojami apie 300 metų po originalo parašymo. Tad jei abejojate tokiu istoriškumu, tai drystu teigti, kad Homeras negyveno, o Iljadą ir Odisėją sukūrė viduramžių otamanai, nes šios populiariausios Bizantijos, vadinasi viso pasaulio knygos tuo metu, rankraščių terasta 900, o seniausia veik 1000 metų vėlesnis nei originalas! Ką jau kalbėt apie Šekspyrą su keliasdešimt nuotrupų!
            Biblijos perrašymo tikslumas yra šokiruojantis ir paaiškinamas tik Dievo apvaizda, nes kaip gali būti, kad mūsų dienomis spausdinamos Biblijos kone pilnai atitinka seniausius rankraščius? 2000 metų skirtumas! Tai pavyko sulyginti praeito amžiaus vidurį radus ir ištyrus Negyvosios jūros ritinius. Nesutikimai randami daugiausiai dėl pasikeitusios skyrybos ir raidžių rašybos ir nei vienas, NEI VIENAS nesusijęs su doktrina!
            Apie Biblijos pagrindinį asmenį – Kristų – liudijimų randama ne tik Biblijoje, bet apie juos kalba ir to meto amžininkai kaip Tacitas, Plinijus jaunesnysis, Josifas Flavijus. Nepulkit skaityti Lietuviškos Vikipedijos – angliška išsamiai teigia visiškai priešingai. Ateistai ir Vikipedijoje istorinius faktus redaguoja pagal savo tikėjimą! Kaip ir vadovėliai iš kurių jūs pasisėmėte faktų apie istoriškumus.
            Visgi Biblijos aprašymais pasikliauti mus verčia elementarus supratimas, kad tik liudininkai gali paliudyti apie įvykį. Todėl į teismus ir kviečiami liudininkai. Jei nepatinka, kad liudininkai tiki Kristumi kaip Dievo sūnumi žmonėms gelbėti, tai čia jau reikėtų kaltinti Kristų dėl to, kad kas jį matė tas įtikėjo!

            Tad Artūrai prieš kalbėdami pasinaudokite savo patarimu įrašo herojei! O kai pasidomėsite, tada pagalvokite kas visgi buvo Kristus, jei savo noru mirė dėl to ką skelbė – o skelbė kad mirė dėl žmonių – manęs, jūsų, Maldeikienės ir net Valentino! Buvo beprotis, į kurio mokymą iki šiol lūžta bet kokios ietys? O gal savimyla, nemylėjęs savo gyvenimo? O gal apgavikas, dėl savo apgavysčių miręs nesudvejodamas?
            O po to dar pagalvokit kodėl visi tie, kas matė Kristų ir rašė Bibliją, kuri yra istorinis šaltinis, nedvejodami tūkstančiais dėjo savo galvas dėl to, ką skelbė Kristus!

          • Valentinas

            Respondentas man pateikė patį geriausią argumentą diskusijoms apie Paksą. Toks stebuklingas Lietuvos išgelbėjimas nuo paksizmo paaiškinamas tik dievo apvaizda, o KT buvo dievo įrankis!

            Respondente rašai visiškus grybus. Jokie Flavijai, juo labiau Tacitai nerašo apie jokį Kristų. Jie rašo apie krikščionis ir atpasakoja krikščionių tikėjimą. O kai tu pasakoji apie krikščionis, tai natūralu, kad tu pasakoji kuo jie tiki. Lygiai taip pat atpasakodamas apie apie paksoidus pasakočiau, kad jie tiki, jog „sistema“ surengė sąmokslą ir Steponavičiui susitarus su Kūriu nuvertė „žmonių“ išrinktą prezidentą. Tai nereiškia, kad aš liudiju apie sąmokslą.
            Kartoju, jokių istorinių dokumentų nėra. Kažkoks veikėjas aišku egzistavo, tačiau mesijų pas žydus buvo šimtai. Daugelis turėjo fanatiškų sekėjų. Yra netgi teorija, kad pakabintas jis buvo ne ant kryžiaus, o ant stulpo (neteisingai išverstas graikiškas žodis). Todėl mielieji, susimildami mėgaukitės tikėjimu, bet kam lendate į mokslo sferą?

          • Respondento komentaras tik patvirtina teoriją, kad kas ką nori, tas tą atranda ir tam nereikia nei racionalių, nei logiškų paaiškinimų… Juo labiau mokslinių tyrimų (prie Biblijos originalų, kiek žinau, Bažnyčia neprileidžia pasauliečių mokslininkų…). Tikiu, kad Respondentas paprasčiausiai nesuprato ką pasakė… O ką jis pasakė? Ogi tai, kad pasaulyje yra mažų mažiausiai trys Dievai (skirtingų religijų šventi žmonės), kurių egzistavimas yra paminėtas vienokiuose ar kitokiuose istoriniuose rašytiniuose šaltiniuose: Buda, Muchamedas, Jėzus…

          • Respondentas

            Valentinai > vartykitės:
            „žydus išvarė iš Romos už tai, kad ištisai maištavo, kurstomi kažkokio Kristaus“
            „ankinimams atidavė žmones, žmonių nekenčiamus dėl piktadarysčių ir vadinamus krikščionimis. To vardo pradininkas Kristus“
            Verskite skūrikę argumentus rankiodami. Neužtenka 2 citatų iš poros apdulkėjusių tūkstantmečių, gal daugiau? Vartykitės…

          • Valentinas

            Respondento teksto suvokimo problemą galima paaiškinti tik dievo bausme. Kur čia yra paliudijimas jo istoriškumo? Čia yra atpasakojimas to ką apie krikščionis kalbėjo. Rašyta praėjus beveik 100 metų po aptariamų įvykių. Legenda jau buvo susiformavusi, evangelijos parašytos, fanatikų būrelai išplatinę tikėjimą. Košmaras su kokio lygio oponentais tenka diskutuoti.

          • povilas

            Įrodyti, kad Jėzus Kristus egzistuoja yra visai nesunku. Remiantis tuo, kad Naujasis Tastamentas, atitinka Senojo Testamento pranašystes, tik galiu galva dėti jums to neužtenka kurie netiki.Ir begalė kitų įrodimų kuriuos galima paneigti, tačiau galima paneigti ir Darvino evoliucijos teoriją.

            A.Račo žodžiai: „Skelbkite savo tiesas iš sakyklų, tačiau nelipkite į Se imo tribūną. Taiyra, nelįskite prie manęs su savo tikėjimu.“ Tai tada jūs pritariate tiems kurie sako, kad homoseksualūs asmenys negali organizuoti paradų. Lietuvoje yra ~ 80% tikinčiūjų galbūt šis skaičius mažesnis, bet tai nesvarbu. Krikščionių yra dauguma Lietuvoje, vadinasi bažnyčios aukščiausieji asmenys turi teisę reikšti viešą savo nuomonę bei ginti tikinčiųjų interesus.

          • Matyt nedaugelis žino, kad tuo metu rašytų originalių raštų beveik neliko – yra tik išsaugotos perrašytos kopijos… Ir viskas priklauso nuo to kas, kada ir dėl ko perrašinėjo tuos tekstus…

          • Respondentas

            O jūs Valentinai taip nepergyvenkite susimovęs. Juk ne pirmas! Per pastaruosius pora tūkstantmečių daug kas bandė kritikuot ir nuįjo užmarštin su savo teorijomis. Ir dabar bando – yapč gaisiai. Spėju kad šiuo metu jaučiate kaip Volteras, irgi baisiai besipiktinęs krikščionių bukumu „po mano kaartos krikščionybė išnyks nuo žemės paviršiaus“. Atsitiko taip, kad po Voltero mirties jo spaustuvėje po kelių metų Biblijas spausdino. Nepergyvenkite Valentinai – jūs ne vienas, ne pirmas…

          • Valentinas

            Tau tikrai viskas gerai? Gal reikia kokios pagalbos?

          • Respondente, o kaip gi galima kažką tyrinėti, kai Bažnyčia neprileidžia prie tų tekstų, kurie yra išlikę? Neprileidžia tų, kurie nori sužinoti tiesą… Prieina tik tie, kurie aklai tiki… Krikščionybė (kaip religija) iš tiesų tapo pasmerkta, kai pradėjo iš savo religijos daryti biznį… O tai įvyko vos po Jėzaus nukryžiavimo – skaitykite šv. Pauliau laiškus Korintiečiams, kur jis rūpinasi tikinčiųjų skaičiaus didinimu dėl… didesnio finansavimo (aukų surinkimo)… Pranašų laiškai, deja, yra neatsiejama Naujojo Testamento dalis…

          • Artūrui Račui: Gaila, kad renkatės įžeidinėti tikinčiuosius ir laikote juos idiotais. Manau, jog tai labai, labai žema. Taip pat labai gaila, kad paskelbiate diskusiją toliau nebegalima dėl argumentų nepateikimo, kai pats jų nepateikiate. Taip pat gaila, kad diskutuodamas neatsakote į visus klausimus, darote tai selektyviai.
            Klausimas dėl Konstitucijos: kas nustatys, kada katalikai kitiems primeta savo įsitikinimus, o kada – ne? Kas nustatis, kada Evangelija skelbiama per garsiai? Kas nustatys, kuri vieta yra pasaulietinė, o kuri – ne? Kodėl netikintys žmonės turi didesnę teisę į šalies valdymą (Seimo tribūną) nei katalikai?
            Neatsakytas klausimas: kodėl reikalavimas neprimesti savo pasaulėžiūros, kurį taip intensyviai taikote religiją išapažįstantiems žmonėms, negalioja liberalams ir jų pasaulėžiūrai? Ją jie primeta nepaisydami to, kad netgi neturi daugumos parlamente (o ji šiuo metu priklauso koalicijai, kurioje dominuoja TS-LKD). Nesvarbu, kuri partija būna pozicijoje, pastoviai stengiamasi primesti liberalią ideologiją, kuri kaip tokia yra politinio tikėjimo produktas.
            Labai skatinu ir raginu pamedituoti ties Leonido Donskio (!) citata, kurioje teigiama, jog visa žmogaus teisių doktrina, kuri šiuo metu primetama Lietuvai, yra modernioji religija.
            „Žinoma, esama ir dalykų, kurie vienija Europą veikiau neprisipažinto tikėjimo, o ne politinės doktrinos ar ekonominio susivienijimo lygmenyje. Nėra abejonių, kad žmogaus teisių universalumo idėja yra veikiau tikėjimo, arba tiesiog moderniojo moralinio ir politinio jautrumo, o ne neutraliai ir racionaliai įrodomas dalykas. Gal tai net naujoji pilietinė ir politinė Europos religija, įsitvirtinanti oficialiosios krikščionybės vietoje.“ L. Donskis, „Kas vienija Europą?“.
            Būtų smalsu sužinoti, kada pradėsite šiame tinklaraštyje reikalauti žmonių, primetančių šią, anot L. Donskio, religiją kitiems, to nebedaryti?

          • mielas Martynai, gal praleidau, bet tikrai nepastebėjau, kad būtumėte nurodęs, kur galiu sutikti ir pačiupinėti Dievą.

          • austras

            Martynai, pats esu baigęs jėzuitų gimnaziją, ir tau tiesiog pristatysiu dalelę literatūros, savu laiku trumpam aptekusios į „tikro tikėjimo“ akiratį. Siūlau pažiūrėti čia – Comparison Chart of the Major Gospels.

            http://en.wikipedia.org/wiki/Gospel_of_Thomas

          • austras

            Čia truputį apie „konkuruojančias firmas“

            Manichėjų tikėjimas

            While Manichaeism was spreading, existing religions such as Christianity and Zoroastrianism were gaining social and political influence. Although having fewer adherents, Manichaeism won the support of many high-ranking political figures. With the assistance of the Persian Empire, Mani began missionary expeditions. After failing to win the favor of the next generation of Persian royalty, and incurring the disapproval of the Zoroastrian clergy, Mani is reported to have died in prison awaiting execution by the Persian Emperor Bahram I. The date of his death is estimated at AD 276–277. (…)

            When Christians first encountered Manichaeism, they deemed it a heresy, since it had originated in a heavily Gnostic area of the Persian empire. Augustine of Hippo (AD 354-430) converted to Christianity from Manichaeism, in the year 387. This was shortly after the Roman Emperor Theodosius I had issued a decree of death for Manichaeans in AD 382 and shortly before he declared Christianity to be the only legitimate religion for the Roman Empire in 391. According to his Confessions, after nine or ten years of adhering to the Manichaean faith as a member of the group of „hearers“, Augustine became a Christian and a potent adversary of Manichaeism (which he expressed in writing against his Manichaean opponent Faustus of Mileve), seeing their beliefs that knowledge was the key to salvation as too passive and not able to effect any change in one’s life.[14] (…)

            During the Middle Ages, there emerged several movements which were collectively described as „Manichaean“ by the Catholic Church, and persecuted as Christian heresies through the establishment, in 1184, of the Inquisition. They included the Cathar and Albigensian churches of Western Europe. Other groups sometimes referred to as „neo-Manichaean“ were the Paulician movement, which arose in Armenia,[20] and the Bogomils in Bulgaria.[16] An example of this usage can be found in the published edition of the Latin Cathar text, the Liber de duobus principiis, (Book of the Two Principles), which was described as „Neo-Manichaean“ by its publishers.[21]

            http://en.wikipedia.org/wiki/Manichaeism

          • austras

            „Blogosios erezijos“

            Katarai

            Like many medieval movements, there were various schools of thought and practice amongst the Cathari; some were dualistic (believing in a God of Good and a God of Evil), others Gnostic, some closer to orthodoxy while abstaining from an acceptance of Catholicism. The dualist theology was the most prominent, however, and was based upon an asserted complete incompatibility of love and power. As matter was seen as a manifestation of power, it was believed to be incompatible with love.

            The Catholic Church regarded the sect as dangerously heretical. Faced with the rapid spread of the movement across the Languedoc region, the Church first sought peaceful attempts at conversion, undertaken by Dominicans. These were not very successful and after the murder on 15 January 1208 of the papal legate Pierre de Castelnau by a knight in the employ of Count Raymond of Toulouse, the Church called for a crusade. This was carried out by knights from northern France and Germany and was known as the Albigensian Crusade.

            The crusader army came under the command, both spiritually and militarily, of the papal legate Arnaud-Amaury, Abbot of Cîteaux. In the first significant engagement of the war, the town of Béziers was besieged on 22 July 1209. The Catholic inhabitants of the city were granted the freedom to leave unharmed, but many refused and opted to stay and fight alongside the Cathars.

            The Cathars spent much of 1209 fending off the crusaders. The leader of the crusaders, Simon de Montfort, resorted to primitive psychological warfare. He ordered his troops to gouge out the eyes of 100 prisoners, cut off their noses and lips, then send them back to the towers led by a prisoner with one remaining eye. This only served to harden the resolve of the Cathars.[12]

            The Béziers army attempted a sortie but was quickly defeated, then pursued by the crusaders back through the gates and into the city. Arnaud, the Cistercian abbot-commander, is supposed to have been asked how to tell Cathars from Catholics. His reply, recalled by Caesar of Heisterbach, a fellow Cistercian, thirty years later was „Caedite eos. Novit enim Dominus qui sunt eius.“—“Kill them all, the Lord will recognise His own.“[13][14] The doors of the church of St Mary Magdalene were broken down and the refugees dragged out and slaughtered. Reportedly, 7,000 people died there. Elsewhere in the town many more thousands were mutilated and killed. Prisoners were blinded, dragged behind horses, and used for target practice.[15] What remained of the city was razed by fire. Arnaud wrote to Pope Innocent III, „Today your Holiness, twenty thousand heretics were put to the sword, regardless of rank, age, or sex.“.[16][17]

            http://en.wikipedia.org/wiki/Cathar

          • austras

            O čia kaip daug protingų dėdžių, susirinkę į vieną vietą nustatė jog vienas tikėjimas yra „geras“, o kitas – „blogas“.

            Nikėjos susirinkimas

            The First Council of Nicaea is commonly regarded to have been the first Ecumenical council of the Christian Church. Most significantly, it resulted in the first uniform Christian doctrine, called the Creed of Nicaea. With the creation of the creed, a precedent was established for subsequent general (ecumenical) councils of Bishops (Synods) to create statements of belief and canons of doctrinal orthodoxy— the intent being to define unity of beliefs for the whole of Christendom.

            The council did not create the doctrine of the deity of Christ (as is sometimes claimed) but it did settle to some degree the debate within the Early Christian communities regarding the divinity of Christ. This idea of the divinity of Christ along with the idea of Christ as a messenger from the one God („The Father“) had long existed in various parts of the Roman empire. The divinity of Christ had also been widely endorsed by the Christian community in the otherwise pagan city of Rome.[5] The council affirmed and defined what it believed to be the teachings of the Apostles regarding who Christ is: that Christ is the one true God in deity with the Father.

            The Arian controversy was a Christological dispute that began in Alexandria between the followers of Arius (the Arians) and the followers of St. Alexander of Alexandria (now known as Homoousians). Alexander and his followers believed that the Son was of the same substance as the Father, co-eternal with him. The Arians believed that they were different and that the Son, though he may be the most perfect of creations, was only a creation of God the Father. A third group (now known as Homoiousians) later tried to make a compromise position, saying that the Father and the Son were of similar substance.[25]

            http://en.wikipedia.org/wiki/First_Council_of_Nicaea

          • Valentinas

            Austrai,
            Nesupranti vieno esminio dalyko. Nikėjos ir kitų susirinkimų sprendimų turinį galima paaiškinti dieviška apvaizda.

          • austras

            Čia truputis apie tai, ką žino dauguma: „inkvizicija“

            Before the 12th century, the Roman Catholic Church already suppressed heresy, usually through a system of ecclesiastical proscription or imprisonment, but without using torture[2] and seldom resorting to executions.[3][4] Such punishments had a number of ecclesiastical opponents, although some countries[which?] punished heresy with the death penalty.[5][6]

            In the 12th century, to counter the spread of Catharism, prosecution of heretics by secular governments became more frequent. The Church charged councils composed of bishops and archbishops with establishing inquisitions (see Episcopal Inquisition). The first Inquisition was established in Languedoc (south of France) in 1184.

            Two priests demand a heretic to repent as he is tortured.In the 13th century, Pope Gregory IX (reigned 1227–1241) assigned the duty of carrying out inquisitions to the Dominican Order. They used inquisitorial procedures, a legal practice common at that time. They judged heresy alone, using the local authorities to establish a tribunal and to prosecute heretics. After the end of the twelfth century, a Grand Inquisitor headed each Inquisition. Grand Inquisitions persisted until the 19th century.[7]

            By the start of the 16th century the Roman Catholic Church had reached an apparently dominant position as the established religious authority in western and central Europe dominating a faith-landscape in which Judaism, Waldensianism, Hussitism, Lollardry and the finally conquered Muslims al-Andalus hardly figured in terms of numbers or of influence. When the institutions of the church felt themselves threatened by what they perceived as the heresy, and then schism of the Protestant Reformation, they reacted. Paul III (Pope from 1534 to 1549) established a system of tribunals, administered by the „Supreme Sacred Congregation of the Universal Inquisition“, and staffed by cardinals and other Church officials. This system would later become known as the Roman Inquisition.

          • austras

            Valentinai, aš su šitom „Dievo apvaizdom“ praleidau nemažai laiko. Žinau. Tiesiog leisk pasidžaiugti bendravimu su jaunu klausytoju ateitininku.

          • austras

            Svarbiausi kryžiaus žygių epizodai:

            Jėruzalės užėmimas

            The Jews and Muslims fought together to defend Jerusalem against the invading Franks. They were unsuccessful though and on 15 July 1099 the crusaders entered the city.[20] They proceeded to massacre the remaining Jewish and Muslim civilians and pillaged or destroyed mosques and the city itself.[22] One historian has written that the „isolation, alienation and fear“[1] felt by the Franks so far from home helps to explain the atrocities they committed, including the cannibalism which was recorded after the Siege of Maarat in 1098.

            Ketvirtasis kryžiaus žygis

            The Fourth Crusade was initiated in 1202 by Pope Innocent III, with the intention of invading the Holy Land through Egypt. Because the Crusaders lacked the funds to pay for the fleet and provisions that they had contracted from the Venetians, Doge Enrico Dandolo enlisted the crusaders to restore the Christian city of Zara (Zadar) to obedience. Because they subsequently lacked provisions and time on their vessel lease, the leaders decided to go to Constantinople, where they attempted to place a Byzantine exile on the throne. After a series of misunderstandings and outbreaks of violence, the Crusaders sacked the city in 1204, and established the so-called Latin Empire and a series of other Crusader states throughout the territories of the Greek Byzantine Empire.

            Vaikų kryžiaus žygis

            The Children’s Crusade is a series of possibly fictitious or misinterpreted events of 1212. The story is that an outburst of the old popular enthusiasm led a gathering of children in France and Germany, which Pope Innocent III interpreted as a reproof from heaven to their unworthy elders. The leader of the French army, Stephen, led 30,000 children. The leader of the German army, Nicholas, led 7,000 children. None of the children actually reached the Holy Land: those who did not return home or settle along the route to Jerusalem either died from shipwreck or hunger, or were sold into slavery in Egypt or North Africa.

            http://en.wikipedia.org/wiki/Crusade

          • mielas Austrai, su visa pagarba, vis dėlto drįsiu prašyti sustoti. Gal dėkite nuorodas arba trumpas citatas, iliustruojančias jūsų teiginius, o ne ištisus puslapius. Čia ne mokslai.lt… Tikiuosi, neįsižeisite ir suprasite.

          • austras

            „Teisingi“ popiežiai (niekad neklysta!)

            Pope Alexander VI (Valencian: Alexandre VI, Spanish: Alejandro VI), born Rodrigo Lanzol (Valencian: Roderic Llançol; 1 January 1431 – 18 August 1503) and later known as Rodrigo de Borja y Borja was Pope from 1492 until his death on 18 September 1503. He is one of the most controversial of the Renaissance popes, and his italianized surname – Borgia – became a byword for the debased standards of the Papacy of that era; the Borgia popes greatly weakened the moral authority of the Catholic Church.

            On the death of Pope Innocent VIII on July 25, 1492, the three likely candidates for the Papacy were cardinals Borja, Ascanio Sforza and Giuliano della Rovere. While there was never substantive proof of bribery, the rumour was that Borja, by his great wealth, succeeded in buying the largest number of votes; popular rumour claimed Sforza was bribed with four mule-loads of silver.[2] According to some historians, however, Borja had no need of such an unsubtle exchange–the benefices and offices granted Sforza for his support would be worth considerably more than four mule-loads of silver, and despite his moral failings, he had gained a reputation as a competent administrator.

            Alexander VI had four, and possibly five, children by his long time mistress Vannozza dei Cattani a courtesan of the House of Candia (while she was married to Domenico da Rignano): Giovanni (or Juan), Cesare, and Lucrezia. Then, Goffredo (or Gioffre or, in Valentian, Jofré) and Ottaviano, who may or may not have been Alexander VI’s, then Cardinal Rodrigo, son.[5] Cesar, while a youth of seventeen and a student at Pisa, was made Archbishop of Valencia, and Juan Borgia inherited the Spaniard title Duke of Gandia, the Borgias’ ancestral home in Spain.

            http://en.wikipedia.org/wiki/Pope_Alexander_VI

          • austras

            Tai tik tiek ir norėjau, gerbiamas Artūrai, „įdėti“: Apokrifinės evangelijos, manichėjų tikėjimas, arijonys, Nikėjos susirinkimas, katarų erezija, inkvizicija, kryžiaus žygiai, popiežiai Bordžijos. Tiesa, gal dar būtų galima pridėti husitus, Baltramiejaus naktį, Džordaną Bruną ir Galilėjo Galilėjų:) Man įdomu kaip „tikras“ tikėjimas paaiškina visa šitai šiandien? Prieš kelis šimtus metų „tikras“ tikėjimas tiesiog kapojo galvas. Sistemingai, be didesnės nuoskaudos. Mat taip buvo tikima. O šiandien tikėjimas tapo gražus – besišypsantys „Dievo meilę“ skleidžiantys ateitininkai, gitaros, įvairiom kalbom sakomos mišios, nuo altoriaus atsukti kunigai. Net konservatyviai bažnyčiai tenka kovoti dėl klientūros. Tiesa, metodai kitokie, nei trylikto amžiaus pradžios Pietų Prancūzijoje…

          • Artūrui Račui: Gaila, kad neatrašote į praeitą komentarą; vietoje to vėl užduodate tą patį klausimą, kuris, esą turėtų būti man nepatogus. Jis nėra nepatogus. Nežinau, kiek kartų dar reiks pakartoti. Jau rašiau apie Evangeliją. Jūs tai atmetėte be argumentų.
            Taip pat tikintys žmonės sutikti Dievą gali šv. Mišių metu nuoširdžiai (ir atitinkant tam tikras sąlygas, nesiplėsiu) priimdami šv. Eucharistiją. Viliuosi, jog vieną dieną jūs taip pat tai padarysite.
            Apskritai, keistas jūsų noras paliesti Dievą kaip kokį krepšinio kamuolį, jei naudočiau jūsų terminus, turbūt pavadinčiau jį kiek „dundukišku“. Pakanka prisiminti rusų patarlę: „Kol žaibas netrenks, mužikas nepersižegnos.“ Taip pat verta pagalvoti ir apie tai, jog Šventas Raštas ragina negundyti Dievo ir (o, siaube!) „tikėti nemačius“.

          • austrui: ačiū, kad rūpinatės mano išsilavinimu. Tai, ką jūs įklijavote čionais, tikrai yra įdomu ir verta kiekvieno išsprusimo siekiančio krikščionio dėmesio. Su kai kuo esu susipažinęs, su kai kuo kol kas ne – tikiuosi tai padaryti, kai galėsiu. Iš to, jog mokėtės jėzuitų gimnazijoje (ir, apskritai, iš paminėtų detalių galima spręsti, jog domitės Bažnyčios gyvenimo temomis), sprendžiu, kad ir taip nemažai žinote įvairių šių įvykių paaiškinimų ir Bažnyčios „pateisinimų“, tiesiog norite dabar pratestuoti. Atleiskite, bet nekomentuosių šių dalykų čia.

          • austras

            Martynai, o kas yra aukščiau paminėti („tikro“, ar „netikro“) tikėjimo liudijimai? Apokrifinės evangelijos, manichėjų tikėjimas, arijonys, Nikėjos susirinkimas, katarų erezija, inkvizicija, kryžiaus žygiai, popiežiai Bordžijos (husitai, Baltramiejaus naktis, Džordanas Bruno ir Galilėjo Galilėjus) Man įdomu kaip “tikras” tikėjimas paaiškina visa šitai šiandien?

          • austras

            Martynai, Jūsų poziciją supratau. Matot, iš visų šiame puslapyje sutiktų žmonių Jūs bene nuoširdžiausiai bandėt atversti Artūrą Račą į „tikrąjį“ tikėjimą. užtat pasidarė įdomu :) O šiaip, ypač religijos temomis, su metais daugelis protingesnių darosi nuosaikesni, ir vis rečiau bando kitus atversti į savąjį… Be mano išvardintų dalykų bažnyčios istorija turi ir universitetų atsiradimą, išsaugotą antikos filosofų palikimą (cistersų bibliotekas), Pranciškonų ordiną, popiežiaus enciklikas, kritikuojančias komunizmą bei laisvosios rinkos trūkumus. Summa summarum – nei balta, nei juoda. Jei tikite, siūlau rinktis tą tikėjimo formą, kurioje mažiau inkvizicijos ir daugiau pranciškonų..

          • Respondentas

            austrai >
            „daugelis protingesnių darosi nuosaikesni, ir vis rečiau bando kitus atversti į savąj“.

            Matot varijanto nelieka! Visų pirma Kristus davė įsakymą Mato 28 skyriuje gale ir Morkaus 16 skyriuje gale „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir krikštysis, o kas netikės bus pasmerktas“.
            Kaip pastebėsite tas krikštas kurį gavote vaikystėje, kaip ir Valentinas su A. Raču nieko nereiškia – čia katalikų erezija. Bet visgi galite suprasti kodėl krikščioniui kito pasirinkimo nėra, tik skelbti.

          • Valentinas

            Pasirodo, kad Jėzuitų gimnazija sugebėjo išauginti Vienintelį Tikrą Socialistą (VTS). Puikus pasiekimas :)

        • Respondentas

          Povilai > klystate labai stipriai. Evoliucijos teorijos negalima paneigti, nes ji nebuvo įrodyta! Negana to, atradimai genetikoje, mikro dalelių pažinimas, visatos pažinimas eina priešinga linkme nuo įrodymų. Tad tai telieka tik teorija, kitaip sakant jau nėra ir to, bet tai vis šiokia tokia paguoda tiems, kam labai nesinori tikėti kūrėju. Juk tokiems kito varijanto nėra – reikia tikėti!

      • vaiva

        Labai keista istorija, nes jeigu moteris tikinti, vadinasi, vaikšto išpažinties ir bet kuris kunigas jai būtų išaiškinęs apie galimybę skirtis, nes, šiaip ar taip, vyras, duodamas priesaiką, ją apgavo. Gal ją ta krizė tenkina? Yra žmonių, kurie mėgsta kentėti

        • aušra maldeikienė

          Jūs teisi,Vaiva. Aš irgi manau, kad kentėjimo elementas ten yra, ypač, kai jis suteikia galimybę sakyti, kad tai buvo Dievo valia, etc. Pavyzdys žinoma nei patvirtina, nei paneigia pačios preelaidos apie „mušimą“ tik gal šiek tiek parodo, kad panašiuose tyrimuose gali gauti tą rezultatą, kurį ir norėjai gauti. Panaši metodologinė abrakadabra dažna, pvz., ekonominiuose tyrimuose, kai ieško dirbančių bedarbių ir daro išvadą, kad bedarbiai yra bedarbiai todėl, kad nori gauti šešėlinių pajamų, etc. Manyčiau, nekorektiška pati tyrimo logika. Nors iš atpasakojimo ir tai sunku įvertinti.

          • aušra maldeikienė

            aš, Vaiva, tai puikiai žinau (dėl santuokos negaliojimo) ir esu sakiusi, bet problema, kad labai daug Lietuvos katalikų nuoširdiai tiki net tuo, kad vėliau kunigystę palikusio kunigo duotas krikšto ar santuokos sakramentas yra negaliojantis. Matyt, pati su tokiais esate susitikusi. Čia klausimas gerokai gilesnis ir platesnis. Va net Martynas čia labai nuoširdžiai mums aiškina, kad tikėjimo tiesos geros, nes istoriškumai pagrįstos (šiek tiek primityvinu jo logiką). Bet tikėjimo logika ir neturi būti pagrįsta protu ar istorija. Patirčių erdvė nereikalauja racionalaus pagrindimo. Jei jau Dievas pripažįstamas tik todėl, kad ji galime įrodyti,tai gal čia jau nebe tikėjimo, o mokslo problematika (galime paneigti, etc…) prasideda.
            Mano amžinatilsį tėvelis labai nemėgęs kalbėti apie savo religines patirtis kartą netyčia prasitarė: „Koks laisvas aš buvau tuose lageriuose (Komi respublikoje). Su Dievu vakare pasikalbėdavau…“)Gal todėl ir man Dievas yra laisvė būti savimi ir kalbėti, ką matau, net jei tai nepatinka patriotams. Bet ar gali laisvę išmatuoti? Ar gali ją patikrinti? Ir jei jau rimtai — ar tikrai taip jau baisiai Kristus jaudinosi dėl tų ikisantuokinių ryšių (ana akmens pamoka…) Bet va meilės stygius ir patyčios iš kito jau tikrai kerta per Kristaus mokymo širdį.

          • Fredis*

            Mylėti tėvynę ir būti krikščionimi – neprieštaraujantys vieni kitiems jausmai, būsenos.
            Ar šiame komentare buvo būtina savo oponentu padaryti patriotą?
            Ar krikščionis – tokia būtybė, kuriai tėvynė, valstybė jau neegzistuoja?

          • vaiva

            Žmonių tarpusavio santykiai, santuoka yra labai subtili tema, reikia labai stengtis, kad nenuvažiuotum į kraštutinumus. Todėl mane visada stebindavo, kai žmogus (šiuo atveju straipsnio autorė) imasi kalbėti ir rašyti tema, kurią žino iš ,,bendro supratimo“ arba iš kažkokių savo dogminių sampratų. Arba kai kunigai ima kalbėti apie seksą ir kitus intymius dalykus, kurie jiems turėtų būti tik teorinis pojūtis. Dauguma Lietuvoje save vadinančių krikščionimis nutolę nuo Kristaus mokymo per šviesmečius, nuo Vienuolio Paskenduolės laikų nelabai kas galvelėse ir pasikeitė.

          • Aušrai: Jūsų žodžiuose yra tiesos. Mielai jums atsakyčiau, tik nemanau, kad A. Račo tinklaraštis yra tinkama vieta katalikams diskutuoti teologiniais klausimais.
            Vaivai: labai trumpai. Jei pats nesu narkomanas, tai neturiu teisės nieko narkomanui pasakyti?

          • Jei nesate narkomanas, tai kažin ar galėsite narkomanui patarti ką ir kada, kokią dozę ir ko geriau susileisti, kur tai gauti, kaip neperdozuoti ar kokios zarazos nepasigauti…

        • feministė

          Galimybės skirtis RKB nesuteikia jokiom aplinkybėm. Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (labai sudėtingai nuėjus „kryžiaus kelius“ prie bažnytinio tribunolo).

          • vaiva

            šiuo aprašytu atveju nebūtų jokių kryžiaus kelių, kadangi vyras melavo duodamas priesaiką. Taip kad būtų panaikinę tą santuoką per trumpiausią įmanomą laikotarpį.

    • Valentinas

      Vyrų susilaikančių iki vestuvių nuo lytinių santykių visai nebūna. Tie keli, kurie yra – yra už statistinės paklaidos ribos.

      • Dundukas

        Vyrų nebūna? Už tai merginų tiktai būna. O kai mergina iki vestuvių neatsiduoda vyriškiui, pastarajam gan sunkoka su ja sanguliauti ;)

  • dzyvai

    Tenka sutikti su autoriumi: informacijos apie faktus, kuriais remiama argumentacija, trūkumas gali sužlugdyti ir gražiausią idėją bei daryti „meškos paslaugą“.

  • WU

    Gaila, niekas čia nepateikė statistikos, kuri nurodytų, kiek geri lytiniai santykiai turi įtakos santuokos išlaikymui. Susilaikymas vieninteliam skamba juokingai.. Tu turi ne laikyti save tam vieninteliam, o praktikuotis dėl to vienintelio, kurį, galbūt kažkada surasi..

    • Valentinas

      Wu, kažkaip tau blogai su tikėjimu paskutiniu metu. Marš išpažinties.

    • Sejanus

      Tikslios statistikos nežinau, bet sexual incompatibility patenka į top10 skyrybų priežasčių.

      • WU

        Tai turbūt, galime teigti, kad seksas yra vienas iš svarbesnių kriterijų renkantis su kuo sudarysi santuoką..

        • Sejanus

          Esmė tame, kad nepabandęs žmogus net nežinos ar jam seksualinis atitikimas labai svarbu, ar nelabai. Susilaikymas iki santuokos – tai vadovėlinis katės pirkimo maiše pavyzdys. Dvigubai, jei abu sutuoktiniai tokie.

          Beje, dabar savo įdomumui ieškodamas skyrybų priežasčių statistikų, aptikau vieną labai įdomią. JAV krikščionys skiriasi dažniau, nei kitų religijų išpažinėjai ar ateistai / agnostikai. (Barna group statistika, 1999 m., radau čia: http://www.religioustolerance.org/chr_dira.htm)

          Būtų labai įdomu sužinoti, ar čia yra priežastingumas, ar tik koreliacija. Ir, bet kuriuo atveju, kodėl.

        • dzyvai

          Būtent apie tokį išugdytą vartotojišką požiūrį į seksą ir į sutuoktinį autorė ir kalba straipsnyje.

          Vargas šeimoms, kurių šeima pastatyta ant „sexual compatability“ ((C) Senajus) pamato, nes tikimybė kad „compatability“ išliks iki mirties yra minimali. Nepadės nei „treniruotės“ prieš vedybas, nei „compatability“ nustatymas pasirenkant partnerį. Chirurgas ar viagra taip pat ne visada išgelbės.

          • Sejanus

            Nemanau, kad daug kas stato santuokas ant sexual compatibility. Tai yra tik vienas iš kelių svarbių faktorių. Seksas yra taip sakant gan dažnas dalykas normaliose šeimose, ir tuokdamasis turi bent jau suprasti koks jis bus. Tad vargas šeimoms, kurių šeima pastatyta ant tamsumo ir neišmanymo (c)dzyvai.

            Tarp kitko, čia aišku smulkmena, bet pastebiu kad jau kelintoje žinutėje neteisingai rašote mano pseudonimą. Ar tai per sudėtingas žodis (septynios raidės, visgi, ir dar nelietuviškas), ar čia kažkoks juokelis turėtų būti?

          • dzyvai

            Sejanai, atsiprašau už prasivardžiavimą. Kadangi žodis, kaip pats sakėte, nelietuviškas, kaip vardas – neįprastas, greituoju skaitymu jį neteisingai perskaičiau. Pasižadu ateityje būti atidesnis :)

            O dėl tamsumo ir neišmanymo – šioms frazėms mes sutalpiname skirtingą turinį.

            „Seksas yra taip sakant gan dažnas dalykas normaliose šeimose, ir tuokdamasis turi bent jau suprasti koks jis bus.“

            Ir kiek gi priešvedybinė patirtis duoda supratimo koks seksas bus santuokoje išgyvenus 10/20/30 metų/senatvėje ar pasigimdžius 1/2/3/x vaikų? Ar mokėsite laimingai gyventi su incompatible?

  • Gerbiamas Artūras rašo:

    „Ji [Toma Bružaitė] juk magistrė ir neabejotinai turėtų remtis kokiais nors Lietuvoje patyliukais atliktų, tačiau iki šiol neskelbtų tyrimų duomenimis.“

    Kodėl gi būtent Lietuvos?

    Visai tikėtina, kad minėta magistrė pasirėmė kokioje nors kitoje šalyje atliktais tyrimais.

    Toma Bružaitė yra baigusi santuokos ir šeimos teologijos studijas
    Austrijoje, Trumau miestelyje.

    Angliškai tai skamba taip:

    Master in Theological Studies on Marriage and the Family(MTS)International Theological Institute
    Schlossgasse 21, 2521 Trumau • AUSTRIA

    http://www.iti.ac.at/news/pdfs/Consortio_Fall_2009.pdf (žr.4 psl.)

    Tskant, pilnavertį europinį išsilavinimą įgijusi santuokos ir šeimos mokslų magistrė!

    Kol kas gal dar daugiau teoretikė, bet visgi, IMHO, apie minėtus reikalus greičiausiai išmano daugiau, nei visos Vilniaus Universiteto Lyčių studijų centro mokslinio feminizmo žvaigždės kartu sudėjus:)

    • mielas Zeppelinus, iš dalies su jumis sutinku. Tam tikras išvadas tikriausia būtų galima daryti turint, pavyzdžiui, Lenkijos, Airijos, galbūt Kroatijos ar Italijos duomenis. Kita vertus, vargu ar mūsų atveju tiktų Šveicarijos, Albanijos, Indijos ar Irano apklausų rezultatai.

      • Valentinas

        Kadangi Teologiją negalima laikyti mokslu, tai išsilavinimas pasaulietiniame kontekste yra bevertis.
        Paskutinis sakinys, kad „greičiausiai išmano daugiau…“ yra subjektyvus, niekuo nepagrįstas. Mano subjektyvia nuomone yra visiškai atvirkščiai.

        • nerijus

          Filosofiją galima laikyti mokslu?..

          • Be filosofijos nebūtų gimusi logika. O logika yra visų mokslų pagrindas… Bėda yra ta, kad logika ir jos pagrindai įkandami ne visiems baigusiems net keletą aukštųjų mokyklų…

        • R

          Diplomas nėra esmė. Kartais atsiranda tokių pasaulietinių mokslų daktarų, kurių mintys ne ką geresnės už autorės.
          Turėtume kritikuoti argumentus, o ne argumentuotojo išsilavinimą.

        • Gerbiamas Valentinas rašo:

          „Mano subjektyvia nuomone yra visiškai atvirkščiai“

          – ta prasme, manote, kad kokia nors doc.dr.N.Vasiliauskaitė ar dr.Margarita Jankauskaitė apie tradicines šeimas ir santuokas „greičiausiai išmano daugiau“, nei minėta magistrė Toma?:)

          Ne, ne, nesivelsiu dėl to į diskusijas – apsikeitėme nuomonėmis ir tiek.

          Juolab, kad aš magistrės Tomos iškeltais klausimais ir nesu kompetetingas – deja, deja, man savo laiku nepavyko išsaugoti skaistybės iki santuokos įžadų sudarymo.

          Ir net pažįstamų, kurie būtų tuo pasigyrę, neturiu…:(

          Todėl apsiribosiu tik gerbiamo Artūro pasisakymo patikslinimu.

          • anoniminis bailys

            Jei Jums idomu, tai as manau, kad tikrai ne, nes visalaika laikiausi nuomones, kad seima ir santuoka yra privatus reikalas, ir man asmeniskai vienodai nepatinka nei tradiciniu krikscionisku vertybiu propaganda, nei visokiu neo liberalu samprotavimai.

            Nepatinka vienodai is esmes, nes manau, kad tai ne ju reikalas, manes uz rankutes vedzioti nereikia as pats galiu nuspresti.

            Bet kazkodel tie vaiksciojantys morales bastionai sventai isitikine, kad ju sventa pareiga yra vaikscioti ir skleisti sviesa ir tiesa. T.y. kistis is zmoniu privatu gyvenima, nes suprask jie visi kvailiai ir be moraliniu nuorodu prapuls.

            Istikruju galbut geriau pagalvojus man labiau nepatinka krikscioniska propaganda kalbanti apie skyletus prezervatyvus, nes ji yra kenksminga ir izeidzianti sveika prota. Labai geras pavyzdys sito tamsumo yra puslapis „pro vita“, kuris isikures vdu serveriuose, pasiguglinkite, suzinosite daug idomaus.

        • O jūs turbūt nustatinėjate, ką galima laikyti mokslo, o ko – ne? Pasaulio bambos sindromas.

  • laura

    Man asmeniškai tokie straipsniai pernelyg baisiai netrukdo, smagu, kad žmonės mokosi, rašo. Bet va butent ta pastraipa irgi užkliuvo… Vienas labiausiai įtakingiausių oponento palaužimo metodu yra butent “ moksliniais tyrimai paremta“ , nes oponentas negali žinoti visų mokslinių tyrimų ir jų rezultatų… Taigi, jei magistrantė bent kokią nuorodą įdėtų į tą tyrimą, kuriame sakoma, kad seksualiniai santykiai prieš vedybas turi neigiamas pasekmesm būtų galima diskutuoti toliau…Juk idomu, koks tas tyrimas, kur darytas, kiek žmonių apklausta ir t.t.

    • anoniminis bailys

      Joks cia ne palauzimas, kritiskai mastanciam individui iskarto kyla klausimas, kokiais? Palauzti tokiais argumentais galima nebent individus, kurie is televizijos reklamu, perka daktaro levino magnetines juosteles.

  • Atsirado delfinariume vienintelis straipsnis per ilgą laiką, kuriame bandoma propaguoti tvirtą, moraliai sveiką šeimą, o ne liberastinę „partnerystę“ – ir iškart tolerastų apologetai pradėjo kabinėtis prie nenurodytų šaltinių…

    Sveikinu, gerb. autorių su stabiliu dvasiniu ubagėjimu ir tolerastinio intelektualizmo pergale jo nuplikusioje smegeninėje.

    Amžinai jūsų, NeTiesa.lt

    • mielas NeTiesa.lt, kalbate kaip tikras tolerantiškas krikščionis… Gal geriau grįžkite ten, iš kur atėjote. Čia tamstai aiškiai ne vieta.

      • Komentaras pašalintas – A.R.

        • Respondentas

          Matyt gerb. Artūras Račas paprasčiausiai nesilankęs Netiesoje.lt :) O ten apie jį rašoma net pačioje viršutinėje eilutėje! Berods „kas čia per“. Ir labai stipriai sutikčiau su tuo kas rašoma… :)

        • NeTiesa.lt, aš juk tamstai sakiau, kad čia žmonės bendrauja kitaip nei tamsta esate įpratęs. Todėl jei žmonių kalbos nemokate, pamirškite šį tinklaraštį.

  • Sejanus

    „Ir jei jau rimtai — ar tikrai taip jau baisiai Kristus jaudinosi dėl tų ikisantuokinių ryšių“

    Čia dar nieko. Aš labai norėčiau pamatyti nors vieną eilutę Naujajame Testamente, tegul ir apokrifuose, kur Jėzus kalba apie prezervatyvus. Nes Popiežius taip aktyviai pasisako prieš kontracepciją, kad tokia eilutė tiesiog privalo egzistuoti… Juk negali būti, kad Popiežius Jėzaus vardu dėstytų savo išsigalvojimus? Būtų lyg ir šventvagystė turbūt ;)

    • Sakoma:
      Jei žmogus kalbasi su Dievu, tai yra malda
      Bet jei Dievas pradeda kalbėtis su žmogumi – tai šizofrenija…

    • Ar tikrai popiežius tai dėsto Jėzaus vardu, Sejanai? Ar tai tik yra tavo nekompetencijos šitu klausimu išdava?

    • Respondentas

      Sejanus > Pradžios knygos 2 skyrius 24 eilutė: „Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu“. Kad tarpinės susijungimui reikėtų nematome! Pradžios 1 skyrius 28 Eilutė „Dievas juos palaimino ir tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui kuris kruta ant žemės!“. Nematau galimybės būt vaisingam ir daugintis su prezervatyvu!
      Norėsite citatų ar pažinimo daugiau tikrai sužinosite Biblijos studijose. Tik atsargiai – nes širdelėj gali pabusti tas kirminas, kuris sako, kad visgi ne jūs pats žemės centras ir ne jums palikta nustatyti kas tikra o kas ne. Ir gal gali atsitikti ir taip, kad vieną dieną prieš kažką visgi reikės atsiskaityti. Tą bando pasakyt sąžinė kiekvieną dieną. Bet kaip Erlickas sako, patogiai gyvenant galima sąžinę užmigdyti ir tada normaliai. Bet Biblijos studijos va imtų ir pažądintų dar. Būkit atsargus!

      • Laiškas Korintiečiams:
        Juk ne vyras padarytas iš moters, o moteris iš vyro, taip pat ne vyras sutvertas moteriai, o moteris vyrui

        Kas ką nori, tas suranda Biblijoje. Vieniems tai tikėjimo šaltinis, kitiems – pasipelnymo. Tačiau religijai niekada nebuvo ir nebus pakeliui su mokslu… Daug kas bandė sujungti mokslą ir religiją – nepavyko. Dėl to yra takoskyra. Mokslas – sau, religija – sau. Keisčiausia yra tai, kad religija iš principo negali paneigti mokslo, o mokslas, deja, paneigti religiją – gali. Tiesa, patvirtinti Dievo egzistavimo taip pat negali nei religija, nei mokslas, jei remiasi visų mokslų mokslu – logika.

      • Sejanus

        Vis dar nemačiau nei vienos eilutės apie prezervatyvus, tik Jūsų interpretacijas. Kurių tikslumu labai abejočiau.

    • Jėzus žemėje kažkaip apstojo lankytis, tai popiežius savarankiškai turi pasirūpinti visais „lovos reikalų standartais“, kurie nepateko į šventus raštus.

  • Sejanus

    „Ir kiek gi priešvedybinė patirtis duoda supratimo koks seksas bus santuokoje išgyvenus 10/20/30 metų/senatvėje ar pasigimdžius 1/2/3/x vaikų? Ar mokėsite laimingai gyventi su incompatible?“

    Niekas neduos didelio supratimo, kas bus po 10 ar tuo labiau 30 metų. Bet kažkoks žmogaus pažinimas geriau nei jokio. Jei neįmanoma pažinti žmogaus pilnai ir visapusiškai (kalbu ne tik apie seksą), tai vis tiek geriau pažinti kiek įmanoma labiau, prieš tuokiantis. Įskaitant ir sekso aspektą. Santuoka sudėtingas dalykas, daug kur apie 50% santuokų baigiasi skyrybomis, nevertėtų nerti į ją aklai. Kaip manai.

    • dzyvai

      Sejanai, pasikartosiu, kad priešvedybinė patirtis jūsų neišgelbės, jeigu santuoka ir sutuoktinis bus tik vartojimo objektas. Dėl vartotojiško požiūrio, mano nuomone, tie jūsų minėti 50% ir atsiranda, nes žmonės – gyvi objektai – keičiasi, ir ypač – jų kūnai. Apie tai bandė savo straipsnyje paaiškinti magistrė. Jeigu sugebėtumėte perskaityti be išankstinio nusistatymo…

      • Sejanus

        Bet juk aš niekur nesakiau, kad santuoka ar sutuoktinis yra tik vartojimo objektas. Čia tik Jūs bandėte pripiešti man tokias idėjas.

        • dzyvai

          Ar „pabandyti“ seksualinius santykius su būsimu sutuoktiniu – tai ne vartotojiškas elementas? Tuo labiau, kai tai nustatoma vienu iš pasirinkimo kriterijų? O kai išblės aistra, santykiai pasikeis – skyrybos?

          • Hmz

            Jeigu tamstai teks perpilti kraują, tu irgi reikalausi, kad nebūtų tikrinamas donoro suderinamumas, nes kitaip kraujo perpylime atsirasiąs „vartotojiškas elementas“?

          • dzyvai

            Kraujo suderinamumas, kitaip nei sutuoktinių suderinamumas, nuo sutuoktinių pastangų VISĄ gyvenimą nelabai priklauso. Taigi, ponas, lyginate nesulyginamas kategorijas.

          • Sejanus

            Man atrodo jau rašiau, kad seksas yra tik vienas iš kelių svarbių faktorių, bet jei iki šiol nesupratot, dar aiškiau nesugebėsiu išsireikšti.

          • Sejanus

            Ir ne, pabandyti seksualinius santykius su potencialiu sutuoktiniu nėra vartotojiškas elementas.

  • gied

    Koreliacija nėra priežasties/pasekmės ryšio įrodymas. Net koreliacijai pagrįsti reikalingi skaičiai. Todėl šis Bružaitės teiginys nepagrįstas. Visas straipsnis man šiek tiek lobistinis, nors su viena iš minčių aš sutinku: kaip vaiką auklėti turėtų spręsti tėvai. Man pvz būtų nepriimtina, kad vaikas nežinotų apie apsisaugojimo priemones arba bijotų sekso.
    Beje, Šeimos centrai (kuriuos remia Lietuvos katalikų bažnyčia) visais laikais aiškino, kad prezervatyvai neapsaugo nuo ligų ir nuo nėštumo. Tiek mokyklose, tiek per santuokos kursus. Taip pat stūmė daug rizikingesnį „naturalų“ šeimos planavimo modelį.

    Sejanus:
    pagal bažnyčios kanonus, Popiežius visuomet teisus (šiais laikais – tik kas liečia tikėjimo klausimus). Todėl šis šventvagystės klausimas neiškyla.

  • Sejanus

    Patogu ;)

    Galvojau šios dogmos atsisakyta modernesniais laikais, bet pasirodo kad ne.

  • Bryan

    Dėl statistikos/studijų, nežinau kuo rėmėsi T.Bružaitė. Bet netyčia pastebėjau šį Economist neseniai publikuotą straipsnį: „The waiting game: Chastity before marriage may have its uses after all“ http://www.economist.com/node/17956905

    • gied

      Paskutinė pastraipa iš straipsnio: koreliacija nebutinai reiškia priežastingumo ryšį.

    • Bryan, labai įdomus straipsnis, bet jo pabaigoje yra sakoma, kad priežastinis ryšis nebuvo nustatytas…

      • Tiesą sakant, ten sakoma, kad tas ryšys nebūtinai egzistuoja, tačiau ne „nėra nustatytas“, tarsi jo net negalėtų būti. Įprastinė manipuliacija žodžiais. Galbūt galite pateikti nors kelis sudėtingo socialinio klausimo tyrimus, kuriame būtų užtikrintai nustatytas priežastinis ryšys taip, kad prie tyrimo metodologijos ir išvadų būtų neįmanoma prisikabinti?

        • nesvarbu

          Martynai, paskaitinėjau tavo minteles nagrinėjamu klausimu.
          Įspūdis toks, kad bandai senelį mokyti, kaip reikia kosėti.Draugiškai patariu,užbaik mokslus, pagyvenk dar kiek ilgiau, empirinio protelio įgauk, su mergom gerai išsidūk, o tik po to gal daryk išvadas ir pradėk kitiems aiškinti egzistencinius klausimus.

          • nesvarbu: Atleiskite, bet anoniminių interneto išminčių patarimų nepriimu.

          • Ale ką čia jūs ir siūlot, gerbiamasis? Martynas gi negali išsidūkti be sakramento…

      • Bryan

        Žinau. Nebandau sakyt, kai tai įrodyta. Man pačiam būtų labai įdomu pamatyti T.Bružaitės naudotą mokslinę medžiagą. Tik norėjau parodyti, kad ne tik mes apie tai kalbame ir mąstome. Economist, matyt, nusprendė, kad tie rezultatai pakankamai įdomūs, nors ir galutinai neatsako į klausimą.

  • „Aukščiausia demokratijos forma yra diktatūra“.
    Ne tai Pinočetas, ne tai Musolinis tą yra išrėžęs. Bet aš su jais pilnai sutinku.
    Ir dar labai gerbiu A.Račą. Už pilietinę poziciją.
    Daugiau tokių vyrų ir joks perversmas mums negrės.

  • aušra maldeikienė

    dar kartą rimtai perskaičiau Bružaitės tekstą. Be kita ko, man asmeniškai labai užkliūva tai, kad esą lytinio švietimo dokumentai (nuoroda į JT) skatina vartotojišką požiūrį į kitą asmenį. Čia nesiginčysiu, nors kažkaip labai tikiu šeima ir tikiu, kad jei šeimoje vaikas mato tėvą vartotojiškai vertinantį mamą (ar atvirkščiai, pavyzdžiui moteris savo vyre mato tik pinigų maišelį) tai nežinau kokios programos išgelbės. Nebent besąlyginė meilė, kurią jam duos mokykla, nors tai labai sudėtinga. Vis dėlto daug labiau mane asmeniškai stebina tai, kad visa nevartotojiška Lietuvos bažnyčios nuostata kažkur pranyksta, kai bažnyčios autoritetai bėga vadovauti (ir moraliai vadovauti…) LLRI agresyviai proliberaliai (pačia griežčiausia prasme, LLRI net neigia viešąjį gėrį, akcentuodami tik asmenį ir individą, be jokio kito ir Kito). Bet kažkaip T.K.Kėvalas ir Lietuvos katalikų akademijos vadovas P.Subačius tai suderina. Kaip suderina? Viena ranka kova su alkoholio pramone, kita — libneralizuokime rinką. Ten gi rinka seniai per bet kokį Dievą perlipo, o jie sau sėdi. Lietuvos katalikų bažnyčios tragedija itin mažai diskusijų (deja, Martynai, sunku kur pakalbėti apie tikėjimą ir realias praktikas…), itin atsainus požiūris į daugelį klausimų, išskyrus kelias temas, pvz. katalikiška šeima, kur Bažnyčia agresyviai susirenka pinigus iš fondų ir absoliutaus žinojimo aureolė. Sovietiniais laikais žinojau kur važiuoti apie Dievą pakalbėti, pvz. ko vien vertas t. Č.Kavaliauskas, arba t. Kazimieras Prielgauskas, kurio „biednystė“, kaip jis pats sakė, buvo tokia tyra ir tiek intelektuali, kad kvapą užimdavo. O dabar tai vis moko ir dar kažkaip labai jau be širdies. Krizė Bažnyčioje. Bet tai kaip ir visos krizės laikinas dalykas.

    • Aušra, diskutuoti (ir diskusijų pagrindu pagal galimybes vystyti kokią nors prasmingą veiklą) apie Bažnyčią tikrai reikia, tik nemanau, kad šitos diskusijos vaisingai gali įvykti čia. Manau, kad nereikia nukabinti nosies, nes vilties Lietuvos Bažnyčioje (ir Lietuvoje apskritai) yra. Atsainiam požiūriui į kai kuriuos klausimus, LLRI klausimui ir kitiems dalykams gali būti keletas priežasčių; nebūtinai Bažnyčia tai daro sąmoningai.

  • Rytis I

    Įtariu, kad šiuo atveju T.Bružaitė sąmoningai ar ne bet suvėlė skirtingus dalykus – priešsantuokinį lytinį gyvenimą ir lytinį gyvenimą itin ankstyvajame amžiuje (≤15 m.). Antruoju atveju tokie tyrimai buvo, o ryšys buvo su nepasitenkinimu šeimyniniu gyvenimu. Niu panašu, sakyčiau, net atleistina kiekvienam, kuris labai labai nori kad būtų taip kaip jis nori:) Man labiau įtartini tipėnai, save vadinantys „Patriotais“, „Katalikais“ ir etc. – ypač komentaruose. Brrr… Lietuvoje turbūt tik dvi didelės kūdros, kuriose apsčiai veisiasi demagogai – tai krikščioniškas dorovingumas ir patriotinis de..sorry, tautiškumas.
    ps. tarp kitko, viena apklausa nustatė, kad tikintieji į ikivedybinius santykius žiūri liberaliau, nei netikintieji. Ką tai galėtų reikšti?..

  • Šamanas

    Keistoka diskusija. Negi tikėjimui reikalingi faktai? Su nuoširdžiai tikinčiu žmogumi diskutuoti išvis beprasmiška – jis nepriima jokių argumentų. Todėl ir tokio straipsnio kritika neturi nieko racionalaus, nes tikintysis priims kaip savo tikėjimo sutvirtinimą, netikintysis atmes dėl argumentų nebuvimo.

    • Bryan

      Nesąmonę parašėte, Šamanai. Tikėjimas ir protas negali prieštarauti vienas kitam, nes tikrovė yra tik viena, todėl tiesa apie ją tiesiog yra tiesa, nesvarbu ar šaltinis Dievo apreiškimas ar moksliniai tyrimai ar filosofiniai argumentai. Jeigu atrodo, kad prieštaravimas yra, tai reiškia, kad arba dar reikia papildomų tyrimų, arba neteisingai supratei Dievo apreiškimą. Aš tai sakau, kaip giliai tikintis žmogus, kuris stengiasi kritiškai mąstyti, analizuoti, skaityti… ir kuris vis labiau įsitikinęs, kad Katalikų tikėjimas yra nuostabiai racionalus. Žinoma, yra kas viršija protą (ty, apie tai nežinotum jeigu nebūtų apreikštas), bet nėra nieko, kas prieštarautų protui.

      • Šamanas

        Šis atsakymas tik patvirtino mano teiginius. Ačiū už iliustraciją.

        • Bryan

          Šaip, aš nemanau, kad dėl šito klausimo iš vis reikia apeliuoti į tikėjimą. Klausimas yra kaip žmonėms elgtis jų lytiškumo atžvilgiu, kad gyvenimas būtų laimingesnis. Pasiginčykime, remdamiesi savo patirtimis, moksliniais duomenimis, protingais argumentais. Kodėl čia pradėti kalbėti apie Dievą? Atrodo, kuriam nors komentatoriui užkluvo, kad straipsnio autorė tikinti, todėl pagal savo išankstinius nusistatymus prieš tikėjimą, jis nusprendė pasityčioti iš jos.

      • Genijus

        Gal galite įvardyti, kokias tiesas mes žinome kaip dievo „apreiškimą“, o ne iš kažkokių kitų – racionalių – šaltinių?
        Beje, kuo skiriasi giliai ir negiliai tikintis? Jūs turbūt tikite, kad visi žmonės gimė iš vienos poros kraujomaišos būdu, o ta pora buvo sukurta atitinkamai iš kažkokio tep-lep smėlio dėžėje ir jo šonkaulio? O „negiliai“ tikintis, turbūt mano, kad visa tai yra absoliutus šizofreniškas kliedesys, bet tiki, kad po mirties pateks į dangų?

        • Bryan

          Genijau, tik iš apreiškimo krikščionys žino, pvz., kad Dievas yra „trejybė“, kad jo nusiteikimas mūsų atžvilgiu yra kaip mylinčio tėvo kurio vienintelis noras yra padaryti mus laimingus, ir t.t. Yra apreikštos tiesos, kurias galima žinoti taip pat tiesiog protu: kad žudyti ir vogti yra blogai, pvz. Šioje kategorijoje daug moralinių klausimų.
          Dėl žodžio „giliai“, manau, kad tai tiesiog subjektyvus budas išreikšti, kad jautiesi tvirtas savo tikėjime.

  • Stogas

    O kodel baznycia nemoka jokiu mokesciu? Kodel nera kasos aparatu ?
    Kodel nera turto, zemes mokescio religijai? Kodel mirsta vaikai nuo vezio?

    • Bryan

      Stogai, vienintelis budas paaiškinti, kad Bažnyčia turi tam tikrų privilegijų, yra kad kažkas mano, jog Bažnyčia atlieka naudingų funkcijų visuomenėje, todėl yra pačios valstybės interesas fasilituoti Bažnyčios veiklą. Turbūt turima galvoje karitatyvinė veikla, dorybingumo skatinimą ir pan. Man tai atrodo gerai. Jeigu nesutinkat, galite bandyti tai pakeisti. Paskutinis Jūsų klausimas yra klasikinė „blogio problema“, apie kurią amžiams bėgant yra labai daug tomų parašyta. Atsakymo esmė, yra kad blogis arba atsiranda dėl žmonių blogų pasirinkimų (Dievas gerbia žmogaus laisvę, o tai reiškia gerbti ir pasekmes), arba kad tai nėra tikras blogis (galų gale mirtis, krikščiniui, yra perėjimas į kitą gyvenimo etapą). Taip labai jau glaustai…

      • Stogas

        Bryn,
        vadinasi vaikui 4 metu vezys – tai bauda uz jo bloga veikla. Ar tai jo toks pasirinkimas? Sudinas pasiteisimas… AMB- 70 metu ir vezys, gali ta pateisinti savo religija.
        O as atlieku visuomenei bloga funkcija ? Kodel man reikia moket mokescius ? Kodel mokescius moka mokyklos ? Universitetai ?

        O kur sutelpa vis iki 2011 metu mire pasaulio zmones ? Kur ta isvajota rojaus vieta ? Kas juos maitina? Briedas…

        • Ne tik nemoka mokesčių, bet ir neturi prievolės deklaruoti nei gautos paramos, nei jos panaudojimo (skirtingai nuo pasaulietinių NVO, kurios yra ne pelno siekiančios ir daro (bent jau dalis jų) gerus darbus). Mano galva, taip sudaromos sąlygos niekam nematant klajoti pinigų srautams. Kas galėtų paneigti tokį galimą kelią: stambus verslas – bažnyčia – politikai? Priimami užsakovui palankūs įstatymai, kaip šalutinis produktas priimami bažnyčiai mieli įstatymai (ar kiti nutarimai).
          Beje, neseniai teko kalbėti su liuteronų parapijos darbuotoja, pasirodo, privilegija nedeklaruoti gaunamos paramos yra tik katalikams, visos kitos (nors ir tradicinės religinės bendruomenės) deklaruoja kaip ir NVO.

  • zilvinas

    jergutėliau, daugiau neturit apie ką diskutuot? Pseudomokslų pilna Lietuva ir pasaulis,kaip ir internetas dundukų.
    Tas, kuris protingas atskirs grūdus nuo pelų.
    P.S. siūlyčiau A.R. padaryti apklausą šalia šio straipsnio apie tai kas iki, kas po ir ar laimingi dabar.

  • gato

    Man kiek užkliuvo A. Račo lyties pasirinkimas ironiškame apibendrinime: „pasimylėjai iki vestuvių – vyras ne tik bus neištikimas, bet dar ir kasdien muš..“
    Straipsnyje lyg ir nebuvo minima, kuri lytis nuo to labiau nukentėtų? O juk moterys irgi būna neištikimos ir smurtauja…
    O šiaip įdomu būtų tuos tyrimus pamatyti. Pagrindinis klausimas ar skaičiumi daugiau ar atitinkamai procentaliai. Nes realiais skaičiais tai tikrai daugiau turėtų būti, nes nekaltos santuokos praktiškai neegzistuojančios yra…

  • Trakimas

    Viena „Bružaitė“ jau atlieka bausmę už savo vaikų nužudymą.
    Mat „Nerijui“ primelavo,kad turi tik 3 vaikus….:)

  • Gal blogo šeimininkas labai neužpyks, už tekstą, kurį šiandien gavau ir čia noriu persiūsti:

    „From: snieguole gabaliene
    Date: 2011/1/29
    Subject: Kodel siandiena taip gyvename?
    To:

    Gal kartais teko girdėti, apie Billi Grem‘o dukters dalyvavimą pokalbių laidoje, kurio pagrindinė tema buvo Rugsėjo 11-osios teroristinis aktas JAV.
    Pokalbių laidos vedėja Džein Kleison uždavė klausimą: Kaip Dievas leido tokiai baisybei įvykti?

    Anna Grem atsakė labai išsamiai ir blaiviai. Ji pasakė:

    Aš tikiu, kad Dievas, lygiai kaip ir mes, sielojasi dėl to, kas įvyko. Tačiau mes patys metai iš metų vijome Dievą lauk iš mūsų mokyklų, iš mūsų valdžios, iš mūsų gyvenimo. Ir aš manau, kad Dievas, pats būdamas džentelmenu, tiesiog atsitraukė. Ar galime mes tikėtis iš Dievo palaiminimo ir apsaugos, jei patys tuo tarpu reikalaujame, kad Jis mus paliktų?

    Prisiminkime…

    Man atrodo, kad viskas prasidėjo tada, kada Medlin Miureij O‘Chara (neseniai ji buvo nužudyta) pareiškė, kad mokykla ne vieta maldai. Ir mes tarėme: „Gerai“.

    Poto kažkas pasakė, kad mokykloje geriau neskaityti Biblijos (Knygos, kurioje mokoma: Nežudyk, Nevok, Mylėk artimą, kaip patį save!). Ir mes tarėme „Gerai“.

    Kiek laiko praėjus Dr. Bendžaminas Spokas pasakė, kad mums nedera savo vaikams taikyti fizinės bausmės, kada jie blogai elgiasi, nes tuo mes pakenksime jų mažoms asmenybėms – mes galime pakenkti jų savigarbai (Dr. Spoko sūnus nusižudė). Ir mes atsakėme: „Jis specialistas ir žino, apie ką kalba“. Taigi, ištarėme „Gerai“.

    Poto kažkas pasakė, kad mokytojai ir direktoriai neturi teisės bausti mūsų vaikų. O mokyklos administracija kuo griežčiausiai uždraudė savo mokytojams netgi prisiliesti prie nusikaltusių mokinių, nes jai nereikalinga neigiama reklama ir juo labiau ji nenori atsakyti už tai teisme (yra didelis skirtumas tarp bausmės ir tvirkinimo, išpėrimo, žeminimo ar mušimo). Ir mes atsakėme „Gerai.

    Po visko kažkas pasakė: „Leiskime mūsų dukterims daryti abortus, jeigu jos šito nori. Joms netgi nereikės to pasakoti savo tėvams“. Ir mes atsakėme „Gerai“.

    Tada kažkoks protingas mokyklos tarybos narys pasakė: „Berniukai visada yra berniukai ir visada tuo užsiiminės. Taip kad, duokime mūsų sūnums tiek prezervatyvų, kiek jie nori, kad jie galėtų linksmintis, kaip jiems patinka. O mums neteks pasakoti jų tėvams, kad prezervatyvus jie gavo mokykloje“. Ir mes atsakėme „Gerai“.

    Po to kažkas iš mūsų išrinktos aukščiausios valdžios pasakė, kad nesvarbu, kas vyksta mūsų asmeniniame gyvenime, jei mes gerai atliekame savo darbą. Ir, sutikdami su tuo, mes pasakėme, kad mums nesvarbu, kas (įskaitant ir prezidentą) kuo užsiima asmeniniame gyvenime, jei mes turime darbus ir ekonomika tvarkoje.

    Tada kažkas pasakė: „Spausdinkime žurnalus su nuogomis moterimis ir vadinkime tai sveiku praktiniu išaukštintu moters kūno grožio vertinimu.“ Ir mes pasakėme „Gerai“. Tada kai kurie su tokiu aukštu vertinimu žengė toliau ir ėmė publikuoti nuogų vaikų fotografijas, netgi talpindami jas Internete. Ir mes pasakėme: “Gerai, jie turi žodžio laisvę“.

    Po visko, pramogų industrija tarė: „Darykime filmus ir TV programas, propaguojančias prievartą, šventvagystę, piktžodžiavimą, uždraustą seksą. Įrašykime muziką, skatinančią vartoti narkotikus, skatinančią išprievartavimus, žmogžudystes, savižudybes ir satanizmą“. Ir mes atsakėme: „Tai viso labo pramoga, neigiamo efekto ši muzika neneša, niekas į ją rimtai nežiūri, taip kad, galite tęsti taip ir toliau“.

    O dabar mes klausiame savęs, kodėl mūsų vaikai neturi sąžinės, kodėl jie negali atskirti blogo nuo gero, kodėl jie nesusimąsto, žudo nepažįstamus, savo bendraklasius ir patys save. Galbūt, jei mes rimtai ir giliai susimąstysime, tai galėsime tai suprasti. Aš manau, kad čia veikia taisyklė: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“.

    Vienas jaunas žmogus rašo: „Brangus Dieve, kodėl Tu neišgelbėjai mažos mergaitės, kuri buvo nužudyta savo mokyklos klasėje? Nuoširdžiai tavo, susirūpinęs studentas“. Štai atsakymas: „Brangus susirūpinęs studente, Manęs į mokyklą neįleidžia. Nuoširdžiai tavo, Dievas“.

    Juokinga, kaip lengva žmonėms atsikratyti Dievo, o po to stebimės, kodėl pasaulis virsta pragaru.

    Juokinga, kada mes tikim tuo, ką sako laikraščiai, ir abejojame tuo, ką sako Biblija.

    Juokinga, kad visi nori patekti į dangų, tuo tarpu netikėdami, negalvodami, nekalbėdami ir nedarydami nieko iš to, ko moko Biblija.

    Juokinga, kada kažkas sako „Aš tikiu Dievu“, bet pats seka paskui šėtoną, tarp kitko, taip pat tikintį Dievu…

    Juokinga, kad mums taip lengva teisti, ir taip sunku kai teisia mus kiti.

    Juokinga, kai elektroniniu paštu išsiuntinėti juokeliai išplinta šviesos greičiu, tačiau prieš išsiųsdami toliau pranešimą, kuriame kalbama apie Dievą, žmones dukart pagalvoja.

    Juokinga, kad viskas nepagarbaus, grubaus, gašlaus ir vulgaraus ramiai sau talpinama Internete, o mokyklose ar darbo vietoje neįmanoma atvira diskusija apie Dievą.

    Juokinga, kad galima būti „visomis rankomis už“ Kristų sekmadieniais, bet likti nepastebimu krikščionimi visą likusią savaitę.

    Jūs dar nesijuokiate???

    Juokinga, kad, persiųsdami šį laišką, jūs jį išsiųsite vos keletui žmonių iš savo adresų knygelės, nes jūs nesate įsitikinę, kuo jie tiki, arba ką jie apie jus pagalvos…

    Liūdna, bet tai tiesa…“

    • Trakimas

      Nejuokinkit.Pasaulį „pragaru“ pavertė būtent dievo tarnai,prisidengę „dievu:)Tai-labai pelningas biznis.

  • aušra maldeikienė

    Gerb, A.G.
    nevisai supratau, kas, kur ir ką išginė. Mano darbo kabinete kabo kryžius. Ir tokių kabinetų pasaulyje tūkstančiai. Prieš pamokas mes meldžiamės ir kartais vaikai pasako sukrečiančių maldų. Porą kartų per tuos 8 metus mokykloje esu verkusi, kaip mane sukrėtė jų atsivėrimai ir sielos didumas. Beje, paprastai tai prasideda 12 klasėje, kai jie suauga ir vis dažniau nebebijo būti atviri (mažesni maldos — savęs ir savo santykio su Absoliutu — savotiškai gėdinasi).Kartais malda yra puikus būdas pasakyti vaikui, kad ir suaugę turi bėdų, ir pakviesti Dievą pagelbėti. Visa tai yra nuostabu. Bet problema ta, kad tokie dalykai vyksta tyloje ir meilėje (vaikai ta santykį jaučia kažkaip tiesiog kiekviena ląstele), ir tikrai ne kvailai pamokslaujant apie kažkokius tai ikivedybinius santykius. Beje, niekur Dievas nekalba apie tokius ar panašius santykius, o tekstas apie tai, kad ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria yra pernelyg gilus, kad visada būtų primityviai aiškinamas. Kalbėti apie kryžiaus karus ir tikinčiųjų klaidas yra tikra pagarba vaikui ir tikrai jautraus krikščionio auginimas. Na o rašyti sunkia kalba pamokslus (kažkaip nejaučiu aš tame tyrime, kiek beskaičiau, nei širdies, nei aistros, nei pagarbos kitaip galvojančiam, ir meilės jame nėra, vienos taisyklės) tai tikrai nėra sudėtinga. Vaiva čia labai puikiai pasakė. Jei žmonių meilė vienas kitam ir Dievui būtų sudėta į kažkokių juokingų (iki, po, per…) taisyklių sąvadus, tai ko verta būtų ta Dievo dovana žmogui būtų žmogumi ir mylėti.

    • Gerb. Aušra Maldeikiene,
      prieštaros nėra, manau. Atvirkščiai, džiugu sužinoti tai ką Jūs parašėte.
      Pastaroisomis dienomis truputį nusikalu darbe, tai nors ir norėčiau padiskutuoti… traukia pagalvė…
      Man liūdna, kad mūsų bažnyčią (Rapolo) lanko tik keletas procentų gyvenančių šioje parapijoje (o deklaruojame kaip…).
      Dar liūdniau, kad ir aš pastaruoju metu labai suretinau ateiti į Dievo namus.
      Taigi.

    • Stogas

      Kodel mirsta 4 metu vaikai nuo vezio ?
      Kodel gimsta nesveiki vaikai ?
      Kodel „geri dedes“ ima ir pasinaudoja vaiku uzpakaliukais ?

      Kokia dievo galia? Kokia religijos galia ?
      Ar dievas cia tipo kaip Konstitucinis teismas Nr 2?

      • dzyvai

        Stogai,

        Jūs keliate sunkius ir svarbius klausimus. Atsakyti juos Artūro bloge, gal ir įmanoma, bet nėra taip paprasta, nes atsakymai nėra trumpi ir jie tokie patys sudėtingi kaip ir Jūsų klausimai. Kaip suprantu, tinklaraščio autorius toleruoja diskusijas dvasinėmis temomis tik iki tam tikros ribos, o po to pasipila „kaukai“ ir „Kalėdų seneliai“. Taigi, jei Jūs tik norėjote išlieti širdgėlą – Jūs tą padarėte. Bet jeigu Jums tikrai RŪPI katalikų atsakymai, nueikite į bažnyčią. Galite pasikalbėti su sielovadininkais, jeigu jie tinkamai neišaiškins, galite paieškoti alfa kursų, kur blogio temos taip pat yra diskutuojamos. Galų gale aš pats esu katalikas, ir jei Jūs tų atsakymų nerasite, bet jų tikrai norėsite, kreipkitės, mėginsime diskutuoti e-mailais, kiek tai yra mano jėgoms (tik noriu įspėti kad aš nesu nei teologas, nei labai geras švento rašto žinovas), arba pamėginsiu surasti geresnį pašnekovą, kuris atsakytų Jūsų klausimus aiškiau. Tereikia tik noro išgirsti ir suprasti atsakymus.

        • Stogas

          Aciu !

          Bet as skaitau, jei atsakymo negalima duot paprastai ir is karto, tai viskas yra tiek supainiota, sumakaliota, kad kazkam butu naudinga. Stenet galima butu ir visa menesi, bet faktas- vaiko nera-diagnoze vezys.
          Religija ir dievas bejegiai. o jeigu jie bejegiai- ar jie yra ?

          • dzyvai

            Kad ir kokie būtų atsakymai į Jūsų klausimas, trumpi ar ilgi, to fakto, kad „vaiko nera-diagnoze vezys“, jie niekaip nepakeis. Atsakymai gali pakeisti tik supratimą.

            Užuojauta.

          • Stogas

            supratima ko ?

          • dzyvai

            Supratimą ir požiūrį į įvykusius faktus. Taip pat nuo žmogaus supratimo ir požiūrio priklauso ir jo tolimesnis gyvenimo kelias, tiek kiek jo dar likę.

          • Stogas

            Supratimas kas ivyko likusiam gyvam, tai vienas klausimas, nieko bendro neturintis su religija.

            Bet klausimas kodel religija ir dievas leidzia maziems vaikams mirti nuo vezio ar gimti invalidais ?

      • O gal čia Žemėje žmogui leista apsispręsti – ar pasirenki amžinybę, ar…
        Tad kai kurie žmonės (kaip Jūs tesingai pastebite ir ne tik Jūs), – matomai pasirinko ne amžinybę.
        O šiaip ir man bene didžiausias klausimas irgi išlieka, kodėl Bažnyčia gina nenaudėlius (lyg būtų vadinama demokratija, kaip Lietuvoje… kuriai iki demokratijos kaip…). Atsakymas būna žaibiškas, – ne tu sukūrei, ne tu ir naikink…
        Bet… – jis mane netenkina…

    • Valentinas

      Be to, jūsų darbovietė sugeba išugdyti Vienintelį Tikrą Socialistą, nekenčiantį bažnyčios – Austrą :)

  • jd

    Sveiki,
    esu pati ir katalikė, ir į Bažnyčią vaikštau, bet taipogi mane domina ir mokslinis pagrįstumas. Tai jo ieškantiems siūlyčiau paskaityti The Role of Cohabitation in Remarriage, Xu X., Hudspeth C.D., Bartkowski J.P. arba Effects of Cohabitation Length on Personal and Relational Well Being, Hill J.R., Evans S.G.

    • Sejanus

      Gal galite trumpai pacituoti, kaip ir kuo ten pagrindžia? Jei kažkokiais tyrimais, ar jie buvo dar kur publikuoti, ir kada?

  • Ness
    • Aidas Puklevičius

      Seniai taip besijuokiau… :)

      • nesvarbu

        O man juokas kažkodėl neėmė. Bet tokių marazmų tai jau tikrai senai neteko girdėti, kai kuriems, manau, dar nuo Kašpirovskio TV laikų. Kaip sakoma kokie laikai, tokie ir pranašai. Vadinasi niūrūs laikai ant Lietuvėlės atslinko, kad šitokie iš pakampių ėmė lysti. Įdomiausia, kad laidos vedėjas, prieš savo marazmus suokalbiškai pareiškė, kad dėstys tai, ką dėstyti Lietuvos žiniasklaidoje kažkoks klanas labai trukdo:)

    • Rytis I

      Kelintąsyk klausau, įrodymai kep lašas po lašo pramušinėja sukietėjusią ateisto kaukolės žievę… Jei klausysiu toliau, bus blogai. Šiaip tai toopas, hitas ar kaip ten dabar, visai neblogs ir klipas lietuviškai išeitų. Ypač sudrebino:
      – „Jeigu verda dujų kamuolys, uolos skraido viena apie kitą, o mėsos gabalai bėgioja, tai yra stebuklas priešais mūsų akis.“
      – „Be Dievo nėra prasmės“
      – „Nėra Dievo – nėra ir moralės… Tai būkite iš tiesų protingas – išmeskite iš galvos visus tuos religinius kliedesius, kam jums svetimas teisingumas? Jūs susikurkite savo teisingumą ir juo vadovaukitės. Plėškite, žudykite, prievartaukite ir tai jums padės įsitvirtinti visuomenėje. O kai įsitvirtinsite – sustokite.“
      – „Jeigu nėra Dievo, tai nėra ir tiesos… Jeigu Dievo nebūtų – žmonės negalėtų išgalvoti tokios sampratos. Žinoma, po to kai ši samprata jau išgalvota, į ją prideda ko tik nori.“
      – „Jei visata, kaip teigia ateistai, yra amžina, mes jau seniai turėjome skendėti absoliučioje tamsoje“
      – „Paimkime matematiką… kas bus jei iš begalybės atimsime vieną – tuomet gausime ne ką kitą, o DAR VIENĄ begalybę“
      – Čia matyčiau apsirūkymo įrodymą: „Tai tarsi kambaryje yra vien dūmai ir nieko kito. Pamėginkite ten įžiūrėti ką nors atskiro. Jeigu yra begalybė, reiškia yra tik TAI. O jei yra vien tik TAI, tai nėra nieko KITO. Jei nėra nieko KITO, tai ir kiek beatimtum, vistiek visur bus tik TAI.“

      • Sejanus

        Ką, negi tavęs neįtikina šie puikūs įrodymai? :)))

        • Rytis I

          Taip. Įtikino. Kad ginčas šitasai nepasibaigsis niekada.
          Bei pamalonintas vidinis Dievas :) Nes ilsisi visi dievai, įrodymai, jei net tokie – tai ir visai ne apie tą, kur prie altoriaus šlitinėjasi. Turbūt. Ai, koks kam skirtumas, Dievas kiekvienam juk savo.

    • Rolandas

      Maniau Aidas perdeda. Ale ne, tikrai juokinga. Reiks įsirašyti.

  • Pastabos

    Pono Raco ironija apie „nezinomus tyrimus“ paremta tik jo paties atidesniu nepasidomejimu. Paguglinkit „premarital cohabitation and divorce“ ir rasit pakankamai nuorodu i tyrimus. Nesijaudinkit, atitinkancius mokslinius standartus. Pavyzdziui:
    http://www.ncfr.org/pdf/press_releases/PRESS%20RELEAS2.pdf

    Sio straipsnio autorius nemano, kad lytinis gyvenimas su stabiliu partneriu pries santuoka didina skyrybu galimybe, taciau cituoja daug kitu tyrimu, kurie itaria tokia rizika esant (ir su jais polemizuoja).

    Su kuo nepolemizuoja ir sutinka, tai su tuo, kad ne siaip pastovus sugyvenimas, o daugelio seksualiniu partneriu turejimas didina tokia galimybe.

    Tad Bruzaite nerase nesamoniu, remdamasi vien tik savo vaizduote. Ka galima kritikuot, kad nepateike issamesnes diskusijos. Kita vertus, straipsnis delfi, kaip pastebejo pats p. Racas, nera mokslai.lt svetaine.

    Post Scriptum. Gal jau pries pora metu maciau Povilionienes, grizusios is kazi kokios feministines konferencijos kazkur Vokietijoje, straipsni tame paciame delfi apie abortiniu piliuliu „diena po“ nauda ir grozi: kaip moteriai stresuotis nereikia, einant i klinika, tik prariji tablete ir tualete viska pati svariai padarai. Jokiu komplikaciju. Bet ne visur tos piliules leidziamos. JAV taip, tai paziurejau „United States Department of Health“ statistikas. Ir ka, per pora metu kai jos leidziamos, tarp moteru, kurios pasinaudojo siuo aborto metodu, virs 500 patyre komplikaciju. Viena turejo eiti aborta pabaigti i klinika, nes tik puse gavosi. Kitai kraujas menesi bego. Ir t.t.

    Su sia iliustracija norejau isreiksti vilti, kad p. Racas visais atvejais – zinoma, kiek leidzia zmogiskos galimybes – bus ironiskas, tikrins ir kels balsa uz moksline teisybe. Liudintu, jei automatiskai abejotu krikscionisko profilio magistrais, o ateistinio – automatiskai pasitiketu.

    • mielos Pastabos, ačiū jums už nuorodą. Buvo įdomu paskaityti ir įsitikinti, kad yra tyrimų, neigiančių T.Bružaitės nežinia iš kur traukiamas išvadas.

      Būtent todėl visiškai nenorėčiau su jumis sutikti, kad T.Bružaitė nerašė nesąmonių, nes būtent tai ji ir darė teigdama tai, ko niekaip negali pagrįsti. Jos straipsnis buvo pakankamai ilgas, tad keliais žodžiais paminėti, kokių tyrimų duomenimis yra remiamasi, tikrai buvo galima. Žinoma, jei žmogui rūpi tiesa, o ne propaganda.

      Beje, atkreipčiau dėmesį, kad mane cituojate neteisingai. Todėl, prieš reikšdamas viltį dėl manęs, gal pirmiausia pasirūpinkite, kad jūsų komentarai atitiktų tikrovę.

      • Pastabos

        P. Racai, yra tyrimu kurie NEPATVIRTINA, ir kurie PATVIRTINA Bruzaites teiginius (o ne „isvadas“ kaip pats sakote).

        Pateikiau straipsni, kurio autorius pateikia nuorodu i tyrimus, kurie siuos teiginius PATVIRTINTU, nors pats autorius asmeniskai PUSIAU paneigtu Bruzaite: priesvedybiniai santykiai su nuolatiniu partneriu skyrybu rizikos nedidina, taciau yra rysys tarp priesvedybiniu santykiu su daugeliu partneriu ir skyrybu.

        Sie klausimai patenka i mano darbiniu interesu sriti, todel gan daznai matau sitokia situacija (tarptautineje spaudoje, viesuose komentaruose, politiniuose debatuose ir pan.):

        Zmones selektyviai susirenka, teikia reiksme tik tiems tyrimams, kurie patvirtina ju vertybines orientacijas.

        Taip Bruzaite nutylejo, kad DALIS tyrimu jos teiginiu nepatvirtintu.

        Taip p. Racui, berods, atrodo, kad jei dalis tyrimu nepatvirtina, tai „visiskai“ diskvalifikuoja jos teiginius ir daro juos „niekaip nepagrindziamus“.

        Ziurint is sono, vienas uz kita negeresnis, tiesiog skirtingu poziciju apologetai, kurie mokslinius tyrimus naudoja ne diskusijai, o savo pasauleziuru iliustravimui. O kalbant apie moksla, diskusija vyksta ir nera vienos monolitines isvados (ir ar apskritai gali buti tokia isvada ne gamtamoksliuose, o socialiniuose moksluose?).

        (Del citavimo, klaida gavosi is rasymo skubos. O noreta buvo pasakyt, kad internetiniai straipsniai ar bloginiai komentarai neapkraunami akademiniu isnasu aparatu. To nedaro asmenys, ginantys sekuliarias-ateistines pozicijas (Povilioniene), kodel turi daryt kitokiu poziciju zmones? Sunku pasakyt, bet turbut butumet nepasigedes konkreciu tyrimu duomenu, jei Bruzaites paziuros sutaptu su jusu.)

  • R.E.

    Kad cia nelabai galima kazka vertinti, juk is tos merginos darbo pateikiama tik trumpa istrauka, bet siaip tai, kas liecia del tokiu tyrimu nemanau, kad duomenys yra is pirsto lauzti, galbut daryti kokybiniai interviu, galbut kazkokie tai statistiniai duomenys, jeigu is tirkruju yra surinkti duomenys tokiomis temomis, tai turi buti garantuotas informantu arba respondentu anonimiskumas, konfidencialumas, galima nepateikti kokios nors informacijos, kaip jus gerb. Arturai Racai pastebejote, kuri galimai atskleistu pateikejus, nors siaip realiai tokiomis temomis kazin ar daug kas pasiryztu kalbeti, net nezinau… bet is tiesu, tai nelabai galima ka vertinti, siaip tai tokie tyrimai ir temos yra labiau sociologines, del to as ir rasau si komentara kaip sociologijos bakalaure, ir manau, kad nelabai cia kas siejasi su katalikybe, na bent jau ta citata, tai labiau sociologine prielaida ar isvada, negu kokio katalikisko mokymo, todel abskritai, manau, kad rimtai diskutuoti seimos ir santuokos klausimais turetu sia sriti geriausiai ismanantys zmones, o ne zurnalistai, ar kaip gerb. Ausra Maldeikiene ekonomistai arba religijos mokslu zinovai.

  • Paulius

    Neskaičiau Bružaitės straipsnio, tik A.Račo įdėtą iškarpą, kurioje nebuvo užsiminta apie religiją. Labai keista, kad didžioji diskusijos dalis pakrypo religijos tema. Čia juk kalbama apie žmogaus prigimtį – kas aš esu. Ponui Račui nederėtų tyčiotis iš Bružaitės išvadų (net ir be mokslinių tyrimų). Čia juk kalba eina apie dorybes. Norėčiau priminti, kad dorybė (VIRTUS) yra geras įprotis, kuris įgyjamas nuolat kartojant gerą veiksmą. Todėl žmogus, kuris gyvena tyrumo ir susilaiymo dorybę iki vestuvių – visiškai logiška, kad bus ištikimas savo sutuoktiniui visą gyvenimą. Protu tai labai suvokiama. Religija čia ne prie ko.

    • mielas Pauliau, tamsta kažką painiojate. Niekur nesityčiojau iš T.Bružaitės vertybių ir dorybių. O tai, ką jūs vadinate „išvadomis“ tėra niekuo nepagrįsti rožinio drambliuko kliedesiai. Panašiai kaip kaukai, elfai ar pomirtinis gyvenimas rojuje.

  • Paulius

    mielas Artūrai, atsiprašau už kalidingą interpretaciją Bruzaitės atžvilgiu. O dėl išvados vis gi likčiau prie savo nuomuonės. Stiprindami savo charakterį – t.y. augdami dorybėse – mes tobuliname savo sugebėjimą svarstyti proto šviesoje. Dorybės nuskaidrina mūsų intelektą, stiprina mūsų valią ir nuskaistina mūsų jausmus.

    • Esu atlikes eksperimenta. Nieko nesakes savo draugei, protavau su ja isjunges sviesa. Atsakingai pareiskiu, jokios proto sviesos nepastebejau, kol neijungiau klasikinio buto sviestuvosu su klasikine sviesa. Tiesa yra svarbiau uz iliuzijas. Lenkiu savo zila galva pries Jusu jaunatviska tyruma. Pagarbiai.

  • Sejanus

    Pauliau, o nepagalvojai, kad kas vienam žmogui yra dorybė, kitam anei jokia dorybė? O trečiam apskritai kvailystė? Ar gali taip būt? :)

  • Paulius

    Kiekvieno žmogaus širdyje yra tas moralinis kodeksas – tik žinoma jis gali lengvai išsikreipti, bet žmogaus prigimtyje yra užkoduota ieškoti TIESOS, GĖRIO, GROŽIO. Tai yra kelias į laimę. Visi kas tai neigia, tegu tik pabando tokį principą taikyti ir gyvenimas pasikeis.

  • Sejanus

    O ką bedro TIESA, GĖRIS ir GROŽIS turi su ikivedybiniais lytiniais santykiais, jei ne paslaptis? Na, neskaitant, kad seksas yra GĖRIS o merginos yra GRAŽIOS ar panašiai.

  • Pazodziui cituoju George Carlin „Why, why the people who are against abortion are people whom you would not want to fuck in the first place?“. Panele isvyste nauja nauja teorija „Priessantuokiniu lytiniu aktu skaiciaus itaka santuokos patvarumui“. Pavydu siek tiek, kad pavelavau. Juk tokia paprasta teorija. Ir geniali.

  • Perskaiciau straipsni. Nuejau, istvatijau savo drauge ir dar primusiau. O tada pakilau virs savo lytiskumo. Aleliuja.

  • Paziurejau T.Bruzaites nuotraukas, paieskojes „www.google.com“. Jei tai ta pati ponia, kuri parase straipsni, visi atsakymai yra nuotraukoje. Rimtai.

  • Paulius

    to Sejanus: TIESA turi labai daug ką bendro. Visų pirma – lytiniai santykiai yra ne tik malonumui gauti (neesi gi tamsta gyvulys, kad pajaustum tik fiziologinį džiaugsmą), o taip pat ir gyvybės tęstinumui. Taigi – jei pradeda naudotis kitu žmogumi tik kaip malonumo aobjektu, pasidarai vartotojas ir yra didelė tikimybė, kad ir sntuokoje eisi į kairę. O kaip esi subrendęs (apie ką ir kalba Bružaitė, kad gali save kontroliuoti ir tik visiškai iki galo save atsiduodi santuokoje, tai esi pilnai subrendęs ir laisva žmogus, kuris yra savo paties šeimininkas, o ne aistrų ir pagundų vergas.

    • Valentinas

      Mane visada stebina sąvokų apsivertimas. Daugintis vardan giminės pratęsimo yra absoliučiai gyvuliška savybė. Gyvuliai nesantykiauja lytiškai dėl malonumo. Tuo tarpu žmogus tuo ir skiriasi nuo gyvulio, kad peržengia gamtos determinizmą ir kai kuriuos dalykus daro todėl, kad jam tai patinka, o ne todėl, kad taip gamta šaukia. Paradoksalu, bet bažnyčia pripažindama lytinius santykius tik kaip giminės pratęsimo priemonę, o ne savarankišką malonumo sferą – sugyvulina žmogiškąją prigimtį. Bažnyčia, drausdama mylėtis ne dėl vaikų – mus stumia būti gyvuliais. Pauliau ar tu nori būti gyvuliu?

    • Sejanus

      Be abejo, nesu aš gyvulys, patiriu labai įvairias džiaugsmo rūšis, įskaitant knygų skaitymą, baleto ir operos žiūrėjimą ir t.t. o va seksas man yra tik malonumui, nes vaikų neturiu ir neplanuoju. Net jei ir planuočiau, tai ne daugiau dviejų. Kas yra labai menkas skaičius lyginant su sekso skaičiumi, net jei imsime droviausią krikščionišką šeimą :)

      Tavo išvada apie ėjimą į kairę yra visiškai pievos. Leisk, aš padarysiu panašią išvadą. Jei tau sekse svarbiausia vaikai, reiškia, savo žmona naudojiesi tik kaip inkubatoriumi (kas yra vartotojiškumas) ir yra didelė tikimybė, kad eisi į kairę. Nes vyras per devynis mėnesius gali apvaisinti daug daugiau moterų, nei vieną, matai. Argi ne šauni išvada? :)

      Apie aistrų ir pagundų vergą irgi sunku kažką pasakyti. Tarp kitko, kiek pats matai spalvų pasaulyje? Juodą ir baltą, ar daugiau? Šiaip čia, kilo tam tikras įtarimas. Dar klausimėlis, jei ne paslaptis, kodėl tu kalbi apie atsakomybę ir brandumą, bet panašu kad negali net seksu užsiimti savarankiškai, jei kunigas ir/ar civilinis metrikacijų biuras tau neišduos leidimo. Čia brandumas? Leisk nesutikt.

    • feministė

      Tada jau patikslinkite, Pauliau iki galo, kiek metų vedę ir kiek vaikų turite? Nes su tokiu „atvirumu gyvybei“, kokį deklaruojate, turėtumėte būti ženkliai pagerinęs vargšės senstančios Lietuvos demografinę situaciją.
      O dėl „naudojimosi kitu žmogum kaip malonumo objektu“ tai panašu, kad kalbama apie perkamą seksą. Jei ne, tai kliedesiai, nes jei pora myli vienas kitą, tai malonumas sekso metu būna abipusis. Jūs pasakytumėt: abu naudojasi objektais, aš sakau: duodamas gauni.

      • Sejanus

        Tiesa sakant, abipusis malonumas gali būti nebūtinai jei poroje egzistuoja meilė. Jis dažniausiai būna abipusis bet kuriuo atveju, neskaitant prievartavimų ir perkamų paslaugų. Bet apie seksą be meilės gal net nepradėsiu kalbėt, kai kurie ypač dorovingi skaitytojai dar infarktą gaus.

  • TOOPas

    Jūs kažką painiojate. Žmogus yra bene vienintelis gyvūnas kuris lytinio akto metu patiria malonumą. Kitiems gyvūnams tai tik dauginimosi instinktas.

    • Pastabos

      Tamsta matyt nebuves Kongo Demokratineje Respublikoje ir nemates Bonobo.

      • TOOPas

        Atsiprašau -tikrai malonumo hormonus sueities metu išskiria dauguma žinduolių patinų ir kai kurios patelės. Labai atsiprašau už klaidą :/. Pervertinau žmogaus išskirtinumą :)

  • Paulius

    Žmogus gali susilaikyti nuo sekso, o gyvulys ne. Tai gerb. Valentinai, savokas apvertei tu. Žmogus yra unikalus, nes geba priimti sprendimus, kurie yra kilnūs, tik dėl kito žmogaus, tiesiog, tik dėl to, kad kitas žmogus yra, kad jis egzistuoja. Argi tai nenuostabu. O religija palikime nuošalyje. Čia yra žmogaus prigimtis, o ne religija.
    O dėl vaikų skaičiaus :)) Pakalbėkime geriau apie žmogiškumą. Mylėti savo antrąją pusę, bet užkirsti kelią naujai gyvybei, tai prilygsta neigti savo prigimtį. Žinok, kad ne visiems lemta turėti daug vaikų. Dabartiniais laikais gaunasi paradoksas, kad tokie kaip Sejanus nori sekso be vaikų, o po kokių 10 metelių labai norės vaikų be sekso. Juokinga, jei nebūtų graudu…

  • Paulius

    ir dar truputi. Savo žmonos tikrai nevartoju kaip inkubatoriaus :) Mes paprasčiausiai esame atviri gyvybei kiekvieno akto metu ir išgyvename tai pilnai, be jokios įtampos ar blogų minčių (veikia piliule ar ne, gera guma ar kt.). Žmoną aš tiesiog myliu ir priimu ją tokią, kokia ji yra, su visais + ir -. Ji yra mano saviugdos kelias, kuris padeda man eiti pirmyn, o didžiausias džiaugsmas yra duoti save, o ne imti ar laukti iš kitų. Ar tai lengva? Nepaskyčiau. Tai reikalauja dorybių. Ar tai teikia džiaugsmą? Tikrai maksimaliai didžiausią, kokį tik gali pajusti žmogus. Ir vėlgi noriu atkreipti dėmesį, kad kalbu ne apie religiją, o apie žmogaus prigimtį. Pabandyk taip gyventi – ir suprasi.

  • Sejanus

    „Mylėti savo antrąją pusę, bet užkirsti kelią naujai gyvybei, tai prilygsta neigti savo prigimtį.“

    O yra kokių nors praktinių „prigimties neigimo“ pasekmių, ar čia šiaip tušti žodžiai?

  • Sejanus

    Ir, atsiprašau kad kartojuosi, bet vis dar nepaaiškinote, kodėl reikėtų susilaikyti nuo sekso.

  • aušra maldeikienė

    Šiaip tik dėl įdomumo.
    Closing: Religion – Would the world be better off without religion?

    Religion
    Motion: „This house believes that religion is a force for good.“

    Winner announcement
    October 15, 2010
    Roger McShane

    In my opening remarks I noted that most people hold religious beliefs of some sort. According to our audience, the world is worse for it. An overwhelming majority of you are unconvinced that religion is a force for good. Congratulations to Sam Harris, who forcefully opposed the motion. He is your winner. …>>

    Do you agree with the motion?
    25% voted yes
    75% voted no
    This debate has finished. Voting is now closed.

    http://www.economist.com/debate/days/view/594

  • Pingback: Šnekėjimo su dundukais kolekcija: rašykit, jums atsakys()