Citata #364 E.Vareikis apie visuomeninius reikalus, krikščioniškumo jėgą ir naujus kryžiaus žygius
… Šiaip jau Seimo nario E.Vareikio straipsnį – ką ten straipsnį, iš esmė manifestą – būtina perskaityti visą.
Bet tiems, kas patingės, keletas citatų:
Neatsitiktinai katalikiškos organizacijos tampa ne tiek pasaulietinės evangelizacijos struktūromis, kiek grupelėmis, kovojančiomis už vieną ar kitą visuomeninį reikalą. Pavyzdžiui, kova prieš gėjų paradus ar parduotuvių darbą šventadieniais.
[…]
Mūsų tautos krikščioniškumas buvo jėga, kuri gerąja prasme išskyrė mus iš kitų. Bet dabar patys jo atsisakome tarsi dėl Europos, bet kur kas tikėtiniau, kad dėl politinio korektiškumo ir liberalumo. Dabar mūsų visuomenė, turinti mažiau krikščioniškos dvasios, yra silpnesnė, nesolidari, supykdyta, nebematanti kartais net ir prasmės dalyvauti valstybės kūrime.
[…]
Ar mums reikia naujų kryžiaus žygių (ypač atsakant į karingąjį islamą), ar mums reikia kantraus laukimo ir savo pozicijų gynimo ne efektingomis pergalėmis, o santūriu kasdieniu darbu?
[…]
Nesiplečiant į tokio pranašumo apibūdinimus, vis dėlto galima klausti, ar šiandien Bažnyčios ir valstybės autoritetų atskyrimas yra naudingas? Stačiatikių pasaulyje šiandien stebime nuoseklų valstybės gyvenimo krikščioninimą. Nepaisant kai kurių valstybių (Serbijos ar Gruzijos) ekonominių ir politinių sunkumų, viena po kitos kyla šventyklos, pretenduojančios būti didžiausiomis pasaulyje, mirę hierarchai laidojami su pagarba, lygia valstybių vadovams. Prezidentai ir premjerai nesidrovėdami remiasi savo ideologijoje tikėjimo tiesomis.
Katalikų ir protestantų pasaulyje taip nėra. Žinodamas ir jau minėtą politikų norą Bažnyčią paversti politinės kovos įrankiu, ir Bažnyčios nenorą pasaulietinę karalystę bandyti versti Dievo karalyste, suprantu, kad ligšiolinė konkordatų politika lyg ir patenkina abi puses, tačiau, – ir tai svarbu – netenkina visuomenės. Gal jau pribrendo laikas pokyčiams, konstatuojant, kad nuėjome gal ne visai tuo keliu, kad norime rasti tikresnį kelią?
… jei labai atvirai, tai tai, nors ir niekada nebuvau bailus, man pastaruoju metu pradeda darytis šiek tiek baisu…
Tačiau tam tikra prasme su E.Vareikiu sutikčiau niekada nebūčiau pagalvojęs, kad po 20 nepriklausomybės ir laisvės metų Lietuvos politikos elito sąmonėje pamažu pradės įsivyrauti viduramžiška tamsuma ir neapykantos kitaip mąstantiems ideologija.