Artūras Račas

Kaip ir buvau žadėjęs, pristatau programos į LRT generalinius direktorius metmenis. Pradėkim nuo to, kad pagrindiniai LRT veiklos principai jau labai seniai apibrėžti LRT įstatyme ir išradinėti dviračio, bei klejoti apie LRT "naujienų agentūras" trimis kalbomis, kaip kad daro R.Jakilaitis, kaip ir nėra reikalo. Ne veltui, matyt, LRT taryba nusprendė Edmos prie konkurso neprileisti. O LRT įstatymas sako štai ką:

Rengdamas ir skelbdamas laidas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, laidose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir

Jakilaitiadai įsibėgėjant, tenka ir man skirti daugiau dėmesio šiai temai. Todėl noriu jūsų paklausti: ar jūs kada nors girdėjote, kaip kalba LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis. Jei ne, tai pirmiausia siūlau pažiūrėti ir paklausyti. Kodėl siūlau jums klausyti Ž.Pečiulio? Ogi todėl, kad tai gali padėti rasti atsakymą į klausimą: ar tekstus, kuriuos savo vardu skelbia LRT Tarybos pirmininkas, rašo jis pats. Kalbu apie paskutinį Ž.Pečiulio tekstą, paskelbtą krūtų portale sausio 4 dieną, kurį pastebėjau tik vakar,  Atkreipiau į jį dėmesį tik todėl, ...

Pradėsiu ne nuo pagrindinės temos. Pradėsiu nuo to, kad prieš kelerius metus vienas žmogus man pasakojo, kaip pagelbėjo vienam prasigėrusiam ir apsivėmusiam "humoristui". Nuprausė, pakvėpino, liepė išsiplauti šlapimu dvokiančias kelnes ir pasiūlė darbą. "Humoristas" pasiūlymą priėmė, nes jam niekas daugiau nieko nesiūlė. Aš kartais irgi padedu apsišlapinusiems "humoristams". Ir šunims prieglaudose, nes jiems irgi reikia pagalbos. Skirtumas tarp "humoristų" ir šunų yra paprastas: šunys, kai jiems padedi, ant tavęs neloja, "humoristai", gavę pagalbą, loja ant visų. O pagrindinė tema, kurią ilgai ...

Gyvename laikotarpyje, kai informacijos yra tiek, kad mes tiesiog nespėjame jos suprasti ir apmąstyti. Mums neužtenka laiko susivokti ir padaryti išvadas, nes kol bandome galvoti, apie tai, ką perskaitėme ar išgirdome, mūsų mintis išblaško naujos "naujienos" apie prekybos centrų "vertybes" ar glostančius galvą vaiduoklius. Ryjame ir iš karto virškiname tai, ką informacijos valdytojai pateikia mums šiandien, čia ir dabar. Springstame, nes nespėjame visko suryti, o mums kiša dar ir dar. Negalime neryti, nes viskas nemokamai - kaip pusryčiai padoriame trijų žvaigždučių ...

Neseniai apžvalgininke tapusi buvusi krūtų portalo vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė paaiškina, ko nesupranta menininkai ir kokie kriterijai jiems galioja:

Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, įdomiausia yra menininkų ir viešųjų intelektualų kalbėjimas politinėmis temomis. „Lietuvoje to tarsi trūksta, bet kai prabylama, akivaizdu, kad nesuvokiama, kaip reikia kalbėti. Kai kurie sako, kad menininkams negalioja kažkokie kriterijai, tačiau, pažvelgus į J. Statkevičių, jis labiau atitinka elito atstovo apibrėžimą“ – sako apžvalgininkė.

Juozo Statkevičiaus interviu portalui "Sputnik" ir klasikines bolševizmo tradicijas atitinkanti Andriaus Tapino reakcija į tą interviu sukėlė nemažas diskusijas FB platybėse bei bent jau man uždavė daug rimtų klausimų. Ne apie J.Statkevičių ar A.Tapiną. Apie mus visus, mūsų požiūrį į kitą nuomonę, apie sugebėjimą skaityti ir mąstyti, apie tai, kaip mes suprantame laisvę ir kas yra didžiausi mūsų priešai. Vienas įdomesnių tekstų Juozo-Andriaus tema, kuriuos perskaičiau šiandien, buvo mano gero pažįstamo Mykolo Katkaus (iš jo rankų gautą "Station" pirmąjį ...

Pradėsiu nuo atsiprašymo. Noriu atsiprašyti Rasos Tapinienės, kuri yra profesionali žurnalistė, kurių Lietuvoje jau mažai liko ir kuri, kažkada susiejo savo gyvenimą su Andriuku Tapinu. Rasa man labai patinka kaip žurnalistė, bet nepaisant visų mano simpatijų jai, negaliu nepasakyti, ką galvoju apie jos nevykusį sutuoktinį. O pasakyti apie Andriuką (leisiu sau jį taip vadinti, atsižvelgdamas į savo amžių, kompetenciją ir patirtį) noriu štai ką: Andriuk, tu negali vadinti Juozo Statkevičiaus  "skuduru", nes pats esi nevykusi per ilgai naudojama mazgotė, kurią ...