Artūras Račas

Visuomeninio transliuotojo televizijos naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis dalijasi įspūdžiais apie LRT Tarybos posėdį ir atskleidžia savo jausmus:

Gaila tik, kad nebuvo transliuojama ta dalis, kai man asmeniškai be galo atgrasus veikėjas Račas buroko spalvos veidu plaikstėsi prieš kitą tarybos narę. O paskui klejojo apie LRT etiką ir panašius dalykus. Absoliučiai apgailėtinas tipas, mano asmeniška nuomone:)

Galėčiau pasakyti, kas yra A.Matonis mano asmenine nuomone, bet manau tai neturi jokios reikšmės. Tačiau mane šiek tiek stebina, kad A.Matonis nebesusivaldo ...

Prie poros šio tinklaraščio įrašų buvau suradęs labai gerą tų įrašų objektą apibūdinantį paveikslėlį. Elgiausi sąžiningai, nurodžiau šaltinį, tačiau paveikslėlį užblokavo. Įtariu sąmokslą - tikriausiai užmatė BBC monitoringas ir A.Užkalnis, pasinaudojęs savo dabartiniu populiarumu ir statusu pasiekė, kad jo atvaizdas nebūtų naudojamas be jo sutikimo. O sutikimo tai aš neprašiau. Bet paveikslėlis man labai patinka, todėl bandau jį išsaugoti kitais būdais. Ir ta proga, kad A.Užkalnis labai nepyktų - paskleisiu dar žiupsnelį jo gilių įžvalgų. Jo tinklaraštis juk beveik nežinomas ir skaitomas daugiausiai Islandijoje ir ...

Iš vieno pranešimo spaudai apie Seimo nario A.Valinsko veiklą:

Tačiau politiko jausmai buvo sumišę ir balansavo ties meile ir neapykanta. Kai talentų laidoje magas Mantas Wizzardas Rūtą Mikelkevičiūtę uždarė į magišką dėžę ir smaigstė ne meilės strėlėmis, o metalinėmis ietimis, prie stebuklingosios dėžutės pribėgo ir Valinskas. Jis išsiprašė iš Manto ietį ir labai įnirtingai perskrodė ja dėžutę su laidos vedėja. "Gal ir aš nusmeigsiu, labai norėčiau į šoną", - valiūkiškai šypsojosi Arūnas Valinskas. Maža to, jis pavogė Rūtos Mikelkevičiūtės batelius. "Jūs būsite mano pelenė, -

...

Žinau, žinau, sakiau nediskutuosiu su ir apie A.Užkalnį, nereaguosiu į jo nuolat pasikartojančius, nerišlius ir vis nuobodesnius savojo aš eksponavimus... Bet turiu labai rimtą argumentą. R.Valatkos tekstai man ne visada patikdavo, tačiau tiek tada, kai aš dar dirbau "Lietuvos ryte", tiek kitus daugiau nei 10 metų, kai ten jau nebedirbau, jo komentarai dažniausiai sukeldavo emocijas. Kartais (dažniau pastaraisiais metais) norėdavosi pasiųsti jį kuo toliau ir priekaištauti, kad jis per daug piktas, per daug asmeniškas ir per mažai argumentuotas. Tačiau taip pat dažnai norėdavosi pagirti ...

Rašytojas, laidų vedėjas ir varguolių bei runkelių mokytojas A.Užkalnis diagnozuoja:

Vienam apžvalgininkui ir visuomenės veikėjui panašiai skauda, kai mane (Užkalnį) kas nors pavadina žurnalistu, jis negaili savo kuklių jėgų ir skurdžios iškalbos arsenalo, vis pabrėždamas, kad tai netiesa, netiesa, netiesa. Jam nuo to palengvėja (ypač pilnaties metu), ir jis pajunta padidėjusią savivertę – panašiai, kaip ką nors apskundęs arba nenuėjęs į kokią nors parduotuvę ir nuo to pajutęs kaip didžiausias organas kūne – sąžinė – dar labiau išpampo, paraudo ir jau

...

Tęsiant temą - vis dėlto A.Užkalnis tam tikra prasme naudingas... Na, gal ne tiek jis pats, kiek jo gerbėjai šį kartą, kurie padeda jų kumyrui žydėti. Paskutinis pavydys štai toks komentaras: "Dėl Maximos. Artūras Račas išaugino visą kartą žmonių Lietuvoje, kurie jaučiasi bejėgiai prieš Maximą. Toks Račo žmogus atsibunda ryte, pasižiūri pro langą ir jei kieme vis dar stovi Maxima, grįžta atgal į lovą ir nieko nedaro visą dieną". Perskaičiau ir iš pradžių pagalvojau: kvailys ir tiek. Bet paskui persigalvojau, nes ne kvailys. Nes ...

Kolegos, dažniau besinaudojantys Facebook šiandien manęs paklausė, ar paskutiniu metu nerašiau ko nors apie A.Užkalnį. Aš sakiau, kad ne, tik apie T.Čyvą ir klausiau, o kodėl turėjau. Pasirodo, A.Užkalnis savo profilyje paskutines dienas vos ne kasdien randa pretekstą mane kaip nors paminėti. Pažiūrėjau - ir tikrai. Spėju, žmogui pritrūko dėmesio ir jis labai nori sulaukti reakcijos. Sako, kad kai kurios gėlės, ypač narcizai, vysta, kai į jas niekas nežiūri. Ir man visai negaila. Tegul žydi.