“Sovietinis mentalitetas” nepriklausomybei grėsmės nekelia
Apie vadinamąjį „sovietinį mentalitetą“ Lietuvoje kalbama jau labai seniai – nuo pat nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11-ąją. Pirmaisiais nepriklausomybės metais ši sąvoka būdavo naudojama apibūdinant tuos, kurie drįsdavo suabejoti tuometinės valdžios sprendimais ar jos vykdomomis reformomis. Vėliau sovietinio mentaliteto etiketė būdavo kabinama tiems, kurie pabandydavo pasisakyti prieš kairiųjų ir dešiniųjų vyriausybių vykdomą „laukinio kapitalizmo“ politiką ar agituoti už didesnį valstybės vaidmenį užtikrinant socialinį teisingumą. Galiausiai atstovaujančiais „sovietinį mentalitetą“ Lietuvoje tapo visi, turintys kitokią, nei dauguma vadinamojo politinio elito, nuomonę. ...
Lietuvoje naikinama valdžia
Tai, kas pastaruosius porą metų vyksta Lietuvoje, būtų galima įvardyti kaip totalų valdžios naikinimą. Sakydamas valdžia, turiu galvoje visas tris jos šakas – įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teismus. Įstatymų leidžiamoji valdžia, arba paprasčiau kalbant parlamentas, didžiausią smūgį patyrė prieš porą metų, kai paaiškėjo, jog kai kurie Tautos išrinktieji tarnauja ne visiems savo rinkėjams, o tik tiems, kurie gali už tai atsidėkoti. Kai kurie iš tų išrinktųjų skubiai paliko Seimą, o vėliau net privertė viešai atsiprašyti tuos, kurie suabejojo jų padorumu. Kiti ...
Kur prasideda švietimas?
Ar žinote, kas toks yra Ričardas Berankis? Tikiu, kad kai kurie iš jūsų, galbūt kelias minutes pagalvoję, į šį klausimą atsakytų teigiamai: tai penkiolikametis tenisininkas, kuris pernai tapo neoficialaus pasaulio jaunių teniso čempionato nugalėtoju. Galinčių atsakyti į klausimą, kas tokie yra Austra Skujytė ar Andrejus Zadneprovskis, tikriausiai, būtų gerokai daugiau ir jau neabejotinai beveik visi, išskyrus gal keletą „Klausimėlio“ herojų tikrai žino, kas yra Virgilijus Alekna. Beveik visi tikriausiai sugebėtų atsakyti ir į klausimą, kas tokie yra Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Kas ...
Pilietinė visuomenė: nėra ir nebebus?
Lietuvos politikai ir politologai gana dažnai bėdavoja, kad per penkiolika nepriklausomybės metų šalyje taip ir neatsirado tikros pilietinės visuomenės. Teigiama, kad žmonės pasyvūs, neorganizuoti, bendruomenių nėra, visi laukia malonės iš valdžios, kurią rinkti dauguma taip pat tingi arba nemato prasmės, o kai išrenka – nekontroliuoja. Kai kas teigia, jog pilietiškumo stoka - tai sovietinis palikimas, kiti tvirtina, jog tikrai pilietinei visuomenei atsirasti tiesiog reikia daugiau laiko, bent jau vienos kartos, užaugusios nepriklausomoje valstybėje. Teisūs, matyt, ir vieni, ir kiti, nes ...
Apie banglentes ir mokestį už orą
Ar žinote kuo rugpjūtis Lietuvoje labiausiai skiriasi nuo kitų vasaros mėnesių? Jei norite sužinoti, pakilkite kurį nors vakarą nuo televizoriaus, išeikite į kiemą, terasą ar į balkoną ir pažiūrėkite į dangų. Jei jis bus giedras, iš karto pastebėsite skirtumą – tiek žvaigždžių, kiek rugpjūtį, danguje virš Lietuvos niekada nebūna. Žiūrint į jas – tokias ryškias ir aiškiai matomas norisi pamiršti netikrus kunigaikščių titulus, suklastotus diplomus ir negaliojančius diplomatinius pasus ir tiesiog pasvajoti. Galima, pavyzdžiui, įsivaizduoti, jog esi verslininkas. Kadangi gyveni valstybėje, kurios ...
Koks ryšys tarp „proso“ ir konstitucinių teisių?
Šiomis dienomis džiaugiuosi, kad nei aš, nei niekas iš man artimų žmonių nedirba Užsienio reikalų ministerijoje ir nėra susijęs su diplomatiniais kanalais gaunamų laiškų ir siuntų perdavimu adresatams. Nes jei taip būtų, geriausiu atveju reikėtų pradėti galvoti apie kito darbo paieškas, o blogiausiu – džiovinti džiūvėsius ir laikyti po ranka būtiniausias higienos priemones. Juk būdamas valstybės tarnautoju, turėčiau šiek tiek išmanyti Lietuvos įstatymus, įskaitant ir baudžiamąjį kodeksą, kurio 166 straipsnis skelbia, jog „tas, kas neteisėtai pažeidė asmens susirašinėjimo ar kitokių pašto ...
Kodėl europiečiams nepatinka gyvenimas Lietuvoje?
Ar kada nors atkreipėte dėmesį, kad po Vilnių vis dar važinėja autobusai, kurie kiek daugiau nei prieš dvejus metus pasirodė sostinės gatvėse ir agitavo mus visus vieningai balsuoti už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje? Mes balsavome, tapome ES nariais, o autobusai, papuošti ES vėliavomis šūkiu „Būkime europiečiais“ ant šonų vis dar suka ratus Vilniaus gatvėmis. Tada, prieš referendumą, pamenu, minėtas šūkis šiek tiek erzino – man atrodė, kad europietiškumas nėra tiesiogiai susijęs su naryste Europos Sąjungoje, o bandymas šiuos du dalykus ...
