Artūras Račas

Galiu suprasti, kodėl Lietuvos rinkėjai pirmuoju nepriklausomos valstybės prezidentu išsirinko A.Brazauską – buvusį Komunistų Partijos CK pirmąjį sekretorių. Žmogus iš stuomens ir iš liemens, arti moka, kažkada net katedrą tikintiesiems „grąžino“… Tokiam galima daug atleisti.

Galiu suprasti, kodėl tie patys rinkėjai po to balsavo už V.Adamkų, kuris ramiu veidu visiems aiškino, kad dirbti Čikagoje ir gyventi Šiauliuose tuo pat metu – vieni niekai. Amerikonas, nevogs – na ką gali priešpastatyti tokiems argumentams…

Suprantu ir kodėl buvo balsuojama už R.Paksą: už „Mažeikių naftą“, jau prieš „amerikonus“ ir prieš pamažu „užknisančią“ ir vis labiau iš tų rinkėjų besityčiojančią valdžią.

Bandau suprasti net kodėl beveik 200 tūkstančių Lietuvos rinkėjų prieš 10 dienų balsavo už A.Valinsko projektą. Sakyčiau iš nevilties ir savotiškai kerštaudami. Lyg sakytų: šekit ir džiaukitės. Tiesa, nepagalvojo, kad patys sau taip pasakė…

Bet štai niekaip negaliu suprasti, kodėl beveik 5,500 Mažeikių rinkėjų balsavo už Stanislovą Giedraitį.

Prisipažinsiu, kažkaip neatkreipiau į šią pavardę dėmesio, nes tkriausiai net į galvą negalėjo ateiti mintis, kad tai – „tas pats“ Stanislovas Giedraitis.

Tas, kuris labai ilgai vadovavo kolūkiams, po to padarė greitą karjerą Komunistų partijoje, o prieš pat paskelbiant Nepriklausomybę, prisijungė prie J.Kuolelio, M.Burokevičiaus ir J.Jarmalavičiaus. Prie tų, kurie atsiskyrus A.Brazausko komunistams, liko ištkimi komunistiniams idealams ir vėliau tapo žinomi kaip „perversmininkai“. 

Pripažinti kolobarantais ir nuteisti už antivalstybinę veiklą.

S.Giedraitis buvo jų kompanionas – bent jau „perversmininkų“ veiklos pradžioje, ką labai aiškiai paliudija man į rankas patekusio dokumento kopija (žiūrėti paskutinę eilutę):

Tiesa, jis nenuėjo taip toli, kaip J.Kuolelis, M.Burokevičius ar J.Jermalavičius, bet gal tik todėl, kad galbūt greičiau pajuto permainas ir nebuvo toks ideologiškai ištikimas kaip pastarieji.

Tačiau ar tai ką nors keičia iš esmės?

Kas Lietuvoje atsitiko per tuos pastaruosius 18 metų, kad sugebame visa tai pamiršti ir balsuojame už žmogų, kuris sovietmečiu buvo aukščiausio rango nomenklatūros atstovas. Tas, kurio dauguma, šiandien už jį balsuojančiųjų bijojo, nekentė (ir kartu galbūt slapčia pavydėjo).

Kuo pavirto dabartinė Lietuvos politika, kad galėdami pasirinkti tarp 11 Lietuvos partijų (įskaitant 8 parlamentines) kandidatų ir dviejų, kurie išsikėlė patys, mažeikiškiai renkasi S.Giedraitį?

Kur atsidūrėmė per tuos 18 metų, kad S.Giedraitis pirmame rinkimų ture sugeba surinkti daugiau balsų nei socialdemokratų, konservatorių ir Tvarkos ir teisingumo kandidatai kartu sudėjus?

Aš suprantu, kad gyventi šiandieninėje Lietuvoje po 8 metų socialdemokratų ir VP grupės bendro valdymo kai kam gali būti labai blogai. Kai kam gal net per silpnai pasakyta – tikriausiai rekėtų sakyti daugumai, gyvenančių ne Vilniuje…

Bet net ir žinodamas tai, vis tiek negaliu suprasti, kodėl mažeikiškiai galvoja, kad patekus į Seimą giedraičiams, jų gyvenimas gali pagerėti. Ar jau pamiršo kolūkius? Ar pamiršo CK sekretorių „Volgas“, jų namus, jų įpročius?

Ar paklausė savęs, iš kur šiandien pas S.Giedraitį du butai Vilniuje ir ūkis netoli sostinės, duodantis per metus (bent jau pagal oficialią deklaraciją) daugiau nei 100 tūkstančių litų pajamų.

Ir kodėl tie beveik 5,500 tūkstančių mažeikiškių, kurie rinkimų biuletenyje žymėjo S.Giedraičio pavardę galvoja, kad būdamas Vilniuje, jis, tapęs Seimo nariu, puls rūpintis Mažeikių reikalais?

Gal kas žinote ir galite paaiškinti?

P.S. O jei į rinkimus nuspręstų eiti J.Kuolelis, M.Burokevičius? Ar ir už juos jau šiandien balsuotų

(5 balsų, vidurkis: 4,20 iš 5)

Loading...