B.Dvariono mokyklos choras Viva Voce – pasaulinio elito dalis
Apie B.Dvariono mokyklos mergaičių chorą „Viva Voce“ jau esu rašęs.
Po to įrašo keitėsi choro sudėtis, tačiau kiekvieną kartą nuėjęs į koncertą jausdavausi panašiai kaip tą pirmą kartą ir nors nesu chorinės muzikos žinovas, niekada nekilo abejonių, kad tai, ką girdžiu yra ne tik gražu, bet ir profesionalu. Tikrąja to žodžio prasme.
Tiesa, tas žinojimas rėmėsi daugiau intuicija, emocija ir tikriausiai sugebėjmu ne tik klausyti, bet ir girdėti. (Būtent šis gebėjimas labiausiai erzina per „Eurovizijos“ atrankas, kai 8 iš 10 pretendentų dainuoja pro šalį ar kokiame A.Kaniavos koncerte, kai po trečios dainos gali nebesiklausyti, nes nieko naujo jau nebeišgirsi).
Dabar gi žinau, kad tai buvo ne vien emocija ir intuicija – Viva Voce antradienį paryčiais grįžo iš Lozanoje vykusio 48 Montreux Chorų festivalio, kur iškovojo antrą vietą bendroje įskaitoje ir buvo geriausias atliekant festivalio privalomą kūrinį.
Festivalių, žinoma, būna visokių, tačiau šis įdomus tuo, kad visi chorai – vyrų, moterų, vaikų ir mišrūs varžosio bendroje įskaitoje. Ir varžosi ne šiaip sau, o dėl tūkstančių vertės prizų.
Viva Voce, kurio sudėtyje šiandien 12-15 metų mergaičiukės kovodama dėl pagrindinio prizo nusileido tik mišriam studentų chorui iš Indonezijos ir aplenkė 13 dėl pagrindinio prizo besivaržiusių chorų iš viso pasaulio.
Man tai skamba gana įspūdingai. Nes iš esmės tai reiškia, kad Viva Voce jau dabar tikriausiai galima priskirti pasauliniam chorinio dainavimo elitui.
Ir tada prisimeni tas visas kalbas apie Lietuvos įvaizdžio kūrimą, valstybės reprezentavimą, dėmesį kultūrai…