Artūras pradeda ir tikisi laimėti
Kitą savaitę Vilniaus meras ir liberalcentristų lyderis Artūras oficialiai pradės savo rinkimų kampaniją. Šia proga Vilniuje bus surengtos iškilmės, jose tikriausiai dalyvaus daug garbingų svečių – įskaitant aukščiausio rango politikus ir žinomus verslininkus, tikėtina, kad renginį savo dalyvavimu pagerbs ir sveikinimo žodį tars net pats premjeras Algirdas.
Nieko negirdėjote apie būsimą renginį ir nesate į jį pakviesti? Nepergyvenkite – reportažus apie šį renginį antradienio vakarą tikriausiai parodys visos (gal išskyrus vieną) televizijos, o plačiausiai Artūro rinkimų kampanijos pradžią turėtų nušviesti „5 kanalas“. Trečiadienį jį turėtų aprašyti ir abu nacionaliniai dienraščiai – gal net ir Artūro nuotraukas įdės.
Vis dar netikite? Suprantu – sunkoka patikėti, ypač turint galvoje dabartinę padėtį liberalcentristų partijoje, „perversmą“ šios partijos Seimo frakcijoje, prokuratūroje tebevykstantį tyrimą dėl „Abonento“ bei Seime vis dar tebedirbančią laikiną tyrimo komisiją visuomenės informavimo priemonėse paskelbtiems faktams apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje ištirti. Kas nors kitas tokioje situacijoje ne iškilmes rengtų, o pataliukais darbo ir gero advokato ieškotųsi ar net džiūvėsėlius džiovinti pradėtų.
Bet Artūras tuo ir skiriasi nuo daugumos kitų Lietuvos politikų (ir tuo, beje, labiausiai panašus į Algirdą), kad negandoms užklupus nesislapsto pakampėmis, nesimuša atgailaudamas kumščiu į krūtinę ir nebarsto galvos pelenais. Priešingai – kad ir kokia sunki situacija būtų, jis išdidžiai atstatęs krūtinę eina „va bank“.
Ši kartą ėjimas „va bank“ – tai Vilniaus vandens parko statybų pradžia. Jei šio parko statybos, kaip planuojama, bus užbaigtos iki kitų metų pabaigos, Artūro šansai laimėti 2006-ųjų pabaigoje arba 2007-ųjų pradžioje įvyksiančius savivaldybių rinkimus, bus tikrai dideli.
Tiesą sakant, abejoti, kad vandens parko statybos gali užsitęsti nėra jokio pagrindo. Esmė ta, kad šis parkas yra ne tik Artūro, bet ir Rubicon group“ ėjimas „va bank“.
Retai būna, kad interesai taip sutaptų: Artūrui reikia parko tam, kad laimėtų rinkimus, o „Rubicon group“ reikia, kad Artūras tuos rinkimus laimėtų.
Nes jei nelaimės, o meru taps, pavyzdžiui, koks nors konservatorius arba Darbo partijos atstovas, perniek gali nueiti visi planai trečdalyje pramogų parko teritorijos užstatyti biurų pastatais ir gyvenamaisiais namais. O tai – apie 260 mln. litų grynojo pelno, remiantis prieš porą metų darytais skaičiavimais. Turint galvoje pastarojo meto pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje, šį skaičių reikėtų padidinti keliolika ar net keliasdešimt procentų.
„Rubicon group“ tai žino ir todėl stengsis, jog parkas būtų pastatytas kuo greičiau ir kuo geresnis. Ne paskutinis argumentas nevilkinti statybų yra ir tokio pat parko statybos Druskininkuose – šiaip ar taip anaiptol ne kiekviena Lietuvos šeima galės sau leisti vandens parke lankytis kiekvieną savaitgalį.
Todėl visiškai nenuostabu, kad suprasdama, kokia yra tikroji vandens parko reikšmė, „Rubicon group“, net nesulaukusi galutinio Vilniaus miesto tarybos sprendimo dėl gyvenamųjų namų statybos Pramogų parke, rizikuoja – ima beveik 37 mln. litų paskolą iš SEB Vilniaus banko ir ryžtasi pradėti statybas.
Tiesa, rizika nėra visiškai akla – prieš pasirašant paskolos sutartį, „Rubicon group“ užsitikrino šiokias tokias garantijas. Pasiekė, kad Vilniaus taryba leistų jai pačiai pradėti nagrinėti miesto bendrojo plano pakeitimus pramogų parko sklype, numatyti pastatų išdėstymo teritorijas ir aukščio reglamentus. Be to, pasirašė su savivaldybe sutartį, kuria dešimčiai metų užsitikrino 2,1 mln. litų dotaciją iš savivaldybės biudžeto (savivaldybei pagal šią sutartį teks nelengva užduotis pasirūpinti, kad visi Vilniaus moksleiviai kartą per metus apsilankytų parke).
Savivaldybės dotacijos „Rubicon group“ turėtų pakakti palūkanoms už paskolą mokėti, tačiau didelių pelnų iš to nesusikrausi.
Todėl „Rubicon group“ yra tiesiog gyvybiškai suinteresuota, kad Artūras liktų mero poste ne tik šiai, bet ir ateinančiai kadencijai – juk bendrojo plano keitimas dėl kokių nors nenumatytų priežasčių gali imti ir užsitęsti.
Tai, beje, iš dalies paaiškina, kodėl Artūras visiškai ignoravo Valdo raginimą atsistatydinti ir kodėl jis taip beatodairiškai kovoja dėl partijos pirmininko posto. Kovos iki galo, nes pasitraukti jam turbūt niekas neleistų.
Tačiau, kita vertus, jis iš esmės gali būti ramus dėl visų komisijų ir
prokurorų, tiriančių galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje.
Prisimenant žiniasklaidoje skelbtas „Rubicon group“ vadovų pokalbių išklotines ir turint galvoje, kad jiems pionieriškai raportuodavo tiek valdančiųjų, tiek opozicinių partijų atstovai, drįsčiau spėti, kad visi šie tyrimai parodys, jog Artūras nekaltas.
Juk kalbama ne 20 ar net 95 tūkstančius litų, ant kortos – šimtai milijonų.
Artūras tai žino, todėl gali ramiai pradėti rengtis rinkimams. Juk žino, kad vilniečiai jį myli ir mylės dar labiau kai jų vaikai, kasmet gaus po nemokamą bilietą į Vandens parką.
Per rinkimus juk niekas negalvoja, kad už tuos 2,1 mln. litų kasmet būtų galima, pavyzdžiui, Vilniaus mokyklų tualetus sutvarkyti ir bent jau tupyklas, kurias kai kurie pirmokai būtent mokykloje pamato pirmą kartą gyvenime, unitazais pakeisti.