Ar prezidentas išgelbės Lietuvos krepšinį nuo sunaikinimo?
Lietuva ir vėl pavojuje. Na, gal ne visa Lietuva, bet bent jau jos antroji religija – krepšinis. Ir dauguma kitų sporto šakų, kurias litų kitu iki šiol paremdavo Lietuvos aludariai, vyndariai ar degtindariai.
Pagrindinis kaltininkas – Seimas, netikėtai ir nelauktai uždraudęs bet kokio alkoholio reklamą per radiją ir televiziją.
Visi rauda, grąžo rankas ir su viltimi žiūri Daukanto aikštės link. Ten dabar vienintelė Lietuvos sporto viltis, nes tik moralinio autoriteto veto gali išgelbėti Lietuvos krepšinį, futbolą, penkiakovę ir galiūnų sportą nuo visiško sunaikinimo.
Toks įspūdis susidaro šiandien skaitant spaudą, klausantis diskusijų radijuje, bei stebint televizijos reportažus. Klausai, žiūri ir stebiesi: ar iš tikrųjų visi kvaili, ar tik tokiais apsimeta, nes už tai gerai moka. Tačiau tada geriau jau nevaidintų žiniasklaidos, o atsistotų kadre ir pasakytų – mes prieš alkoholio reklamos draudimą, nes tai mažina mūsų pajamas. Arba pirmame puslapyje užrašytų – “mums reikia alkoholio bendrovių reklamos”.
O dabar rašo: “Iš Lietuvos bus atimta dar viena galimybė tinkamai atstovauti šaliai tarptautinėje arenoje”. Skaitai ir nežinai, ar juoktis ar ieškoti smėlio, kur iš gėdos dėl kolegų norėtųsi galvą įkišti.
Keista klausytis ir parlamentarų bei reklamos agentūrų atstovų, kurie, nutaisę rimtus veidus aiškina, kad reklamos draudimas nesumažins alkoholio vartojimo. Kvaili ar mus tokiais laiko? Juk jeigu reklama vartojimo neskatina, tai kam tada aludariai, degtindariai ir vyndariai tiek lėšų skiria reklamai? Gal jau geriau investuotų į gamybos plėtrą?
Sublizgėjo ir pats premjeras Gediminas Kirkilas, pareiškęs, jog uždraudus alkoholio reklamą, visi pradės gerti pilstuką. Ir dar sovietmetį prisiminė – niekas nereklamavo, o visi gėrė.
Premjero būtų galima paklausti: o kodėl tada tabako reklama buvo uždrausta? Kodėl nebuvo bijomasi, kad visi pradės rūkyti žolę arba tik kontrabandines cigaretes?
Gražu klausytis ir pačių aludarių bei vyndarių. Įstatymo pataisos reikėjo vien jau tam, kad atsiskleistų lietuviškojo verslo filosofija. Verslo, kuris mėgsta patrimituoti apie socialinę atsakomybę bei pasigirti savo gerais darbais ir parama visuomenei.
Antai didžiausios, geriausios ir visokios kitos “iausios” bendrovės, kuri jau keletą metų vienija Lietuvą alumi ir krepšiniu, vadovas Rolandas Viršilas apie socialinę atsakomybę kalba labai atvirai: “Mes remiame Tautinį olimpinį komitetą, krepšinį, kitas sporto šakas. Savaime suprantama, dėl tokių draudimų parama neišvengiamai bus mažesnė: juk ar verta skirti milžiniškus pinigus ir apie tai nepasigirti?”
Teisinga filosofija. Kam švaistyti pinigus veltui? Juk viskas turi duoti pelno, ir kuo daugiau. Tikras lietuviškas socialinės atsakomybės suvokimas.
Įdomiai šneka ir valstybės tarnautojai – tie kurie turėtų stropiai įgyvendinti Seimo priimtus įstatymus. Štai tūlas Feliksas Petrauskas vadovaujantis Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nusišneka iki to, kad rėmėjų užrašai ant krepšininkų marškinėlių bus traktuojami kaip reklama ir todėl krepšinio varžybų transliacijos bus uždraustos.
Arba – jog nebus galima transliuoti Čempionų lygos varžybų, jei jas rems aludariai.
Suprantu, kai viešai nesąmones šneka koks E.Masiulis iš Klaipėdos, kuriame yra pagrindinė “Švyturio-Utenos alaus” būstinė – galbūt slapčia tikisi didesnės paramos per rinkimus. Tačiau meluojantį valstybės pareigūną reikėtų mėžte mėžti iš darbo, ypač jei tas pareigūnas atsakingas už vartotojų, tai yra, mūsų teisių apsaugą.
Juk iš tiesų Seimas, pataisydamas Alkoholio kontrolės įstatymą, padarė visai logišką sprendimą. Pirmiausia, jis suvienodino konkurencijos sąlygas, nes iki šiol alus, sidras, alkoholiniai kokteiliai ir vynas turėjo konkurencinį pranašumą prieš stipriuosius gėrimus.
Kai kas teigia, jog taip ir turėtų būti, tvirtindami, jog stiprieji alkoholiniai gėrimai yra daug didesnė blogybė nei alus ar vynas. Drįsčiau ginčytis – mano požiūriu, konjako, viskio ar brendžio visuomenei keliamas pavojus yra gerokai mažesnis nei 8 laipsnių stiprumo “bambalio” buteliai. Be to, degtinė bei kiti stiprieji gėrimai dažniausiai nepatenka į nepilnamečių meniu, o sidro, alaus bei alkoholinių kokteilių reklama orientuota būtent į šią vartotojų kategoriją. Ir to vartojimo pasekmės dažniausiai yra gerokai skaudesnės nei gali sukelti konjako ar viskio gėrimas.
O apskritai, alkoholio vartojimas Lietuvoje yra problema – tą rodo ir statistika, ir kasdienis gyvenimas. Žinoma, vien reklamos draudimu tos problemos neišspręsi, tačiau niekas netrukdo uždraudus reklamą imtis ir kitų priemonių apie kurias kalba premjeras ir kiti reklamos gynėjai.
Tiesa, labai tikėtina, kad visos tos kalbos eilinį kartą bus pamirštos, kai Daukanto rūmų šeimininkas vetuos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Žinodamas didelę jo meilę krepšiniui ir valstybinei žiniasklaidai drįstu spėti, kad būtent taip ir atsitiks.
(Dar neįvertinta)
Loading...
