Artūras Račas

Didysis korupcijos skandalas baigėsi. Taip, kaip ir turėjo baigtis ir kaip baigdavosi visi iki šiol Lietuvoje vykę korupcijos skandalai – be jokių pasekmių.

Apkaltos nebus, nes pagrindiniai įtariamieji atsistatydino, o baudžiamasis persekiojimas neperspektyvus, nes STT agentai ir prokurorai neturi vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip Tautos išrinktieji dedasi į kišenę mėnesinę porciją „Lietuvos banko bilietų“.

Nedaugelis perskaitys Seimo Antikorupcijos išvadas, kuriose teigiama, jog:

„yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis pažeidė Konstituciją, Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą bei Lobistinės veiklos įstatymą“,

kad „yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kvietkauskas pažeidė Konstituciją, Seimo statutą bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą“

ir kad „yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Arvydas Vidžiūnas pažeidė Konstituciją, Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą bei Lobistinės veiklos įstatymą“.

Nedaugelis prisimins, už ką iš Prezidento posto buvo pašalintas Rolandas Paksas.

Vargu, ar kas ims svarstyti, kuo susikompromitavęs, Konstituciją pažeidęs tačiau laiku atsistatydinęs politikas yra geresnis už nesutikusį trauktis ir apkaltos būdu iki gyvos galvos iš politinio gyvenimo pašalintą prezidentą.

Tokie svarstymai iš esmės beprasmiai – juk niekas niekada taip ir nebesužinos, ar pažeidė Konstituciją A.Janukonio užsakymus vykdę Seimo nariai.

Paradoksas, bet R.Paksas, nors iki šiol teismo nenuteistas, prieš Konstituciją yra kaltas visam gyvenimui, o V.Andriukaitis, V.Kvietkauskas ir A.Vidžiūnas prieš Konstituciją liks švarūs net jei teismui pavyktų įrodyti jų kaltę. Apkaltos jiems vis tiek nebus ir Konstitucinio Teismo sprendimas jiems negalios. Nes jie laiku pasitraukė.

R.Paksas į rinkimus eiti jau niekada nebegalės, o minėti trys Seimo nariai galės bandyti laimę jau po dviejų mėnesių.

Ar tai ir yra tas didžiausias teisingumas, pagarba teisei ir Konstitucijai bei aukštesni moralės ir etikos standartai, kurių buvo siekta per pusmetį trukusį apkaltos procesą? Gal Egidijus Kūris, Aloyzas Sakalas ir Julius Sabatauskas galėtų atsakyti į šį klausimą.

Taip pat tiesiai kaip į jį atsakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkė Nijolė Steiblienė, paskelbusi atskirąją nuomonę dėl laiku pasitraukusių iš Seimo savo kolegų.

Tiesa, ji, atrodo, nelabai kam įdomi, kaip, beje neįdomios ir visos komisijos išvados, nes dar nepaskelbtos jos jau buvo pasenusios. Tapusios archyviniu dokumentu, įdomiu nebent korupcijos raidos Lietuvoje tyrinėtojams.

Nors ir tyrinėti, tiesą sakant, nelabai yra ką. Nėra tyrimo objekto – parsidavimo mąstai tokie, jog reikia tirti visą politinę sistemą. O ji ginasi ir šaukia, kad ją nori sunaikinti rusų vaikinas iš Archangelsko.

Esu netikintis, bet sakau – padėk jam Dieve. Nes jei šios sistemos kas nors nesunaikins, ji ne tik susinaikins pati, bet ir sunaikins mus visus.

Ji tą ir daro: A.Brazausko lūpomis išdidžiai tyli lyg Lietuvoje nieko nevyktų, o A.Sakalo balsu bando įtikinti, kad dėl to, kas įvyko, kalti ne sistemos nariai, o aplinka, tai yra, menkas partijų finansavimas, V.Junokas, na dar ir Darbo partija, kurios STT kažkodėl tai nepatikrino.
Apkaltos didvyris viešai nuo nieko nesislėpdamas dėsto: „Nėra ko slėpti – tokie dalykai visada egzistavo visose partijose. Partijos naudoja įvairius šių pinigų plovimo metodus. Labiausiai paplitęs – iš verslininkų gautus pinigus prieš rinkimus padalyti keliems partijos nariams. Šie pinigai oficialiai įnešami į partijos kasą kaip asmeninės aukos“.

Kartu savo plačiais sparnais Sakalas užstoja Vytenį: „Manau, kad jis svetimų pinigų tikrai neįsidėjo į savo kišenę. Jeigu ir ėmė pinigus, tikriausiai dėjo į partijos juodąją kasą, atiduodavo rinkimų štabui“.

Suprask: imti ne sau, o partijai – joks nusikaltimas.

Po tokių pasisakymų reikėtų iš karto pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų finansinių operacijų ir pinigų plovimo ir kviesti A.Sakalą į apklausą. Bet juk šnipštas gausis: iš Seimo nepavyko iškviesti, o pabandyk iš Europos parlamento, kuriame dabar A.Sakalas nutūpė? Gal todėl taip atvirai šneka?

Nors ką ten kalbėti apie kažkokį sakalą, jei sistema įtraukia net valstybės vadovą, kuris apkaltos fone ir pačiame korupcijos skandalo įkarštyje nesibodi spjauti į įstatymo raidę ir dvasią.
Turiu galvoje V.Adamkaus rinkimų kampanijos finansavimą, kuris kaip rodo pateikta finansinė ataskaita, ne tik kad nebuvo skaidrus, bet akivaizdžiai neatitiko mažiausiai dviejų įstatymų nuostatų.

Prezidento rinkimų bei Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymai reikalauja, jog politinių kampanijų išlaidos bei agitacija gali būti apmokamos tik iš specialiose sąskaitose esančių lėšų.
Prezidentas, pasibaigus rinkimams, liko skolingas beveik 400 tūkstančių – tai reiškia, kad tų pinigų specialioje sąskaitoje nebuvo ir jais mokėti nebuvo galima.

Skolingi, tiesa, liko ir kiti kandidatai, bet tai greičiau ne V.Adamkaus pateisinimas, bet tik dar vienas įrodymas, kad sistema yra aukščiau įstatymų.

Beje, nagrinėdamas įstatymus, susijusius su partijų finansavimu, supratau, kodėl sistemai labai patogūs nepartiniai kandidatai. Pasirodo, įstatymai draudžia kurti specialius fondus politinėms partijoms ir organizacijoms remti, draudžia jas finansuoti per trečiuosius asmenis ir neleidžia partijoms iš vieno fizinio ar juridinio asmens per metus gauti daugiau nei 62,5 tūkstančio litų.
Kandidatas į Prezidentus tokie apribojimai netaikomi: V.Adamkui, kaip žinia, daugiausiai lėšų – 421,5 tūkst. litų paaukojo V.Adamkaus fondas, dar 233 tūkst. pridėjo „Media Bridge Vilnius.
Beje, ir per 2002 metų prezidento rinkimus, aukojusių V.Adamkui daugiau nei 62,5 tūkst. buvo ne vienas, o Lietuvos įstatymai per tuos rinkimus V.Adamkui taip pat negaliojo – jo skola po rinkimų siekė 1,2 milijono.

Skolą tada padengė V.Adamkaus fondas, tas pats fondas ją padengs ir dabar. Kaip, beje, ir P.Auštrevičius milijoninę skolą padengs jo vardo fondas.

Panašu, kad sistema ne tik galinga, bet ir turtinga ir todėl net rusas vaikinas iš Archangelsko, matyt, jos nepajėgs sunaikinti: arba sunaikins jį, arba pats taps sistemos dalimi.

O mes visi ir toliau liksime už jos ribų, nes mums Konstitucija nesuteikia teisės, kurią turi visi išrinktieji – atsistatydinti.

(3 balsų, vidurkis: 3,67 iš 5)

Loading...