Apie rūkymą – Rygą prisimenant

Tie, kas rūko, žino – labai bjauru yra lietui lyjant ar žiemą eiti iš kavinės į lauką pasinuodyti.

Lygiai taip pat suprantu, kad nerūkantiems sėdėti kartu su rūkaliais – taip pat nėra didelis malonumas.

Lietuvoje viskas buvo sprendžiama įprastu būdu – kuo greičiau ir kuo griežčiau. Buvome vieni iš pirmųjų visoje ES jei neklystu.

Tuo tarpu štai Rygoje praėjusį savaitgalį buvau maloniai nustebęs. Picerija „Malibu“ pačiame miesto centre, įėjus maloniai paklausia: ar norėtumėte čia, ar antrame aukšte, kur rūkoma.

Mūsų buvo daugiau rūkančiųjų, tad pasirinkome antrą aukštą. Taip sakant, laisvai ir demokratiškai:)

Ir visiems gerai.

O kodėl taip negalėtų būti Lietuvoje: leidžiama pasirinkti patiems kavinių ar restoranų savininkams, žinoma, laikantis taisyklių, garantuojant normalią ventiliaciją. Gal tokių ir nebūtų daug, bet gal koks vienas kitas ir atsirastų.

Juk nerūkantiems vis tiek būtų daugiau kur nueiti. Ir mes, rūkaliai, turėtume bent jau minimalią pasirinkimo laisvę.

(9 balsų, vidurkis: 4,44 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    Ir pas artimiausius kaimynus mums yra ko pasimokyti. Vėloka, tiesa, bet geriau vėliau, negu niekad. Pirmaisiais naujosios nepriklausomybės metais tam trukdė Šiaurės Atėnų blūdas, pastaraisiais kitas, tik jau ekonomikoje ir priedo- urzgiantis tigru. O tokias sąlygas turėjom- šalia- nemokamA klaidų laboratorija- Lenkija. Estų įvaizdį „sėkmingai“ suformavo dviratininkai, už tai dabar jau ne vienas supranta- mes nuo estų atsilikom ilgam. Visam likusiam gyvenimui. Deja.

  • Anonimas

    Nerūkantiems ne tai, kad nemalonu būti šalia smirdalių – tai tiesiog bjauru, gadina bet kokią malonaus pasisėdėjimo prie maisto prasmę ir, priedo, žalinga sveikatai. Jau nekalbu apie tai, kad visai vienas – kitas galimas romantiškas nuotykis pasibaigė užuodus peleninės smarvę iš galimo susižavėjimo objekto.

    Ar tikrai savininkai Rygoje užtikrino saugų personalo darbą, tikrai šis nėra priverstas kvėpuoti vėžį kviečiančia bjaurastimi? Palikus pelną ir lankytojų poreikius lengvesniems narkotikams šone, vien tai yra šioks – toks organizacinis iššūkis.

    Bet kuriam rūkaliui, turinčiam noro baigti šitą nesąmonę, rekomenduočiau pasivartyti Allen Carr knygutę, mačiau jų besimėtant net ir maksimose.

  • Anonimas

    Su estais mums nepakeliui pirmiausia dėl supratimo, pasaulėjautos skirtumų. Gal ir norėtume fragmentiškai pabūti estais, bet teks vargti savo vargelį.

    „Žynios“ gal ir prasikalto, betgi ne lietuvio tuštybei iš panašiai tokio paties savanoriškai pasimokyti. Išaukštinti arba pažeminti – tai labai prasta, betgi būdinga, savybė…

  • Anonimas

    Kazkaip kiek teko paskutiniu metu apsilankyt kavinese, tai tvarka tokia pati buvo, paklausia ar prie rukanciu ar nerukanciu noretume :) Gal tik mazesnese kavinukese nera teises pasirinkti bet didesnese tokios problemos jau nebera.

  • Jei kavinėse būtų atskiros patalpos rūkantiems bei normaliai sutvarkyta ventiliacija, tai kodėl gi ne. Tegu rūko, jei yra norinčių.

    O rūkaliai pasirinkimo laisvę šiokią tokią vis tik turi: arba išeiti laukan, arba pakentėti ir nerūkyti visai:)

  • Anonimas

    O man patinka rūkaliai, kurie patys džiaugiasi, kad kavinėse ir baruose gaiviau būti. Iš mano pažįstamų tokių dauguma. Ir šis argumentas labai pykdo užkietėjusius rūkalius…

  • Anonimas

    gerb. autoriau. meskite rukyti(nuodytis).
    dar nevelu:)

  • O kaip su personalu? Ar priimant į darbą irgi reikėtų klausti ar nori dirbti rūkančiųjų patalpoje?

  • Anonimas

    Perspėjimas: rūkymas š@do – žudo…
    Latviai leidžia rūkyti kavinėse, suomiai varo visus į lauką, švedai kiša taboką po lūpa, Nyderlanduose dalina „žolę“…
    Sustok akimirka žavinga:
    „Žemaičių“ alinės rūsy nors kirvį kabink…
    Vyrai aptaria istorinę „Statybos“ pergalę prieš CASK…

  • Anonimas

    Patarciau nepamirsti, kad draudimas rukyti kavines pirmiausiai priimtas del dirbancio personalo, kuris dirbdamas visa diena turi kvepuoti dumais.Ir jei taip dirbant keleta meteliu, zmogui beveik garantuotos rimtos sveikatos komplikacijos ateityje.
    Kazkaip zmones neisisavina, kad nuo rukymo sukeltu ligu mirsta daugiau zmoniu nei nuo avariju ar narkotiku.
    Siaip as nesu pries rukanciuosius, tai ju teise rinktis, bet melieji darykite tai savo uzdaroje patalpoje

  • Beveik lygiai prieš metus, kai prancūzai dar švampė gauloise ir gitane užsikąsdami žąsies kepenėlėmis, pats pirmas apsilankymas Paryžiaus bare išvertė iš koto: kažkas čia ne taip… Ir per visą viešnagę užsinorėjus dūmo automatiškai eidavau lauk. Nepaisant to, kad rūkyti galima buvo ir viduje. Greitai susiformuoja tokie įpročiai :)

  • Kertinis žodis „nuodytis“. Todėl nuodytis ir reikia lauke. O reikalavimai dėl normalios ventiliacijos – kiek kavinių ją atitiktų? Kad būtų antras aukštas uždaras?

  • Jei rūkantiesiems būtų atskira patalpa su tinkamu vėdinimu, tegul būna. Su geru vėdinimu, o ne tokiu, kaip prieš kelis metus buvusi situacija, kai nerūkančiųjų vietose jausdavosi rūkalų smarvė.
    Dabartinė situacija, kai rūkantiesiems reikia eiti rūkyti į lauką, irgi nėra gera. Ir tai sakau vėl ne iš rūkančiojo pozicijos. Rūkantieji buriuojasi prie įėjimo, tad einant į kavinę reikia praeiti dūmų uždangą. O ir pro praviras duris smarvė patenka į vidų. Lauko kavinėse taip pat sunku rasti vietą, kur šalia nesėdėtų dūmijantis…

  • Anonimas

    Patalpose, kur yra priešgaisrinė signalizacija, reaguojanti į dūmus, rūkyti nepatartina…
    Uždrausti rūkyti – papasčiausias sprendimas. Gal tai ir genialu…?

  • Viename iš skandinaviškųjų, berods, aerouostų teko matyti fantasmagorišką vaizdelį – bendroje erdvėje rūkantiesiems įrengtą hermetišką stiklinį akvariumą.

    Eini pro šalį ir stebi, kaip už stiklo paskendę dūmų kamuoliuose sėdi žmogai…..

    Vaizdialis, blyn…;)

  • @Zeppelinus Tokią būdelę teko matyti ir netgi išbandyti Skavsta oro uosto netoli Stokholmo. tada dar rūkiau. Kiek pamenu visai normaliai ten viduje ventiliacija.

  • Anonimas

    Kavinių personalą reiktų grūdinti Vilniaus gatvių kamščiuose… Pastovėtų valandą tarp „fūrų“ ir kledarų, tabokos dūmai būtų atgaiva…

  • @Zeppelinus, tikiu, kad įspūdinga. Lietuvoj stiklinės būdelės apsiriboja tikriausiai tik prie Akropolių stovinčiomis. Tik dar ne visi į jas eina, kad ir tie patys apsauginiai — švampia prie pat durų (ir užrašo su prašymu rūkyti tam skirtoje vietoje)

  • Anonimas

    Va kaip tik prisiminiau kauno muzikini teatra, ten ne budele bet toks rukymo kambariukas nedidutis be ventiliacijos, per pertraukele padumoji tokioj patalpoj, tai po to likusi spektaklio laika metinukus ziaumoji :)

  • Anonimas

    Ir vis dėl to- iš kaimynų reiktų pasimokyti ne vien minimalios pasirinkimo laisvės rūkaliams. Tiksliau gal- minimalios pagarbos „priklausomybininkams“.
    Auksiniam kardui 3 – man rodos, tą skirtumą geriausia pajusti įsiskaičius į mūsų ir estų himnų antrąją eilutę.

  • Anonimas

    Tai kokia ta estų antra eilutė? Ir ką tai paaiškina?

  • Anonimas

    as labai dziaugiuosi del tokios rukymo politikos,nes

    1. dabar daug maziau rukau

    2. rukymas tampa nebe tokiu madingu reiskiniu – jaunajai kartai tai tik i sveikata.

    3. nesakau, kad viska reikia spresti draudimais, bet manau, kad kai patys zmones nebeistengia saves kontroliuoti, draudimai gali jiems patiems padeti. Arturai, kaip daznai jums norisi sedint bare rukyti? Ar jau ismokote, kur „deti“ rankas? Is pradziu man buvo labai sunku – juk kai galedavau rukyti, dumydavau, nes na kazka su rankomis reikejo daryt. dabar nesinori. smegenyse kazkoks atsiranda stabdis ir net nebegalvoji apie tai.

    tiesa sakant, as visai buciau nieko pries, kad isvis butu uzdraustos cigaretes, na bet to, zinoma, nebus.

  • Anonimas

    Jei jau imam pavyzdį iš kaimynų, tai paimkim iš Rygoje esančių draudimų rūkyti stotelėse po stogu. Faina ania, kai lyja ir neturi kur išeiti, o šalia tavęs chamas rūko.. šaunuoliai broliai, atrodo tikrai daugiau save gerbia nei mes.

  • „O kodėl taip negalėtų būti Lietuvoje“

    Lietuvos valstybė rūpinasi mūsų sveikata :) Jai turbūt mažiausiai rūpi tai kas rūpi mums…

  • Anonimas

    Estijos himną aptinkame Wiki:
    lt.wikipedia.org / wiki / Estijos_himnas

    Nors antroji eilutė ir tikrai būdingai atskleidžia mūsų susižavėjimo polinkius, ne mažiau liūdna matyti daugelio likusių mūsų himno eilučių priekaištus tam, kaip gyvenama.

  • Anonimas

    Auksiniam kardui-
    antroji mūsų himno eilutė gal labiau atskleidžia ne mūsų susižavėjimą, o pasiputimą.

  • Anonimas

    Tebūnie šioks-toks pasipūtimas, bet tekste jis neblogai nukreipiamas semtis stiprybės dabarčiai iš praeities, kas yra visai racionalūs pagarba praeičiai bei įpareigojimai/pastiprinimai dabarčiai.

    Taip, perdėtas ne visai to vertų dalykų sureikšminimas – mūsų būdui, kaip ir nepakankamas svarbių išlaikymas. Tas nelemtas vingrumas, kai naudinga gali būti bet kas. Svarbu patirtis, nesvarbu, kad partkominė. O jei oponuojama, tai ir dar atgrasiau.

    Man pačiam vis kliūna kito dalyko akivaizdumas: varžymo sąlygomis būta kur kas daugiau dėmesio kultūroje bendram vardikliui, vardu Lietuva. Kultūros paieškų, poreikio irgi būta daugiau. Štai, estų himno tekste matau tas pačias vienintelio rojaus žemėje apdainavimo išraiškas, kurios taip švelniai ir stipriai skleidžiamos ir latvių „Put, vejini“. Kažkodėl sunkiai beprisimenu kažką panašaus darant pastaraisiais dešimtmečiais čia – tarkime, dainoje. Būna, galbūt pasitaiko: bet kodėl kiekvienas mūsų nesame priartinti prie šito PAKANKAMAI? Pakankamai DAŽNAI?

  • Anonimas

    Taigi, kur tas didžiavyris iš tos žemės, kurs pakeltų mus ir pakilęs virš mūsų, priverstų pakilti ir…mus?

  • Anonimas

    Kaip tik mesijo laukimas ir yra klaidingas: svarbiausia požiūris, „attitude“. Būdas. Jis gi – kita kokybė, iš kurios gali rastis labiau naudingo bendram vardikliui, kuris anaiptol nėra nesvarbus (ar svarbus tik šnekose).

    Reikia pastebėti, kad estų himnas kur kas nuoširdžiau, jausmingiau, giliau ir individualiau sutelkia pačius to būdo bruožus. Santykio su bendru vardikliu būdo.

    Kas yra gerai ir teikia vilčių – tai, kad veiksmas vis vyksta. Atsikandus pakankamai menkesnių verčių, norisi kažko daugiau. Jei manyti, kad pažanga vyksta. Jei manyti, kad net jos nėra – gal ir per daug dalykų netektų prasmės.

  • Anonimas

    Pritariu Eglei. Rūkymas kenkia rūkančiojo, jo šeimos (ypač vaikų) sveikatai, smarkiai tuština nerūkančiųjų pinigines -įsivaizduojat, kiek kainuoja vėžio gydymas, medikamentai; kiek mūsų pinigų nueina neįgaliųjų pašalpoms, tikslinėms kompensacijoms (jų dydis šiuo metu 180 Lt, apie 300 Lt ir 900 Lt PER MĖNESĮ – priklausomai nuo ligonio būklės). Visas šias išlaidas apmokam mes visi. Tad, jei žmogus sąmoningai žaloja savo sveikatą, aš už tai, kad už visą gydymą susimoketų pats.