Artūras Račas

T.Čyvui nepatinka D.Grybauskaitės sprendimas nesuteikti pilietybės JAV čiuožėjai Katherinai Copely. Jis nesupranta, kodėl JAV gyvenanti sportininkė yra nepakankamai integruota į Lietuvos visuomenę.

T.Čyvui taip labai nepatinka D.Grybauskaitės sprendimas nesuteikti pilietybės Katherinai Copely, kad jis apie tai rašo du kartus. Ir antrąjį kartą prisimena V.Adamkų, kuris T.Čyvui taip pat labai nepatinka, nes nesuteikė pilietybės kitai sportininkei iš JAV – krepšininkei K.Douglas.

Mano ir T.Čyvo nuomonės  šiuo klausimu skiriasi: man patiko tiek V.Adamkaus minėtas sprendimas, tiek D.Grybauskaitės nuostata dėl K.Copely.

Patiko ta prasme, kad abu prezidentai, priimdami šiuo nelengvus (atsižvelgiant į dalies visuomenės lūkesčius) sprendimus vadovavosi ne emocijomis, o įstatymais. Konstitucija, Pilietybės įstatymu ir 2003 ir 2006 metų Konstitucinio teismo nutarimais.

Nenustebčiau, jei ne visi apie pilietybę rašantys mano kolegos šiuos nutarimus skaitė. Jie – ilgi ir nuobodūs, jie cituoja įstatymus, konvencijas ir ankstesnius KT nutarimus.

 Tačiau tikėčiausi, kad apie pilietybę kalbantys teisininkai (ypač tie, kurie, kaip teigiama, pretenduoja į Konstitucinio teismo narius) minėtus KT nutarimus yra kruopščiai išstudijavę. 

Pavyzdžiui, tokie teisininkai kaip Dainius Žalimas, kuris padeda pykti T.Čyvui dėl K.Copely ir ramiai sau aiškina, kad integracijos kriterijus Pilietybės įstatyme neapibrėžtas, todėl, pasak jo:

nieko blogo nebūtų atsitikę, jei pilietybė būtų buvusi suteikta. Kas nors galėtų apskųsti sprendimą Konstituciniam Teismui, o šis pateiktų išaiškinimą ateičiai

Jei atvirai, tai mane toks Vilniaus universiteto docento požiūris nustebino.

Žinau, kad gerbiamas Egidijus Kūris labai nemėgsta, kai aš cituoju kai kuriuos jo vadovaujamo Konstitucinio Teismo priimtų nutarimų ištraukas, tačiau net žinodamas, kad galiu eilinį kartą užsitraukti jo rūstybę, vis dėlto surizikuosiu.

Vien tik dėl žemiau pateiktos D.Žalimo citatos, kurioje jis pristato naujus integracijos į Lietuvos visuomenę kriterijus:

Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo (mokslo, ekonomikos, kultūros, meno, sporto ir kitose srityse). Pagal šį įstatymą laikoma, kad asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę, jeigu jis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba, o jeigu nuolat negyvena Lietuvos Respublikoje, – sugeba bendrauti lietuvių kalba ir yra kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo yra integravęsis į Lietuvos visuomenę

Taip kalba Vilniaus Universiteto docentas, teisininkas D.Žalimas.

O štai ką dviejuose nuotarimuose tuo pačiu klausimu yra pasakęs Konstitucinis Teismas:

Pilietybė išreiškia asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį.

Užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, kuris prašo suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, turi turėti nuopelnų ne bet kokiam subjektui, bet būtent pačiai Lietuvos valstybei.

Konstitucinėje teisėje visuotinai pripažįstama, kad valstybė yra visos visuomenės politinė organizacija, kurios valdžia apima visą valstybės teritoriją ir kuri yra skirta žmogaus teisėms ir laisvėms užtikrinti, viešajam interesui garantuoti. Sprendžiant, ar užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės yra nusipelnęs Lietuvos valstybei, atsižvelgtina į tai, kad pagal Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalį nuopelnai valstybei yra būtina sąlyga, kad atsirastų ne bet koks, o ypatingas asmens ir valstybės ryšys, t. y. nuolatinis asmens ir valstybės teisinis ryšys, asmens narystė Tautoje ir valstybėje, kuriuos išreiškia pilietybė, todėl Pilietybės įstatymo prasme asmuo turi būti nusipelnęs ne bet kuriam subjektui, bet pačiai Lietuvos valstybei; taigi iš esmės asmuo turi būti nusipelnęs Lietuvos valstybinei bendruomenei – pilietinei Tautai, kuri pagal Konstituciją turi suverenias galias ir yra Lietuvos valstybės kūrėja ir kurios nariu tas užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės siekia tapti.

Viena iš Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo
sąlygų yra reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje pastaruosius
dešimt metų. Nors Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę
išimties tvarka yra netaikomos Pilietybės įstatymo 12
straipsnyje nustatytos sąlygos (viena iš tokių sąlygų, kaip
minėta, yra reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje pastaruosius
dešimt metų), tačiau Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies
negalima aiškinti kaip leidžiančios suteikti Lietuvos
Respublikos pilietybę išimties tvarka tokiam užsienio valstybės
piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kuris turi nuopelnų
Lietuvos Respublikai, tačiau nėra susijęs su Lietuvos valstybe
nuolatiniais faktiniais ryšiais, nėra integravęsis į Lietuvos
visuomenę. Kitoks Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies
aiškinimas paneigtų pačią Lietuvos Respublikos pilietybės
prigimtį ir esmę: užsienio valstybės piliečio ar asmens be
pilietybės nuolatinis teisinis ryšys su Lietuvos valstybe gali
atsirasti tik iš prieš tai atitinkamą įstatymo nustatytą laiką
buvusio ir tebesitęsiančio užsienio valstybės piliečio ar
asmens be pilietybės nuolatinio faktinio ryšio su Lietuvos
valstybe. Užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be
pilietybės, kurie yra nusipelnę Lietuvos Respublikai, bet nėra
susiję su Lietuvos valstybe nuolatiniais faktiniais ryšiais,
nėra integravęsi į Lietuvos visuomenę, gali būti skiriami
Lietuvos valstybės apdovanojimai (ordinai, medaliai, kiti
pasižymėjimo ženklai). Minėta, kad Lietuvos Respublikos
pilietybė nėra ir negali būti valstybės apdovanojimas. Todėl
jeigu užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės,
nusipelnęs Lietuvos valstybei, nėra susijęs su Lietuvos
valstybe nuolatiniais faktiniais ryšiais, nėra integravęsis į
Lietuvos visuomenę, tarp tokio asmens ir Lietuvos valstybės
negali atsirasti ir ypatingas – nuolatinis teisinis – ryšys,
kurį išreiškia pilietybė.

Suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka
asmens nuopelnai Lietuvos valstybei turi būti tokie ir taip
pagrįsti, kad dėl jų buvimo nekiltų abejonių, kad net tais
atvejais, kai užsienio valstybės pilietis turi nuopelnų Lietuvos
Respublikai ir yra susijęs su Lietuvos valstybe nuolatiniais
faktiniais ryšiais, integravęsis į Lietuvos visuomenę,
sprendžiant, ar tokiam asmeniui suteikti Lietuvos Respublikos
pilietybę išimties tvarka, turi būti įvertinamos visos tokį
asmenį apibūdinančios aplinkybės, turi būti vadovaujamasi Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (2006 m.
liepos 18 d. redakcija) nuostata „Lietuvos Respublikos pilietybė
išimties tvarka netaikant šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų
pilietybės suteikimo sąlygų taip pat gali būti suteikta, kai tai
sietina su viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo
garsinimu atstovaujant Lietuvai“ reiškia, kad kitos valstybės
pilietybę turinčiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta nepaisant to, ar šis asmuo jau turi, ar neturi
ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, ar jis jau yra, ar nėra
susijęs su Lietuvos valstybe faktiniais ryšiais, ar jis jau yra,
ar nėra integravęsis į Lietuvos visuomenę.

Toks teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su Lietuvos
Respublikos pilietybės konstitucine samprata, jis nepagrįstai
išplečia galimybes asmenims, turintiems kitos valstybės
pilietybę, įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę netaikant jiems
Pilietybės įstatymo 12 straipsnyje (2006 m. balandžio 6 d.
redakcija) nustatytų sąlygų.

Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (2006 m. liepos
18 d. redakcija) nuostata „Lietuvos Respublikos pilietybė
išimties tvarka netaikant šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų
pilietybės suteikimo sąlygų taip pat gali būti suteikta, kai tai
sietina su viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo
garsinimu atstovaujant Lietuvai“ yra nesuderinama su
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, išskyrus
įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu
Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina
išvada, kad Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (2006 m.
liepos 18 d. redakcija) nuostata „Lietuvos Respublikos pilietybė
išimties tvarka netaikant šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų
pilietybės suteikimo sąlygų taip pat gali būti suteikta, kai tai
sietina su viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo
garsinimu atstovaujant Lietuvai“ prieštarauja Konstitucijos 12
straipsnio 2 daliai.

… Čia, žinoma tik maža dalis to, ką Konstitucinis Teismas yra pasakęs.

Bet bent jau mano požiūriu, to visiškai pakanka suprasti, kad ne V.Adamkų ir D.Grybauskaitę reikia kaltinti dėl to, kad JAV sportininkėms nebuvo suteikta Lietuvos pilietybė.

Man taip pat  atrodo, kad pateiktų citatų pakanka suprasti, k ad D.Žalimo siūloma nauja Pilietybės įstatymo redakcija aiškiai prieštarauja KT nutarimams.

Niekaip nesuprantu, kodėl pats D.Žalimas to nemato?..

Gal todėl, kad jis kaip ir pats gerbiamas E.Kūris nenori pripažinti, jog prieš keletą metų malkų priskaldyta buvo per daug.

O nepripažinus to, galimas tik vienas sprendimas: kišti galvą į smėlį ir tikėtis, kad niekas nepastebės.

Šiuo konkrečiu atveju tai reikštų, pamiršti KT nutarimus, priimti Pilietybės įstatymo pataisas ir susitarti, kad niekas dėl jų nesikreips į Konstitucinį Teismą.

Tai bus politika.

Tik koks bus ryšys su teise?

(6 balsų, vidurkis: 3,67 iš 5)

Loading...