Apie nuolatinį mokymąsi ir elementarų supratimą
Man patinka, kai žmonės mokosi.
Pavyzdžiui, padirbę kelerius metus, sumąsto, kad jiems trūksta žinių ir stoja į aukštąją mokyklą. Vargsta, kremta vadovėlius, laiko egzaminus, aukoja savo laisvalaikį. Nepaisant to, kad nei algos jiems dėl to nepadidins, nei visuotiniame susirinkime pagirs.
Pažįstų keletą tokių žmonių ir jiems net slapčia pavydžiu, nes pats taip ir neprisirengiau studijoms. Bandžiau kai ką susigraibyti pats, savarankiškai, tačiau tai, žinoma, ne tas pats.
Kalbu apie mokymąsi todėl, kad šiandien perskaičiau S.Spurgos komentarą apie A.Kubiliaus vyriausybės veiklą.
Prisipažinsiu, buvau maloniai nustebęs, nes susidaro įspūdis, kad S.Spurga pastaruosius dvejus metus taip pat šiek tiek mokėsi.
Štai ką S.Spurga šiandien rašo apie A.Kubiliaus vyriausybę:
Nepasitenkinimas ministru pirmininku įgauna beveik liguistas formas, pavyzdžiui, kai premjeras raginamas užsienio investuotojų forumuose ne palankiai pristatyti valstybę, o ją suniekinti. Pykčio apakinti pamokslautojai parodo, kad neturi elementaraus supratimo apie tai, kaip sukasi pasaulis ir kas yra valstybės interesai.
[…]
Sąžiningi premjero kritikai turėtų pripažinti, kad, pačiu bendriausiu požiūriu, jo antikrizinis receptas – didinti mokesčius ir mažinti išlaidas – pasirodė esąs teisingas.
[…] Tad gal iš tikrųjų apie Lietuvos Vyriausybės veiksmus įveikiant krizę bus rašomi vadovėliai?
O štai, ką tas pats S.Spurga rašė prieš porą metų:
Aišku, kad A. Kubiliaus Viešpats Dievas šiuo metu yra biudžeto subalansavimas. Daugelis analitikų abejoja, ar šį tikslą krizės sąlygomis iš tikrųjų reikėtų suabsoliutinti.
[…]
Antikrizinė programa – kaip ji atsispindi, pavyzdžiui, A. Kubiliaus kalboje Seime ir kituose pasisakymuose – neturi aiškios logikos, apmąstytų tikslų, progresyvios strateginės idėjos, o greičiau primena stichišką buhalterinį brėžinį.
[…] Lieka iki galo neatsakyta į klausimą, kodėl Lietuva elgiasi priešingai, negu kitos Europos valstybės, negu rekomenduoja Europos Komisija – krizės laikotarpyje didina mokesčius, o ne juos mažina.
[…]
Akivaizdžiai matau visišką nekompetenciją ir tiesiog stebina, kaip kardinalūs sprendimai priimami be jokio pagrindo, apskaičiavimų, vizijos. Teko bendrauti su pačiu premjeru, o jis pateikia klausimą, kaip mes įsivaizduojame, kokia Lietuva išeis iš krizės. Tiesą sakant, man tas klausimas daugiau nei keistas Juk pačioje reformų pradžioje pats premjeras turi pasakyti – kaip jis mato visas reformasJeigu tu čia darai visas reformas, laužai viską, sukeli sumaištis, tai kur tu vedi tą Lietuvą, kur mes išeisime?
Štai, kaip būna…
Nuo „visiškos nekompetencijos“ iki tą nekompetenciją aprašyti vadovėlyje…
O juk rašė tas pats žmogus.
Bent jau aš kaip nors kitaip nei papildomomis studijomis paaiškinti negalėčiau.
Na, nebent dar visišku neišmanymu ir absoliučiu savo požiūrio neturėjimu… bet S.Spurgai tai juk netinka…
P.S. O šiaip kaip pagalvoju, tai viena iš didelių Lietuvos žiniasklaidos bėdų ir yra ta, kurią teisingai iškelia S.Spurga: kad nemažai rašančių ir komentuojančių „neturi elementaraus supratimo apie tai, kaip sukasi pasaulis ir kas yra valstybės interesai.“
P.P.S. Šia prasme puikus pavyzdys yra, pavyzdžiui, šiandieninis V.Mitės straipsnis apie LRT ir jos bėdas.
(4 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)
Loading...
