Apie nenuoseklų lojimą
Toks vienas G.Vagnoriaus biografijų rašytojas ir politikos apžvalgininku besiskelbiantis asmuo, savo tinklaraštyje pastaruoju metu bandantis pasididinti sau SEO tiražuodamas mano pavardę, didžiai pasipiktino, kad Vyriausybė skyrė net 128 tūkstančius litų velionio A.Brazausko kapavietės sutvarkymui.
Drąsu.
Rūpestinga.
Tačiau labai nenuoseklu. Sakyčiau, visiškai užkalnio stiliumi, kai norisi ką nors pasakyti, o minčių trūksta, tada belieka arba perskaičius antraštes nusišnekėti, arba šokti ant stalo kaip buvusiam vienam premjero atstovui spaudui su tamsia dėme gana matomoje kelnių vietoje.
Nenuoseklu todėl, kad tas pats „apžvalgininkas“ vos prieš pusantrų metų išdidžiai ir viešai man aiškino, kad tūkstantis šen, tūkstantis ten – nieko nereiškia ir labai protingai klausė, kokią įtaką tai „turi biudžeto surinkimui ir ekonominės krizės įveikimui“.
Ir jau labai atsakingai bylojo, kad jam asmeniškai „daug pikčiau yra dėl nepadaromų darbų, įstatymų kokybės, parlamentinės kontrolės neefektyvumo, politinės valios ir talento stokos daugelyje sričių“.
O dabar štai piktinasi dėl niekingų 128 tūkstantėlių…
Nei darbai, nei kokybė, nei kontrolė nebesvarbu…
Tipiškas Lietuvos politikos apžvalgininkas…
Loja, loja, pavizgina uodegytę gavęs maisto iš jį maitinančių rankų ir vėl loja.
Ant ko ir dėl ko – nesvarbu.
Juk maistą gauna už lojimą
(7 balsų, vidurkis: 4,43 iš 5)
Loading...
