Artūras Račas

Atsitiko tai, ko visi bijojo, tačiau tikriausiai tikėjosi. Viktoras Uspaskichas pasiekė pirmąją pergalę ir po dviejų savaičių varžysis dėl Seimo nario mandato, o kartu – dėl teisinės neliečiamybės.

Dar neskaičiau, bet galiu įsivaizduoti, kokias pamazgas ant Dzūkijos rinkėjų nuo sekmadienio vakaro pila interneto komentatoriai, galiu spėti, kad ne mažesnį kiekį pamokymų ir aimanų apie pamintą Lietuvos garbę išgirsime ir iš Lietuvos politikų.

Tačiau rinkimų rezultatų Dzūkijos 69-oje apygardoje tai nepakeis, nes tų rezultatų pamatai buvo nuosekliai klojami nuo pat 2004 metų Seimo rinkimų, o gal būt net dar ilgiau.

Todėl užuot aimanavus ir skelbus pasaulio pabaigą, geriau pabandyti paanalizuoti, kas įvyko ir kokių rezultatų galima tikėtis antrajame rinkimų ture spalio 21 dieną.

Pirmojo išvada akivaizdi – Darbo partija ir V.Uspaskichas laimėjo. Pagrįsti šią išvadą galima pasitelkiant į pagalbą ankstesnių rinkimų rezultatus.

Iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, kad sekmadienio rinkimų rezultatai – 20,26 proc. balsų – yra prastesni nei 2004 metų Seimo rinkimų, kai darbietis Artūras Juškauskas per pirmąjį turą gavo 21,65 proc. balsų, o Darbo partiją visoje apygardoje parėmė 28,96 proc. rinkėjų.

Tačiau prisiminkime kontekstą – Darbo partija ir pats V.Uspaskichas tada jodinėjo ant balto arklio ir rinko buvusio prezidento Rolando Pakso balsus.

Tačiau baltas arklys po poros metų nudvėsė, o R.Paksas per savivaldybių rinkimus parodė, kad jis dar pretenduoja susigrąžinti prarastus balsus. Todėl sekmadienio rinkimų rezultatus geriau būtų lyginti su praėjusiais savivaldybių rinkimais, per kuriuos Darbo partija Alytaus rajone surinko vos 4,8 proc. balsų.

Skaičiuojant balsais, Darbo partiją per savivaldos rinkimus šių metų kovą parėmė 694 rinkėjai, tuo tarpu sekmadienį už V.Uspaskichą balsavo 2099 rinkėjai. Beje, rinkėjų aktyvumas pavasarį buvo beveik dvigubai didesnis – 48,6 procento.

Antroji išvada po sekmadienio rinkimų – konservatoriai pralaimėjo. Kai kam tokia išvada gali pasirodyti keista – juk konservatorių kandidatas K.Čilinskas per pirmąjį turą gavo daugiausiai – daugiau nei 30 proc. balsų.

Tai tiesa, tačiau taip pat tiesa yra tai, kad per 2004 metų Seimo rinkimus konservatorių kandidatas Algirdas Vrubliauskas surinko 38,92 proc. balsų, nors visa konservatorių partija Dzūkijos apygardoje tada gavo tik 19,08 procento.

Tačiau savivaldos rinkimus šį pavasarį konservatoriai Alytaus rajone triuškinamai laimėjo. Už juos kovo mėnesį balsavo apie 42 proc. rinkėjų, tuo tarpu antroje vietoje likę socialliberalai surinko vos 17,7 procento.

Vertinant konservatorių kandidato pasirodymą praėjusį sekmadienį, reikia įvertinti dar ir tai, kad Alytaus rajono meras šiuo metu konservatorius Algirdas Vrubliauskas – tas pats, kuris 2004 metų Seimo rinkimų antrajame ture nugalėjo Darbo partijos kandidatą, o šiemet iškeitė Seimo nario mandatą į mero postą.

Galiu būti subjektyvus, tačiau drįsiu teigti, kad savas meras apygardoje, kurioje vyksta rinkimai, reiškia papildomai mažiausiai 5 proc. balsų – atsižvelgiant į tai, K.Čilinsko rezultatai, lyginant su ankstesniais konservatorių pasirodymais Dzūkijoje atrodo dar silpniau.

Trečia rinkimų Dzūkijos apygardoje išvada – socialdemokratai patyrė visišką fiasko.

Skaičiuojant procentais, parama jų kandidatei Onai Balevičiūtei sekmadienį buvo beveik du kartus mažesnė nei 2007 savivaldos rinkimuose, o lyginti su 2004 metų rinkimais net nėra ko: tada A.Brazausko ir A.Paulausko koalicija tada surinko 24,99 proc. balsų, o socialdemokratų kandidatas Vydas Baravykas sulaukė 18,8 proc. rinkėjų paramos.

Ketvirtoji išvada – V.Uspaskicho šansai iškovoti Seimo nario mandatą – labai realūs. Tai rodo, ne tik jo rezultatai pirmajame rinkimų ture, bet ir kai kurios kitos aplinkybės.

Pirmiausia, gana neblogas valstiečių liaudininkų kandidatės Marijos Ražanauskienės pasirodymas: ją per rinkimus parėmė beveik 12 proc. rinkėjų, nors per savivaldybių rinkimus už K.Prunskienės partiją balsavo mažiau nei 8 procentai. Labai tikėtina, kad antrajame ture dauguma šių balsų nukeliaus į V.Uspaskicho krepšį.

Ten pat turėtų nukeliauti ir didžioji dalis iš beveik 8 proc. už A.Terlecką atiduotų balsų. Šiaip ar taip Darbo partijos ir Liberaldemokratų partijos rinkėjai gerokai artimesni nei pastarųjų ir konservatorių rėmėjai.

Kitas V.Uspaskicho rezervas – rinkimuose nedalyvavę rinkėjai. Tikėtina, kad dauguma jų į rinkimus nėjo todėl, kad yra nusivylę ir nepatenkinti dabartine valdžia. Jei Darbo partija ras būdų atvilioti juos į rinkimus, labai tikėtina, kad jie balsuos ne už K.Čilinską. Nepatenkintieji nebalsuoja už valdžią, o konservatoriai per savo žaidimus su socialdemokratais pastaraisiais metais padarė viską, kad į juos į būtų žiūrima kaip į valdančiosios koalicijos dalį.

Dar vienas rezervas – balsavimas paštu. Kaip nebūtų keista, tačiau V.Uspaskichas paštu gavo santykinai mažiausiai balsų tarp penkių didžiausios paramos sulaukusių kandidatų – 11 procentų. Tuo tarpu K.Čilinsko, M.Ražanauskienės ir Antano Terlecko paštu gautų balsų skaičius siekė apie 16 proc., o Aurimo Truncės – net 21 procentą.

Žinoma, iki antrojo turo dar daug kas gali pasikeisti – teismas, pavyzdžiui, gali V.Uspaskichui namų areštą pakeisti į įkalinimą arba priešingai – leisti laisvai judėti ir susitikti su rinkėjais (ir nežinia, kas būtų jam naudingiau). Prokurorai arba valstybės saugumo departamentas, pavyzdžiui, gali paskelbti naujų duomenų apie V.Uspaskicho nusikaltimus, o koks nors dienraštis – apie jo dar nežinomas meilužes.

Visa tai, be abejonės, gali turėti lemiamos įtakos antrojo turo rezultatams, kurie savo ruožtu gali turėti lemiamos įtakos situacijai Seime. O galbūt net iššaukti pirmalaikius Seimo rinkimus.

(Dar neįvertinta)

Loading...