G.Kirkilas – nors prie širdies dėk

Ką tik klausiau kaip G.Kirkilas „Žinių radijuje“ kalbėjo apie kovą su korupcija ir dideles šilumos kainas.

To, ką kalbėjo apie korupciją, neverta net aptarinėti – šia tema jis jau pakankamai prisikalbėjęs. O rezultatai akivaizdūs – ne kasdien kokios nors valsrtybės ambasadorius viešai pareiškia, kad korupcija yra viena didžiausių Lietuvos problemų ir tame kontekste net švelniai pasijuokia iš to paties G.Kirkilo, priminęs jo reakciją į Transparency International skelbiamus indeksus.

Bet štai jo kalbos apie šilumos kainos buvo gana įdomios. Tokios tikros priešrinkiminės ir labai jau panašios į tai, ką kalbą visiems gerai žinomas Viktoras.

Kainos per didelės, Kainų kontrolės komisija bloga, reikia skaidrumo, socialdemokratų merai rems Vilniaus merą J.Imbrasą ir jie visi kartu kovos, kad šilumos kainos būtų mažesnės. Kirkilas, pasirodonet buvo pirmasis pernai iškėlęs šį klausimą.

„Kiekvienas centas turi būti labai aiškiai apskaičiuotas, viskas turi būti suderinta su savivaldybėmis, visi perskaičiavimai turi būti pagrįsti“ – sako premjeras.

„Viskas turi būti vieša, sąnaudos turi būti viešos, tra-lia-lia, tra-lia-lia….“

Na nors prie širdies dėk…

Bet juk viskas taip ir yra. Yra įstatymas, kuris nurodo, kaip pateikiami duomenys, yra šiemet kovą Komisijos  patvirtinta metodika su 16 priedų, kuriuose viskas iki smulkmenų nurodyta.

Viskas kaip, kaip norėtų Kirkilas. Ir kaina bus patvirtinta pagal tą metodika ir nei Imbrasas, nei Kirkilo populizmas, nei kokie nors Dubingių memorandumai nieko nepakeis. Nes tokie yra įstatymai. Tai kam dar muilinti akis?

Beje, gaila man tų naujų Seimo narių, kurie bus išrinkti šį rudenį. Dauguma jų bus nekalti, tačiau jiems teks visas įtūžis žmonių, gavusių pirmąsias sąskaitas su naujomis šildymo kainomis. Ir tikriausiai negalės apie nieką kitą galvoti, išskyrus, ką su jomis daryti.

 

 

(Dar neįvertinta)
Loading...
  • Neseniai mačiau Valatkos ar anoniminio „Lietuvos ryto“ apžvalgininko (man jie nesiskiria, nors gali būti, kad tai retkarčiais skirtingi žmonės) piktdžiugišką kikenimą, kurio tonas maždaug būtų toks: „na ir imkit valdžią, nemokšos, pamatysit kas bus, kai laimėję rinkimus sudarysit vyriausybę – infliacija, kainos už šilumą, elektrą, naftą…“. Nenustebčiau, jei socdemai planuotų tokią eigą: po rinkimų Vyriausybę formuoja koks nors Paksas/Kubilius/Uspaskis ir visokios utėlės, toji Vyriausybė pergyvena lapkričio-gruodžio mėnesio sąskaitų už šildymą periodą, dar porą mėnesių kitų metų pradžioje iki visiško savo kracho, ir tada ateina Gelbėtojas Kirkilas su maximos nuolaidomis bulkutėms. O tada jau pavasaris, vasara, žmonės, kurie dar neišsibėgiojo, apsipranta su mintimi, kad ir taip gyventi galima, verslininkai rengia naujus statybų aptarnavimo planus…

  • Anonimas

    suseno jis, sublogo… tapo nebemylimas