2K – grėsmė nacionaliniam saugumui
Vis dėlto labai blogai, kad Lietuvoje nebeliko partijų. Turiu galvoje, tų, apie kurias rašoma politologijos vadovėliuose, kuriuos turi savo ideologijas ir stengiasi atstovauti tam tikros interesų grupėms, kurios, savo ruožtu, už tas partijas balsuoja rinkimuose.
Mūsuose viso to nebėra, beliko tik neaiškūs dariniai, suformuoti iš asmenybių, kuriems nerūpi ideologija, valstybės vizijos ir panašūs vadovėliniai dalykai. Tiesa, jie dar vadinasi partijomis, bet tik per rinkimus, nes kitiems ten dalyvauti neleidžiama, o valdyti jiems norisi.
Vietoj partijų Lietuvoje šiandien turime 2K. Tai – taip pat neaiškus darinys. Ne partija, nes kiekvienas K atskirai skelbiasi turįs po savo partiją. Ne koalicija, nes vienas K deklaruodamas esąs opozicijoje, kitą K visomis keturiomis remia, ir net ne visuomeninis judėjimas, nes abu K jau yra valdžioje. Nepanašu net į chebrą, kaip, pavyzdžiui, save vadina Lietuvos krepšinio komanda, nes ta chebra žaisdama kartu vieningai siekė pergalės, o 2K žaidžia kartu, tačiau pergalės tikisi kiekvienas sau.
Iki šiol tie žaidimai niekam didesnės grėsmės nekėlė, na gal išskyrus kitus neaiškius darinius, kuriems 2K bendras žaidimas kėlė pavojų ateityje likti už žaidimų aikštelės borto.
Tačiau pastaruoju metu 2K, atrodo, pamažu peržengia visas padorumo ir leistino įžūlumo ribas ir, kaip kažkada buvo madinga sakyti, pradeda kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Pirmas iššūkis buvo garsiai nuskambėjusi, filosofo vadovaujama komisija V.Pociūno žūties aplinkybėms ištirti, kurią kaip antikonstitucinę iš karto įvertino dauguma teisininkų. Tiesa, visai be reikalo, nes ta komisija, žiūrint į jos sudėtį, labiau panaši į priedangą, nei norą ką nors išsiaiškinti.
Tačiau ši komisija, pasirodo, buvo tik lapeliai, palyginti su 2K užmojais ypač daug diskusijų pastaruoju metu sukėlusios dvigubos pilietybės problemos.
Pasirodo, jokios problemos nėra, nes 2K jau sutarė kaip viskas turi būti sutvarkyta: tereikia Seime pritarti opozicinio K parengtoms Pilietybės įstatymo pataisoms ir visi lietuvių kilmės asmenys galės džiaugtis dviguba pilietybe.
Audringi plojimai, salė atsistoja, uždanga nusileidžia, o per būsimus Seimo rinkimus visi už Lietuvos ribų gyvenantys lietuvių kilmės asmenys balsuoja už kurį nors K.
Papločiau ir aš, bet negaliu, nes… moku skaityti. Skaitau: “Pabrėžtina, kad jeigu įstatymų leidėjas iš tikrųjų vadovaujasi nuostata, kad dvigubos pilietybės nereikia riboti, jis pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų, inter alia 12 straipsnio, revizijos ir tai daryti laikydamasis
tos tvarkos, kuri yra nustatyta pačioje Konstitucijoje”.
Skaitau toliau”: Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 12 straipsnis, nustatantis Lietuvos Respublikos pilietybės santykių teisinio reguliavimo pagrindus, yra Konstitucijos – vientiso akto – I skirsnyje „Lietuvos valstybė“, kurio nuostatoms yra nustatyta ypač didelė konstitucinė apsauga: pagal Konstitucijos 148 straipsnio 2 dalį Konstitucijos I skirsnio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu”.
Tai – citata iš Konstitucinio Teismo 2006 metų lapkričio 13 dienos nutarimas. Jei kam nors ji skamba per daug sudėtingai, apibendrinti ją galima labai paprastai: norint leisti dvigubą pilietybę, reikia keisti Konstitucijos 12 straipsnį, o jis gali būti keičiamas tik referendumu.
Galėčiau apsimesti, jog manau, kad 2K yra visiškai analfabetai – nesupranta, kas parašyta Konstitucinio teismo nutarime arba iš viso nebemoka skaityti.
Tačiau vienas K tam prieštarauja, teigdamas, jog teismo sprendimas turi “vidinių prieštaravimų”. Suprask – perskaitė ir suprato, kas parašyta.
Jam antrina ir kitas K: “Svarbu yra ne tik teisės raidė, teksto interpretavimas, o ir geopolitinė šalies aplinka, jos situacija, dydis”. Duoda suprasti, jog irgi skaitė.
Iš pirmo žvilgsnio nieko baisaus – pats prieš porą metų rašiau (ir šiandien savo nuomonės nepakeičiau), kad Konstitucinis Teismas nėra šventa karvė ir kad dėl jo nutarimų gali būti reiškiamos skirtingos nuomonės, jie gali būti kritikuojami dėl jų gali būti ginčijamasi.
Tada tokią poziciją viešai smerkė net vienas iš K, todėl šiandien džiugu konstatuoti, kad demokratijos prasme Lietuva per tuos pastaruosius porą metų gerokai pasistūmėjo į priekį.
Tačiau viena yra abejoti, ar Konstitucinis Teismas gali vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir priimti niekuo nepagrįstus sprendimus, kuriuos vėliau panaikina kiti teismai, ir ar teisus jis ribodamas parlamento galias ir taip bandydamas padėti susikompromitavusiam saugumo vadovui bei jo kompanijai.
Visai kas kita yra ignoruoti Konstitucinio Teismo sprendimą ir bandyti jį apeiti panaudojus turimą daugumą Seime.
2K šiandien viešai pareiškė, kad būtent tai bus bandoma daryti ir būtent todėl šis darinys, mano supratimu, kelia vis didesnę grėsmę nacionaliniam saugumui, nes jie kėsinasi į Lietuvos valstybės sąrangą.
Niekada nebuvau didelis Konstitucinio teismo gerbėjas, tačiau net ir nepritardamas kai kuriems jo sprendimams, manau, kad tokia institucija Lietuvoje yra būtina. Jos funkcija – apsaugoti valdžią nuo išsigimimo, ir garantuoti, kad 2K susitarimai niekada neturės didesnės galios nei Lietuvos Konstitucija.
Taip pat tikiuosi, kad Konstituciniam Teismui užteks drąsos pasipriešinti 2K planams – 61 Konstitucinio Teismo įstatymo straipsnis, leidžiantis savo iniciatyva aiškinti priimtus nutarimus tam puikiausiai tinka.
Tik stebėdamas, nieko nedarydamas ir leisdamas 2K tyčiotis iš teisės, Konstitucinis Teismas ne tik save kompromituoti, bet ir suteiktų pagrindo kalbėti apie 3K.
O tai jau reikštų valstybės kompromitaciją.
(Dar neįvertinta)
Loading...
