V.Uspaskichas ir V.Adamkus: kodėl norime apsimesti kvailiais?
Toks įspūdis, kad nieko neatsitiko.
Didžioji dalis “nepriklausomos” žiniasklaidos tyli, lyg burnas prisisėmę tyli ir politikos apžvalgininkai ir komentatoriai, kalbos dovaną atrodo, prarado moralizuoti mėgstantis elitas.
O juk atsitiko: “Respublika” pranešė, kad dabartinio šalies vadovo rinkimų skolas padengė Viktoras Uspaskichas – žmogus, kurį šią savaitę Lietuvos teisėsauga paskelbė esant už įstatymo ribų. Ir panašu, kad šios skolos buvo padengtos akivaizdžiai pažeidžiant tuo metu galiojusius įstatymus.
Žinoma, “Respublika” yra blogas laikraštis. Jis politiškai nekorektiškas, o jo redaktorius nepagarbiai atsiliepia apie žydus ir gėjus. Todėl į viską, ką rašo “Respublika”, reikia žiūrėti kitaip – su skepticizmo ir nepasitikėjimo doze.
Tačiau, šį kartą, paskelbti faktai, atrodo, tikri. Aukotojų sąraše esantys žmonės ne tik “Respublikai”, bet ir kitiems patvirtina, jog aukojo, o dalis jų visiškai neslepia, kad “aukojimas” buvo organizuotas.
Greičiausiai buvo taip: V.Uspaskichas padalijo pusę milijono litų savo įmonių darbuotojams, o šie nunešė juos į banką ir pervedė į rinkimus pralaimėjusio prezidento fondo sąskaitą, iš kurios vėliau buvo padengtos V.Adamkaus rinkimų skolos.
Tai, žinoma, tik prielaida, tačiau reikia būti visišku kvailiu arba bent jau tokiu apsimesti, kad patikėtum, jog kelis šimtus litų per mėnesį uždirbantys žmonės savo iniciatyva aukotų kam nors savo metų ar net ilgesnio laikotarpio uždarbį. Net jei tas “kas nors” yra pats didžiausias moralinis auritetas Lietuvoje Valdas Adamkus.
Aš ne kvailys ir nenoriu tokiu apsimesti, todėl man keista, kodėl tokios finansinės manipuliacijos nedomina Lietuvos teisėsaugos. Tik todėl, kad jos padėjo grąžinti skolas Valdui Adamkui?
O jis juk Lietuvoje neliečiamas, nes jei būtų priešingai, klausimas dėl jo rinkimų finansavimo turėjo kilti jau tada, po rinkimų, o ne šiandien, kai apie paramą, tikriausiai keršydamas už ta, kas pastaruoju metu vyksta, paskelbė pats Viktoras Uspaskichas.
Juk per pralaimėtus rinkimus V.Adamkus pažeidė tuo metu galiojiusius įstatymus, kurie skelbė, kad kandidatai “politinės kampanijos metu turėtas išlaidas gali apmokėti tik iš lėšų, kurios yra specialiose sąskaitose arba partijos sąskaitoje”. V.Adamkaus sąskaitoje, kaip žinia, lėšų nebuvo, tik skolos.
Nepateikė V.Adamkus ir galutinės ataskaitos, ką padaryti taip pat reikalavo įstatymas. Tik daug vėliau, spaudžiamas į kampą, pasakojo, kad skolas dengė savo asmeninėmsi ir savo fondo lėšomis. O iš kur gavo fondas taip niekada ir nepasakė – sakė neįdomu.
Šiandien, kai paaiškėjo, kad pagrindinis dabartinio prezidento gelbėtojas buvo V.Uspaskichas, sako: nieko neprašiau su niekuo nesitariau ir todėl niekam nesu neskolingas.
Patogi pozicija. Ir rėmėjai pritaria: sako V.Uspaskichas specialiai V.Adamkų rėmė, kad galėtų jį vėliau kompromituoti. Toks savotiškas investicinis draudimas. O prezidentas čia niekuo dėtas, jis nieko nežinojo ir nieko neįsipareigojo.
Tiems, kurie apsimeta kvailiais, nesunku apsimesti, kad tuo tiki. O aš netikiu – nes jei kas nors į mano sąskaitą staiga pervestų pusę milijono litų, man mažų mažiausiai būtų smalsu sužinoti, kuo gi nusipelniau tokio dosnumo.
Prezidentas, žinoma, kitoks. Jam įprasta, kad jį visi myli ir vis jam aukoja. Negi visus sužiūrėsi ir visiems padėkosi. O ir V.Uspaskichas tuo metu dar nebuvo nusikaltėlis, o viso labo Seimo narys.
Įdomu, o jei būtų Daktarai, “tulpiniai”, ar Gaidjurgio šeimynėlė į fondą pusę milijono suaukojusi? Irgi nebūtų įdomu ir nerūpėtų, kodėl jie tai daro? O gal ir aukojo? Juk visų aukotojų sąrašai iki šiol taip ir nepaskelbti.
Gal net ir J.Borisovas prisidėjo prie V.Adamkaus skolų grąžinimo?
Ir gal šimtai Rusijos, Prancūzijos, JAV, Kanados, Izraelio ir kitų valstybių piliečių, kuriems V.Adamkaus išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę, atsidėkodami taip pat prezidento skolas dengė?
Mes to nežinom. Nes tai niekam nebuvo įdomu.
Be to, prezidento rėmėjai ir gynėjai sako, kad net jei V.Uspaskichas iš tikrųjų padengė V.Adamkaus skolas, tai visiškai nieko nereiškia, nes prezidentas jam niekuo neįsipareigojo ir niekuo neatsilygino.
Gali būti. Bet mes juk to nežinome. O gal, pavyzdžiui, būtent V.Adamkaus rinkimų skolų dengimas lėmė, kad po 2004 metų rinkimų Darbo partija užėmė garbingą vietą valdančiojoje koalicijoje, o pats Viktoras pasiėmė ūkio ministro postą. Gal taip ir buvo sutarta?
O gal ir nebuvo. Tačiau tokių “gal” šiandien labai daug. Ir jie niekur nebeišnyks, net jei V.Uspaskichas bus paskelbtas “persona non grata” Lietuvoje.
Problema iš esmės ne V.Uspaskichas. Problema ta, kad Lietuvoje per daug norinčių apsimesti kvailiais ir vaidinti, kad nieko neįvyko.