Tipas apie komunikaciją
Sutikau čia tokį naują autorių – Tipą.
Ir jo įžvalgos man visai patiko. Stilius, tiesa, toks truputį keistas…
Sakau, imsiu ir pasiūlysiu ir jums…
*******************************************************************
Buvau paskaitoje. Paskaita – kai vienas mokytas stengiasi kitus mokytais padaryti.
Buvo baisiai įdomu. Mokino, kaip kitiems pasakyti, kad ir jie protingi.
Tas pasakymas vadinamas labai gražiai: komunikavimu.
Tai reiškia, kad kai kitam pasakai, kad jis protingas, tai tu su juo komunikuoji.
Paskaitoje sakė, kad komunikuoti iš viršaus į apačią labai lengva.
Iš apačios į viršų komunikuoti galima, tik kai iš viršaus leidžia.
Kitaip komunikuojasi horizontaliai. Čia jau leidimo nereikia. Gali prieiti ir komunikuoti.
Dar labai svarbu, kokiame horizonte esi.
Kuo į aukštesnį horizontą patenki, tuo mažiau yra su kuo bendrauti, bet smagiau.
Tačiau, kai prisikomunikuoji aukštesniame horizonte, kartais numeta į žemesnį.
Dar mokino, kaip nesusipykti. O jei kas ant tavęs supyko, ką daryti, kad nepyktų.
Vadinama tai dviem žodžiais. Krizė arba kaprizas. Priklauso nuo supykimo dydžio.
Kai kaprizas, tai reikia nusileisti, o paskui padaryti savo.
Jei krizė, tai reikia nesinervuoti, su viskuo sutikti ir laukti pabaigos.
Pabaigos būna blogos ir geros.
Dar man patiko, kad svarbu, kaip apsitaisęs eini į paskaitas.
Gražus apsitaisymas – tai to, pas kurį eini, pagerbimas.
Labai gražus derinys balto su juodu, kaip mano.
Gražus apsitaisymas parodo tavo vidinio turinio ir išorinės formos harmoniją.
Tie, kurie taip pat harmoningi, tave supras, t.y. sutiks pagal formą, išlydės pagal turinį.
O tie, kurie neharmoningi, vadinami segmentais. Bjauriausia, kad jie skirtingi.
(11 balsų, vidurkis: 4,36 iš 5)
Loading...
