Jūsų teisė rinktis, ar jums rūpi, kam jūs skiriate savo pinigus
Šiandien gerai praleidau laiką. „Piano Man“, „Bukowski“, „Dėvėti“, „Peronas“. Viename iš šių taškų su vienu senu geru pažįstamu kalbėjau apie tai, kad tikiuosi, jog mano pastangos duoda rezultatų.
Arba duos ateityje.
FB jau citavau Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos prašymą atsiųsti sąskaitos numerį, į kurią ši tarnyba iš jūsų visų kišenės sumokės man 14 su biškiu eurų už tai, kad Z.Zamžickienė buvo kvanka, kuri nė velnio neišmanė apie žiniasklaidą.
Ne daug ką geresnė buvo ir jos teisių perėmėja Gražina iš V.Tomkaus naujienų agentūros, kuri (galbūt paskatinta „Lietuvos ryto“ advokatės Aušros Ižičkienės) nusprendė tęsti kvankos Z.Zamžickienės darbus ir toliau bylinėtis su manimi. Iki neskundžiamo teismo sprendimo mano naudai.
O sprendimas yra labai aiškus: Z.Zamžickienė yra kvanka, o Lietuvos Respublikos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, tuo metu, kai Z.Zamžickienė jai vadovavo, nebuvo kompetentinga vertinti Lietuvos žiniasklaidos veiklos atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymams. Nepaisant to, kad mito iš jūsų visų kišenės.
Galvojate, aš tuo labai džiaugiuosi? Kad po dvejų metų bylinėjimosi Lietuvos teismų sistema pagaliau paskelbė, kad padugnės D.Pancerovas ir T.Augucevičius, kuriuos buvo įdarbinęs mano buvęs darbdavys G.Vainauskas ir kurių darbą prižiūrėjo mano geras pažįstamas L.Ryškus, nesilaikė įstatymų ir Etikos kodekso?
Galvokite toliau. Nes jokio didelio džiaugsmo šiandien nėra. Padugnės dergėsi 2014 metais, o Lietuvos teismų sistema tai konstatavo tik šiandien. Ar kas nors iš jūsų šiandien prisimena, ką tada padugnės D.Pancerovas ir T.Augucevičius darė? Labai abejoju.
Bet su šitais dviem aiškinsimės kitoje vietoje. Tikriausiai dar dvejus metus.
Šis įrašas yra ne apie juos, o apie tuos žmones, kuriems jūs iš savo kišenės mokėjote už tai, kad jie prižiūrėtų žiniasklaidos etiką.
Aš žinau, kad didžiajai daugumai jūsų visiškai nerūpi, kam jūs mokate iš savo kišenės, bet aš ne toks. Man rūpi.
Todėl leisiu sau priminti, kam jūs skyrėte savo prakaitu uždirbtus pinigus (2014 metų duomenys):
1. Linas Slušnys, Lietuvos psichiatrų asociacija – komisijos pirmininkas
2. Inga Abramavičiūtė, Lietuvos žmogaus teisių centras – pavaduotoja
3. Leonas Remeika, Lietuvos regioninių televizijų asociacija
4. Aušvydas Belickas, Lietuvos vyskupų konferencija
5. Marytė Kontrimaitė, Lietuvos žurnalistų draugija
6. Viktoras Trofimišinas, Lietuvos žurnalistų sąjunga
7. Artūras Matusas, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
8. Jolanta Mažylė, Lietuvos žurnalistikos centras
9. Liutauras Elkimavičius, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija
10. Vaiva Žukienė, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija
11. Ramutė Šimukauskaitė, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija
12. Tautvydas Musteikis, Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija
13. Vidas Mačiulis, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija
14. Aistė Žilinskienė, Interneto žiniasklaidos asociacija
15. Romas Burba, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija
Tada, 2014 metais, dar nežinodamas teismo sprendimo, aš rašiau: „Aš asmeniškai susitikęs kiekvieną iš jų spjausiu jų pusėn, nes jie to yra verti su kaupu.“
Nes, tada, 2014 metais jie nusprendė, kad „tai yra humoro laida, tokio pobūdžio laidoms nėra taikomi griežti informacijos tikslumo ir teisingumo kriterijai. A. Račas visuomenėje žinomas žmogus, pats aktyviai reiškiasi interneto erdvėje, savo publikacijose nevengia aštresnių žodžių ir išsireiškimų, todėl ir pats sulaukia daug kritikos. Daugumos Komisijos narių nuomone, laidoje kritika išreikšta su humoru, tačiau negalima to vertinti kaip yčiojimosi, laida parengta neperžengiant etiškos kritikos ribų.
Kadangi nei vienas Komisijos narys nepasiūlė balsuoti dėl Etikos kodekso galimo pažeidimo, balsavimui pateiktas klausimas “Etikos kodeksas nepažeistas”. Už – 3, prieš – 2, susilaikė – 5. Balsavime nedalyvavo L. Remeika, A. Žilinskienė.“
Tuo tarpu Vyriausiasis administracinis teismas (po dvejų metų) nusprendė, kad, „programos, publikacijos, laidos stilius negali būti pagrindu, leidžiančiu prisidengiant programos, publikacijos ar laidos pobūdžiu sąmoningai iškraipyti faktus bei duomenis ir tokiu būdu nesąžiningai išreikšti nuomonę. Kitaip sakant, tai nereiškia, kad pasirinkus atitinkamą transliuojamos informacijos išraiškos formą, priemones ir būdus (laidos žanrą) gali būti paskelbta bet kokia tam tikrą asmenį neigiamai charakterizuojanti informacija, visiškai nevertinant pateikiamos informacijos (teiginių) faktinio pagrindo ir sąsajų su laidos stiliumi/forma.“ (Neabejoju, kad žiniasklaidos teisėje besispecializuojantys asmenys, man už šitą teismo sprendimą padėkos ir neabejoju, kad Z.Sorokienė ir R.Kurlianskis jau šiandien pradės daryti atidėjimus būsimoms išmokoms už LNK eteryje siaučiančias padugnes. Aš pasižadu prie to nemokamai prisidėti).
Bet LNK, R.Kurlianskis, Z.Sorokienė ir jų sąžinė bei moralė yra ateities klausimas.
Šiandien, šiuo įrašu, aš noriu, kad Jūs visi įsimintumėte tas 15 aukščiau paminėtų pavardžių ir apsispręstumėte, ką daryti, jei kartais sutiktumėte juos gatvėje. Jei jums bent kiek rūpi, kam Jūs skiriate savo prakaitu uždirbtus pinigus.
Ypač siūlyčiau atkreipti dėmesį į tų 15 žmonių sąrašo pirmąjį numerį – Liną Slušnį, kuris save pozicionuoja kaip psichiatrą ir visuomenės veikėją. Aš čia išsakysiu savo labai subjektyvią nuomone, tačiau, mano manymu, geriau jau eiti išpažinties pas D.Grybauskaitę, nei naudotis psichiatro L.Slušnio paslaugomis.
Tai tiek šį kartą.
Žinau, kad daugumai Jūsų ant viso to nusišvilpt. Bet, žinot ką? Man nusišvilpt ant to, kad Jums nusišvilpt ant savo prakaitu uždirbtų pinigų, moralės, etikos ir žiniasklaidos. Nes jei Jums nusišvilpt, tai jūs tokie patys kaip L.Slušnys ir Z.Zamžickienė.
O man nenusišvilpt. Nes aš sunkiai dirbau visą gyvenimą. Ir kol kvėpuosiu, neleisiu, kad zamžickienės ir slušniai
šiktų ant mano darbo.
Jūsų teisė rinktis.