Artūras Račas

Čia man daug kas priekaištauja, neva aš, vadindamas atmatą Algį Ramanauską atmata, kažką pažeidžiu ar įžeidžiu. Man taip pat

Visi trys nuotraukoje matomi asmenys yra SąRaČe, kuris dar gali būti vadinamas srutų duobe. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuomone tai leistina, o mano asmenine – skatintina.

aiškina, kad negerai yra vartoti terminus „srutų duobė“ ir jos gyventojai.

Na, ką galiu į tai atsakyti. Gal tik tiek, kad norint ką nors aiškinti, reikia ką nors žinoti ir ką nors suprasti. Man gi susidaro įspūdis, kad aiškinantys nei žino, nei supranta. Bet aš dėl to ant jų nepykstu, nes žmonės juk mokosi visą gyvenimą.

Ir, tikėdamasis, kad kai kurie žmonės gali gyvenime ko nors išmokti, dar kartą paaiškinsiu, kodėl Algį Ramanauską galima vadinti atmata ir kodėl visus, kurie spaudžia „liek“ prie jo fekalinių įrašų, galima vadinti srutų duobės gyventojais, arba, paprasčiau, atmatomis. Kaip kad aš, pavyzdžiui, vadinu buvusius miniustrus Remigijų Šimašių ir Rasą Juknevičienę.

Taigi, klausykite ir bandykite suprasti:

… žodžiai „atmatos“, „srutų duobės gyventojai“ turi menkinančią reikšmę, todėl balansuoja ties neleistinumo (neetiškumo) riba, jeigu juos vertintume atsietai nuo viso konteksto, pateikimo aplinkybių. Tačiau atsižvelgiant į A.Račo paaiškinime išdėstytus argumentus, jog jis naudoja perkeltinę žodžio „atmata“ reikšmę – kaip žmonėms nenaudingo, kenkiančio žmogaus ir žodžio „srutos“, žyminčio nešvarumus, ir šiuos išsireiškimus sieja su socialiniame tinkle Facebook esančioje A.Ramanausko paskelbtu 2012-12-31 įrašu, darytina išvada, kad A.Račas laikytinas pareiškusiu kritišką, neigiamą nuomonę, kuriai susidaryti buvo realus pagrindas.

Vartodamas hiperbolizuotus, šaržuotus išsireiškimus apie „atmatas“, „srutų duobės gyventojus“, A.Račas jam suprantamu būdu kritiškai išdėstė savo požiūrį į Facebook esančioje A.Ramanausko paskyroje 2012-12-31 paskelbtą tekstą, kuriame vartojami konkrečius asmenis (tarp jų ir A.Račą) niekinantys apibūdinimai, kuriuos A.Račas savo pareiškime įvardija kaip „fekalinė A.Ramanausko leksika“. Ginčo teiginiuose pareikšta A.Račo nuomonė laikytina savotišku atsaku į neetišką ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms prieštaraujantį A.Ramanausko įrašą socialiniame tinkle FAcebook ir galimai jį palaikančius asmenis. Šiame kontekste pažymėtina, kad visuomenės informavimo priemonės, skelbdamos informaciją turi tam tikrą interpretavimo laisvę. Tai reiškia, kad jų perteikiami duomenys, gali būti nevisiškai tikslūs dėl to, kad vartojamos literatūrinės išraiškos priemonės, siekiant tam tikrus aspektus paryškinti ar sustiprinti įspūdį skaitytojui.

Kompleksiškai įvertinus visą situaciją, t.y ne tik konkrečius ginčo teiginių žodžius bendrine prasme, bet ir A.Račo išsakytų teiginių kontekstą, pasisakymo aplinkybes, ar tai yra atsakas į tam tikrą realiai buvusią situaciją, ar nuomonė pareikšta be jokio faktinio pagrindo, nėra pagrindo išvadai, jog A.Račas nesąžiningai siekė sumenkinti ar pažeminti pareiškėją. Nagrinėjamu atveju dėl asmeninės, A.Račo, kaip viešosios informacijos rengėjo, patirties susiformavęs ir viešai pateiktas emocionalus jo požiūris, pasirinktos kritiškos išraiškos priemonės konkrečiu atveju gali būti pateisinamos.

Girdėjote Dievo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos žodį, pasakytą Vilniuje, praįjusių metų birželio 19 dieną, atsakant į TV3 generalinės direktorės Lauros Blaževičiūtės skundą, kuris visas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Turint galvoje, kad po to A.Ramanauskas paskelbė dar vienus fekalinius apdovanojimus ir gausybę kitų fekalinių įrašų, mano asmeninė patirtis A.Ramanausko ir jo gerbėjų atžvilgiu niekaip nepasikeitė, todėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nutarimą vis dar laikau galiojančiu.

Ir todėl A.Ramanauskas, mano nuomone, yra atmata.

Aleliuja

(30 balsų, vidurkis: 4,80 iš 5)

Loading...