D.Radzevičius ir kiti lobistai gali džiaugtis: žiniasklaidos etika palaidota brangiai

Daugiau nei prieš dvejus metus bandžiau įtikinti Seimo narius nepasiduoti leidėjų lobistų D. Radzevičiaus ir A.Žilinskienės pastangoms palaidoti žurnalistinę etiką ir jos priežiūrą. Buvo pavykę. Kelioms dienoms. Kuo labai piktinosi R.Valatka, tada dar vadovavęs 15min.lt

Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad buvau teisus ir kad D.Radzevičiui bei jo draugams ir draugėms pavyko. Etikos kodeksas lyg ir yra, Etikos komisija lyg ir veikia, tačiau tikrovėje visa tai – iliuzija. Kaip ir prognozavau prieš dvejus metus, lobistai pasiekė savo ir tai, kas pagal įstatymą turėjo būti savitvarka ir savireguliacija tapo tuščia vieta. Skirtumas tik tas, kad vadovavo L.Slušnys, ta tuščia vieta kainavo tris kartus mažiau nei dabar, kai vadovauja Vaiva Žukienė.

Šiaip šio įrašo gal ir nebūtų buvę jei ne LŽS pirmininko Dainiaus Radzevičiaus įrašas FB, kuriame jis paragino kolegas rūpintis etika ir rašyti skundus naujajai Visuomenės informavimo etikos komisijai. „Taip galėtume greičiau valytis bent jau savo sektoriuje“, – parašė Lietuvos žurnalistų vadas.

Ir būtent ši frazė mane labiausiai prajuokino kartu ir sunervino, nes ji parodė, kad D.Radzevičius nieko nežino ir nieko nesupranta apie „valymąsi“ ir Etikos komisijos darbą. Nesmerkiu jo, nes, spėju, jam tai ir nerūpi. Savo darbą jis padarė prieš dvejus metus, kai Seimas pakeitė Visuomenės informavimo įstatymą ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją pakeitė Visuomenės informavimo etikos komisija.

O ši reikiamai pasirūpino, kad etikos Lietuvos žiniasklaidoje liktų kuo mažiau. Ir kad jos ieškoti būtų kuo sunkiau.

Teigiu tai, remdamasis savo asmenine patirtimi, nes kažkuriame Komisijos stalčiuje guli du mano rugpjūčio mėnesį išsiųsti skundai: vienas dėl 15min.lt pardavinėjamo turinio, kitas – dėl socialinės reklamos ant žarnyno koldūnų.

Komisijos Darbo reglamentas numato, kad skundai turi būti išnagrinėti per 90 dienų, o šiandien jau sausio 10-oji.

D.Radzevičius konstatuoja: „Dabar jau aišku viena – skundų kiekis ir posėdžių intensyvumas neatitinka realių poreikių. Tad situacija turi keistis“.

Bėda ta, mielas Dainiau, kad situacija jau pasikeitė. Vienas iš pirmųjų Visuomenės informavimo etikos komisijos darbų buvo Darbo reglamento keitimas ir skundų nagrinėjimo termino prailginimas. Mat prie L.Slušnio tas terminas buvo 60 dienų (ir komisija taip pat nespėdavo, nes nespėdavo ir anksčiau, kai būdavo 30 dienų).

Kitas Komisijos Darbo reglamento pakeitimas buvo nuostatos dėl rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. L.Slušnio laikais šiai kategorijai galėdavo būti priskiriamos žiniasklaidos priemonės, kurios per metus pažeisdavo etiką ne mažiau ne tris kartus. V.Žukienės laikais, tai yra, dabar neetiška gali būti pripažįstama žiniasklaidos priemonė, kuri per metus etiką pažeidžia ne mažiau nei penkis kartus.

Abu šie pakeitimai turi labai aiškią logiką ir labai aiškų rezultatą.

Logika paprasta – skundus nagrinėjami ilgiau, o tai reiškia, kad galimybė per tuos pačius metus įkliūti kelis kartus gerokai sumažėja. Ypač – turint galvoje, kad Komisijai nusispjaut ant savo pačios patvirtinto reglamento ir 90 dienų terminas nėra galutinis. Penki kartai vietoj trijų tą logiką dar labiau papildo, nes kai nagrinėji lėtai ir nesilaikai net 90 dienų termino, įkliūti penkis kartus iš esmės neįmanoma.

Rezultatas? Per naujosios Komisijos darbo laiką nė viena žiniasklaidos priemonė nebuvo pripažinta pažeidusi etiką daugiau nei 5 kartus per metus. „Lietuvos rytas“ pernai pažeidė tik 4 kartus, LRT ir TV3 – po 2 kartus.

Taigi, jokios grėsmės PVM lengvatai, jokios grėsmės įsisavinant valstybės ir savivaldybių viešųjų pirkimų lėšas ir jokios grėsmės pretenduojant į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pinigėlius.

Tereikėjo tik pakeisti Komisiją ir jos Darbo reglamentą. Ir etikos pažeidimų iš karto sumažėjo.

Būtina atkreipti dėmesį ir į dar vieną svarbią aplinkybę, apie kurią taip pat rašiau prieš dvejus metus. Tai yra, į pinigus.

Paskutiniaisiais L.Slušnio vadovavimo metais Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos metų biudžetas buvo 80 tūkst. litų.

Pirmaisiais V.Žukienės vadovavimo Visuomenės informavimo etikos komisijai metais – 2015-aisiais – metų biudžetas buvo beveik 82 tūkst. eurų.

L.Slušnio laikais komisijos nariai už posėdį gaudavo, berods, 150 litų. V.Žukienės laikais, jei teisingai suskaičiavau, vienam komisijos nariui už posėdį išeina apie 258 eurus. Arba – beveik 3500 eurų per metus. Kiek mažiau nei minimalus mėnesio atlyginimas.

2016 metais Komisijos biudžetas, neabejoju, bus kiek didesnis, nes D.Radzevičius ir kiti lobistai pasistengė, kad taip būtų, o Seimo nariai, kaip avinų banda, nubalsavo už tai, ką jiems pakišo. Net nebandydami suprasti, kad savo rankomis ne tik naikina žiniasklaidos etiką, bet dar ir pakiša lovį tiems, kurie tai darys.

Galima sakyti, jog etika buvo palaidota brangiai. Man tai buvo aišku jau tada – 2014-ųjų lapkritį. Bet kas iš to?

O jūs klausykite D.Radzevičiaus ir rašykite skundus Visuomenės informavimo etikos komisijai. Kuri ateityje galbūt tų skundų nagrinėjimo terminą pratęs iki 180 dienų. Kad maža nepasirodytų. Juk labai dirba ir nespėja.

Geros Jums etikos.

P.S. Beje, artimiausias V.Žukienės komisijos posėdis įvyks rytoj, sausio 11 dieną. Kokia posėdžio darbotvarkė iki šiol neskelbiama, ir tai, mano supratimu, labai gerai atspindi tos komisijos požiūrį į etiką ir savo darbą.

 

 

 

 

 

(4 balsų, vidurkis: 5.00 iš 5)
Loading...