R-Kiosk laukia manęs sugrįžtant…
Išėjęs iš „Neringos“ (prie Kijevo kotleto jau galima paprašyti šilto morkų ir žirnelių garnyro, o slyvos tokios pat skanios kaip visada), pastebėjau, kad laikas papildyti kasdienę tonizuojančio preparato „Camel“ normą. Arčiausiai – „Lietuvos spaudos“ valdomas R-Kiosk. Štai kaip viskas buvo…
Laikas: apie 14.30. Vieta – Gedimino pr. 19
Ateinu, bandau duris pastumti. Neatsidaro.
Bandau patraukti. Neatsidaro.
Lentelėje, kur nurodytas darbo laikas, pietų pertrauka nenumatyta.
Dar kartą stumteliu ir trukteliu. Nieko.
Iš už lango į mane žiūri jauna moteris. Nesišypso. Kažką rašo. Kažkoks vyras klūpi prie prekystalio.
Aš nusišypsau ir jau nebetraukiu ir nebestumiu. Tik stoviu.
Ji nesišypso. Aš stoviu.
Ji susižvalgo su savo kolege. nesišypso. Kolegė irgi nesišypso.Vyras vis dar klūpi.
Prieina juodaplaukė mergina. Stumteli, trukteli. Paklausia, ar dirba. Sakau, nežinau. Ji šypsosi.
Mergina iš už lango nesišypso. Jos kolegė pro langą nežiūri. Vyras pakyla ant kojų.
Nesišypsanti mergina pažiūri į vyrą ir jie kartu eina prie durų. Vis dar bandau šypsotis.
Mergina atrakina duris. Nesišypso. Vyras išeina. Irgi nesišypso.
Mergina užrakina duris. Nesišypso. Prie durų prilipdo tokš popierinį laikroduką, kuriame informuojama, kad petrauka truks iki 14.55.
Nusišypsau ir einu į „Iki“. Justyną ten visada šypsosi. Perku du pakelius, pasiimu dar ledinukų, ir servetėlių, ir šokoladą. Deja, nei duonos, nei pieno, nei naujo „Veido“ numerio nereikia.
R-Kiosk man šypsosi ir sako „Laukiame sugrįžtant“.
(9 balsų, vidurkis: 4,11 iš 5)
Loading...
