Artūras Račas

Šiandien gavau laišką iš naujosios Žurnalistų etikos inspektorės tarnybos vadovės Gražinos Ramanauskaitės-Tiumenevienės.

Tame laiške ji prašo manęs patikslinti, kokia informacija (konkretūs teiginiai) pažeidžia asmens teises, nes mano pozicija yra „perdėm abstrakti ir nepakankamai aiškiai išreikšta“.

Taip naujoji inspektorė reagavo į mano prašymą dėl A.Užkalnio paskelbto teksto, kuriame esu dergiamas.

Atsakydamas į tą laišką, parašiau, kad man nuoširdžiai gaila, kad mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos valstybės institucijos darbuotojai apsimeta kvailiais, neturi savigarbos ir nejaučia atsakomybės už savo darbą, tačiau vėliau pagalvojau, kad gerbiamai Etikos inspektorei G.Ramanauskaitei-Tiumenevienei galbūt turėčiau pakankamai aiškiai išreikšti savo poziciją.

Tai ir darau.

Taigi, gerbiama Gražina, Jums, kaip skambiai besivadinančiai Etikos inspektore, net ir neaiškinant turėtų būti suprantama, kad skelbti tekstus svetimu vardu, nėra padoru ir etiška. Gali būti, kad naujienų agentūroje ELTA, kurioje Jūs dirbote, tai buvo įprasta, tačiau šiandien Jūs jau nebe V.Tomkaus samdinė, o valstybės tarnautoja, todėl derėtų skaityti ne tik „Respubliką“, bet ir Visuomenės informavimo įstatymą bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.

Jūs rašote, kad mano teiginys, jog tekste pateikiami išgalvoti neva mano atsakymai į klausimus skamba „pernelyg abstrakčiai“ ir prašote, kad aš patikslinčiau, kuris išgalvotas ir į mano lūpas įdėtas neva mano atsakymas mane žeidžia. Toks Jūsų prašymas mane šiek tiek glumina, nes turėtumėte suvokti, kad bet koks išgalvotas ir į mano lūpas įdėtas atsakymas, nepaisant jo turinio, jau yra Visuomenės informavimo įstatymo ir Etikos kodekso pažeidimas.

Tačiau gali būti, kad dirbdama agentūroje ELTA, jūs su tuo susidūrėte ir pati sugalvodavote ar žurnalistams liepdavote sugalvoti atsakymus už žmones iš kurių imdavote interviu. Ir gali būti, kad ties seni įpročiai išliko ir todėl Jums ne viskas yra aišku ir pernelyg abstraktu.

Todėl bandau paaiškinti taip, kad net Jūs, dirbusi pas V.Tomkų ir neturėjusi nieko bendro su žurnalistika, pajėgtumėte suprasti.

Aptariamame tekste teigiama, neva aš sakau: „On the very next day I crawled into the Russian Embassy on my knees with my hand reaching out, the way stinking beggars do“.

Aš taip niekada nesakiau, ir tai, kad padugnės pristato tai kaip mano teiginius, mane žeidžia.

Gali būti, kad jūs nesuprantate angliškai, todėl toliau, kad būtų aiškiau, aš iš karto pateiksiu Jums aptariamo teksto apytikslį vertimą į lietuvių kalbą, nors, tiesą pasakius, abejoju, kad tai padės.

Bet negaliu nebandyti.

Todėl paaiškinu Jums, gerbiama Gražina, kuri turi rūpintis žiniasklaidos etika, kad mane žeidžia padugnių bandymas įdėti man į lūpas teiginį, neva aiš taikiausi į savo sėklides ir neva mane išgelbėjo mano šuo Dora, kuri pradėjo loti, nes jai nepatiko „mano kiaušių kvapas“.

Ar pakankamai aišku ir neabstraktu, gerbiama Gražina?

Jei dar neaišku, tai mane žeidžia tai, kad padugnės į mano lūpas įdėjo teiginį, kad „Mano Mama išbėgo ir pasakė: nedaryk to, kol aš esu čia. Jei nori viską pabaigti, tai tavo reikalas, bet daryk viską lauke. Aš atgavau protą, nuleidau ginklą: ji išgelbėjo mano gyvybę“.

Ar jau aiškiau, gerbiama Etikos inspektore Gražina. Ar vis dar nepakankamai aišku ir pernelyg abstraktu?

Tada tęskim toliau ir pabandykite įsivaizduoti (jei turite bent šiek tiek vaizduotės ir sugebėjimo mąstyti), kad kas nors į Jūsų lūpas įdeda ir viešai paskelbia štai tokią frazę:

„Kai esi girtas ir bedarbis gali daryti bet ką. Prisimenu tą dieną nuspirkau kelias skardines pigiausio albaniško gėrimo, kuriuos aš pirkau už rublius. Ir mes smagiai paplaukiojome ežere. Mes nesinaudojome dušu kelias savaites, nes neturėjome pinigų padoriems moteliams, todėl kai įlipome į vandenį, pradejome teptis rūkytais lašiniais, kurie mums pakeitė muilą.“

Gali būti, kad Jūsų, gerbiama Etikos inspektore Gražina, tai nežeistų ir nežemintų Jūsų garbės ir orumo. Galbūt Jūs, dirbdama pas V.Tomkų, esate pripratusi prie panašių „žurnalistikos“ šedevrų.

Tačiau aš V.Tomkui nedirbau (nors rašiau komentarus jo laikraščiui iki tol, kol jis pasakė, kad jo reklamos davėjai yra svarbesni nei nuomonė, kurią aš noriu apie juos išsakyti), todėl mane tai žeidžia. Ir žemina mano garbę ir orumą.

Nežinau, ar Jus žeistų, jei koks nors padugnė paskelbtų Jūsų ir Jūsų sutuoktinio nuotrauką ir pavadintų pastarąjį Jūsų tėvu. Tačiau kai mano sutuoktinę padugnės vadina mano mama, mane tai žeidžia. Ir žeidžia mano sutuoktinę taip pat.

Taip pat nežinau, ar Jus, gerbiama Etikos Gražina, žeistų, jei koks nors padugnė viešai paskelbtų, jog jūs atsakinėjate į klausimą, kodėl Jus, gerbiama Gražina, vadina kvaila beždžione.

Bet, norite tikėkite, norite ne, mane žeidžia tai, kad tas padugnė leidžia sau skelbti neva aš atsakinėju į klausimą, kodėl mane vadina Iguana.

Aš labai norėčiau žinoti, gerbiama Etikos inspektore Gražina, ar Jūsų garbę ir orumą žeistų koks nors padugnė, parašęs neva Jūs pasakojate, kd kai buvote maža, savo gimtajame mieste vaikščiodavote demonstruodama visiems savo vaginą. Bet nežinau, nes nesu Etikos inspektorius ir nedirbau pas V.Tomkų.

Tačiau – gal tai Jus, gerbiama Etikos Gražina, ir nustebins – bet mane žeidžia padugnės į mano lūpas įdėtas teiginys, neva aš vaikščiojau Panevėžyje visiems rodydamas savo penį, o žmonės šaukdavo „tas bybis vėl pasirodė“ ir mėtydavo į mane akmenis.

Nežinau ir to, ar Jus, gerbiama Etikos Gražina,  įžeistų koks nors padugnė, į Jūsų lūpas įdėjęs teiginį, jog būdama 25 metų, Jūs lytiškai santykiavote su vyru, kuris buvo panašus į gorilą ir todėl tapote makaka. Nežinau, nes man nežinoma, kaip Jūs vertinate savo garbę ir orumą ir ar turite savigarbos.

Aš jos vis dar turiu, todėl mane žeidžia padugnės paskelbtas teksts, kuriame aš neva sakau, kad kai man buvo 25 metai, aš lytiškai santykiavau su moterimi, kuri buvo panaši į iguaną ir po to pats tapau iguana.

Ar jau pakankamai aišku ir nebeabstraktu, gerbiama Etikos Gražina? Ar jau suprantate, dėl ko kreipiausi į instituciją, kuriai Seimas pavedė Jums vadovauti ir kur už vadovavimą Jūs mintate mano uždirbtais pinigais?

Jei vis dar neaišku ir „pernelyg abstraktu“, užduosiu Jums, gerbiama Etikos Gražina, kontrolinį klausimą: ar Jums būtų aišku ir neabstraktu, jei koks nors padugnė parašytų, neva Jūs sakėte, kad naktimis Jūs demonstruojate savo vaginą prieš Ramanausko ir kitų „sėkmingų ir gerai uždirbančių žmonių“ fotografijas ir  kad po to Jūsų, Etikos Gražina, klitorį palaižo šuo, ir Jūs abu ramiai užmiegate?

Man tai būtų aišku. Ir todėl man taip pat aišku, kad padugnė, viešai paskelbęs, neva aš teigiu, jog naktimis rodau savo penį Ramanausko nuotraukoms ir kad mano šuo laižo mano kiaušius, normalioje valstybėje ir esant normaliai parlamento skiriamai žurnalistų etikos priežiūros institucijai, kuri jaučia atsakomybę už savo darbą ir kurios darbuotojai turi bent krislelį sąžinės ir savigarbos, jau seniai būtų įvardytas kaip visuomenės atmata.

Tačiau Lietuvoje žurnalistų etikos priežiūros tarnybai vadovaujate Jūs, gerbiama Etikos Gražina. Todėl ta tarnyba man siuntinėja raštus, kad tik kuo ilgiau nieko nereikėtų daryti.

Iš dalies aš Jus, gerbiama Etikos Gražina, suprantu. Jums baisu, Jums nedrąsu, Jūs bijote padugnių, todėl, kaip ir Jūsų pirmtakė Zita, laikotės pozicijos, kad geriausiai nieko nedaryti. Algą juk vis tiek mokės, ar ne? Be to, mokesčių mokėtojų pinigais galima ir pasibylinėti, o teismai, kaip žinia, trunka ilgai. (Tiesa, net ilgai trunkančiuose procesuose paaiškėja, kad Jūsų tarnybos teisininkų kompetencija panaši į mane dergiančius tekstus rašančių padugnių, bet Jums, gerbiama Gražina, tokios kompetencijos pakanka, kaip ir Jūsų pirmtakei Zitai, ar ne?)

Bet ar viduje ramu, gerbiama Etikos Gražina? Ar tik dėl varganos algos gyvenate? Ar tokios sąvokos kaip savigarba, atsakomybė, reputacija Jums, gerbiama Gražina, jau nieko nebereiškia?

Klausimas, žinoma, retorinis, tačiau Jūsų kadencija dar tik prasidėjo, o prieš akis dar ilgi penkeri metai. Kurie bus ne abstraktūs, o konkretūs. Ir per kuriuos kiekvienas Jūsų padėtas parašas liudys apie Jūsų etikos, garbės ir orumo supratimą.

Jei šios sąvokos, žinoma, Jums, gerbiama Etikos Gražina, turi kokią nors reikšmę.

Aš pasižadu, kad visus tuos penkerius metus bandysiu padėti Jums tą reikšmę suprasti. Nepaisant to, kiek man tai kainuos, nepaisant to, kiek atsirašinėjimo laiškų Jūs man siųsite ir nepaisant to, kad pats suprantu, jog priversti žmogų be savigarbos tą savigarbą atgauti yra beveik beprasmis darbas. Ypač – kai beveik niekam aplinkui tai nerūpi, įskaitant ir daugumą Seimo narių, kuriems nusispjaut ant žiniasklaidos ir jos etikos. Nes atėjus rinkimams, svarbu ne etika, o pinigų kiekis.

Tačiau žinote ką, gerbiama Etikos Gražina? Man irgi nusispjaut ant Seimo daugumos, kuri, nesuprasdama ką daro, paskyrė Jus Žurnalistų etikos tarnybos inspektore.  Seimo daugumos keičiasi, ir galbūt kita Seimo dauguma nebus tokia abejinga kaip ši ir galbūt jai šiek tiek daugiau rūpės, ką veikia mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma institucija, kurios darbuotojai neturi nei kompetencijos, nei savigarbos ir švaisto pinigus teismuose gindama savo kvailus sprendimus.

O galbūt taip nebus. Tada viskas liks tik Jūsų, gerbiama Etikos Gražina, sąžinei.

Nežinau, ar Jūs, Etikos Gražina, turite vaikų, tačiau net ir būdamas ne pačios geriausios nuomonės apie Jus ir Jūsų kompetenciją, niekada Jums nelinkėčiau, kad Jūsų vaikai (esami ar būsimi) perskaitytų publikaciją, panašią į tą, kuri, anot Jūsų yra „perdėm abstrakti“.

Tačiau, jei Jūsų, gerbiama Etikos Gražina, požiūris į žiniasklaidą, etiką, garbę, orumą, pareigą ir atsakomybę nepasikeis, vieną dieną taip gali atsitikti.

P.S. Nuoširdžiai tikiuosi, kad Jūsų, gerbiama Gražina, mergautinė pavardė neturi jokios įtakos Jūsų garbės, orumo ir etikos supratimui bei Jūsų sprendimams.

Čia yra tai, kas Etikos Gražinai yra perdėm abstraktu ir nelabai aišku

(6 balsų, vidurkis: 5,00 iš 5)

Loading...