Mirštam kaip musės. Bet čia apie vidutinius statistinius:)

Kažkaip liūdnoka man šiandien. Visą laiką pats sau sakiau, kad gyvensiu mažiausiai iki kokių 80, o gal net kaip senelis – iki kokių 98-erių, bet štai paskaičiau Statistikos departamento pranešimą ir sužinojau, kad visai neseniai pradėjau paskutinį savo gyvenimo trečdalį…

O dar, atrodo, taip neseniai į mokyklą į šokius vaikščiojau…

Ta va, Statistikos departamentas sako, kad vidutinio vyro Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – vos 64,9 metai (įsivaizduojat, net į pensiją nespėja išeiti, o Sodrai pinigų trūksta).

Ir ne, kad geryn eitų. Priešingai – nuo 2000 metų mūsų tikėtina gyvenimo trukmė sutrumpėjo ištisais dviem metais (įsivaizduojat, kažkam visiškai neteko patirti G.Kirkilo Vyriausybės kadencijos, nors jei jis būtų valdęs 2000-aisiais, būtų matęs…)

O mirtingumas auga ir auga: 1000 vyrų pernai teko 15,7 mirčių. O 2000-aisiais tebuvo 12,5…

Gyvenimas lyg ir gerėja, bet dėl to gerėjimo mirštam kaip musės….

Ir kas blogiausia – mano žmogus, jei mes abu statistiški, beveik 13 metų turės našlauti… Gaila kažkaip, lyg ir neteisybė..

Nes moterys statistiškai gyvena ilgiau (77,2 metų), ir miršta rečiau (11,6 mirčių 1000 moterų) ir jų tikėtina gyvenimo trukmė nuo 2000 metų sumažėjo tik 0,3 metų (pamenate mūsų – dviem metais).

Bet aš vistiek optimistas.

Žinote kodėl?

Todėl, jog manau, kad nesu tas statistinis vidutinis Lietuvos vyras.

Taip kad gyvensiu mažiausiai iki 80… Kaip tikiuosi ir dauguma Jūsų čia užeinančių:)

(5 balsų, vidurkis: 4,20 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    Zuokula bus sveikatos ministras ir viskas bus gerai!:)

  • Anonimas

    Silpsta lietuviai. Greičiausiai žūva silniausi.
    O jūs, Artūrai, rūkydamas Camel, nesitikėkite sulaukti nė 75. Jau dabar užsisakykite mastabą iš turkiško marmuro, urną pelenams iš kiniško porceliano, surašykite testamentą ir laukite ponios juodais drabužiais su dalge (litovka).
    Aš jau tai darau, nes rūkau ir neprisiverčiu atsisakyti šio „džiaugsmo“.

  • Anonimas

    Panem et circensis! Ko tauta norėjo, tą ir gavo – abonentinių „vertybių“, „proveržio“ ir „realybės show“, perkelto iš TV į Seimą, kokteilį. P.S. Vis dar naiviai tikiu sveika Kubiliaus nuovoka:)))

  • Anonimas

    Nesitikėk , Artūrai, kad gyvensi. Jums neleis. Yra specialios organizacijos, kurios labai mėgiamus autorius, veikėjus naikina. Pvz.: nužudytas įgrūdant šuns narvan G.Beresnevičius ir daugybė kitų, kurie pasako per daug TIESOS. Defenestruotas VSD-e tūnančiai penktajai kolonai nepatogus Pociūnas. Kiti, tai supratę, staigiai keičia politines nuostatas. Ir padaro klaidą – vis tiek širdyje, švelniai tariant, valdovams jie lieka „nepatogiai“ mąstantys, todėl puiki proga juos likviduoti – nieks dabar jau nebeįtars. Kaip Jums atrodo, kodėl Grinevičiūtė pakeitė politines pozicijas? – manau suprato iš kur skersvėjis pučia.
    Mafija valdo.

  • Anonimas

    Tokio didelio (ir didėjančio) mirtingumo priežastis (ir veiksnys) yra gajus ir gilėjantis alkoholizmas. Rimtai. Oficialieji 14+ (o pagal alkoholinių psichozių skaičių, kurių nenuslėpsi, manoma, kad ir 18+) litrų gryno alkoholio per metus vienai galvai (įskaitant kūdikius) yra jau labai, labai per daug. Kaip tai siejasi su sveikata ir gyvenimo amžiumi? *Tiesiogiai*.
    Tiesiogiai ir netiesiogiai tai siejasi ir su ekonomika, nusikalstamumu, socialinėmis problemomis, intelektiniu, moraliniu visuomenės ir tautos degradavimu. Tai čia jei žiūrėti sistemiškai, o ne individualiai moralizuoti.

    Dabar yra pasiektas sovietinio alkoholizmo apogėjus (link 1980’ųjų, ~15 l/m.); net ir anuomet pakako proto pradėti — visų prima pripažįstant grėsmę „nenugalimai ir nepaveikiamai sistemai“ — antialkoholinę kampaniją.

  • Anonimas

    Slyvanosiui. Yra toks švediškas snus. Prieš pusmetį pabandžiau ir dabar atstoja rūkymą. Plius išeina pigiau, net ir su parsisiuntimo kaina. O jei dar pats gaminiesi, tai visai pigu.

    http://www.swedish-snus.com

  • Aš tikiuosi gyventi 100 metų! Mano giminės vyrai ilgaamžiai. Bet programuotojo darbas gali mane ankščiau pribaigti :).

  • Anonimas

    Smokui: kramtomasis (snus) ir uostomasis tabakas Lietuvoje – draudžiams prekės pagal Alkoholio ir tabako kontrolės įstatymą. „Nikorete“ trigubai brangesnė už cigaretes, bet efektas priešingas: dar labiau norisi rūkyti…

  • Anonimas

    Mesti rūkyti yra sunkiau dėl psichologinių priežasčių, nei dėl fiziologinių. Metus labai pasikeičia gyvenimo būdas.Žmogus rūkymą suriša su kasdieniais ritualais, veiksmų grandinėmis, bendravimu ir bendravimo ratu. Kaip metęs rūkyti, galiu pasakyti, kad tas dalykas yra sunkiausias. Patogiausia yra mesti iš karto, be jokių iškilmingų datų. Datas mėgina nustatyti vidinis demonas, kuris paslaptingai tikisi, kad datą nukelsite (čia kaip IAE uždarymas). Paprasčiausias receptas yra išvažiuoti atostogų į gryną orą ( galima apsieiti ir be to, bet bus sunkiau). Geriausia vienam. Kitaip demonas pasiūlys susipykti, kad turėtumėt teisę parūkyti. Nuostata turėtų būti tokia: nerūkysiu šešis mėnesius, jei po to dar nuoširdžiai norėsiu rūkyti, rūkysiu. Galiu patikinti, kad po 6 mėnesių prisirišimas dingsta, tik nereikia nusiraminus mėginti ta proga užtraukti dūmą. Metant rūkyti sveika turėti neatplėštą cigarečių pakelį. Kai demonas sugundo jį atplėšti, galima įvesti taisyklę: išgeriu lėtai vandens ir gerai pagalvoju, ar dabar parūkyti yra visiškai būtina, ar tikrai daugiau negaliu? Taip pamąsčius krizė praeina ir demonas eina pailsėti iki kito karto. Būtina daug vaikščioti gryname ore, valgyti natūralų be prieskonių maistą, skaityti ir miegoti. Po mėnesio atostogų galima grįžti į normalų gyvenimą ir bandyti įveikti savo kasdienius įpročius. Būtina nustoti gerti kavą, pakeisti bendravimą (pradėti bendrauti nerūkant). Jei labai užpuola vidinis demonas, eiti pasivaikščioti 5 min. į gryną orą, arba pastovėti balkone. Būtina visą laiką laikytis taisyklės: niekad daugiau nerūkysiu nei vienos cigaretės prieš tai gerai nepagalvojęs ar verta. Apmąstymui reikia paskirti 5 min. Jei nebėra mirtinas reikalas parūkyti , galite mesti apmąstymus anksčiau. Kasdien reikia stebėti save ir jausti pasitenkinimą savo valia, pastebėti, kad rūkyti norisi tikrai mažiau ir turėti viltį, kad po 6 mėn. priklausomybė visai dings. Nereikia piktai reaguoti į cigarečių dūmus. Reikia galvoti, kad tavęs jie daugiau neliečia. Kaip metęs po ilgo stažo, galiu pasakyti, kad kritinė riba yra 3 mėnesiai. Paskui viskas yra lengviau. Iš esmės pradėdami rūkyti mes apgyvendiname savo viduje demoną mintantį nikotinu. Tai jis mus užvaldo ir neleidžia galvoti ir elgtis logiškai.Siūlau neduoti tam veikėjui maisto, tegul jis stimpa badu. Jei gerai pagalvoji, tai tas rūkymas kiek ir juokingas užsiėmimas. Jums Artūrai siūlau neapsiriboti 80 metų, gyvenkit ilgiau.

  • Anonimas

    kažkaip paviršiumi nuslydote prieš Vėlines. Vyrų gyvenimo trukmę daugiausiai apkarpo tai, kad jų kelis kartus daugiau užsimuša avarijose, kriminaliniuose nutikimuose ir t.t. Ir ypač Lietuvoje, pasižyminčioje ypatinga vairavimo kultūra, ypač ką tik teises gavusių „erelių“, ir visokių gezų ir pan. sąskaitų suvedinėjimu pagal pirmykštės bendruomenės papročius…