Mirštam kaip musės. Bet čia apie vidutinius statistinius:)
Kažkaip liūdnoka man šiandien. Visą laiką pats sau sakiau, kad gyvensiu mažiausiai iki kokių 80, o gal net kaip senelis – iki kokių 98-erių, bet štai paskaičiau Statistikos departamento pranešimą ir sužinojau, kad visai neseniai pradėjau paskutinį savo gyvenimo trečdalį…
O dar, atrodo, taip neseniai į mokyklą į šokius vaikščiojau…
Ta va, Statistikos departamentas sako, kad vidutinio vyro Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – vos 64,9 metai (įsivaizduojat, net į pensiją nespėja išeiti, o Sodrai pinigų trūksta).
Ir ne, kad geryn eitų. Priešingai – nuo 2000 metų mūsų tikėtina gyvenimo trukmė sutrumpėjo ištisais dviem metais (įsivaizduojat, kažkam visiškai neteko patirti G.Kirkilo Vyriausybės kadencijos, nors jei jis būtų valdęs 2000-aisiais, būtų matęs…)
O mirtingumas auga ir auga: 1000 vyrų pernai teko 15,7 mirčių. O 2000-aisiais tebuvo 12,5…
Gyvenimas lyg ir gerėja, bet dėl to gerėjimo mirštam kaip musės….
Ir kas blogiausia – mano žmogus, jei mes abu statistiški, beveik 13 metų turės našlauti… Gaila kažkaip, lyg ir neteisybė..
Nes moterys statistiškai gyvena ilgiau (77,2 metų), ir miršta rečiau (11,6 mirčių 1000 moterų) ir jų tikėtina gyvenimo trukmė nuo 2000 metų sumažėjo tik 0,3 metų (pamenate mūsų – dviem metais).
Bet aš vistiek optimistas.
Žinote kodėl?
Todėl, jog manau, kad nesu tas statistinis vidutinis Lietuvos vyras.
Taip kad gyvensiu mažiausiai iki 80… Kaip tikiuosi ir dauguma Jūsų čia užeinančių:)