Liudijau stebuklą…

Laikas: 2010 metų lapkričio 16 diena

Vieta: „Crowne Plaza“ viešbučio konferencijų salė

Aplinkybės: Bendrovės „Coface“ organizuota „Rizikos valdymo konferencija 2010“

Trumpas aprašymas: Po Ūkio viceministro Daumanto Lapinsko pranešimo apie eksporto plėtros priemones atsistojo verslininkas – bendrovės „Raguvos baldai“ atstovas ir pradėjo… girti dabartinę valdžią. 

Sakė, jo per pastaruosius dvejus metus pagerėjo Ūkio ministerijos veikla, jog jos siūlomos priemonės padeda plėtoti verslą ir eksportą, jog sumažėjo biurokratijos norint gauti Europos Sąjungos paramą, pasikeitė kai kuriose institucijose dirbančių valdininkų požiūris į verslininkus.

Kalbėjo neilgai, kokias porą minučių.

Jam baigus kalbėti salėje (kurioje buvo nemažai kitų verslinkų), kelias sekundes buvo visiškai tylu.

Akies krašteliu stebėjau, ar kas nesižegnoja ar netraukia iš kišenės buteliuko su švęstu vandeniu.

Ar kokio šaltojo ginklo…

Ne.

Ir niekas iš buvusiųjų salėje „Raguvos baldų“ atstovo nebandė plikomis rankomis pasmaugti.

… Diskusija tiesiog vyko toliau…

O dar kiek vėliau kalbėjo bendrovės „Wawin Baltic“  direktorius.

Ir jis sakė, kad bendrovės eksportas į ES šiemet išaugo 75 procentais ir kad teko padidinti darbuotojų skaičių 23 procentais.

… Aš tai manau, kad reikėtų kokį paminklinį akmenį šalia viešbučio pastatyti.

Kaip Šiluvoje.

Arba bent jau lentelę prie konferencijų salės durų sidabriniais varžtais prisukti.

A.Kubiliaus sugriautoje ir nualintoje bei verslą žlugdančioje Lietuvoje ne kasdien juk tokie stebuklai įvyksta…

(11 balsų, vidurkis: 4.45 iš 5)
Loading...
  • Trakimas

    Nėra apie ką,tai niekas ir nediskutuoja.:)Visai neseniai net pati finansų ministrė siūlė „į snukį“ bandantiems diskutuoti:).Žmonės ir nepasidavė „provokacijai“,o „pranešėjas“ gaus kokį kreditą palengvintomis sąlygomis-čia Lietuva-kitaip čia verslas nedaromas….

  • Blynas

    „A.Kubiliaus sugriautoje ir nualintoje bei verslą žlugdančioje Lietuvoje ne kasdien juk tokie stebuklai įvyksta…“ – Čia ironija ar realios mintys?

    • nerijus

      …ironija.

  • Trakimas

    Realybė–„Pernai vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 626 eurai, o tai trečias mažiausias rodiklis (po Bulgarijos ir Rumunijos) ES. Pagal šį rodiklį mes atsilikome nuo Latvijos (643 eurai) bei Estijos (753 eurai).“Mes lenkiam tik rumunus su bulgarais.:)

    • Jurkis

      Šiaip tai panašiai buvo visą paskutinį dešimtmetį.

    • tskant

      bet estai ir latviai Kirkilo neturejo.. :) estai kai ka spejo nuveikt per tuos metus, kol Kirkilas pas mumi Leo state..

  • Fredis*

    Kas moka naudotis statistikos departamento teikiama vieša informacija (www.stat.gov.lt), tas žino, kad eksportui dirbančios ūkio šakos (mineralinės trąšos, mineralinis kuras, baldų pramonė, medienos pramonė, maisto pramonė, tekstilė ir kt.) jau beveik metai sparčiai didina gamybos apimtis. Jei valdžia sumažintų PVM laikraščiams – žiniasklaidininkai („Veidas“ A.Šindeikis, Lrytas R.Valatka, „Delfi“ V.Laučius, Balsas.lt T.Čyvas, LRT R.Mliūtė) būtų mažiau surūgę ir skleistų optimistiškesnę informaciją. Gyvenantiems dezinformaciniame lauke būna labai keista girdėti normalių žmonių normalių kalbų, todėl tenka baukščiai dairytis ar aplink sėdinti publika nesitraukia iš dėklo šaltojo ginklo ar buteliuko su raminančių žolelių ekstraktu.

    • Trakimas

      Eksporto didėjimas rodo apie tų šalių,į kurias eksportuojama,ūkio augimą.Iš eksporto eksportuojanti šalis mokesčių pavidalu praktiškai nieko negauna.Vienas pliusas yra valiutinės įplaukos,nuosavos valiutos stabilumui palaikyti.O valstybės skola tik auga ir augs,kol ją nupirks lenkai arba rusai:)(juokauju).

      • Negauna nieko ? Na kaip čia pasakius. Man užtenka Vokietijos ar Kinijos pavyzdžio. Tai yra šalių, kurios eksportuoja daugiau nei importuoja arba kitaip pasakius gyvena iš eksporto. Ar jos dabar dreba kaip kokia Graikija ar Airija?

      • stellar penny bun

        „Iš eksporto eksportuojanti šalis mokesčių pavidalu praktiškai nieko negauna…“

        Idiotiškumo viršūnė.

        Are you VAGNORIUS in disguise?

        • Trakimas

          Į biudžetą mokesčius moka išimtinai tik „darbo jėga-dirbantieji“.Gal jau girdėjote,kad net bankai nusiplovė nuo pelno mokesčio mokėjimo,kuris ir taip yra juokingas?Pasidomėkite biudžeto struktūra ir pamatysit,kad tai išimtinai „vartojimo mokesčiai“-PVM,akcizai,GPM,PSD ir pan.

          • Auksinis kardas

            „Iš eksporto eksportuojanti šalis mokesčių pavidalu praktiškai nieko negauna“ – deja, tegaliu prisidėti prie įvertinimo idiotiškumu. Siūlyčiau tiesiog pamodėliuoti kas pvz. įvyksta kai eksportuojanti įmonė 10 kartų didina šiuos pajėgumus.

            1. Naujos darbo vietos. Naujos pajamų galimybės ir atitinkami pajamų bei vartojimo mokesčių didėjimai, mokami eksportuojančioje šalyje.
            2. Nauji žaliavų bei rangos poreikiai. Naujos galimybės jas tiekiantiems eksportuojančioje šalyje ir atitinkamas tiekėjų bei rangovų mokesčių didėjimas.
            3. Didėjantis pelnas. Pelnas šalyje apmokestinamas.
            4. Paskirstyto pelno cirkuliacija – papildomų pinigų cirkuliacija, taip pat numetanti mokesčių drožles.

            Gal nedaug ką pamiršau. Svarbiausia, esmė – galinti daugiau parduoti šalis gali daugiau uždirbti ir tapti turtingesnė. Tad, gal nereikia nesąmonėmis tvindyti erdves, panašias į šią? Vaizdai gaunasi nykūs.

          • Trakimas

            „pelnas šalyje apmokestinamas“-džiugu girdėti:)Pasidomėkite,kiek procentų nuo biudžeto pajamų ,sudaro pelno mokestis:)Tai tik keli procentai,kurie neturi jokios esminės reikšmės.“Naujos darbo vietos“,kai šalyje yra 350 000 bedarbių,taip pat labai kukliai papildo biudžetą,nes tos darbo vietos yra menkai apmokamos,dėl ko „vartojimas “ padidėja mikroskopiniu dydžiu.Jei kokia 100 žmonių įmonė 23 procentais padidino darbuotojų skaičių-tai reiškia įdarbino 23 žmones už minimumą.

          • Auksinis kardas

            Trakimai, ar pats bent suvoki pvz. žemesnio pelno mokesčio privalumus? Gal nori pasireikšti labiau visapusiškai?

            Mokestinė sistema yra įvairių mokesčių lygmenų pasiekta tam tikra lygsvara – būsena. Kiekvienas lygmuo kažką reiškia bendrai visumai, kaip ir jo pakeitimas – visai nebūtinai teigiamo bendram našumui!

          • Trakimas

            Mes čia ,Tamsta Auksinis Karde,kaip aklas su kurčiu diskutuojam.Jei tikrai trokštate įgyti žinių-pasiimkit kokį Maldeikienės vadovėlį 12 klasei ir studijuokit.Aš jums padėti niekuo negaliu.Atleiskit:)

          • stellar penny bun

            Pagal Trakimą išeina, kad Kaišiadorių paukštyne viščiukus augina Mitsubishi robotai, o Raguvos baldai spinteles augina šiltnamiuose…

            =DDDD

          • Auksinis kardas

            Ne, Trakimai, pas vadovėlius manęs jau nesiuntinėk kai čia pradedi lysti su savo gėrybėmis. Klausimas buvo pateiktas aiškus: ar suvoki ką visumoje reiškia pelno mokesčio didinimas, jei tai tamstos siūlymas, nes kol kas panašu, jog virkavai dėl to. Ir kalba sukosi labiau apie eksportuotojus, nei apie bankus – ar ne taip?

            O gal dar tebesi įsikandęs ir šio savo perlo: „Iš eksporto eksportuojanti šalis mokesčių pavidalu praktiškai nieko negauna“? Būtų visai beviltiška, negi taip ir yra?

      • tskant

        Tamsta Trakimai, o galite pasakyti, kaip tamstos isivaizdavimu butu gerai? Na tarkim, kokius rodiklius jus pripazintumet pozityviais? ir ka siulytumet daryt pirmiausia? (na, be to, kad pirmiausia siulytumet idarbint biezdariu bedarbi Vagnoriu.. (past.: gerb A.R., pazadu pasitaisysiu, ikvepsiu toleracijos. nu, kada nors)

        • Trakimas

          Galiu pasiūlyti ir Prunskienę.Gera specialistė,tačiau apleidusi viešų ryšių sritį,todėl ir pralaimėjo politinę kovą:)
          „Moterų“ partija,kunigaikštienės regalijos ir dar daug klaidų yra padariusi,nes neturi gero viešų ryšių specialisto,kaip Nerijus ,pvz.:)

          • tikiuosi juokauji…
            vienok smagu, kaimuose iki siol, prunskiene vos ne sventoji..

      • mdxacuk

        Jaučiu, kad netrukus tamstai teks kaulyti Tinklaraštininko, kad ištrintų šitą pasisakymą be pėdsakų, kaip jau kartą buvo. Bandau prisimint, ar esu čia kada nors skaitęs ką nors durnesnio. Mano manymu tai yra absoliutus rekordas. Panašu, kad Miestelėnų gretos ne tik pasipildė, bet ir radikaliai kokybiškai atsinaujino.

        • Trakimas

          Mielas,mdsxuk:)Po trumpos diskusijos apie pensijų fondus jau kitą dieną atsirado keli oficialūs „fondų valdytojų“ pareiškimai net keliuose labai rimtuose leidiniuose.:)
          Ko daugiau norėti?O ponas Račas tuoj pat mane „nutildys“,jei tik viršysiu kokį „limitą“ ar „šiurkščiai pažeisiu etiką“.:)Net neabejokit:)

          • tskant

            na jau ne. manau, p.Racas siuo atveju vadovausis taisykle – duok durniui kelia.. :) Jus kalbekit, p. Trakimai, kalbekit :))Yra tokiu zmoniu, taip pat ir politikoje, kuriu visai nereikia tildyti. Ju idiotizmas kalba pats uz save. Pvz visu nepelnytai pamirstas buves Prunskienes bendrazygis – eks Seimo pirmininko pavaduotojas Pekeliunas.. Ot tai vare biciuks :) geresniu viesuju rysiu ir sugalvot negalejai. Tik prasizioja ir jau istorija :)) net dabar smagu prisimint. ypac kai isijausdavo i savo svarbuji vaidmeni ir pavarydavo ka nors apie geopolitika ar globaliaja ekonomika.. Jus kazkuo panasus, tamsta Trakimai. Yra tokis pasakymas – visiskas Pekeliunas, na, arba siuo konkreciu atveju – visiskas Trakimas :))skia

          • mielas tskant, vis dėlto prilaikykit arklius šiek tiek.

          • Trakimas

            Kažkodėl tikėjausi,kad gausiu „visiško Razmos“ titulą:)))

  • Anot vz.lt stebuklą liudiją ir užseniečiai :)
    „Cynthia Pasky, tarptautinės žmogiškųjų išteklių konsultacijų bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ prezidentė ir vykdomoji direktorė. Pasak jos, Lietuva investuotojams šiuo metu užsienio žiniasklaidoje atrodo daug patraukliau nei likusios mūsų regiono kaimynės ar tokios šalys kaip Airija ir Ispanija.“
    čia galima pasiskaityti daugiau http://vz.lt/2/straipsnis/2010/11/15/Investuotojai_geras_Vyriausybes_darbas_prastai_nusviec

    • Trakimas

      „„DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis sako, jog investicijoms Lietuva nėra patraukli, nors deda pliusą Vyriausybei už pastangas jų pritraukti. Jo manymu, šiemet šalies ūkis dar smuks, bet kitąmet jau truputį ūgtels.

      Vyriausiasis banko analitikas prognozuoja, jog šiemet metinis šalies ūkio nuosmukis bus 1 proc., užtat kitąmet ir po metų BVP augs atitinkamai 2 proc. ir 4 proc.“

      • Jurkis

        O tu kada nors matei, kad mes apie save patys gerai atsilieptume?

      • Trakimas

        Suprantu,kad man tuoj pat argumentuos,kad Rudzkis tikriausiai „ne tam klane geria“..:)

      • „Jei ekonomistas yra ekspertas žinantis kas bus rytoj, kodėl šiandien dalykai nevyksta taip, kaip jis numatė vakar“ / „An economist is an expert who will know tomorrow why the things he predicted yesterday didn’t happen today“ Laurence J. Peter ;)

        • Trakimas

          Todėl,kad ekonomistas įvertiną situaciją,tačiau neturi jokių svertų tą situaciją veikti.Svertai yra vyriausybėje ir seime.Situaciją galima apversti aukštyn kojom per tris bemieges naktis visaip darkant įstatymus:)

      • stellar penny bun

        Rudzkis who?

        2009m. spalio mėn. 22d…. DnB Nord bankas per 9 šių metų mėnesius patyrė 237.2 mln. Lt grynąjį nuostolį.

        Būdamas banko akcininku, išsiūsčiau tokius analitikus į Luksnėnų sodus obuolių skinti.

        • Auksinis kardas

          Prieš metus? Pačiame krizės įkarštyje? Kaltas VIENAS analitikas, kuris gal priiminėja sprendimus?!

          Rudzkis yra vienas stipriausių šalies analitikų.

          • stellar penny bun

            Bet tai gal turint tokius rezultatus nereikia kišti savo trigrašio į viešumą… o tai gaunasi mes iššvaistėme akcininkų pinigus, kadangi Lietuvoje buvo bloga ekononominė aplinka.

  • tskant

    Pries kelias dienas klausiausi ziniu apie rinkimu rezultatus protestu nualintoje Graikijoje. Rinkimus laimejo valdantieji, t.y. tie, del kuriu nezmogisku taupymo sprendimu nerimsta prof- ir visokios kitokios vietines sajungos. Nenoriu buti pranasu, bet speju, kad ir LT galime stebeti panasu reiskini – t.y. kad ir kiek varytu ant Kubiliaus Vyriausybes ir jos vykdomos politikos, rinkimai greiciausiai nevirs krachu konservatoriams.

    Sioje isteriskoje aplinkoje retas kuris isdrista prisipazint remias dab Vyr sprendimus, bet per rinkimus juk nereikalaujama viesai rekti uz ka balsavai.. tai va ir matysim. nors, zinoma, dar l. daug laiko.

    • Trakimas

      Nu juokinga skaityti tokius išvedžiojimus…Ūkis paaugo 0,6 proc.,o tai yra mažiausiai tarp Baltijos valstybių,o bandoma parodyt,kad čia viskas gerai.TS-LKD populiarumas nukrito iki 5 proc.-patekimo į seimą ribos,o vis viena manoma,kad socdemai,turintys 21 proc. palaikymą -pralaimės:) ir t.t.

      • Martynas

        Mano menka nuomone ne TS nualino Lietuvą, o būtent socdemai. TS atėję padaro nepopuliarius sprendimus, atstato pusiausvyrą ir… pralošia kitus rinkimus, kad vėl socdemai galėtų pūstis į šonus.

        • Trakimas

          Konservatoriai sukėlė gaisrą ,tačiau negana to,dar ir „taupo“ vandenį jo gesinimui? Tai tiesiog kvaila.

          • Greiciau butu kad atejus koncervatoriams dirbti sandelio sargu, socdemai (buves sandelio sargas) pradejo rekti kad sandelys isvogtas ir tuscias O bet taciau, konservatoriai ateje prie sandelio, pirma diena pamate, kad sandelio ne tik vartai neuzrakinti, bet ir sienu nera bei stogas kiauras…

        • Kažkaip visi labai greitai užmiršo 2K projektą…

          • nerijus

            Nes dabar daromas visiško Š… projektas. Tobulėjama, škia.

  • stogas

    Ir viniaus baldai uzkale 21 mln litu per 9 men, pats skaiciau verslo ziniose. (is 132 mln lt payvartos).

    • Trakimas

      Kiekvieną savaitę teleloto kažkas laimi po 100 000 lt,o kas keli mėnesiai -po 1 000 000 Lt.:)

  • Eimantas

    Trakimai, nesinoretu veltis i ilgesne diskusija, na bet tu man pasakyk – ar kunigaikstienes regaliju paemimas tau atrodo tik viesuju rysiu neismanymo problema?:)

    Nes mano manymu, tai mazu maziausia absoliucios dalies protelio trukumas, neskaitant visisko negerbimo tu, kuriu krauju palaistyta Lietuvos zemele.

  • Trakimas

    Manau,kad viešų ryšių problema.Štai personažas „Trakimas“ jau 4 kartus yra išvadinamas „idijotu“ nors taip tikrai nėra.Ponas Artūras tai leidžia daryti.Kodėl?:)

    • Rolandas

      Na jau, na jau. Idiotu Tamstos niekas nevadino, žmonės čia pakantūs ir saikingai mandagūs. Bet jei dar agituosit už Prunskų Danutę, negali žinoti kaip toliau bus.

      • Trakimas

        Na jau?Valdžioje turime moterų,kurios atrodo žymiai prasčiau ,nei Prunskienė.Iš dalies sutinku-Prunskienė gal tik šiaip dividendus renkasi iš buvusio žinomumo.Reikia išspausti viską ,kas dar spaudžiasi,tačiau tuo pačiu ir skirti daugiau pinigų ir dėmesio viešiems ryšiams.“Skūpus “ moka du kartus?

      • Valentinas

        Trakimas man primena Nerijų. Būkite jam atlaidesni. Palaikykite reikiamą politkorektiškumo lygį.

        • Trakimas

          Ačiū,Valentinai.Manau,kad diskusijos tampa šiek tiek įdomesnės būtent mano dėka-atsiranda tam tikra tonizuojanti įtampa ?Ania?:)

        • Auksinis kardas

          nerijus kukliau save vertino, nebijojo savo klaidų, užtat jau dabar yra tvarkingesnis ir įdomesnis už Trakimą. Kurio perspektyvos ne taip šviesios dėl ryškaus panašių savybių trūkumo.

    • mielas Trakimai, juk sakoma, kaip šauksi, taip atsilieps. Tai viena. Kita yra tai, kad žmogus vadinantis GPM vartojimo mokesčiu ir siūlantis kitiems skaityti vadovėlius, neabejotinai vertas tam tikro įvertinimo. gal kiek švelnesnio, nei tamstos atveju, tačiau, kaip ir sakiau: kaip šauksi…

      • tskant

        p.A.R., ar galeciau 5 -ta karta tai padaryti??? :)) na, ivertinti, tskant :))

      • Trakimas

        GPM iš esmės yra vartojimo mokestis,nes gyventojas visas savo skurdžias pajamas skiria vartojimui-maistui,mokesčiams už šilumą ,el. energiją ir pan.Juk jokio skirtumo nėra,kada mokesčių pavidalu „atimamos“ žmogaus pajamos?Kai einate į parduotuvę,iš jūsų atskaičiuoja PVM,o kai gaunate algą,jums atskaičiuoja GPM.?

        • na, tada pagal tamstos logiką pensija yra dividendai, o Teleloto bilietas – geriausia investicija. Gal paskaitykite tą vadovėlį, kurį kitiems siūlėte, žmonių nejuokintumėte.

          • Trakimas

            Mielas Artūrai.Suprantantys žmonės ir nesijuokia.:)Juokiasi-nesuprantantys.Po to ,kai prisijuokia iki ašarų-eina studijuoti vadovėlių.:)

          • mielas Trakimai, supratau. Tamsta vis dar toje stadijoje, kai juokiasi ir iki ašarų dar, panašu, toloka.

          • Trakimas

            0,6 procentų ekonomikos kilimas tikrai kelia juoką.

          • tai aisku – ka cia tas 0,6 kilimas po smigimo -18.
            juk daug geriau kai yra -18, ar ne taip?

  • gied

    Verslas, orientuotas į vidaus pramonę, mano kuklia nuomone yra skirtas tik pinigų tam pačiame katile perskirstymą. Verslas, orentuotas į eksportą, turtina šalį. Eksportuojantys į ES moka ne tik pelno mokestį, bet ir PVM. Taip pat sumokamas ir GPM už darbuotojus ir sodros įmokos. Žinoma, galima teigti, kad ~23 papildomi darbuotojai yra nedaug. Tai yra apie 10 išlaikomų pensininkų taip pat.
    O apie prunskienę ir panašiai… Net jei pritarčiau jos mintims, jai jau metas į užtarnautą poilsį. Jai -67 metai.

    • Nuo kada eksportuotojai moka PVM?

    • Komersantas

      Verslas orientuotas į eksportą yra toks pat geras kaip ir verslas orientuotas į vidaus rinką. Abu kuria darbo vietas, abu moka mokescius.

      Teiginys, kad eksportas savaitme yra gerai, yra nesamone, nes eksportas ilgajame laikotarpyje yra lygus importui, t.y. uz tiek kiek mes eksportuojam, uz tiek ir importuosim (tą vertę, kurią sukuriame eksportuodami, išleisime importui). Kita vertus, jeigu teigtumet, kad uzsienio prekyba yra gerai, nes taip mes galime specializuotis tose sakose, kuriose esame produktyvesni, Jus butumete visiskai teisus.

      Tad, vienintelis dalykas, kuris gerina pragyvenimo lygi salyje yra ne eskporto, o produktyvumo didinimas.

      • Trakimas

        Su tuo jau galima sutikti.Eksportas ir importas yra lygiai tiek vertingi,kaip ir vidaus ūkis.Tačiau pats svarbiausias ir yra vidaus augimas.Vien eksportuoti mes tiesiog negalėtume,nes eksportas stiprina valiutą,todėl valiuta vis stiprėtų,ko pasekoje eksportas imtų mažėti dėl per stiprios valiutos.Suveiktų „nematoma ranka“ ir imtų didėti importas,nes visi stengtųsi parduoti mums savo prekes,didėjantis importas imtų silpninti vietinę valiutą ir t.t.Todėl svarbiausia čia yra tai,ar pridėtinė vertė lieka šalyje -nesvarbu kokiu būdu-normalaus pelno mokesčio pagalba ,ar dėl didesnių atlyginimų dirbantiesiems.Tarp kitako-užsienio investuotojams taikoma tokia sąlyga,kad vidutinis atlyginimas jų įmonėse viršytų pvz. 25 proc. šalies vidurkį.

        • Komersantas

          Idomu, kaip butu galima sustiprinti lita, jei jis yra priristas prie euro…

          O tokia savoka kaip nematoma ranka reiketu naudoti atsargiai, nes ji gali buti nematoma, del to jog neegzistuoja.

          • Trakimas

            „Pririštas prie euro“ nėra tušti žodžiai.Nematoma ranka tą tuoj pat patikrintų,kai tik maximai prirektų iškeisti litus į dolerius eilinam užsipirkimui Kinijoje:)Kitų šalių finansinės institucijos gauna visas mūsų CB ataskaitas ir seka ar „pririšimas“ tokiu santykiu tikrai vykdomas.Todėl be galo „importuoti“ mes negalėtume,pasirėmę vien tik garbės žodžiu:)Kodėl litas nestiprėja?Eksportuojanti įmonė dalį valiutos tiesiog persiveda kaip pelną ir išveža kur jiems reikia.Dalis valiutos panaudojama litui „pirkti“,nes juk reikia žmonėm algas išmokėti ir t.t.Tokiu būdu tiesiog padidinama pinigų masė čia Lietuvoje „automatiškai“.

          • Komersantas

            Litas nestiprėja/nesilpneja, nes Lietuvos Centrinis Bankas palaiko fiksuotą lito/euro kursą, kuris yra 3,4528 LTU/EUR.

            O Jūsų paaiškinimas:

            „Kodėl litas nestiprėja?Eksportuojanti įmonė dalį valiutos tiesiog persiveda kaip pelną ir išveža kur jiems reikia.Dalis valiutos panaudojama litui “pirkti”,nes juk reikia žmonėm algas išmokėti ir t.t.Tokiu būdu tiesiog padidinama pinigų masė čia Lietuvoje “automatiškai”.“

            yra visiška nesamonė.

          • Trakimas

            Parodžiau,kaip „nematoma ranka “ reguliuoja lito stiprumą.O kaip tu manai bankas „palaiko“ santykį 3,45?:)Užrašo ant popieriuko ir visiems liepia perskaityt?Jis šį santykį „palaiko“ naudodamas 50 įvauriausių būdų-įvairiom intervencijom,palūkanų normom,nustatydamas sąlygas komerciniams bankams ir t.t.:)

          • stellar penny bun

            „Jis šį santykį “palaiko” naudodamas 50 įvauriausių būdų-įvairiom intervencijom,palūkanų normom,nustatydamas sąlygas komerciniams bankams ir t.t.:)“

            Totalinis nusišnekėjimas.

            Lietuvos Bankas nustato lito kurso reguliavimo sistemą (litas šiuo metu pririštas prie euro)ir skelbia oficialų lito kursą.
            Norint palaikyti fiksuotą lito vertę euro atžvilgiu LB privalo sukaupti užsienio valiutų atsargas. Norint išvengti valiutų kurso rizikos, užsienio valiutų atsargos yra laikomos eurais, kadangi mūsų atveju litas yra susietas su euru.
            Taigi, eurų LB turi turėti tiek, kad pakaktų vidaus valiutų rinkoje vykdyti reikiamas intervencijas fiksuotam lito-euro kursui palaikyti.
            Esant didesnei nei įprasta užsienio valiutos paklausai, LB pasitelkdamas rezervus superka ‘laisvus’ litus esančius rinkoje tuo dirbtinai sukeldamas litų deficitą. Spaudimui atslūgus ir rinkoje trūkstant litų, LB imasi priešingo veiksmo-išparduoda tuos pačius litus. Procesas panašus į du tarpusavyje susisiekiančius indus.

          • stellar penny bun, paaiškink geriau kitą dalyką. Štai yra minusinis eksporto ir importo balansas – daug pinigu kas mėnesį išeina iš Lietuvos. Eurų ir dolerių pavidalu. Tai kas tą lito stabilumą ir kaip išlaiko?

        • mdxacuk

          Trakimai, jūsų ekonominėms įžvalgoms klostosi į vientisą sistemą. Neleiskit joms be naudos prapulti, jos vertos atskiro fundamentalaus veikalo. Siūlau jį pavadinti „Письмо к ученому соседу“.

          • Trakimas

            Nepastebėjau ,mdcxuk:)Iš tiesų ,tai labai nesistengiu dėstyt jums elementoriaus.Keliais komentarais to ir nepadarysi,o šiaip smagu sužinoti ar žmonės gilinasi ir supranta apie ką kalbama.Su žmonėmis,kurie nematę kokio grafiko ar sudėtingesnės formulės tikrai nėra apie ką ginčytis.:)Štai kažkoks komesrantas aiškina apie banko supirkinėjamus eurus:)Jam taip atrodo dėl to,kad jam vis viena pinigai vaidenasi ,kaip popieriaus gabaliukai,kuriuos bankas nuolat supirkinėja:)Bankas turi kažkokią valiutos atsargą-gal 5 procentus,o visa kita yra tiesiog apskaitomi pinigų srautai-importas,exportas,infliacija ir t.t.

  • Be reikalo visi puolat Trakimą. Jis pasakė daug teisingos informacijos. Bet kurios šalies didžiąją biudžeto dalį sudaro PVM ir akcizai. O eksportuojančios įmonės PVM nemoka…

    • stellar penny bun

      O tai LOGISTIKOS įmonės į bakus pila vandenį…

      • nerijus

        …vandenį iš Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, nes „vanduo“ ten- pigesnis ir ten sumoka PVM.

        • stellar penny bun

          @nerijus

          Aš apie miltus (akcizas), tu apie tiltus (PVM).

          Perskaityk mdxacuk apie PVM. Geriau neparašysi.

          P.S. Pirmadienį pilantis degalus, privažiavo keletas vilkikų. Tikriausiai ne ledų jie atvažiavo.

          • nerijus

            Taip, ne mineralinio, o kuro, kad užtektų nuvažiuoti iki Baltarusijos, o ten užsipilti pilnus bakus.

    • mdxacuk

      PVM nemoka jokios įmonės, nei eksportuojančios, nei importuojančios, nei vietinės. Jį visada sumoka galutinis vartotojas. Bet koks gamintojas ar pardavėjas tėra tarpininkas arba operatorius, surenkantis PVM iš pirkėjo ir perduodantis biudžetui. Kadangi eksportuotos prekės vartotojas yra užsienyje, tai ir PVM jis sumoka savo šaly. PVM nemokėjimas už eksportą nėra kokia nors mokestinė lengvata, o PVM mechanizmo pasireiškimas. Gamintojui yra absoliučiai vienodai, ar jis eksportuoja, ar parduoda vietoj. PVMas jam neatitenka nei vienu, nei kitu atveju.

      Neeksportuojanti valstybė yra tolygi runkeliui, kuris kapstosi savo darže, pasikapoja malkų, gano savo ožką pievutėj už tvarto ir gerai gyvena, kol jam neprireikia susimokėt už elektrą, nusipirk druskos arba nuvažiuot autobusu pas daktarą. Tada jam tenka prisimint eksportą – pardavinėt turguj kiaušinius arba parsisamdyt pas protingesnį kaimyną sukast daržą.

      • nerijus

        Negaminčiai, o tik perpereksportuojančiai Valstybei, net runkelio epitetas, kaip paskatinimas…

        Šiandien išgirdau dar vieną cinizmo gūsį iš mūsų Vyriausybės. Ne, ne šį kartą ne Masiulis su savo garse fraze, o Šimonytė, kuri teigia, kad Žmonės turi patys savimi pasirūpinti…
        Taip, visiškai su ja sutinku. Tai kam tada reikalingos visos tos miniIsterijos ir visas biurokratijos aparatas, jei Žmonės turi savimi patys pasirūpinti?..Kam mes mokame mokesčius ir išlaikome šimonytes, masiulius, palaičius, kreivius,..jei jie dirba sau, o ne tiems, kas jiems atlyginimą moka?..

        Dauguma ir rūpinasi- užsienyje.

      • Teisingai pastebėjai – Gamintojui yra absoliučiai vienodai, ar jis eksportuoja, ar parduoda vietoj. Tačiau tai nevienodai Lietuvos biudžetui. Parduodant Lietuvoje gamintas prekes Lietuvoje į biudžetą ateina PVM. Parduodant eksportuojant – PVM neįplaukia į biudžetą.

        Bet, vėl gi, atskirkite eksportą nuo gamybos. Kad eksportuoti, nebūtina gaminti… Daug įmonių importuoja pigias prekes iš Rusijos, Baltarusijos (laikinai įveža, kad kaip nors perdirbti, bet būna, kad nieko joms ir nedaro. Yra ir kitų naudojamų mokesčių apėjimo schemų) ir paskui eksportuoja į ES. Nereikia kurti daug darbo vietų ir uždarbis gan neblogas. O PVM ir vėl aplenkia Lietuvą…

        Lietuvoje reikia didinti gamybą, kuri būtų orientuota ir į eksportą ir į vidaus rinką. Vidaus rinkai gaminti apsimoka dėl to, kad sukuriamos darbo vietos. Kam išlaikyti, tarkim, Lenkijos darbo vietas, jei galima išlaikyti savas?

        Krizė tai ne tik ekonominė. Ji yra vertybių krizė. Verslas linkęs dirbti turgaus principu – perku-parduodu, nes taip pelningiau, reikia mažiau investicijų nors ir nepastovu. Tačiau mažiau pelningos gamybos, bet pastovios, mažai kas ima plėtoti… Manyčiau, kad net darbo vietų subsidijavimas leidžia ir vėl grįžti į prieškrizinę stadiją – subsidijuojamos ir tos darbo vietos, kurios nesusijusios su gamyba, o susijusios su pirk-parduok verslu…

        • nerijus

          Pridurčiau, kad subsidijuojamas mokslas (kursai) per Darbo biržą. Dauguma baigę mokslus (kursus), kuriuos 100 proc. apmokėjo DB- neranda darbo arba DB net nepajėgi to darbo pasiūlyti, ir eina šluoti kiemų. Tai kam Valstybei reikalingos tokios investicijos, kurios nepasiteisina?.. Ar tai nėra lėšų švaistymas ir nereikalingų biurokratų išlaikymas?..Juk Valstybei suteiktos visos galimybės matyti ko reikia rinkai, o ne burti iš darbo rinkos „tirščių“, nes tokie Lietuvoje ir liko…

          • Apie rinką galiu pasakyti tai, kad švietimo sistema labai pavėluotai reaguoja į rinkos pokyčius ir išvis negalvoja apie ateitį. Tai parodo švietimo sistemos ydas. Bet tai visai kita tema. Buvo momentas kai visur „gamino“ vadybininkus (aleekonomistus), paskui atėjo statybininkų „gamybos“ laikas (priviso chalturščikų), dabar, kiek žinau, turim teisės ir politikos mokslų bumą (ne veltui visi „žino“ apie Kedžio bylą ir panašiai)… Tai dabar kur nespjausi ten vadybininkas, statybininkas su teisininkais… Štai jie ir nesuranda darbų, nes jie niekam ir nereikalingi (bent jau tokios kvalifikacijos, kokios yra).

          • nerijus

            Visa sistema yra sugedusi ir tai akivaizdu.
            Operuojama jau dvidešimt metų, o iki galutinio tikslo- auglio- neprieinama.
            Paskelbus Universitetus Kunigaikštystėmis, jie pradėjo siekti tik pelno ir mažiausiai kreipti dėmesį į darbo rinkos poreikius.
            Kaip pavyzdį, pateiksiu „C“ lygoje (krepšinio) rungtyniaujančius moksleivius iš Marčiulionio mokyklos; jiems nelabai sekasi, nes tos komandos branduolį sudaro ne krepšinio entuziastai, o turtingų tėvelių vaikai…
            Skamba prašmatniai „Š. Marčiulionio krepšinio mokykla“, o realiai, tai tik verslo struktūra (galima prilyginti ir mūsų kunigaikštystes: Universitetus ir net savivaldą), kuriai vienintelis siekis- pajamos.

  • v

    Taigi… Dar keisčiau, kad prastos šlovės viešbutyje toks stebuklas įvyko. Aš, kaip ir užsieniečiai, vyriausybę vertinu gerai. Yra įvairių leidinių, linkiu skaityti ne tik „Lietuvos rytą“, „Respubliką“ ar „Kauno dieną“. Turbūt nemažai kas sprendžia dabar, ką prenumeruoti, tai žinokit, kad yra įvairių dienraščių ir žurnalų.

    • Trakimas

      Tiksliausiai įvertina skaičiai,o ne iš konteksto „ištrauktos“ mandagumo frazės:)Pinigų nebus net skolos aptarnavimui su tokiu „augimu“.Jei Kubilius atims pensijas,tai po mėnesio verslas nebeturės pajamų,todėl vėl teks nukirpt biudžetą ir t.t.-pasaka be galo.

      • gied

        Trakimas: Teisingiau būtų sakyti, kad importuojantis verslas arba vien tik vietinis verslas neturės pajamų. Eksportuojantis verslas turės.
        Nerijau: parodyk verslui pavyzdį, ir skatinka vartojimą – pirk brangiausiose parduotuvėse. Taip įtakosi (teoriškai) jų darbuotojų algas.

        • Trakimas

          „Importuojantis arba vietinis“yra klaidingai suformuluota frazė.Vietinis ir yra vietinis.Pvz. IT produkto genijui(eksportuojančiam produktą) vietinis verslas užtikrina komfortiškas gyvenimo sąlygas-pjauna žolę,kerpa plaukus,masažuoja nugarą,išveža šiukšes,organizuoja maitinimą ir t.t.Tačiau -bėda:)Kaip skelbia statistikos departamentas,Vilkyščių pieninė eksportuoja daugiau,nei visos Lietuvos IT įmonės kartu sudėjus.Jei vietinis verslas iš IT genijaus eksporto negauna jokių pajamų-pajamų negauna ir biudžetas.Eksportuotojas vertingas tiek ,kiek jis savo uždirbtų pinigų palieka čia -vietoje.Jei iš to verslo gerai gyvena 5 žmonės -jis tiesiog valstybei neturi jokios vertės,jis neatneša jokios naudos,todėl sėkmingai gali kurtis betkur-jų niekas nepasiges.

          • Trakimas

            Iš ko turi gyventi kariuomenė,policija,teismai,valdininkai ir t.t.,jei eksportuotojas sumoka tik juokingą pelno mokestį,kurio neužtenka net infrastruktūrai išlaikyti ?Gal jis gali gyventi ir sėkmingai klestėti Sacharos dykumoje?Niekam nereiks mokėti atlyginimų ir nebus jokių mokesčių-net to juokingo pelno mokesčio?:)

          • mdxacuk

            Taigi vat pats tamsta sau ir išaiškinot, kuo naudingas eksportas. Normaliai eksportą seka atitinkamas importas arba vidaus vartojimo padidėjimas, nes uždarbis iš eksporto vistiek turi kur nos dėtis. O čia jau ir išsvajotasis PVM.

            Tarp kitko, jūsų minimas intelektualinio produkto eksportas mūsų valdžios požiūriu yra labai įtartinas. Nes tai darančios įmonės PVM tiktai atsiima iš biudžeto, pačios dažniausiai niekad nemokėdamos. Paprastai jos tikrinamos jau po poros PVM deklaracijų su minusu iš eilės. Ir tikrinama ne tik buhalterija, bet ir siuntinėjami inspektoriai į darbo vietas, tardomi visi darbuotojai iš eilės ir t.t. Nors būtent tokio tipo eksportas ir yra naudingiausias.

          • Trakimas

            „turi kur nors dėtis“.Taip.Tačiau jis niekur „nesideda“,jei eksportuojančios įmonės darbuotojai negauna „pordukto dalies“-t.y.,jei didėjant eksportui ,jų atlyginimai nedidėja,o tai reiškia ,kad jie vietinėje rinkoje-parduotuvėse,mokslo įstaigose,paslaugų įmonėse,sveikatos įstaigose daugiau pinigų-produkto dalies už eksportą-nepalieka.Eksporto pridėtinė vertė -pelnas tuoj pat nuimama ir iškeliauja kur nors į Ameriką ar Šveicariją,priklausomai nuo to,kas yra įmonės akcininkai.Užsienio valiuta tuom čėsu yra panaudojama jau importuojančių įmonių-maximos pvz.,kuriai nesinori terliotis su 1000 vietinių smulkių svogūnų augintojų,o geriau turėti reikalų su viena kinijos įmone-tiesiog jiems pigiau.Tokiu būdu eksportuotojų uždirbta valiuta keliauja importuotojų pelnui užtikrinti-išvyksta į Kiniją:)

          • Trakimas

            Jau pastebėjome,kad tokiu būdu „eksportuojant ir importuojant „,eksploatuojamas tik vietinių „čiabuvių“ darbas ir alinami vietiniai resursai.Jei didžioji žmonių masė šalyje gauna beveik mažiausią ES darbo užmokestį-reikalai ypač prasti.Reiškia „eksportuojant ar importuojant“pridėtinė vertė šalyje nelieka,gyvenimas joje negerėja ir ateityje nieko gero nenusimato.

          • mdxacuk

            Kaip tai nedidėja? Aiškiai parašyta, kad Wavin padidino darbuotojų skaičių 23 proc. O tai yra koks 20-30 žmonių, kurie gal išvis sėdėjo be darbo.

            O kur keliauja savininkų pelnas, tai yra iš viso beprasmės spekuliacijos, kol nežinai konkrečiai. O net jeigu ir žinotum, tai nieko nekeičia. Nes gal ir vietinės kirpyklos savininkas už savo pelną perkasi vilą Maljorkoj.

            Darbo užmokestis yra ūkio našumo rodiklis. Ne kažkokio Wavin darbininko prie plastiko liejimo mašinos, o būtent viso ūkio. Bumo metu jis augo po 20 proc. per metus. Kur dar taip buvo? O prieš 15 metų ir 100 USD buvo geras uždarbis.

          • Trakimas

            „Konkrečiai“ sužinai,kai palygini eksporto ir importo skaičiukus.:)O 20 žmonių įdarbinimas,kai darbo neturi 350 000 žmonių -nieko iš esmės nekeičia.

          • gied

            20 žmonių tai yra darbo vietos :) Gal tau ir nekeičia….

        • nerijus

          gied

          „Nerijau: parodyk verslui pavyzdį, ir skatinka vartojimą – pirk brangiausiose parduotuvėse. Taip įtakosi (teoriškai) jų darbuotojų algas.“

          Pirkdamas brangesnę prekę, nebūtinai įtakosiu atlyginimo augimą ar naujų darbo vietų kūrimą. Ar dirbote kada nors samdiniu?..Jei dirbote, tai nereikia daugiau aiškinti verslo „subtilybių“ ir „labirintų“- sau, sau, sau?..

          Jei būtų sukurta 1000 darbo vietų per dieną, tai galėtume tokį vIArslininką ir paskatinti.

          Matyt, Tamsta, labai gerai gyvenate: valgote prancūzišką batoną, kurį, kiekvieną dieną perkate Paryžiuje ir tepate ant jo lašišų ikrą, kuria, kiekvieną dieną, perkate Norvegijoje?..Tai tada, nėra apie ką kalbėti…

          • gied

            nerijau : nesupratai ironijos.
            a) UAB yra pelno siekianti organizacija. UAB valdžia turi teisę ir pareigą taupyti lėšas, siekti pelno akcininkams. Nepažeidiant įstatymų, beje. Todėl (panašiai kaip ir tu ar aš) ji nepirks brangiausių prekių ir nesamdys brangiausių žmonių, jei tą patį gaus už žemesnę kainą. Pasiūlos/paklausos dėsnis galioja. Labai blogai, kad jis negalioja valstybinėse įstaigose ir ten niekam nereikalingos pareigybės išlaikomos iki pensijos.
            b) Atskira kalba yra apie žmogiškumą bei darbo kodeksų laikymasį. Taip, tai turi būti daroma, ir tai nėra šitos diskusijos objektas.
            c) Tipiškas lietuviškas požiūris: jei būtų sukurta 1000 darbo vietų… jei būtu duodama iškart 5000-10000 lt alga… JEI. pradėti reikia nuo savęs: sugalvokit verslo idėja, pasiimkit paskolą ir pasamdykite 1000 darbuotojų už padorią algą. Galbūt tai ir problema, kad mažai yra smulkaus verslo?

  • nerijus

    Verslas, kuris turėjo verslo partnerių „vakarų“ šalyse nebankrutavo ir jiems tai net negrėsė.
    Dauguma verslo įmonių pakeitė pavadinimus; atleido senus darbuotojus, kuriems mokėjo didesnius atlyginimus, nei dabar moka naujiems; sumažino išlaidas atlyginimams ( išskyrus savo), jei nebuvo atleidinėjami darbuotojai.
    Tai kaip galima nekalbėti apie verslo sėkmę ir puikų Ūkio MINIisterijos darbą- su Kreiviu- priešakyje, kuris, kaip galima įtarti, kviesdamas užsienio „investuotojus“, ruošia sau ateitį,..nes ministerijoje darbas laikinas ir kažkada iš ten teks išeiti…
    Dabar kyšiai neimami pinigais- keičiasi įpročiai ir ateina naujos mados: pirkti investuotojus, kurie „investuos į Lietuvos būvį…

    Nebejuokinkit…su tuom Baltijos tigru. Rrrr…

  • nerijus

    Yra toks posakis:

    akmens amžius baigėsi ne todėl, kad baigėsi akmenys.

  • giedrius

    p. Trakimai,

    ar exportas yra blogai?

    • Reikia skirti du skirtingus dalykus – eksportas ir gamyba. Tai ne vienas ir tas pats.

    • Trakimas

      Eksportas yra gerai,tačiau ne „an tiek gerai“,kad išspręstų problemą.Eksportas gali labai staiga baigtis,jei tik importuojančiai šaliai kažkas nepatiks-pvz. pasiskųs lobistai ar ji tiesiog sumanys skatinti nacionalinį verslą.

  • tskant

    Gerai jau gerai, pasizadu elgtis santuriai ir ignoruoti trakima. Nes is esmes esu geros prigimties zmogus. gailestingas.

  • Šamanas

    Gerb. Artūrai, rizikuojate būti apsvarstytas žurnalistų ir kitokių etikų komisijose už erezijų skleidimą. Tokios žinios sukelia sumaištį tautiečių galvose ir nepataisomai sugadina vertybinį kompasą. Reikia tikėtis, kad kolegos žurnalistai išliks morališkai tvirti ir nesuterš savo leidinių.

    • Šamanas

      Beje, o daugiau žiniasklaidos atstovų dalyvavo renginyje? O gal neiškentę išilakstė?

      • ne, Šamane, nebuvo. Galvoju gal ir gerai. Nes, pavyzdžiui, koks V.Laučius ar T.Čyvas išgirdę tokias kalbas galėjo infarktą gauti. Arba pulti tą verslininką plikomis rankomis (dėl to ir pavardės jo nerašiau – pagailėjau).

  • Pingback: Citata #351 Trumpa komentatoriaus mdxacuk paskaita dundukams apie eksportą | Artūras Račas()

  • Kawianskas

    Seniai taip nesilinksminau. Ačiū visiems, o ypač Trakimui.

  • praeinant

    Respect’аs Trakimui… už atsvarą „laukiniam“ kapitalizmui…

  • albinas

    Sveiki: nieko čia ypatinga, verslo sąlygos tikrai žymiai pagerėjusios lyginant su AMB stagnacijos laikais. Gal pagaliau žmonės susipras kas už ką..

  • nerijus

    Liudiju stebuklą:

    http://www.fishki.net/comment.php?id=79167

    Kiek Lietuvoje kainuoja kelių tiesimas?..

  • nerijus

    Vieno Žmogaus taikli mintis FB, cituoju:

    „Lietuviškas kapitalizmas:
    Iš tų, kurių atlyginimai prilygsta pašalpoms, reikalaujam kompetencijų ir griežtos atsakomybės. Tie, kurių atlyginimai prilygsta valstybinėms premijoms, už darbo broką gauna išeitines išmokas ir jaukų lizdelį savo „dievo“ pasparnėj…“

    Nėra ką ir pridurti, Fredi, mdxacuk ir Valentinai…

  • Skaitytojas

    Linksmai čia prikomentuota. Verslininkas – tikras šaunuolis, kad išdrįso! O vat visiems skeptikams ir verksniams – iš visos mano krūvos pažįstamų nepažįstu šiuo metu nei vieno bedarbio. Įskaitant draugus, tarp kurių yra ir buhalterių, ir elektrikų, ir analitikų, ir projektuotojų, ir statybininkų, ir turinčių savo verslą. Tiesa kai kurie dalį laiko per krizę neturėjo darbo, kai kuriems mažėjo atlyginimas, kai kuriems jis vėlavo. Tačiau visi turi už ką pavalgyti, kuo apsirengti, važinėja su mašinomis (dauguma), turi už ką nueiti į kiną, kartais į barą (taip sakant, paprastos lietuviškos pramogos). Tad gerbiamieji skeptikai, siūlau, užuot nuolat mirkus internete ir komentavus – pasistengti padirbėti ir liautis skųstis. Gyvenate vieną kartą – išnaudokite šias akimirkas džiaugdamiesi gyvenimu, o ne skųsdamiesi likimu. Visada galima rinktis: ar stiklinė pusiau tuščia, ar pusiau pilna. Aš renkuosi pusiau pilną ir džiaugiuosi gyvenimu.
    Pabaigai – keikiantiems p. Kubilių ir jo vykdytą politką noriu užduoti klausimą: kodėl šiuo metu tokių pačių priemonių imasi Jungtinė Karalystė, Airija, Portugalija, Ispanija, Graikija bei mažesniu mąstu Prancūzija, Vokietija ir galbūt kitos valstybės, ėmėsi Latvija ir Estija(išskyrus JAV, kuri nemažina išlaidų, bet kaip pašėlusi spausdina pinigus ir obligacijas)?

    • Trakimas

      Lietuva su Kubiliaus „politika“ atsidūrė ES dugne greta Rumunijos ir Bulgarijos.Ar tai nuopelnas?Tai yra katastrofa.Nesuprantančiam padėties rimtumo ,galiu paaiškinti,kad šitame dugne mes ir liksime kartu su šiomis šalimis,jei nebus pakeista ekonominė politika arba pakeista per vėlai.

    • Skaitytojau, kai tos šalys iš tikro savo pensininkams sumažins pensijas 70-čia procentų (gali ir mažiau), tai galėsite teigti, kad jos eina Lietuvos keliu. O dabar Jūs paprasčiausiai kartojate Kubiliaus žodžius.

      • mielas Simai, demagogija siūlau neužsiminėti. Pensijų Lietuvoje 70 proc. niekas nemažino. Nekartokite G.Kirkilo žodžių:)

        • O kodėl mano tėvas gauna 70-čia procentų mažesnę pensiją? :D

          • gal nemoka skaičiuoti:) Tačiau tai tikriausiai įmanoma tik vienu atveju – jis dirba ir gauna didesnį nei vidutinis atlyginimą.

          • Tai atsakykite, mano žodžiai demagogija ar ne? Taip, tai būtent toks atveji yra. Tačiau Konstitucinis Teisma sako, kad taip daryti negalima. Ir pagal Konstituciją šis įstatymas jau negalioja. Tačiau vis dar naudojamas. Kaip čia gaunasi? Kas čia demagogas?

          • aš sakyčiau, kad tamsta, nes pensijos 70 proc. nebuvo mažinamos visiems pensininkams. Be to, didesniu procentu pensijos mažėjo tik tiems, kurie dar gali dirbti ir dirba, ir kartu gauna pensiją. Skųstis dėl tokios situacijos jiems nederėtų, nes jie gyvena pakankamai gerai. Visiems kitiems pensininkams pensijos mažėjo keliais procentais, nors tai, be jokios abejonės, taip pat yra blogai atsižvelgiant į pensijos dydį.

          • Tai aš ir sakau, kad kai tos šalys pradės mažinti pensijas (skaičius buvo dėl sarkazmo), tai tuomet galėsime šnekėti apie Kubilius way…

            Kalbant apie dirbančius pensininkus, tai, sakyčiau, demagogiška yra šnekėti, kad jiems nėra dėl ko skųstis. Kažkaip keista valdančiosios partijos politika mažinti pensijas progresiškai, tačiau neįvesti progresinių mokesčių… Diskusiją galėtumėme tęsti iki begalybės, tačiau aš noriu pastebėti tik vieną dalyką – šis politinis Lietuvos gyvenimo etapas yra teisiškai nihilistinis, kai buvo, yra ir bus pamintos visos pamatinės normalios šalies vertybės… Kubilius buvo teisus sakydamas, kad apie rašys vadovėliuose, nes jo daugumos vadovavimo laikotarpiu Konstitucija Lietuvoje prarado prasmę…

        • nerijus

          Simas teisus…

          KT aiškiai pasakė, kad negalima išskirti dirbančių pensininkų ir gaunančių atlyginimus IR pensijas ir nedirbančių- gaunančių tik pensijas.
          Juk ne žmogus pasirenka kada jam išeiti į pensiją, o Valstybė nustato pensijinio amžiaus ribas ir įsipareigoja mokėti pensiją. Kam dar kas neaišku?..

          Ir prie ko čia Kirkilas ar Kubilius?..

          p.s.

          Simai, siūlau nuvažiuoti į Sodrą ir tiksliai susižinoti, kiek pensijos jam dabar priklauso, nes Sodroje dirba visiški neišmanėliai; ir kalbėti reikia ne su eiliniais darbuotojais, o su vedėja.
          galiu pasakyti pavyzdį, kaip buvo mum:
          žmonai priklauso 90 proc. motinystės pašalpa.
          Jai sumokėjo tik 80 proc.
          Nuvykau į Sodrą. Pirmame aukšte, kur sėdi aptarnaujantis personalas, man paaiškino, kad tai Vyriausybės nutarimas, bet jo neparodė. Tada nuėjau pas vedėją. Oplia (kaip Kazlas pasakytų), pasirodo įsivėlė klaida ir jokių Vyriausybės nutarimų nėra ir nebuvo.
          Pasirodo, jie paskaičiavo vidurkį „į rankas“ ir nuo jo dar kartą priskaičiavo mokesčius. Mat, labai gudrūs; galvojo, kad niekas nesidomės…Blogai galvojo.

          O kiek tokių, kurie žino, kad sumažino, o nepasitikrino kiek jiems priklauso gauti?..Taip ir tyli- gyvena…

          Įtariu, kad Sodra tyčia taip elgiasi ir, šį mėnesį pervesta jau normali- tiksli suma…Ką tai reiškia?..

    • Lukas

      Jungtine Karalyste taip daro todel, kad pasiduoda „deficito psichozei“ del ko yra ko yra kritikuojama tokiu ekonomistu kaip Paul Krugman.

      Airija, Portugalija, Ispanija, Graikija taip daro nes jos negali devalvuoti savo valiutos arba tvarkingai iseiti is Euro zonos. Del to karpo islaidas tikedamosios, taip pavyks sumazinti savo pilieciu darbo uzmokesti (ir produkcijos kainas).

      Vokietija islaidas karpo todel, kad ju ekonomika jau visiskai atsigavusi ir nenori jos perkaitint. P.S. Krizes pradzioje Vokietija ne tik kad nekarpe islaidu, bet ir vykde gera ekonomikos skatinimo plana, t.y. ne leido pinigus.

      Lietuva, Latvija ir Estija taip dare, nes devalvacija butu sukelusi dideliu bedu ir buvo pasirinkta, kad tos bedos turetu blogesniu paskemiu negu didziulis nedarbas ir emigracija.

      P.S. As Kubiliaus labai nekeikiu.

      • Skaitytojas

        O kas tas p. Paul Krugman? Vienas iš tų ekonomistų, kurie negali pasakyti, kas vyksta? Ar žinote, kad nėra įrodyta, kad fiskalinis stimulas veikia, nes visa tai yra teorija (pavyzdys – JAV, kur stimulas didžiulis, o augimo beveik nėra, ir ta pati Vokietija, kuri karpo išlaidas – ką apie tai pasakytų Paul Krugman)? O ar žinote, kad yra teorijų, kad deficito mažinimas (išlaidų kirpimo prasme) netgi ilgesniu laikotarpiu skatina ekonomiką? UK ne psichozė. Jų deficitas – milžiniškas, ir galima taip prieiti liepto galą (bankrotas arba hyperinfliacija).
        O kokią išeitį būtumėt pasiūlęs LT, kai prognozuojamas biudžeto deficitas gali siekt ar viršyt 10 proc. BVP, o ilgalaikių obligacijų palūkanos – beveik 14 proc? Eit pas TVF, prarast fiskalinę priklausomybę ir vis tiek daryt tą patį, tik su bizūnu?
        P.S. laikau jus skeptiku, nes atsakėte į klausimą ;)

        • Lukas

          1) P. Krugman yra nobelio premijos laureatas, taip kad manau, jog jis supranta kas vyksta.

          2) Dar prieš pradedant vykdyti JAV ekonomikos skatinimo programą, jis teigė, kad stimulas per mažas ir prastai sudarytas. Tą patį teigė ir kitas Nobelio premijos laureatas Joseph Stiglitz. Taip, kad tas stimulas nebuvo didžiulis.

          3) Jei žinote, kur buvo įrodyta, kad fiskalinis stimulas neveikia prašau, pateikite juos. Tuo tarpu aš pateiksiu pavyzdį, kad JAV iš didžiosios krizės išėjo prasidėjus antram pasauliniam karui, kai valstybė leido pinigus karui finasuoti (kas lygu fiskaliniam stimului)

          4) Del deficito liepto galas prieinamas tada, kai nebegalima pigiai pasikolinti…

          Kubiliaus sprendimas nesiskolintis iš TVF yra ginčytinas, nes darėme viską ko TVF būtų norėję, t.y. žveriškai karpėme išlaidas. Dėl to, kad darėme tai, ko TVF norėtų, butume galėję skolintis pigiai iš TVF, o ne brangiai rinkoje. Kitaip tariant, mažiau išleistume palūkanoms.

          P.S. skeptikas nesu, geriau tiktų žodis kritikas.
          P.P.S. nesuprantu, kodėl panorau sudalyvauti šioje „diskusijoje“.

          • Na, tiesiog klausimas:

            ateini kredito i banka.
            bankas sako – yra dvi galimybes. Abiem atvejais paskolinsim. abiem atvejais turesi nusikirsti kuno dali.

            pirmu atveju, gausi 4% palukanas (super) bet bet kokiu atveju nukirsime kaire ranka ir desne koja. ir jokiu pasirinkimu.

            Antru atveju, skolinsies uz 8%. bet turesi nusikirsti dvi kuno dalis. gali pasirinkti pats. gal net uzteks mazojo rankos pirsto ir mazojo kojos pirsto.

            ka rinksies?

          • mdxacuk

            Aš nenustoju stebėtis, iš kur žmonės ištraukė, kad Kubilius kažką „žvėriškai karpė“? Kada tas buvo, gal aš pramiegojau? Gal 2008 pabaigoj, dėl ko kilo tas kipišas prie Seimo? Nu tai žiūrim: 2008 metų valstybės biudžeto išlaidos buvo apie 26,57 mlrd. Kubiliaus valdžia 2009 metams užplanavo 26,94 mlrd., t.y., daugiau, negu buvo. Čia karpymas? Su SODRA dar gražiau. 2008 SODROS išlaidos buvo apie 11,26 mlrd, o Kubilius 2009 metams priplanavo 14,05. Ir visa tai vyko neišvengiamo BVP kritimo sąlygom, kuris 2009 pasiekė apie 15 proc. Kubilius apkarpė nebent audringas fantazijas. Paradoksas, bet Kubilius tarkuojamas už tai, ko jis iš tikrųjų nedarė, nors turėtų būti tarkuojamas už tai, ka privalėjo padaryt, bet nepadarė – t.y., iš tikrųjų karpyt. O nekarpyt jam būtent ir leido skolinimasisi finansų rinkose, o ne TVF. TVF nebūtų leidęs žaisti, o būtų pareikalavęs realaus išlaidų sumažinimo, kaip buvo, pavyzdžiui, Graikijoj.

          • Skaitytojas

            Ech ekonomistai :) Lukai,
            1. Ar čia to paties Nobelio, kur du laureatai (ekonomikos) sėdėjo LTCM valdyboje, kuris išlėkė velniop per Rusijos krizę ir beveik nusinešė kartu JAV finansų sistemą? Taip, jie visi tikrai viską numato ir puikiai žino, ką daro ir kas vyksta.
            2. Monetarinis stimulas nelygus fiskaliniam!!! Ilgu laikotarpiu monetarinis stimulas realiai ekonomikai įtakos neturi ilgu laikotarpiu, tokia yra ekonomikos teorija. Tai vat ir klausimas, kokiu tikslu JAV dabar spausdina pinigus.
            3. Dėl įrodymų: pirma, biudžeto deficitias jau yra fiskalinis stimulas! Valdžia skolinasi ir vartoja gerokai daugiau nei turi pajamų! Lietuvoje, tarp kitko, jis irgi vyksta, ir nemažas. Antra, palyginkite dabartinius JK, JAV ir Vokietijos biudžetų deficitus ir ekonomikos augimą šiuo metu (būtinai santykinius dydžius!). Vokietija geriau atrodo, ane? Deficitas mažesnis, augimas didesnis – kaip ir priešinga taisyklei?
            4. O kur liepto galas? Kai JAV, UK deficitai siekia po 10 proc. BVP, kiek laiko obligacijų pirkėjai leist taip elgtis? Matėte, kas Graikijoje nutiko? Obligacijų pelningumas kelių savaičių bėgyje pasiekė 20 proc. beveik. O žinote, kad ir JAV obligacijų pelningumas kažkada buvo ~13-15 proc? Ir tiek ilgalaikių, tiek trumpalaikių!
            5. Šnekate apie TVF – o ar skaitėte nors kartą sutartį su TVF? Matėte, kas ten parašyta? Paskaitykite, tada šnekėkite, ar reikia eit pas juos, ar ne (paieškokite internete, pvz. su latviais, turėtų būti viešai prieinama).
            O apibendrinant, visi daug šneka, bet niekas iš tikro nieko nežino (įskaitant mane ar Nobelio premijos laureatus). Ekonomika nėra kaip fizika. Visi modeliai supaprastinti, yra teoriniai ir visada yra grįsti praeities duomenimis, kurie paprastai niekada neatspindi ateities krizių (http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=27234053&rsslink=true). O ekonomistai visada sako: na bet mano modelis tam tikrom sąlygom veikia, kas negerai? Tai ko tada vertos visos jų prognozės ir įžvalgos? Taip kad, didieji kritikai ir skeptikai, supraskite, kad p. Kubilius darė tai, kas buvo neišvengiama, išgelbėjo jūsų santaupas nuo nuvertėjimo (kaip tokie skeptikai ir protingi kritikai, jūs, be abejonės, per pastarąjį bumą pasitaupėte juodai dienai). Ir nuveikė nemažai. Už tai aš jį labai gerbiu. O kirpimai, atėjo TVF ar ne, būtų tokie patys ar net didesni, nesvarbu, ar konservatoriai, ar socdemai valdžioje. Pažiūrėkite mano siūlymą p. Trakimui, užuot pykę ant viso pasaulio ir džiaukitės, kad negyvenate Somalyje, Sudane ar Zimbabvėje.

          • nerijus

            Skaitytojau

            Kur rasti Tamstos Demagogijos Universitetą- noriu studijuoti.

          • Lukas

            mdxacuk, kaip suprantu Jūs kaltinate Kubilių, Šimonytę, užsienio apžvalgininkus (pvz. The Economist) dezinformacija, nes jie (kiek man teko skaityti) teigia, jog Lietuvoje išlaidos buvo mažinamos. Gal paduokit juos į teismą dėl panikos skleidimo?

            Skaitytojau,

            Aš niekada negalėsiu suprasi, kodėl žmonės nesimokę ar nesuprantantys ekonomikos veliasi į diskusijas apie ją.
            Įsivaizduokite mane dalyvaujantį diskusijoje su elektronikais apie būdus kaip stabilitroną (tai toks diodas. Jo pavadinimą kažkur girdėjau, bet neisivaizduoju, kaip jis veikia) įjungti į elektros grandinę. Na artodytų tikrai graudu, negi nesutinkate?
            Dėl to aš į tokias diskusijas ir nesiveliu. Tą patį siūlyčiau padaryti ir Jums.

          • Skaitytojas

            Lukai,
            Būtent, aš mokinausi ir ekonomiką.

          • Skaitytojas

            P.S. Tarp kitko, The Economist, kurį jūs minite, palaiko UK biudžeto kirpimus. Tai kaip čia yra?
            Ir viena iš pagrindinių krizės priežasčių – perteklinis skolinimasis. Tai kaip čia gydomasi, kaip tas alkoholikas – nuo ko susirgau, tuo ir gydausi? (sprendžiu skolos sukeltą krizę papildomai skolindamasis)

          • Skaitytojas

            P.P.S. negaliu nenurodyti paskutinės minties autorystės apie skolos krizę(pamiršau) – paskutinė mintis ne mano, o Nicholas Nassim Taleb.

          • Valentinas

            Skaitytojau,
            Čia gali paskaityti apie tai veikia fiskalinis stimulas ar ne.
            http://krugman.blogs.nytimes.com/2010/11/03/the-strange-death-of-fiscal-policy/

            O čia galima pasiskaityti apie tai nuo ko susirgai, nuo to ir gydaisi.
            http://krugman.blogs.nytimes.com/2010/10/25/sam-janet-and-fiscal-policy/

          • Skaitytojas

            Valentinai,
            Aš nesakiau, kad JAV BVP neauga, aš sakiau, kad Vokietijos BVP auga dabar sparčiau nei JAV (iš kreivių matosi). Taip pat iš kreivių lūžių matosi tendencija. Plius, tradicinė BVP formulė: BVP=C+G+I+(X-E), tai G (vyriausybė) yra finansuota skolintais pinigais. O skolas reik grąžint. Kol tai yra normalus skolų lygmuo, dar pakenčiama. Tačiau kai skolų augimo sparta yra po 10 proc. nuo BVP kasmet ir pasiekia beveik 100 proc. BVP ir auga toliau (pažiūrėkite, kokie laukia pensijiniai įsipareigojimai ateityje). Kažkaip šito p. Krugmanas nemini. Taip nemini, kokios laukia pasekmės obligacijų pelningumui pakilus 1 proc. Pasiskaitykite, kas yra „bond vigilantes“. Taip pat nemini, kas yra „crowding out private sector“. Taip pat nemini, kokiu būdu išsivysčiusioms šalims reiks grąžinti skolas, siekiančias 100 proc. BVP ir daugiau.

          • Skaitytojas

            Vėl praleidau sakinį – skirtumas tarp maksimalaus ir dabartino BVP (JAV ir Vokietijos) yra tik 2 proc., tuo tarpu skolinimosi lygis gerokai skiriasi, ane?

          • Valentinas

            Skaitytojau,
            Kiek aš savo durna galva suprantu, Vokietijos BVP būtent ir auga sparčiau, nes realiai Vokietija atlieka didesnį (santykiniais dydžiais) fiskalinį stimulą, nei JAV.
            Dėl skolų sutikčiau, tačiau negalima nesutikti ir su Krugmano teiginiu, kad finansinis susivaržymas sunkiais laikais veda prie dar didesnių ekonomikos bėdų, ką patvirtina Japonijos paskutinių dešimtmečių patirtis.
            Bond vigilantes yra viena iš mėgstamų Krugmano temų ir kiek suprantu, jei teigia, kad deficito vanagų teiginiai, kad reikia jų bijoti yra iš piršto laužti, nes visų pirma, nėra jokių faktų patvirtinančių, kad rinkos dalyviai „baudžia“ JAV ir kitas šalis už per didelį deficitą. Iš tikro, tai jis nuolatos pabrėžia, kad rinka žymiai labiau baudžią Airiją pasirinkusią fiskalinio susitraukimo kelią, nei Ispaniją, kuri nepasirinko žiaurių fiskalinių akcijų kelio.
            Crowding out private sector irgi Kurgmanas nuolatos mini, kad nėra jokių įrodymų, kad didesnis vyriausybės išlaidavimas išstumia privatų vartojimą ir tai pagrindžia konkrečiais skaičiais, pasidomėk jo bloge.
            Tačiau visa tai yra turtingų šalių bėdos. Kas dėl Lietuvos, tai manau, kad fiskalinis stimulas ir lindimas į deficitą yra įmanomas tik brandžiose ir disciplinuotose visuomenėse. Nes tik tokia visuomenė yra pajėgi skolas gražinti. Graikijos pavyzdys parodo, kad problemas turi ne tie, kurie turi didelį deficitą, o tie, kurie turi didelį deficitą, mažą produktyvumą ir didelę šešėlinę ekonomiką.
            Visa tai turint omenyje, Lietuva nėra subrendusi ir disciplinuota visuomenė. Akivaizdu, kad bet koks fiskalinis stimulas pas mus išnyktų otkatų šešėliuose. Netgi toks akivaizdžiai naudingas fiskalinio stimulo projektas, kad renovacija, kuris atsipirktų praktiškai iš karto, nesugeba Lietuvoje įvykti. Todėl, kadangi esame nevykėlių, šiaurės graikų tauta, o mūsų sostinė Šiaurės Atėnai, manau, mums nieko kito nelieka tik vykdyti vidines devalvacijas, juolabiau, kad prie gero gyvenimo dar nesame labai pripratę.

          • Trakimas

            Komentaras pašalintas A.R.

          • Auksinis kardas

            Gal čia jau darosi skonio ar tarpusavio užstojimo reikalas, bet man Valentino įrašas patiko, ir pasirodė pamatuotas.

          • Skaitytojas

            Baigiant diskusiją, Valentinai, noriu paminėti porą dalykų:
            1. Jau minėjau, kad JAV buvo bausta gerokai 10 proc. viršijančiomis palūkanomis (žr. ankstesnį komentarą, jei įdomu, paieškokite internete istorinių JAV obligacijų palūkanų normų, vieša informacija), ir ar ponas Krugmanas garantuoja, kad taip nebus vėl?
            2. Apibrėžimas iš wikipedia: „An expansionary stance of fiscal policy involves government spending exceeding tax revenue“, taip kad biudžeto deficitas yra fiskalinis stimulas ir jis buvo Lietuvoje, ir didelis, ir vis dar tęsiasi (jo nebūtų, jei kirpimų mastas būtų toks, kad biudžeto deficitas – nulinis).
            3. Klystate. Santykinai JAV stimulas buvo didesnis: pažiūrėkite lentelę, kur nuoroda. Per 2007-2011 laikotarpį prognozuojama, kad Vokietijos skolos ir BVP santykis išaugs 20%, o JAV – 38%, t.y. beveik dvigubai daugiau!
            http://en.wikipedia.org/wiki/US_budget_deficit#Statistics_and_comparables
            Tai kaip čia gaunas – realus BVP skiriasi tik porą procentų nuo maksimumo, o skola išauga neproporcingai daugiau? O Japonijos? Skola/BVP virš 200%!
            Ir baigiant – diskusija truputį nukrypo, bet mano mintis tokia – palaikau tą verslininką ir draugų rate šiaip visada remiu ietis p. Kubiliaus ir dabartinės valdančios daugumos naudai (t.y. nepamirštant ir liberalų ir pamirštant kitą partiją :))

          • Valentinas

            Skaitytojau,
            Kiek suprantu, Krugmanui labiau rūpi realios JAV problemos, t.y. nedarbas ir defliacija, netgi palūkanoms esant arti nulio. Ilgalaikis nedarbas sukelia struktūrines darbo jėgos permainas. Žmonės praranda motyvaciją dirbti, praranda įgūdžius, jaunimas neįsidarbina ir visa karta veltėdžiauja. Stipriai mažėja darbo jėgos kokybė, atitinkamai ir šalies konkurencingumas. Būtent šie reiškiniai vyksta Japonijoje.
            Tuo tarpu baimė, kad rinkos nubaus dabar nesiremia jokiais faktais. Palūkanos mažėja, vyksta defliacija. JAV juda ilgametės stagnacijos kryptimi.
            http://krugman.blogs.nytimes.com/2010/07/13/dani-rodrik-is-insufficiently-radical/
            Dėl Lieuvos, tai sutinku, kad deficitas pagal apibrėžimą yra stimulas. Bet faktiškai, tas stimulas yra ne ekonomikos užkūrimo priemonė, o būdas išlaikyti dėl ES kapitalo įplaukų neproporcingai užaugusias pajamas vartojimą. Infrastruktūriniai projektai, įdarbinantys nepanaudojamus resurus, būtų stimulas,kurio reikia. Renovacija yra toks bet deja žlugo Tikslas įsivesti Eurą šia prasme mums nepadeda o trukdo. Deja, Euras turbūt vienintelė išeitis tokiai nedisciplinuotai šaliai kaip Lietuva.

          • Skaitytojas

            Aš tikrai nesakau, kad nėra minėtų problemų. Aš tik turiu omeny, kad visi ekonomistai daug šneka, tačiau niekada nieko realaus nepasiūlo, tik šneka aptakiom frazėm. Taip pat siūlo (kaip supratau, p. Krugmanas) didinti stimulą t.t. Tegu pasako konkretų skaičių ir jo suteikiamą naudą – tokio niekada negirdėjau, bent jau aš. Pvz. JAV per keturis metus pasiekė skolos ribą 100 proc. nuo BVP (kur šaltinyje nurodžiau – per keturis metus prasiskolins ~38 proc. nuo BVP – tai po 9,5 proc. per metus!) – tai kur ta riba? O naudos mažai. Realus BVP vos dviem proc. didesnis nei Vokietijoje (lyginant prieš ir po krizės, kur kažkas nuorodą įdėjo). Palūkanos gali pakilti per vieną savaitę, o esant tokiam skolos lygiui – 1,5 proc. kilimas turės milžinišką įtaką, o toks pokytis, esant panikai, zuikio ašaros (ir niekada negali žinoti, kada panika prasidės, gal ryt?). Tai aš ir sakau, kad toks skolinimasis – ne išeitis, reikia taupyti. Vokiečiai tai darė daugiau kaip 10 metų (nekilo realūs atlyginimai, NT kainos etc) ir dabar matome rezultatą. O kas laukia JAV? 100 proc. BVP skola, augantys pensijiniai įsipareigojimai, etc. Ir dar ant to skolintis? Geriau pinigų paspausdint :) Gerai pasakė mano minėtas prof. Nicholas Nassim Taleb vienam interviu, kai jo paklausė, kaip išspręsti šitą krizę – „blood, sweat and tears“. Mes, latviukai, estukai tai patyrėme. Dabar as pats laukia kitų šalių. Arba didelė infliacija (ar net hyperinfliacija).

          • Valentinas

            Koks turėjo būti stimulo dydis galima pasiskaityti čia:

            http://krugman.blogs.nytimes.com/2009/01/06/stimulus-arithmetic-wonkish-but-important/

          • Skaitytojas

            Na, kelių skaičių parašinėjimas tame bloge man neatrodo labai patikimas. Tas pats kas ir mūsų rašinėjimas čia. Kažkaip visai nesusivaikšto ta aritmetika. Pvz., straipsnis rašytas 2009 m. sausį, ten rašo, kad nedarbas tada apie 7 proc. buvo. JAV biudžeto deficitas 2009: The total deficit for fiscal year 2009 was $1.42 trillion, a $960 billion increase from the 2008 deficit (http://en.wikipedia.org/wiki/2010_United_States_federal_budget#Deficit); JAV nedarbo lygis 2010 m. spalį – 9,6 proc. (http://www.spekuliantai.lt/forex/naujienos/aktualijos/straipsnis/10591/spali-jav-nedarbo-lygis-nepakito)
            Taigi, fiskalinis stimulas – milžiniškas, tebūnie pusė deficito yra fiskalinis stimulas, arba 700 mlrd. dolerių, t.y. daugiau nei šnekama tame straipsnyje. O koks rezultatas? Jokio. Tai kur tas ekonomisto gudrumas?

        • Trakimas

          „Ekonomika nėra kaip fizika. Visi modeliai supaprastinti, yra teoriniai ir visada yra grįsti praeities duomenimis, kurie paprastai niekada neatspindi ateities krizių“.Štai pavyzdys žmogaus,kuris kurpia tekstus,neišmanydamas to apie ką rašo.Jis moka rašyti-jis yra rašytojas,gal žurnalistas ,nes matematikos nesimokė.:)Jis nemoka nupiešti kreivės-grafiko iš gautų duomenų ir nesupranta,kaip ta kreivė atrodytų,jei būtų panaudoti vieni ar kiti svertai.Jis dar yra pradinuko lygyje,kuriam svarbu iškalti 10 apibrėžimų:)Net nėra ko komentuoti:)

          • Skaitytojas

            O jūs turbūt išmanote?

          • Trakimas

            Taip.Nes perskaitęs tekstą aš neklausiu autoriaus ,apie ką šis tekstas:)?

          • Skaitytojas

            Atvirai pasakius, nesuprantu, ką rašote.

          • Trakimas

            Nieko baisaus.Mokykitės,gilinkitės ir imsite suprasti.

  • Trakimas

    „nes devalvacija butu sukelusi dideliu bedu ir buvo pasirinkta, kad tos bedos turetu blogesniu paskemiu negu didziulis nedarbas ir emigracija.“—didesnių bėdų,nei baisus nedarbas ir emigracija negali būti.Nes tik DARBAS ir ŽMONĖS kuria produktą.Piniginio vieneto stiprumas ar silpnumas yra sąlyginis dalykas.Pvz. juanis specialiai palaikomas silpnas,kad nemažėtų eksportas.Lenkai meistriškai vykdė savo krizės valdymą ir kai reikėjo,devalvavo zlotą,paėmė paskolą iš TVF-žodžiu veikė taip ,kaip diktavo situacija ir ekonominė logika,todėl krizės metu turėjo net 0,1 procento augimą.Latviai taip pat turi išmintingą vyriausybės vadovą,todėl jau ir mus aplenkė.Kubilius yra nevykėlis,kuriam bus pateikti kaltinimai-aš tuo net neabejoju.

    • Trakimas

      Būtent.:)Imdamas paskolą už 9 proc. palūkanas,tu turi jau turėti suprojektavęs tokį augimą,kad galėtum aptarnauti šią skolą.To nebuvo ,nes skolintasi iš tų,kas skolino,vengiant TVF dėl didesnio pinigų panaudojimo kontrolės.O kas galėtų paneigti,kad kontrolės vengta dėl elementarių korupcinių priežasčių?Skolinuosi už 9 procentus,o man į kišenę grįžta 1 procentas?

    • Jūs taip iš vienintelio rodiklio sugebate išburti, kad pasaulis griūva?

      • Trakimas

        Pasiskolinkite greitų kreditų bendrovėje ,gaudamas atlyginimą 1000lt. ir Tamsta pamatysite,kaip griūva jūsų mikro pasaulis:)

        • uzdirbant 1000 eiti kredito – reikia gera humoro jausma turet.

    • gied

      Baisaus nedarbo nėra. Yra baisi išsilavinimo krizė bei ženklus šešėlinis darbas. Paprastas testas. Koks procentas iš jūsų pilnamečių pažįstamų, ne studentų ir sveikų, neturi darbo daugiau negu pora mėnesių IR neužsidirba iš šalies? Jei mažiau negu 1/5, metas pradėti abejoti officialia nedarbo statistika. Tik žinoma, reikia būti sąžiningu su savimi. Jei atmesime žmones, kurie buvo susieti su statybomis – turbūt dar mažiau.

      Beje, apie greitų kreditų bendroves. Ten palūkanos siekia 2000%. Tai nėra 9 %.

    • stellar penny bun

      ‘Lenkai meistriškai vykdė savo krizės valdymą ir kai reikėjo,devalvavo zlotą,paėmė paskolą iš TVF…’

      Globalinei finansų krizei asiritus į Europą, Lenkija nepaėmė jokios paskolos iš Tarptautinio Valiutos Fondo. Lenkija paskutinį kartą naudojosi TVF išteklias praeito amžiaus devinto dešimtmečio viduryje. 1996 metų kovo 4-ta buvo paskutinė prieš tai pasirašyto susitarimo su TVF diena.

      Bičiuli Trakimai, neskleiskite demagogijos.

  • Hmm…

    Mokesčius Lietuvoje mokėti verslui tapo lengviau – tokia išvada daroma ketvirtadienį paskelbtoje naujoje mokesčių mokėjimo tyrimo ataskaitoje “Paying Taxes 2011”. Daugiausia dėl sumažinto pelno mokesčio Lietuva bendrame reitinge pakilo iš 51 vietos į 44-ą tarp 183 valstybių.

    http://vz.lt/rss/straipsnis/2010/11/18/Zongliravimas_mokesciais_Lietuvai_leme_aukstesne_vieta2

    • Trakimas

      Koks skirtumas,kokiu būdu Lietuvoje per 1 metus „dingo“ 100 000 žmonių ir 350 000 yra ant bado ribos?Kažkas sutaupė daug karinės amunicijos,tačiau rezultatą pasiekė

  • nerijus

    Liudijau stebuklą…

    Šiandien, 15: 30, Savanorių pr., Vilniuje, važiuojant iš Kauno pusės už PC „Norfa Bazė“, P (patrulis)42, kuriame sėdėjo du policininkai- vyriškiai ir viena policininkė- moteriškė; važiavo viešajam transportui ir taksi skirta juosta. Kadangi, jie pažeidė KT, tai nekreipė dėmesio ir į tai, kad už jų stovėjo dar trys (ir gal daugiau) automobilių…

    Gestais parodžiau, kad jie pažeidžia KT, tai jie- demonstratyviai nusisuko…

    p.s. mėlynas švyturėlis nebuvo įjungtas ir, pagal važiavimo manierą matėsi, kad jie tik patruliuoja.
    Va, Jums ir policija- pavyzdys visuomenei, škia…

  • Skaitytojas

    Ką jūs, nesugebėsiu.

    • Trakimas

      Nepraraskit vilties:)

  • Mauras

    tai kaip gi vertinti šios valdžios politiką, giedoti liaupses ar prikalt už tai, kad nuvarė šalį? pirmiausia būtų sveika ilgai prisimint, kas nuvarė mus į pagriovius (nepilnas nusipelniusiųjų sąrašas čia), o tada galim pavertinti – ar jau išlipom į tiesų kelią, ar (laimei neapsivožę aukštyn ratais) vingiuojam kažkur krūmuose.

    Kad kubilius susirūpino skylėtais viešaisiais finansais atėjęs į valdžią (tačiau to rūpesčio mažokai rodė joje nebūdamas) neturi nieko bendro su verslo sugebėjimais persitvarkyt susitraukus kreditui. Dalis per didelę riziką prisiėmusio verslo bankrutavo ar nuėjo į šešėlį, dalis likusio pamažu atkunta, ką rodo 5x išaugęs įmonių pelnas (I pusmetis, 2010 lyginant su 2009). Tai, kad valdžios biudžeto, bankų sektoriaus, o tuo pačiu ir visos šalies ekonomikos neapėmė visiška suirutė, nėra joks ypatingas valdžios nuopelnas. Nes valdžia (jei tai ne visiški avantiūristai, tokie kaip ūkio augimo metu ne tik nesutaupęs, bet dar ir 3 mlrd. Lt. skolų pridaręs kirkilo „socdemų-valstiečių“ būrelis) tiesiog privalo susitvarkyti su savo pajamom ir išlaidom, ypač krizės sąlygomis. 90% rinkos užėmę skandinavų bankai su blogom NT ir verslo finansavimo paskolom turėjo susitvarkyt ir susitvarkė patys, nors be didesnių diskusijų gavo valdžios įsipareigojimus juos gelbėti.

    Jei vertint tai, kas vyko po 2008 rinkimų – pakeliui buvo įvairių skubotų valdžios veiksmų ir absurdų, kai kuriuos jų turint omenyje stresinę situaciją, dar būtų galima suprasti, tačiau valdininkų armija o ypač viešojo sektoriaus veiklos išlaidos 2009 m. karpytos labai nenoriai, iš čia deficitas ir stipriai išaugusi brangi skola. Kita vertus, biurokratinis Ūkio min. aparatas buvo gerai įdarbintas spartesniam ES lėšų panaudojimui (2,5 mlrd. iš 5,3), kas bent minimaliai amortizavo ~12 mlrd.Lt. ištekėjimą iš ekonomikos per bankus nuo 2008 m. iki dabar, bet pvz. 1 mlrd. „įlieti į ekonomiką“ turėjusi renovacija patyrė visišką fiasko. Ar TVF paskola ir išorinė devalvacija nebūtų buvęs paprastesnis ir pigesnis kelias už vidinę, pirmiausia socialinio kapitalo eikvojimo prasme, irgi yra rimtų abejonių.

    Ko ši vyriausybė ir seimas iki šiol iš esmės taip ir nesiima sutvarkyti – tai viešojo sektoriaus apetitų ir per didelio darbo apmokestinimo lyginant su kapitalo/turto pajamomis, smulkaus ir naujo verslo situacijos (mokesčiai ir reguliavimas), ir dėl pačių politikų elgesio grėsmingai didėjančios moralinės ir finansinės atskirties, dezintegracijos visuomenėje. Dėl mažo ir vidutinio verslo krustelėjimų galima pastebėti – atsirado glaveckaitės „laiptų“ projektas, yra kreivio pasvarstymai koks svarbus šeimos verslas, bet kur pakeitimai įstatymuose? dėl kitų dalykų – daug sudėtingiau, ir jokių požymių kad esminės reformos būtų planuojamos nesimato.

    kubiliui užmigus ant krizės sutramdytojo laurų, turim nemažą riziką, kad ženkliau pablogėjus situacijai tarptautinėse finansų (o tuo pačiu ir kitose) rinkose, vėl būsim nepasiruošę ir turėsim ne prastesnį dušą kaip 2008-2009 m., o išsilavinę, bet neturintys pagrindo ilgiau sieti savęs su valstybės vardu mėgstančiais kalbėti politikais piliečiai vėl ims dažniau balsuoti kojomis. Ir ne dėl to, kad vytų badas ar skurdas, tiesiog tokiu lengviausiu būdu išėjus iš konflikto tarp individo/visuomenės ir valdžios, tūlas buvęs bendrapilietis psichologiškai pasijunta lengviau.

    • Trakimas

      Viešų ryšių bildukų sapalionės.Biudžetas NĖRA ir negali būti kažkokiu taupymo įrankiu,nes jis yra perskirstimo įrankis.Kirkilas ar bet kas kitas NEGALĖJO nieko sukaupti biudžete.Tuo labiau,kad patys pinigai nėra jokia vertybė-jie tik paskirsto ir perskirso VERTYBĘ -PRODUKTĄ.:)PRODUKTAS nekuriamas dėl Kubiliaus naktinių įstatymų betvarkės.Keli milijardai nuplaukė į Lenkiją būtent dėl šių įstatymų ,ką pažymėjo ir vaistybės kontrolė savo išvadose-PVM ir akcizų padidinimas,nepadidino įplaukų į biudžetą:)Tai kokia didinimo prasmė?:)

      • Auksinis kardas

        „Biudžetas NĖRA ir negali būti kažkokiu taupymo įrankiu,nes jis yra perskirstimo įrankis.“ – ir toliau byra perlai…

        Kažin kaip toks nelengvas viešųjų pirkimų klausimas įsipaišo į idealizuotą perskirstymą? Tai, pavyzdžiui, viena. Kita – ar kokių biurokratinių struktūrų optimizavimas yra iš principo negalimas? Ir taip toliau…

        • Trakimas

          Matau,kad Tamsta nesuprantate.(Skaitant tik komentarus-jums sunku mokytis.)Dar kartą pakartosiu-biudžetas yra perskirstymo įrankis.Biudžetas yra patvirtintas ĮSTATYMU.2K chebra vietoj priešrinkiminių šou,galėjo ir toliau bendradarbiauti ir pakeisti biudžeto įstatymą,numatydami kažkokius „taupymo“ instrumentus.Nors iš principo pinigų sutaupyti negalima,nes jie tik skirsto produktą,o kam reikia taupyti produkto kūrimą ir jo vartojimą?Kad mažėtų BVP ir biudžetas?:)Valstybės mastu „taupyti“ pinigus yra neefektyvu,net bankai kratosi visokių „rezervų“,nes tai yra užšaldytas kapitalas,kuris nekuria pridėtinės vertės.

          • Auksinis kardas

            Ponaiti pasipūtėli, viskas paprasčiau – biudžetas tiesiog gali būti taupymo įrankiu :-)

          • Valentinas

            Manau,kad Trakimas yra gyvenimo universiteto, universiteto, kuriame Nerijus neišgali nusipirkti diplomo profesorius.

          • dzyvai

            Bankai rezervų gal ir kratosi, nes nori pelno šiandien be atsakomybės kas bus rytoj. Valstybės verčia bankus tuos rezervus turėti tam, kad per greit nebankrutuotų. Taigi, ar rezervas vis dar blogas dalykas?

          • nerijus

            Valentinai

            ???

          • nerijus

            Jūsų Trakimas, tai Jūs ir aiškinkitės…

      • nerijus

        Stebiuosi mūsų Valstybės kontrolės veikla pastaruosius metus- pradėjo dirbti. Kur buvo visus tuos 20 metų?..Miegojo?..
        Ir kas, kad ji nustatė daug pažeidimų; niekas nuo to nepasikeis.
        Tik mažas triukšmelis…

        Alytaus meras- laisvėje; Vilniaus vandenų direktorius- išteisintas; milijonus iš inkasatorių, neva, pavogę- išteisinti; Betingis grąžintas į prokuroro pareigas (kitaip ir negalėjo būtų)…

        Argi kažkas keičiasi Valstybėje?..

      • Mauras

        Trakimai, būdvardžiais neužmaskuosite ideologizuoto savo pasisakymų fono, o viešieji ryšiai kalbant apie tamstos pasisakymų srautą tikrai tinkamas terminas.

        Neigiate valdžią turint galimybę pinigus švaistyti arba ne, ir to švaistymo (arba ne) poveikį mums visiems. Prisiminkime estus, viską geriausiai išmanantis gerbiamasai, jie 2008 m. jau turėjo neblogą „perskirstymo įrankio“ perviršį, ir šiandien geriausiai atrodo visoje ES viešojo sektoriaus skolos prasme.

        Sakote, valdžiai „taupyti neefektyvu“, ir kam čia tuos „naktinius“ mokesčius tiems varguoliams, anot Sauliaus Poškos, mažinti – geriau pasiskolinkim iš greitųjų kreditų dar kelis milijardus, išleisime per viešuosius pirkimus, vat tai paskatinsim ekonomiką?
        Toks gerai apgalvotas vagnoriškas receptas?

        • Trakimas

          Estai „dirba“ Suomijoj.Jų dirbančių iš viso gal yra kokie 350 000-kaip Vilniuje žmonių.Todėl Estiją išgelbėjo socialdemokratinė Suomija,o ne estų „taupumas“,mielas kolega.:)

          • Trakimas

            Ką reiškia „socialdemokratinė“ Suomija?O tai reiškia,kad Produktas šalyje perskirstomas smarkiau,tuo pačiu labai sustiprinant gyventojų(darbo) perkamąją galią,kas savo ruožtu skatina verslą,nes ubagų kraštuose verslas neturi ką veikti-čia nieko niekas neperka arba perka labai mažai.“Socialdemokratinis“ perskirstymas ir yra pats efektyviausias būdas įveikti krizes,nes neleidžia ekonomikai kristi ir žlugti pačiai šaliai,nes atsiranda dar didesnių socialinių problemų,kaip masinė emigracija,nedarbas,skurdas,nusikalstamumas ir t.t.“Taupydamas“ 5 žmonių pelno prrocentą,tuo pačiu sugriauni bendruomenę,o kartais ir valstybę,nes masinė emigracija dar labiau mažina BVP,todėl dar labiau traukiasi verslas,nebeateina investicijos ir t.t.

          • Mauras

            konkretus klausimas greitų ir paprastų sprendimų žinovui: tai kur buvo klaida, ar kubilius užėjus krizei per mažai pasiskolino, ar per mažai padidino mokesčius? Nes peršamam stebuklingam „socialdemokratiniam“ perskirstymui didinti reikia grynųjų.

            Reikia pastebėti, kad nei pernai, nei šiemet wanabe opozicija taip ir nesugebėjo pateikt alternatyvaus biudžeto projekto, kuriame atsispindėtų jų peršamų fiskalinių stimulų poveikis. Nes lengviau kalbėt popsiniais lozungais, nei matyti kaip užmojai įtakoja realius skaičius.

        • Trakimas

          „perskirstymui didinti reikia grynųjų.“—jau ši frazė parodo,kad jūs nesuprantate,kas yra pinigai.Aš neturiu Tamstai ,ką pasakyti,mielas kolega:)Jūsų „komentarai“ neturi nei turinio,nei prasmės..:)

          • Mauras

            puikus propagandisto išėjimas iš standartinės situacijos. Kai nebėra kaip išsisukti nuo atsakymo, lengviausia neargumentuojant sušukti „Esate nevertas kad su jumis kalbėčiau, tamsuoli“ ir pabėgti. Bravo!

          • Trakimas

            Skaitykite mano atsakymą apie pinigus:)Labai aiškiai parašiau,kas jie yra ir kokią funkciją atlieka:)

          • Skaitytojas

            Ne, Trakimai, tai jūs nelabai suprantate, kokią funkciją atlieka pinigai. Turto paskirstymas nėra pinigų funkcija, nes patys pinigai yra skirstomi ir yra skirstymo objektas. Prieš puldamas kitus ir atskleisdamas savo nežinojimą ir nuostabius gebėjimus užsimerkti prieš akivaizdžius faktus, pažiūrėkite nors vikipedijoje elementarius apibrėžimus:
            „Money is any object that is generally accepted as payment for goods and services and repayment of debts in a given country or socio-economic context.The main functions of money are distinguished as: a medium of exchange; a unit of account; a store of value; and, occasionally, a standard of deferred payment…“
            http://en.wikipedia.org/wiki/Money

          • Trakimas

            Sėkmės,semiantis „žynių“ Wikipedijoje:)

          • Skaitytojas

            Vėl klystate, Trakimai. Wikipedia siūlau būtent jums, nes, sprendžiant iš komentarų, joje tikrai rasite nemažai žinių (vis daugiau, nei Respublikoje).

  • Mauras

    mielas kolega, gal tuomet bent paaiškintumėt, kuo ir kaip dirbantys Suomijoje estai padėjo savo vyriausybei sukaupti to neverto dėmesio „perskirstymo įrankio“ perviršį? juk ji puikiai galėjo tą perviršį, kurį anot tamstos ir vagnoriaus „taupyti neefektyvu“, prevencine tvarka paleist į socialines pašalpas ar išpūstus viešuosius pirkimus, ir jokie 350 tūkst. uždarbiaujančių estų nebūtų to sustabdę.

    • Trakimas

      Mielas kolega:)Jei Kubiliui trūko tik to „sutaupyto“ milijardo,tai kam jis pasiskolino 20 milijardų:)?

    • Trakimas

      Pasidomėkite estų minimaliu atlyginimu-tai tiesioginis perskirstymo padarinys:)Pats atlyginimas jau yra įmonės gautos pridėtinės vertės perskirstymas tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų:)Esta vežė valiutą iš Suomijos,o lietuviai vežė valiutą į Lenkiją.:)Toks ir skirtumas….

  • Mauras

    mielas kolega, puikiai mokate išvengti atsakymų į konkretų nepatogų klausimą, ir užduoti savąjį, nukreipiantį nuo temos.

    Primena vieną agurkicho partijos propagandistą, su kuriuo teko susidurti. Aukštosios partinės mokyklos treniruotės, o gal rimčiau?

    • Trakimas

      Mielas kolega:)Aš Tamstai atsakiau,tačiau dėl neišmanymo Tamsta nesupratote,kad tai yra atsakymas:)Gilinkitės ,kolega ,ir gausite visus atsakymus.Konservatorių „vertybėse“ jokių atsakymų nėra ir negali būti..:)

      • Mauras

        vietoj konkretaus atsakymo į konkretų nepatogų klausimą patogiausia oponentą apšaukti neišmanėliu ir neraštingu.

        Gerai, pašėrėme racas.lt apsigyvenusį trolį, ir užteks.

        • Trakimas

          Nurimkite,mielas kolega:)Aš buvau net 5 kartus apšauktas „idijotu“,o Tamstą tik švelniai paglosčiau,pavadindamas „neišmanėliu“.:)Pavadindamas jus tikru vardu,kokio nusipelnėte,tikriausiai atimčiau iš jūsų norą mokytis ir tobulėti.:)

          • tskant

            Komentaras pašalintas A.R.

        • romas

          Maurai, Trakimas nori pasakyti, kad vietoj skolinimosi galima pinigus spausdinti. Bent jau tokį įspūdį susidariau studijuodamas šio ekonomikos genijaus pasisakymus.

  • Mauras

    jus išvadino idiotu? nesąmonė. Sakyčiau, jūs talentingas propagandistas, nepaisant labai fragmentiškų žinių puikiai sugebate manipuliuoti diskusijoje (o visur kaišiojamos šypsenėlės turėtų jus rodyti kaip tokį atlaidų, mielą bičiulį, retkarčiais iš aukštybių nusileidžiantį iki kitų lygio), ir priedo pasižymite nepaprastu produktyvumu, ne veltui ideologizuotais komentarais apteršti visi AR tekstai. Tikras radinys jūsų ideologiniams draugams ar užsakovams, hiperaktyvus nesusipratimas visiems kitiems.

    romai, nereikia dirbti šios personos atstovu spaudai. Jis pats puikiai žino ką nori pasakyti, ir pasako tik tai, ką nori.

    Įžeidžiančių būdvardžių nenaudoju, tačiau jei AR nuspręs trinti šį komentarą – neprieštarausiu.

    • romas

      Maurai, aš, aišku, atsiprašau, dėl įsikišimo, bet negalėjau susilaikyti nuo nuo ekonomisto Trakimo minčių įgarsinimo. Aš žinau, kad jis žino ką nori pasakyti, bet iššifravau jo slaptą norą būti išgirstu nieko nepasakius.

  • hmm…
    Lietuvos pramonės metinis ir mėnesinis augimas spalį buvo didžiausias per 2010-uosius bei viršijo prognozes.

    • bzhyk, mes kaip tik apie tai čia kalbėjome… o dar kai pažiūri į krovinius, tai visai vaizdelis neblogas…

  • Trakimas

    Iš Songailos pranešimo:
    „Remiamasi EUROSTATO rugsėjo 2d. pranešimu, kuriame buvo lyginamas antrasis šių metų ketvirtis su pirmuoju šių metų ketvirčiu. Deja, pirmasis ketvirtis žymėjo keturių nuošimčių kritimą. Tik todėl toks geras skirtumas tarp jo ir parodyto antrojo ketvirčio augimo. Negana to, šis projekto teiginys vis dėlto neatitinka tikrovės, kadangi šis šuolis buvo tik menamas, neatspindintis realių tendencijų, dirbtinai perkėlus antrojo ketvirčio nuosmukio rodiklius pirmajam ketvirčiui.

    Tad nieko nuostabaus, kad EUROSTATO lapkričio 12d. pataisytas pranešimas

    tokio nepaprasto šuolio jau nerodo, o rodo pusės nuošimčio augimą, lyginant su antruoju ketvirčiu, dvigubai mažesnį, nei Europos Sąjungos vidurkis; be to, jis dar atspindi nežymų smukimą, palyginus su praeitų metų tuo pačiu ketvirčiu. Gera žinia yra ta, kad nors trečiajame ketvirtyje augimas, lyginant su antruoju, yra tik labai nežymus, bet tai jau yra augimas, lyginant ir su praeitų metų tuo pačiu ketvirčiu.

    Mes drąsiai galime ir turime teigti, kad ūkio nuosmukis baigėsi, ir su atsargiu optimizmu kalbėti, kad prasidėjo nežymus jo augimas. Tačiau projekte jokiu būdu negalime palikti teiginio apie nuostabų, didžiausią augimą Europos Sąjungoje, – nors jis buvo formaliai teisingas, kad ir skubotas, rengiant dokumentą ir remiantis EUROSTATO stebėsena rugsėjo mėnesį, šiandien, jau turint lapkričio 12d. ataskaitą – tai jau būtų partijos kompromitacija, bylojanti apie diletantišką veiklą.“

  • Pingback: Kodėl D.Kreivys turėtų atsistatydinti | Artūras Račas()