„Leo LT“ – patirtis kainuos per brangiai

Vos prieš pusantro mėnesio, kalbėdamas apie didžiausia afera Lietuvoje vadinamo „Leo LT“ sandorio užbaigimą sakiau, kad šiam sandoriui senaties nebus.

 

Šiandien atrodo, galiu tai dar kartą pakartoti ir pasidžiaugti, kad ne tik man ir mano kolegoms Indrei Makaraitytei ar Liutaurui Ulevičiui, ne tik Raimundui Kuodžiui ir įtakingo leidinio Economist ekspertams atrodo, kad šis sandoris yra abejotinas.

 

Šiandien savo rankose laikau Europos Komisijoje surašytą raštą, kuriame kalbama apie tai, apie ką, visi sveikiai mąstantys ir bent šiek tiek ekonomiką išmanantys žmonės kalbėjo nuo pat tos dienos, kai Gedimino Kirkilo vyriausybė ėmėsi amžiaus projekto – „Leo LT“.

 

Šis raštas sudėtingas, jame minimos įvairios Europos Sąjungos direktyvos, jų išaiškinimai bei teismų sprendimai, tačiau viso to esmė labai paprasta.

 

Projektas, kurio kartu su VP grupe ėmėsi dabartinė soacialdemokratų kontroliuojama vyriausybė, kelia abejonių dėl jo skaidrumo ir tikrosios paskirties.

 

Europos Komisija to, žinoma, tiesiai nepasako. Tačiau savo rašte ji nurodo, kad atominės elektrinės statyba bei elektros tiltų tiesimas gali būti laikytini viešaja paslauga. Taip pat – kad perduodant viešąją paslaugą į privačias rankas, turėtų būti laikomasi visiems viešiesiems pirkimams taikomų reikalavimų.

 

Europos Komisija taip pat primena, kad Lietuva, pasirašiusi Europos Sąjungos Stojimo sutartį, įsipareigojo laikytis šios sutarties  pagrindinių nuostatų, tarp kurių yra ir įsipareigojimas užtikrinti laisvą paslaugų judėjimą bei laisvą įmonių steigimą. Taip pat – įsipareigojimas nieko nediskriminuoti, tai yra, taikyti visiems vienodas žaidimo taisykles.

 

Iš esmės nieko naujo. Apie tai kalbėjome nuo pat tos dienos, kai VP grupė, padedama G.Kirkilo vyriausybės, pradėjo plauti visiems smegenis naujos atominės elektrinės projekto idėja.

 

Ne nauja yra ir tai, kad Europos Komisija prašo Lietuvos valdžios paaiškinti, kuo remdamasi, ji nusprendė, kad geriausias strateginis partneris įgyvendinant energetikos projektus yra VP grupės valdoma bendrovė VST. Taip pat anaiptol ne naujai skamba ir Europos Komisijos pageidavimas atskleisti procedūras, kuriomis vadovaujantis Lietuvos vyriausybė priėmė tokį sprendimą.

 

To paties klausėme visą laiką. Nuo pat tos dienos, kai Seime buvo įregistruotas Atominės elektrinės įstatymo projektas iki tos juodosios vasario 12-osios, kai prezidentas pasirašė šį įstatymą ir atvėrė kelią „Leo LT“ steigimui. Nors pats konstatavo, kad, cituoju, „Lietuvos visuomenei liks įtarimų dėl galimai neskaidraus privataus investuotojo parinkimo“. Tada, pamenu klausiau, ką prezidentas pats asmeniškai nuveikė, kad tų įtarimų neliktų, tačiau atsakymo taip ir neišgirdau.

 

Už prezidentą tada atsakinėjo G.Kirkilas ir VP grupės berniukai. Pastarieji vienose televizijos laidose mušėsi į krūtinę ir prisiekinėjo patys statysią naują atominę elektrinę, o kitose – jau aiškino, kad nieko panašaus nebus ir kad pusdykiu iš vyriausybės rankų gautas „Leo LT“ akcijas jie parduosią pirmai progai pasitaikius.

 

Politikai ir visuomenininkai, net tie, kurie iš pradžių lyg ir priešinosi „Leo LT“ aferai, pavyzdžiui, Andrius Kubilius, Petras Auštrevčius, Artūras Zuokas, D.Kuolys ar L.Donskis, pamažu aprimo ir susitaikė su tuo kas įvyko.

 

Surinktų maždaug 30 tūkstančių parašų, remiančių Atominės elektrinės įstatymo atšaukimą pagal mūsų įstatymus nepakako, kad tai būtų padaryta. Seime ši idėja taip pat buvo tyliai numarinta. Didžioji dalis žiniasklaidos taip pat bevelija šios temos per daug neeskaluoti – juk ne paslaptis iš kur Lietuvoje ateina nemaža dalis reklamos pinigų.   

 

Nepaisant to, visada tikėjau, kad ši istorija nesibaigė tada, kai buvo apiformintas „Leo LT“ steigimo sandoris, kuriuo G.Kirkilo vyriausybė padovanojo VP grupei beveik 40 proc. Lietuvos energetikos sektoriaus.

 

Tikėjau, kad net jei VP grupei ir pavyks įgyvendinti savo planus ir įsidėti milijardą kitą litą visų mūsų pinigų į savo kišenę, bent jau aiškiai sužinosime, kas už tai atsakingas. Kaip, pavyzdžiui, buvo bendrovės „Alita“ privatizavimo atveju – juk šiandien jau žinome, kad Algirdas Mykolas ir kompanija pardavė ją savo draugams pažeisdami Konstituciją.

 

Pinigų, tiesa, neatgavome ir jau niekada neatgausime, kaip tikriausiai atsitiks ir „Leo LT“ atveju.

 

Bet juk patirtis kainuoja, ar ne? Kaina, tiesa, galėtų būti mažesnė. 

 

 

(7 balsų, vidurkis: 4,43 iš 5)
Loading...