„Leo LT“ – patirtis kainuos per brangiai

Vos prieš pusantro mėnesio, kalbėdamas apie didžiausia afera Lietuvoje vadinamo „Leo LT“ sandorio užbaigimą sakiau, kad šiam sandoriui senaties nebus.

 

Šiandien atrodo, galiu tai dar kartą pakartoti ir pasidžiaugti, kad ne tik man ir mano kolegoms Indrei Makaraitytei ar Liutaurui Ulevičiui, ne tik Raimundui Kuodžiui ir įtakingo leidinio Economist ekspertams atrodo, kad šis sandoris yra abejotinas.

 

Šiandien savo rankose laikau Europos Komisijoje surašytą raštą, kuriame kalbama apie tai, apie ką, visi sveikiai mąstantys ir bent šiek tiek ekonomiką išmanantys žmonės kalbėjo nuo pat tos dienos, kai Gedimino Kirkilo vyriausybė ėmėsi amžiaus projekto – „Leo LT“.

 

Šis raštas sudėtingas, jame minimos įvairios Europos Sąjungos direktyvos, jų išaiškinimai bei teismų sprendimai, tačiau viso to esmė labai paprasta.

 

Projektas, kurio kartu su VP grupe ėmėsi dabartinė soacialdemokratų kontroliuojama vyriausybė, kelia abejonių dėl jo skaidrumo ir tikrosios paskirties.

 

Europos Komisija to, žinoma, tiesiai nepasako. Tačiau savo rašte ji nurodo, kad atominės elektrinės statyba bei elektros tiltų tiesimas gali būti laikytini viešaja paslauga. Taip pat – kad perduodant viešąją paslaugą į privačias rankas, turėtų būti laikomasi visiems viešiesiems pirkimams taikomų reikalavimų.

 

Europos Komisija taip pat primena, kad Lietuva, pasirašiusi Europos Sąjungos Stojimo sutartį, įsipareigojo laikytis šios sutarties  pagrindinių nuostatų, tarp kurių yra ir įsipareigojimas užtikrinti laisvą paslaugų judėjimą bei laisvą įmonių steigimą. Taip pat – įsipareigojimas nieko nediskriminuoti, tai yra, taikyti visiems vienodas žaidimo taisykles.

 

Iš esmės nieko naujo. Apie tai kalbėjome nuo pat tos dienos, kai VP grupė, padedama G.Kirkilo vyriausybės, pradėjo plauti visiems smegenis naujos atominės elektrinės projekto idėja.

 

Ne nauja yra ir tai, kad Europos Komisija prašo Lietuvos valdžios paaiškinti, kuo remdamasi, ji nusprendė, kad geriausias strateginis partneris įgyvendinant energetikos projektus yra VP grupės valdoma bendrovė VST. Taip pat anaiptol ne naujai skamba ir Europos Komisijos pageidavimas atskleisti procedūras, kuriomis vadovaujantis Lietuvos vyriausybė priėmė tokį sprendimą.

 

To paties klausėme visą laiką. Nuo pat tos dienos, kai Seime buvo įregistruotas Atominės elektrinės įstatymo projektas iki tos juodosios vasario 12-osios, kai prezidentas pasirašė šį įstatymą ir atvėrė kelią „Leo LT“ steigimui. Nors pats konstatavo, kad, cituoju, „Lietuvos visuomenei liks įtarimų dėl galimai neskaidraus privataus investuotojo parinkimo“. Tada, pamenu klausiau, ką prezidentas pats asmeniškai nuveikė, kad tų įtarimų neliktų, tačiau atsakymo taip ir neišgirdau.

 

Už prezidentą tada atsakinėjo G.Kirkilas ir VP grupės berniukai. Pastarieji vienose televizijos laidose mušėsi į krūtinę ir prisiekinėjo patys statysią naują atominę elektrinę, o kitose – jau aiškino, kad nieko panašaus nebus ir kad pusdykiu iš vyriausybės rankų gautas „Leo LT“ akcijas jie parduosią pirmai progai pasitaikius.

 

Politikai ir visuomenininkai, net tie, kurie iš pradžių lyg ir priešinosi „Leo LT“ aferai, pavyzdžiui, Andrius Kubilius, Petras Auštrevčius, Artūras Zuokas, D.Kuolys ar L.Donskis, pamažu aprimo ir susitaikė su tuo kas įvyko.

 

Surinktų maždaug 30 tūkstančių parašų, remiančių Atominės elektrinės įstatymo atšaukimą pagal mūsų įstatymus nepakako, kad tai būtų padaryta. Seime ši idėja taip pat buvo tyliai numarinta. Didžioji dalis žiniasklaidos taip pat bevelija šios temos per daug neeskaluoti – juk ne paslaptis iš kur Lietuvoje ateina nemaža dalis reklamos pinigų.   

 

Nepaisant to, visada tikėjau, kad ši istorija nesibaigė tada, kai buvo apiformintas „Leo LT“ steigimo sandoris, kuriuo G.Kirkilo vyriausybė padovanojo VP grupei beveik 40 proc. Lietuvos energetikos sektoriaus.

 

Tikėjau, kad net jei VP grupei ir pavyks įgyvendinti savo planus ir įsidėti milijardą kitą litą visų mūsų pinigų į savo kišenę, bent jau aiškiai sužinosime, kas už tai atsakingas. Kaip, pavyzdžiui, buvo bendrovės „Alita“ privatizavimo atveju – juk šiandien jau žinome, kad Algirdas Mykolas ir kompanija pardavė ją savo draugams pažeisdami Konstituciją.

 

Pinigų, tiesa, neatgavome ir jau niekada neatgausime, kaip tikriausiai atsitiks ir „Leo LT“ atveju.

 

Bet juk patirtis kainuoja, ar ne? Kaina, tiesa, galėtų būti mažesnė. 

 

 

(7 balsų, vidurkis: 4,43 iš 5)
Loading...
  • Vienas niuansas: ar EK nurodo, kad atominės elektrinės statyba bei elektros tiltų tiesimas gali būti laikytini viešaja paslauga, ar aiškiau: „turi būti“? Nes jei tik „gali būti“, tai ir toliau tęsis infantilios visuomenės apgaudinėjimai aiškinant, kad jie ten, EK, nežino visų aplinkybių, nesigaudo, nemoka suskaičiuoti vidurkio, ne taip apvalina skaičius, todėl tik svarsto hipotetines aplinkybes, o mes viską padarėme labai gerai.

  • Europos Komisija savo rašte teigia, kad pagal ES direktyvas atominės elektrinės statyba ir elektros tiltų tiesimas gali būti layktini viešaja paslauga ir nori sužinoti, kokio požiūrio laikosi Lietuva ir kaip ji argumentuoja savo požiūrį. Gavusi atsakymus ir Lietuvos paaiškinimus, ji turėtų spręsti, ar tie atsakymai atitinka ES teisę su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

  • Anonimas

    Mane neramina ir kitas šios problemos aspektas: kaip LEO.lt kūrimo peripetijos gali paveikti bandymą Lietuvai susiderėti su EK ir ET dėl IAE veiklos pratęsimo? Suprantu, kad sunku sužinoti ES pareigūnų nuomones ir nuostatas, bet tam tikros sąsajos, manau, egzistuoja.

  • Aš asmeniškai manau, kad tai neikaip nesusiję. O visos kalbos apie derybas su ES ir EK dėl Ignalinos tėra akių dūmimas. Jokios derybos nevyksta, o jei ir vyktų, tai jau aiškiai per vėlu gauti 26 ES narių pritarimą iki kitų metų sausio, kada, pasak V.Ševaldino,turi būti priimtas sprendimas, ar Ignalina uždaroma 2009 metais, ar veikia toliau.

    Leo LT su Ignalina taip pat neturi nieko bendra.

  • Pingback: Anonimas()

  • Anonimas

    Gal ne į temą, tačiau…Perskaičiau straipsnį „Verslo žinių“ portale (2008-07-11), kad Leo.lt valdybos nariai gauna išmokas už valdybos narių veiklą šioje bendrovėje. Pavyzdžiui R. Juozaičiui mokama 32.000 Lt už pirmininkavimą valdybai. Mano galva, jei ši informacija teisinga, tai akivaizdus akcinių bendrovių įstatymo pažeidimas. Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio „Valdybos sudarymas“ 11 dalyje nustatyta: „Už veiklą valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos šio Įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka.“
    59 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus ūkiniams metams akcininkų susirinkimas paskirsto pelną ir gali skirti tantjemas valdybos nariams. O straipsnio 7 dalyje ĮSAKMIAI nurodoma: „…. Tantjemas stebėtojų tarybos ir valdybos nariams mokėti avansu draudžiama.“ Apie išmokas Leo.lt valdybos pirmininkui ir jos nariams negali būti nė kalbos (vargu ar Leo.lt artimiausią penkmetį bus pelninga). Šiuos ponus reikia traukti atsakomybėn už įstatymo pažeidimą ir už valstybės lėšų pasisavinimą stambiu mastu.
    Ar ne vertėtų atidžiau panagrinėti faktinę padėtį, nes jeigu skelbiama informacija yra tiesinga, reaguoti būtina. Aš nesu įtakingas asmuo, negaliu gauti reikiamų dokumentų, todėl parašiau jums….

  • Ačiū už gerą idėją. Būtinai tuo pasidomėsime.

    Beje, įdomu yra tai, kad dar berods vakar ponas Juozaitis žunalisams viešai pareiškė, kad jo alga „apie 18 tūkstančių“.

    Galima drąsiai sakyti: ponas Rymantai Juozaiti, jūs melagis“. Ir laukti, kol jis paduos į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo:)

    O kai dėl Jūsų pastabos, tai dar reikėtų panagrinėti, ar teiginys „gali būti mokamos tantjemos“ draudžia mokėti nuolatinį atlyginimą.

    Bandysim aiškintis…:)

  • Man irgi vakar iškilo vienas įtarimas. Dėl Finansų ministerijos siūlomų mokestinių lengvatų investicijomis. Siūlomas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, liečiantis įmones, investuojančias į esminį technologinį atsinaujinimą. Kaip skelbia „Jūsų tarpininkas“, siūloma nustatyti, kad įmonė, vykdanti investicinį projektą, galėtų sumažinti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotą pelno mokesčio sumą iki 20 proc. pelno mokesčio sumos. Tai reiškia, kad investuojančiai įmonei pelno mokesčio tarifas sumažinamas iki 12 procentų. Ar nepritaikys to ramiai visai savo veiklai Leo įmonė? Kažkaip man prisimena VP market afera su neįgaliųjų mokesčių lengvatomis…

  • Gal kiek ir sarkastiškai, bet vistiek į tą pačią temą – apie parašų rinkimą Kaune (archyvinis video).

    http://nemelas.blogas.lt/370363/leolt-ne-kauno-centre-video.html

  • Anonimas

    Grįžtu prie atlygio valstybės kontroliuojamų bendrovių valdybos nariams. Manau, kad INFOverslui.lt portale patalpintas L. Ščiuko straipsnis „VALDYBOS NARIO statusas ir atsakomybė“ tinkamai paaiškina problemą (http://www.infoverslui.lt/index.php?cid=50&new_id=576). Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, jos nariai yra renkami, įstatyme nenumatoma su valdybos nariais sudaryti darbo sutartis, jeigu tai yra vienintelės fizinio asmens pareigos bendrovėje. Tik bendrovės vadovo – vienasmenio valdymo organo funkcijas vykdantis fizinis asmuo pagal įstatymą sudaro darbo sutartį. Kiekvienas valdybos narys gali būti bendrovės darbuotoju (nuo valytojos iki direktoriaus) ir gauti pareiginį atlyginimą. Tačiau darbo sutartyje valdybos nario pareigos nenurodomos ir papildomos užmokestis už valdybos nario pareigų vykdymą neskiriamas. Valdybos nariai, gavę įgaliojimą, gali atlikti tam tikrus veiksmus bendrovės vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Tokie veiksmai gali būti atlygintini, pvz. sudarius pavedimo sutartį. Tačiau, už bendrovės valdybos kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymą, valdybos nariams įstatyme nenumatytas joks kitas atlygis, išskyrus tantjemas. Todėl daugumos valstybės kontroliuojamų bendrovių įstatuose numatytos sutartys su valdybos nariais kelia įtarimą dėl jų atitikimo įstatymams. Leo.lt įstatų neradau, tačiau AB „Lietuvos energija“ straipsnis, numatantis sutartis dėl atlygio valdybos (taip pat ir stebėtojų tarybos) nariams yra. Jeigu pavyktų gauti tokių susitarimų (sutarčių) tekstus, matyt, pavyktų įrodyti, kad šie dokumentai prasilenkia su įstatymais.

  • Anonimas

    Gerb. Arturai,

    uzuot eikvojes bereikalingai energija gincams kas teisuolis Gruzijos konflikte, gal galetumete su savo rysiais pasidometi ka vyriausias KLOUNAS is Gedimino 11 atrase i EP paklausima del LEO atitikimo ES direktyvoms ir teisiniams aktas ? Aciu.

    http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=17672437&categoryID=15102910&ndate=1215550800