Ką sako Seimo Statutas?

Sako, vėl siūlys A.Valinską?

Įdomu, nes Seimo Statutas nieko nesako apie galimybę siūlyti tą patį kandidatą antrą kartą. Tiesa, ir nedraudžia.

O 190 straipsnio 3 punktas nurodo, ką reikia laikyti išrinktu.

E.Masiulis, cituodamas, to paties straipsnio 4 dalį, naudojo neteisingus argumentus.

188 straipsnis. Kandidatų į Seimo vadovus siūlymas

1. Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas raštišku pareiškimu gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių.

2. Kandidatus į Seimo Pirmininko pavaduotojų pareigas, pasitaręs su frakcijomis, Seimo Pirmininkas siūlo taip, kad Seimo Pirmininko pavaduotojais būtų du ar trys Seimo opozicijos atstovai. Seimo Pirmininko pavaduotojai renkami slaptu balsavimu.

189 straipsnis. Kandidatų į Seimo vadovus kalbos bei diskusijos dėl kandidatūrų

1. Po to, kai kandidatai į kurias nors pareigas yra pasiūlyti, visi jie iki balsavimo turi pareikšti, ar sutinka balotiruotis.

2. Kiekvienam kandidatui pagal abėcėlę skiriama iki 15 minučių, o kandidatui į Seimo Pirmininko pareigas – iki 30 minučių kalbėti ir tiek pat laiko atsakyti į klausimus.

3. Po to, jei Seimo nariai pageidauja, pradedamos diskusijos.

 190 straipsnis. Seimo vadovų rinkimai

1. Už kiekvieną kandidatą balsuojama atskirai.

2. Jeigu renkamų kandidatų į tas pačias pareigas pasiūlyta daugiau, negu reikia išrinkti, balsuojama biuleteniais su kandidatų sąrašu.

3. Kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė balsavusių Seimo narių, išskyrus šiame skirsnyje numatytus pakartotinius balsavimus, kai išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiausiai balsų.

4. Jeigu nė vienas iš kandidatų negauna reikiamos balsų daugumos arba negalima nustatyti, kurie kandidatai yra išrinkti, nes jie surenka po lygiai balsų, rengiamas pakartotinis balsavimas.

 191 straipsnis. Pakartotinis balsavimas dėl kandidatų į Seimo vadovus

1. Kai renkama į vieną laisvą vietą, o kandidatų yra daugiau negu 2, pakartotiniam balsavimui pateikiami visi pirmajame ture dalyvavę kandidatai, išskyrus surinkusįjį mažiausiai balsų.

2. Jeigu keli kandidatai gavo po lygiai ir mažiausiai balsų, o už juos daugiau balsų yra surinkę bent 2 kandidatai, visi mažiausiai surinkusieji pakartotiniam balsavimui nepateikiami. Priešingu atveju pakartotiniam balsavimui lieka visi kandidatai.

3. Jeigu po tokio pakartotinio balsavimo padėtis nesikeičia, rinkimai atidedami kitai dienai. Jeigu lieka 2 kandidatai, elgiamasi taip, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje.

4. Jeigu pakartotinai balsuojant į vieną laisvą vietą buvo 2 kandidatai, išrinktu laikomas daugiau balsų gavęs Seimo narys. Jeigu balsų surinkta po lygiai, balsavimas kartojamas kitą dieną, o jeigu ir tada neišrenkama, rengiami nauji rinkimai.

5. Kai rinkimai vyksta iš karto į keletą laisvų vietų, o kandidatų yra daugiau negu šių vietų, į pakartotinio balsavimo biuletenius įrašomi visi pasiūlyti, bet neišrinkti kandidatai. Po pakartotinio balsavimo išrinktais laikomi daugiausiai balsų gavę kandidatai. Jeigu ir po pakartotinio balsavimo nepaaiškėja išrinkti kandidatai, rinkimai kartojami kitą dieną.

(3 balsų, vidurkis: 1.00 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    O kas blogai su 190.4? Negirdėjau Masiulio, bet kaip tik tas punktas ir pasako aiškiai, kad vykdomas pakartotinas balsavimas, taigi tokia padėtis puikiai numatyta. Dėl negalėjimo siūlyti antram kartui – kaip tik tokio griežtumo sveikam protui būtų per daug.

  • Anonimas

    Tai ką, gal išvis nereikėjo rinkti, kai pirmu balsavimu neišrinko? Juk Prezidentas irgi siūlo Seimui tą patį kandidatą kelis kartus (pvz. AT pirmininko atvejis), jei kito nenori siūlyti, gal tai irgi pažeidimas? Tai ne pažeidimas, tiesiog galima ir vel balsuoti prieš, jei netinkamas kandidatas. Kol dauguma supras, kad tai beviltiškas ėjimas, ir ims ieškoti naujo kandidato.